LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2022 m. rugsėjo 14 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KAMIDA LOGISTICS“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „KAMIDA LOGISTICS“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Avima“ ieškinį atsakovei UAB „KAMIDA LOGISTICS“ ir atsakovės UAB „KAMIDA LOGISTICS“ priešieškinį ieškovei UAB „Avima“ dėl skolų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2017 m. liepos 4 d. Kuro ir kelių mokesčio kortelės AS24 panaudos sutarties pagrindu ieškovei suteikusi tik kuro korteles su jose nustatytais maksimaliais atliekamų operacijų limitais, atsakovė atliko tik tarpininkės (finansuotojos) vaidmenį, todėl atsakovė neturi teisės susigrąžinti mokesčių už atsakovės vardu įsigytą kurą bei apmokėtus kelių mokesčius. Anot atsakovės, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja tiek Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės nuostatoms, reglamentuojančioms Europos Sąjungos valstybėje narėje sumokėto pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) grąžinimo klausimus, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimams, kuriais šis teismas sprendžia PVM grąžinimą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės nuostatų taikymo klausimus. Atsakovės teigimu, būtent ji turėjo teisę susigrąžinti sumokėtą PVM ir akcizo mokestį.
Atsakovės teigimu, teismams nėra priskirta kompetencija nagrinėti ir spręsti dėl Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojo galimybės susigrąžinti kitoje valstybėje sumokėtų mokesčių pagrįstumo bei teisėtumo. Tokią teisę turi tik tos Europos Sąjungos valstybės narės mokesčių administratorius. Atsakovė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje tik administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų. Anot atsakovės, šiame ginče teismai sprendė, dėl atsakovės teisės susigrąžinti Europos Sąjungos valstybės narėse sumokėto PVM pagrįstumą, o tai patvirtina, jog jie sprendė ginčą dėl mokesčio grąžinimo atsakovei teisėtumo ir pagrįstumo. Tokiu būdu, atsakovės vertinimu, teismai peržengė jiems Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytas kompetencijos ribas.
Be to, atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodomose Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose skiriasi faktinė situacija nuo šiame ginče nagrinėjamų faktinių aplinkybių.
Atsakovė taip pat nurodo, kad teismai pažeidė CK 6.183 straipsnio 1 dalį ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nevertino kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos sąlygos, reikalaujančios ieškovei įrodyti, jog sutartis nebuvo įvykdyta sutartyje nustatytu būdu, buvimo. Anot atsakovės, teismai neatsižvelgė į tai, kad įprastai bendradarbiavimo sutartis buvo vykdoma sutartyje nustatytomis sąlygomis iki pat jos nutraukimo.
Atsakovės vertinimu, teismai nepakankamai vertino kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos sąlygos, reikalaujančios ieškovei įrodyti, jog abi sutarties šalys susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo, buvimą. Atsakovės teigimu, teismai padarė teisės taikymo klaidą, nepagrįstai 2018 m. birželio 26 d. K. Z. el. laišką įvertinę kaip patvirtinantį atsakovės pritarimą ieškovės tariamai teisei susigrąžinti PVM ir akcizo mokestį. Anot atsakovės, K. Z. nėra įgaliota atstovauti atsakovei ir ši aplinkybė nuosekliai nurodyta atsakovės procesiniuose dokumentuose. K. Z. yra atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės darbuotoja. Bylą nagrinėjusių teismų aptariamas buhalterinę apskaitą tvarkančių darbuotojų susirašinėjimas yra dalis susirašinėjimo, skirto prašymų susigrąžinti PVM ir akcizo mokestį susidubliavimo tarp ieškovės ir atsakovės. Todėl techninio pobūdžio susirašinėjimas, kuriuo siekiama aiškiai atskirti PVM ir akcizo mokesčio mokėtojus bendros ieškovės ir atsakovės veiklos kontekste negali būti laikomas atsakovės pripažįstama teise į atsakovei priklausančią PVM ir akcizo mokesčio dalį.
Be to, atsakovė teigia, kad teismai nevertino kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos sąlygos, reikalaujančios ieškovei įrodyti, kad susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas, buvimo. Anot atsakovės, bendradarbiavimo sutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta atsakovės apmokėjimo už ieškovės vykdomus pervežimus tvarka, kuri detalizuota kiekviename individualiame Bendradarbiavimo sutarties priede. Atsakovei turint teisę susigrąžinti sumokėtą PVM ir akcizo mokestį, jokiais sutartiniais įsipareigojimais nebuvo įtvirtinta pareiga šią susigrąžintą sumą perduoti ieškovei. Todėl teismų konstatuotas susitarimas siejamas su K. Z. el. paštu ir atsakovės tariamu neprieštaravimu ieškovės nurodomam susitarimui nepagrindžia tokio susitarimo turinio aiškumo – lieka neaišku, kokia apimtimi toks susitarimas turėjo būti vykdomas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), taip pat nesprendžiamas prašymas dėl skundžiamo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymo (CPK 363 straipsnio 1 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KAMIDA LOGISTICS“, j. a. k. 302642316, 1876 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto advokatų kontoros Ellex Valiūnas ir partneriai, j. a. k. 9158471, AB Luminor banko 2022 m. rugsėjo 14 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. CP19033.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė