Civilinė byla Nr. 3K-3-476-916/2015

                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01191-2013-5

                          Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8.;114.11. 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ir atsakovės S. D. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. patikslintą ieškinį atsakovei S. D. ir pagal atsakovės S. D. priešieškinį ieškovui R. D. dėl santuokos nutraukimo, bendro turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė DNB bankas, akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė LESTO, Kaišiadorių sodininkų bendrija „Baltasis berželis“, uždaroji akcinė bendrovė „Kaišiadorių vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Rimsigna“ ir AS „Viasat“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

              Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių prioritetinio turto padalijimo natūra principo taikymą,  įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

              Ieškovas R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. D. , kurį patikslinęs, prašė: 1) nutraukti jo ir atsakovės 1998 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (akto įrašas Nr. 2183) dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – D.; 3) padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą: ieškovui palikti asmeninės nuosavybės teise: 1/2 dalį 0,1110 ha 1119 Lt (324,08 Eur) vertės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato – 39 522 Lt (11 446,36 Eur) vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato – 12 564 Lt (3638,78 Eur) vertės sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato – 531 Lt (153,79 Eur) vertės šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); atsakovei palikti asmeninės nuosavybės teise: 1/2 dalį 0,1110 ha 1119 Lt (324,08 Eur) vertės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato – 39 522 Lt (11 446,36 Eur) vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato – 12 564 Lt (3638,78 Eur) vertės sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato – 531 Lt (153,79 Eur) vertės šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ieškovui palikti asmeninės nuosavybės teise automobilį „Lincoln Town Car“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 1997 m., 4600 Lt (1332,25 Eur) vertės; atsakovei palikti asmeninės nuosavybės teise automobilį „Subaru Forester“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 1998 m., 3000 Lt (868,86 Eur) vertės; įsipareigojimus kredito įstaigai AB „Swedbank“ pagal 2006 m. sausio 6 d. kredito sutartį Nr. 06-000303-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) dėl 57 690,30 Eur ir kredito įstaigai AB DNB bankui pagal 2009 m. balandžio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. 0500-2009-56415 dėl 677,97 Eur pripažinti solidariąja ieškovo  ir atsakovės prievole; 4) padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą kilnojamąjį turtą (namų apyvokos daiktus), esančius (duomenys neskelbtini): ieškovui – 10 520 Lt (3046,80 Eur) vertės, atsakovei – 10 965 Lt (3175,68 Eur) vertės; 5) priteisti iš atsakovės 180 000 Lt (52 131,60 Eur) dydžio piniginę kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą, grąžinant kredito įstaigai AB „Swedbank“ kreditą ir statant gyvenamąjį namą; 6) priteisti iš atsakovės 1/2 dalį AB LESTO sumokėtos 786,44 Lt (227,77 Eur) sumos (už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam namui (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją) – 393,22 Lt (113,88 Eur); 1/2 dalį UAB „Kaišiadorių vandenys“ sumokėtos 116,05 Lt (33,61 Eur) sumos (už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam namui (duomenys neskelbtini), tiektą šaltą vandenį) ? 58,02 Lt (16,80 Eur); 1/2 dalį UAB „Kaišiadorių vandenys“ sumokėtos 62 Lt (17,95 Eur) sumos (už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini), nuotekų išvežimą) ? 31 Lt (8,98 Eur); 1/2 dalį UAB „Rimsigna“ sumokėtos 108,90 Lt (31,54 Eur) sumos (už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini), apsaugą) – 54,45 Lt (15,77 Eur); 1/2 dalį AS „Viasat“ sumokėtos 195 Lt (56,47 Eur) sumos (už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam namui (duomenys neskelbtini), tiektas palydovinės televizijos paslaugas) – 97,50 Lt (28,24 Eur); 1/2 dalį AB DNB bankui sumokėto 1319,46 Lt (382,14 Eur) kredito – 659,73 Lt (191,07 Eur); 1/2 dalį AB „Swedbank“ sumokėto 3690,45 Lt (1068,83 Eur) kredito – 1845,22 Lt (534,41 Eur); 1/2 dalį AB „Swedbank“ sumokėto 244,80 Lt (71,41 Eur) turto draudimo administravimo mokesčio – 122,40 Lt (35,45 Eur); 7) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

              Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė teismo: 1) šalių santuoką, įregistruotą 1998 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 2183, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes: D. ir P.; 3) kreditoriaus įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2006 m. sausio 6 d. kredito sutartį Nr. 06-000303-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) dėl 57 690,30 Eur ir įsipareigojimus AB DNB bankui pagal 2009 m. balandžio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. 0500-2009-56415 dėl 677,97 Eur pripažinti solidariąja jos ir ieškovo prievole; 4) ieškovui priteisti asmeninės nuosavybės teise: 1/2 dalį 0,1110 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 200 000 Lt (57 924 Eur) vidutinės rinkos vertės; 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 240 000 Lt (69 508,80 Eur) vidutinės rinkos vertės; 1/2 dalį pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14 300 Lt (4141,57 Eur) vidutinės rinkos vertės; 1/2 dalį pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt (434,43 Eur) vidutinės rinkos vertės, esančių (duomenys neskelbtini); automobilį „Lincoln Town Car“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4600 Lt (1332,25 Eur) vidutinės rinkos vertės; automobilį „Subaru Forester“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (868,86 Eur) vidutinės rinkos vertės; antstolės B. Č. 2013 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 129-13-9 nurodytą visą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 107 300 Lt (31 076,23 Eur) vidutinės rinkos vertės; visus baldus, buitinę techniką, elektros ir santechnikos įrangą, paveikslus ir namų apyvokos daiktus, 100 000 Lt (28 962 Eur) vidutinės rinkos vertės; 5) atsakovei priteisti asmeninės nuosavybės teise: 1/2 dalį 0,1110 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 200 000 Lt (57 924 Eur) vidutinės rinkos vertės; 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 240 000 Lt (69 508,80 Eur) vidutinės rinkos vertės; 1/2 dalį pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14 300 Lt (4141,57 Eur) vidutinės rinkos vertės; 1/2 dalį pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt (434,43 Eur) vidutinės rinkos vertės, esančių (duomenys neskelbtini); 6) priteisti atsakovei iš ieškovo 107 450 Lt (31 119,67 Eur) piniginę kompensaciją už paliekamą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, t. y. lengvuosius automobilius, antstolės B. Č. 2013 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 129-13-9 nurodytą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), visus baldus, buitinę techniką, elektros ir santechnikos įrangą, paveikslus ir namų apyvokos daiktus; 7) priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies: 1) šalių santuoką, sudarytą ir įregistruotą 1998 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 2183), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo S. D. paliko ikisantuokinę pavardę – P.; 3) padalijo santuokoje įgytą turtą: 3.1. ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė natūra: 1/2 dalį 0,1110 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2736 Lt (792,40 Eur) vertės); 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (150 181,26 Lt (43 495,50 Eur) vertės); 1/2 dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (6282 Lt (1819,39 Eur) vertės); 1/2 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (265,50 Lt (76,89 Eur) vertės), esančių (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį antstolės B. Č. 2013 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 129-13-9 nurodyto Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto turto (kaip statybinės medžiagos) (51 700 Lt (14 973,35 Eur) vertės); automobilį „Subaru Forester“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 1998 m., 3000 Lt (868,86 Eur) vertės; namų apyvokos daiktus – iš viso 6580 Lt (1905,70 Eur) vertės turto; 3.2. atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė natūra: 1/2 dalį 0,1110 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2736 Lt (792,40 Eur) vertės; 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 150 181,26 Lt (43 495,50 Eur) vertės; 1/2 dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6282 Lt (1819,39 Eur) vertės; 1/2 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 265,50 Lt (76,89 Eur) vertės, esančių (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį antstolės B. Č. 2013 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 129-13-9 nurodyto Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto turto (kaip statybinės medžiagos) (51 700 Lt (14 973,35 Eur) vertės); automobilį „Lincoln Town Car“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 1997 m., 4600 Lt (1332,25 Eur) vertės; namų apyvokos daiktus – iš viso 10 069 Lt (2916,18 Eur) vertės turto; 4) priteisė iš ieškovo atsakovei 5089 Lt (1473,88 Eur) kompensaciją už jai natūra tenkančią mažesnę dalytino sutuoktinių bendro turto dalį; 5) pripažino, kad šalių kreditoriaus įsipareigojimai AB DNB bankui pagal 2009 m. balandžio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. 0500-2009-56415 buvo solidarioji jų prievolė; 6) priteisė iš atsakovės ieškovui 1/2 dalį AB DNB bankui sumokėto 1319,46 Lt (382,14 Eur) kredito pagal 2009 m. balandžio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. 0500-2009-56415, t. y. 659,73 Lt (191,07 Eur); 7) pripažino, kad šalių įsipareigojimai AB „Swedbank“ pagal 2006 m. sausio 6 d. kredito sutartį Nr. 06-000303-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) yra solidarioji jų prievolė, kuri po santuokos nutraukimo tokia ir lieka, nedalijama ir nemodifikuojama; 8) priteisė iš atsakovės ieškovui 1/2 dalį AB „Swedbank“ sumokėto 3690,45 Lt (1068,83 Eur) kredito pagal 2006 m. sausio 6 d. kredito sutartį Nr. 06-000303-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), t. y. 1845,22 Lt (534,41 Eur), ir 1/2 dalį AB „Swedbank“ sumokėto 244,80 Lt (70,90 Eur) turto draudimo administravimo mokesčio, t. y. 122,40 Lt (35,45 Eur); 9) priteisė iš atsakovės ieškovui 90 000 Lt (26 065,80 Eur) kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą, įgyjant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę; 10) priteisė iš atsakovės ieškovui: 1/2 dalį AB LESTO sumokėtos 786,44 Lt (227,77 Eur) sumos (už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam namui (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją), t. y. 393,22 Lt (113,88 Eur); 1/2 dalį UAB „Kaišiadorių vandenys“ sumokėtos 116,05 Lt (33,61 Eur) sumos (už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam namui (duomenys neskelbtini), tiektą šaltą vandenį), t. y. 58,02 Lt (16,80 Eur); 1/2 dalį UAB „Kaišiadorių vandenys“ sumokėtos 62 Lt (17,96 Eur) sumos (už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini), nuotekų išvežimą), t. y. 31 Lt (8,98 Eur); 1/2 dalį UAB „Rimsigna“ sumokėtos 108,90 Lt (31,54 Eur) sumos (už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo (duomenys neskelbtini), apsaugą), t. y. 54,45 Lt (15,88 Eur); 1/2 dalį AS „Viasat“ sumokėtos 195 Lt (56,47 Eur) sumos (už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam namui (duomenys neskelbtini), tiektas palydovinės televizijos paslaugas), t. y. 97,50 Lt (28,24 Eur). Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Ieškinį patenkinęs iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 80 proc.), teismas iš atsakovės ieškovui priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai. Priešieškinį patenkinęs iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 50 proc.), iš ieškovo atsakovei priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai priešieškinio patenkintų reikalavimų daliai. Atitinkamai priteisė išlaidas valstybei.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ją nutraukė šiuo pagrindu. Kadangi šalys nesiginčijo dėl po santuokos nutraukimo jiems paliktinų pavardžių, atsakovei po santuokos nutraukimo teismas paliko ikisantuokinę Petrauskaitės pavardę, o ieškovui – D. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Vadovaudamasis šalių pateiktomis naujausiomis nurodytų daiktų rinkos vertėmis (2006–2007 m.) ir turto vertės nustatymo ekspertizės akte nurodytų daiktų būklės aprašymu, teismas sprendė, kad 0,1110 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 5472 Lt (1584,80 Eur); sodo pastato – 12 564 Lt (3638,78 Eur); šiltnamio – 531 Lt (153,79 Eur). Gyvenamojo namo vidutinę rinkos vertę teismas nustatė atsižvelgęs į ieškovo nurodytą gyvenamojo namo statybai išleistą pinigų sumą (305 952,95 Lt (88 610,10 Eur), taip pat turto vertės nustatymo ekspertizės akte nurodytą gyvenamojo namo būklės aprašymą bei kredito įstaigos AB „Swedbank“ duomenis. Taigi teismas sprendė, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 300 362,52 Lt (86 991 Eur). Teismas taip pat sprendė, kad antstolės B. Č. 2013 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 129-13-9 nurodytas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas turtas (kaip statybinės medžiagos) po santuokos nutraukimo šalims padalytinas lygiomis dalimis. Kadangi teismui buvo pateikta tik UAB Informacijos ir investicijų centro Teisiškai neįregistruoto turto vertinimo ataskaita, parengta taikant išlaidų (kaštų) metodą ir nurodant daiktų atkūrimo vertes, teismas jomis ir vadovavosi. Teismas nelaikė, kad UAB Informacijos ir investicijų centro Teisiškai neįregistruoto turto vertinimo ataskaita prieštarauja turto vertės nustatymo ekspertizės išvadoms, todėl sprendė, kad kiekvienai šaliai tenkančio turto (kaip statybinės medžiagos) vertė – 51 700 Lt (14 973,35 Eur).

Teismas laikė, kad ieškovas parduotą butą (duomenys neskelbtini), įsigijo iki santuokos su atsakove sudarymo, todėl jis priskirtinas asmeninei ieškovo nuosavybei. Teismas nustatė, kad šalys gyveno kartu iki santuokos sudarymo ir iki nurodyto buto įsigijimo, tačiau nebuvo sutarusios nei žodžiu, nei raštu dėl nurodyto buto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad šio buto 2007 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutartyje neteisingai nurodyta, jog ieškovas ir atsakovė pardavė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nors ši sutartis nenuginčyta ir nepripažinta niekine, tačiau tai netrukdo teismui ir jį net įpareigoja, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, ištaisyti notarų klaidas, nes ne notaras, o teismas kompetentingas spręsti šalių ginčus, vykdyti teisingumą ir tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius. Teismas pripažino, kad atsakovės įtraukimas į pirkimo–pardavimo sutartį – tai atsakovės rašytinis sutikimas parduoti ieškovo jam asmenine nuosavybės teise priklausantį butą – šeimos turtą, kaip to reikalauja įstatymai. Teismas laikė, kad už parduotą ieškovo nurodytą butą (asmeninę nuosavybę) gauti 180 000 Lt (52 131,60 Eur) taip pat yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Šią pinigų sumą ieškovas išleido sutuoktinių bendram gyvenamajam namui statyti (110 000 Lt (31 858,20 Eur) ir kreditui grąžinti (70 000 Lt (20 273,40 Eur). To, kad šios lėšos buvo išleistos bendram gyvenamajam namui statyti ir bendram kreditui grąžinti, atsakovė neginčijo. Atsižvelgęs į tai, kad nurodytą pinigų sumą ieškovas panaudojo bendram turtui įsigyti, t. y. ne tik atsakovei, bet ir sau, ir kad kreditoriaus įsipareigojimus vykdė ne tik už atsakovę, bet ir už save, kad nagrinėjamu atveju, dalijant santuokoje įgytą turtą, nebuvo nukrypta nuo lygių dalių principo, iš atsakovės ieškovui teismas priteisė 90 000 Lt (26 065,80 Eur) kompensaciją.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo R. D. ir atsakovės S. D. apeliacinius skundus, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria šalims priteista po 1/2 dalį antstolės B. Č. 2013 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 129-13-9 nurodyto Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto nekilnojamojo turto, įvardyto kaip statybinės medžiagos, 103 400 Lt vertės (29 946,71 Eur), t. y. kiekvienam po 51 700 Lt (14 973,35 Eur) vertės, pakeitė: turtą, antstolės B. Č. 2013 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 129-13-9, įvardytą kaip statybinės medžiagos, 103 400 Lt (29 946,71 Eur) vertės, priteisė ieškovui, iš jo atsakovei priteisė 51 700 Lt (14 973,35 Eur) kompensaciją, taip pat priteisė šalims bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas valstybei.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 90 000 Lt (26 065,80 Eur) kompensacijos priteisimo, nustatė, kad ginčo butas įgytas 1997 m. sausio 17 d., t. y. iki santuokos sudarymo (šalių santuoka sudaryta 1998 m. rugpjūčio 29 d.). Atsakovės teigimu, jie iki santuokos sudarymo su ieškovu gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, ji savo lėšomis prisidėjo prie minėto buto pirkimo, iš bendrų sutuoktinių lėšų atliko buto kapitalinį ir einamąjį remontus, tačiau ji nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių minėtą faktinę aplinkybę, teismui pateikti negali. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog lėšas investavo ne į buto pirkimą, bet į apstatymą, ir atkreipė dėmesį į 2007 m. sausio 5 d. sutartį dėl atstovavimo parduodant turtą, kurioje nurodyta, kad minėto buto vienintelis savininkas yra R. D.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas 2007 m. vasario 20 d. buto pirkimo–pardavimo sutartimi, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę patvirtinančiu įrodymu, nesivadovavo pagrįstai. Taigi ginčo butas ir jį pardavus gautos lėšos pagrįstai pripažintos asmenine R. D. nuosavybe ir turtas, kuriam panaudotos asmeninės lėšos, įgytas ne tik atsakovės, bet ir paties apelianto reikmėms, o kreditas grąžintas ne tik už atsakovę, bet ir už R. D. . Kadangi turtas padalytas nenukrypstant nuo lygių dalių principo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui 1/2 dalį lėšų.  

Pasisakydamas dėl sprendimo dalies, kuria padalytos statybinės medžiagos, apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakove, kad padalijus statybines medžiagas (ekologišką kanalizaciją, valymo įrenginius, akmeninį lauko židinį, medinę tvorą su akmenimis, akmenimis grįstą taką, įrengtą medinę pirtį, šuns voljerą, gardą, medinę tvorą su plytomis, metalinę tvorą, pavėsinę, ūkinį pastatą, apželdintą žalią metalinę tvorą, du akmeninius gėlynus, akmenimis grįstus takelius, du drenažinius šulinius, geriamojo vandens šulinį, sodo name esančias lentas, grindjuostes ir apvadus, ūkiniame pastate esančias lentas, čerpes, skardą ir plyteles, gyvenamajame name esančias lentas, metalinius turėklų elementus, plėvelę, skirtą baseinui įrengti) po 1/2 dalį jos teisės mažiau suvaržytos nebus, nes ne tik ji, bet ir pats ieškovas negalės laisvai ir nevaržomai disponuoti neįteisintais statiniais, tinkamai bei racionaliai jais naudotis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant konfliktiškiems šalių santykiams, protingiau ir racionaliau būtų, jei norimi įteisinti ir naudoti kaip statybinės medžiagos statiniai būtų vieno asmens nuosavybė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši sprendimo dalis keistina – visas nekilnojamasis turtas, antstolės B. Č. 2013 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 129-13-9 įvardytas kaip statybinės medžiagos, 103 400 Lt (29 946,71 Eur) vertės, priteistinas ieškovui, iš jo atsakovei priteistina 51 700 Lt (14 973,35 Eur) kompensacija.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas R. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį dėl statybinių medžiagų priteisimo ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą; priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl nepagrįsto nukrypimo nuo prioritetinio turto padalijimo natūra. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo sukurta situacija, kai dalis turto komplekso (registruotas turtas) buvo padalytas šalims natūra po 1/2 dalį kiekvienai, tačiau neįregistruoti nekilnojamieji daiktai (tvoros, takeliai, pavėsinė, kanalizacija, šuliniai ir kt.) buvo priteisti tik ieškovui, atsakovei už tai kompensuojant pinigais. Nors neįregistruoti daiktai, dalijant turtą, vertės nustatymo prasme tėra vertinami kaip statybinės medžiagos, faktiškai tai yra gyvenamojo namo priklausiniai, todėl toks apeliacinės instancijos teismo padalijimo būdas sukuria situaciją, kai atsakovė be ieškovo sutikimo neturi teisės naudotis dalimi gyvenamojo namo priklausinių (tvora, takeliais, kanalizacija ir kt.), kurie yra būtini naudotis dalimi jai priteisto turto. Todėl nėra aišku, kaip atsakovė turėtų patekti į jai priteistą nekilnojamojo turto objekto dalį ir naudotis jai priklausančiomis dalimis. Kasatoriaus teigimu, tokiu būdu padalijus statybines medžiagas, jis faktiškai ne tik neturės viso ar dalies priteisto turto, tačiau papildomai patirs jo nugriovimo ir (ar) išardymo išlaidas arba jam vienam bus nepagrįstai užkraunama turto ir (ar) jo dalies įteisinimo našta, kuri neatsiejama nuo papildomų laiko ir piniginių sąnaudų, o atsakovė gaus pinigus. Taip apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iškėlė atsakovės interesus prieš ieškovo, kas lemia visišką disproporciją teisių, pareigų ir naudos aspektu atsakovės naudai.

2. Dėl neteisingai ir netinkamai nustatytos dalytino neįregistruoto turto rinkos vertės. Siekiant įvertinti nekilnojamuosius daiktus kaip statybines medžiagas, išlaidų (kaštų) metodas nėra pakankamas, nes jis apima ir medžiagas, ir darbo sąnaudas daiktui sukurti, kas nepagrįstai padidina daiktų, kaip statybinių medžiagų, vertę. Įvertinus šias aplinkybes, neįregistruoto turto kaip statybinių medžiagų rinkos vertė byloje nebuvo nustatyta, o turto vertinimo ataskaita, paremta išlaidų (kaštų) metodu, yra iš esmės ydinga vertinant turtą tik kaip statybines medžiagas.

Kasaciniu skundu atsakovė S. D. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovui iš atsakovės priteista 90 000 Lt (26 065,80 Eur) kompensacija; priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl netinkamai kvalifikuotų teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas buto (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pažeidė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bei 2 dalį. Atsakovė dar iki santuokos sudarymo gyveno šiame bute, šalys gyveno santuokinį gyvenimą ir tvarkė bendrą ūkį. Teismai nesiaiškino ir nevertino tos aplinkybės, kad, butą eksploatuojant, jame atliekant kapitalinį, einamąjį remontus, buvo naudojamos bendros sutuoktinių lėšos. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės įtraukimas į 2007 m. vasario 20 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį reiškia jos sutikimą parduoti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (šeimos turtą), prieštarauja CK 1.78–1.96 straipsnių nuostatoms. 

2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismai nepagrįstai pripažino, kad, pardavus ieškovo butą, gauti 180 000 Lt (52 173,90 Eur) taip pat yra jo asmeninė nuosavybė. Ieškovas nepateikė neabejotinų įrodymų, kad visas gautas į sąskaitą lėšas (101 000 Lt (29 275,36 Eur) panaudojo namui (duomenys neskelbtini), statyti – tik dalis teismui pateiktų sąskaitų tai patvirtina, tačiau kur buvo panaudotos likusios lėšos, teismai nenustatė. Pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, nors priteisė iš atsakovės ieškovui 90 000 Lt (26 086,98 Eur) kompensaciją.

3. Dėl CPK 270 ir 331 straipsnių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismo sprendimo formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Teismai visiškai nemotyvavo savo sprendimų, nenurodė, kokiais įrodymais remiantis konstatuojamos bylai svarbios aplinkybės, sprendimų motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Atsiliepimu į ieškovo R. D. ir atsakovės S. D. kasacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad nagrinėjamu atveju neįregistruoti statiniai (pirtis, akmeninis lauko židinys, medinė tvora su akmenimis, kiemo aikštelė, akmenimis grįsti takeliai, ekologiška kanalizacija, valymo įrenginiai) stovi už žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio ieškovui, rytinės ribos, t. y. bendro naudojimo valstybinėje žemėje. Trečiasis asmuo sutinka su kasatoriaus argumentu, kad pareiga šalinti savavališkų statybų padarinius teks tai šaliai, kuriai bus priteistas neįregistruotas turtas, kaip statybinės medžiagos. Kadangi trečiasis asmuo nėra kompetentingas spręsti turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimų, jis dėl kitų kasaciniuose skunduose išdėstytų argumentų nepasisakė.

Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, priteisti jo naudai 377 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl netinkamai kvalifikuotų teisinių santykių. Nuo ginčo buto įsigijimo (1996 m. rugsėjo 30 d.) iki jo pardavimo (2007 m. vasario 20 d.) byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių tai, kad butas buvo įgytas kaip bendroji dalinė nuosavybė, ar to, kad ieškovo asmeninės buto nuosavybės teisė įstatymų nustatyta tvarka transformavosi į bendrosios jungtinės nuosavybės teisę, todėl teismai įrašą 2007 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, jog butas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vertino kaip klaidą, nedarančią įtakos sutarties galiojimui, ir savo esme šį įrašą prilygino atsakovės sutikimui parduoti šeimos turtą.

2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad namo statyba buvo finansuojama iš kitų šaltinių nei banko kreditas ir už parduotą butą gautos lėšos, todėl yra labiau tikėtina, kad namas buvo statomas būtent iš lėšų, gautų už ginčo buto pardavimą. Taigi teismas pagrįstai butą ir lėšas, gautas jį pardavus, pripažino ieškovo asmenine nuosavybe ir šalims padalijęs gyvenamojo namą (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį, kurio statyba buvo finansuota iš ieškovo asmeninių lėšų, R. D. naudai iš atsakovės priteisė 90 000 Lt (26 065, 80 Eur) kompensaciją.

3. Dėl CPK 270 ir 331 straipsnių pažeidimų. Teismai ginčą dėl buto nuosavybės teisės tipo išnagrinėjo ištyrę ir įvertinę visus pateiktus įrodymus įstatyminio reguliavimo ribose, todėl nei pirmos instancijos teismo sprendimo, nei apeliacinės instancijos teismo nutarties aktualių dalių negalima prilyginti nemotyvuotoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto turto padalijimo

Ieškovo R. D. kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo visą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą ginčo turtą priteisdamas ieškovui.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos 3K-3-430/2011; ir kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. V. A. B. , bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos 3K-3-430/2011; ir kt.). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-460/2004; 2006 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-526/2006; ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas priimdamas sprendimą nesivadovauti turto padalijimo natūra principu ir priteisdamas ieškovui visą antstolės B. Č. 2013 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 129-13-9 nurodytą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą turtą atsižvelgė į tai, kad racionaliau ir protingiau būtų, jei, esant šalių konfliktiškiems santykiams, norimi įteisinti  ar  naudoti kaip statybinės medžiagos statiniai  nuosavybės teise priklausytų vienam asmeniui, t. y. įvertino turto padalijimo natūra nepriimtinumą. Tačiau, kaip konstatuota kasacinio teismo praktikoje, vertinant turto padalijimo natūra nepriimtinumą, svarbu taip pat nustatyti, kokios paskirties yra dalijamas objektas, ar yra priežasčių, dėl kurių turto padalijimas natūra iš esmės pažeistų ginčo šalių interesų proporcingumo principo įgyvendinimą. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti ir kvalifikuoti kaip statybinės medžiagos yra šie nekilnojamieji daiktai: ekologiška kanalizacija, valymo įrenginiai; akmeninis lauko židinys; medinė tvora su akmenimis; akmenimis grįstas takas; visiškai įrengta medinė pirtis; šuns voljeras; gardas; medinė tvora su plytomis; metalinė tvora; pavėsinė; ūkinis pastatas; apželdinta žalia metalinė tvora; du akmeniniai gėlynai; akmenimis grįsti takeliai; sodo name esančios lentos, grindjuostės  ir apvadai; ūkiniame pastate esančios lentos, čerpės, skarda ir plytelės; gyvenamajame name esančios lentos, metaliniai turėklų elementai, plėvelė, skirta baseinui įrengti. Kaip matyti iš sąraše išvardytų daiktų, statybinių medžiagų objektų prigimtis ir paskirtis yra faktiškai susijusi su abiem ginčo šalims lygiomis dalimis teismų priteistais namu, žemės sklypu ir sodo pastatu. Byloje nebuvo įrodinėta ir teismų nenustatyta aplinkybė, kad nėra galimybės šių nuosavybės teisės objektų įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti ateityje. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, užtikrinant nepriimtinumo kriterijaus laikymąsi, yra būtina atsižvelgti į tai, ar pagal savo paskirtį ginčo turtą dalyti būtų nepriimtina atsižvelgiant į, inter alia, buvusių sutuoktinių interesų apsaugą. Byloje atsakovė, reikalavusi, kad ieškovui būtų priteistas antstolės B. Č. 2013 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 129-13-9 nurodytas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas turtas, leistinomis priemonėmis neįrodė, kad šio turto objektų, dėl kurių kilo ginčas, techniškai neįmanoma paskirstyti ar atskirti dalimis (negalimumo reikalavimas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nenurodė priežasčių, dėl kurių ginčo turtas (kaip statybinės medžiagos) po santuokos nutraukimo turėtų atitekti tik ieškovui, kai sodyboje esantis ir teisės aktų nustatyta tvarka registruotas nekilnojamasis turtas tarp šalių dalytinas natūra lygiomis dalimis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šia ginčą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada bei su R. D. kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo taikymo ir priteisti viso antstolės B. Č. 2013 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 129-13-9 nurodyto Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto turto ieškovui, priteisiant iš jo kompensaciją atsakovei. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo praktikos. Todėl ieškovo kasacinis skundas tenkinamas, o skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl netinkamai kvalifikuotų teisinių santykių ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

Atsakovės S. D. kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, spręsdami, kad ginčo butas priklausė ieškovui asmeninės nuosavybės teise.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas ginčo butą įsigijo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos su atsakove. Tuo metu šalys tvarkė bendrą ūkį. Kasatorė prie paties buto įsigijimo neprisidėjo, tačiau finansiškai prisidėjo prie jo apstatymo. Kasaciniame skunde teigiama, kad atliekant kapitalinį ir einamuosius buto remontus buvo naudojamos bendros sutuoktinių lėšos.

              CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma teisiškai reikšmingų faktų visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. A. V. , bylos Nr. 3K-3-49/2008; ir kt.).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytas aplinkybes ir pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad atsakovė leistinomis priemonėmis neįrodė, o teismai nagrinėjamoje byloje nenustatė, jog ieškovo asmeninės nuosavybės teise turėtas turtas – butas buvo iš esmės pagerintas bendro gyvenimo ir (ar) santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis ir (ar) darbu, todėl sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės kasacinį skundą.

Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas atsakovės kasaciniu skundu ginčijamą nutarties dalį, nepažeisdamas teisės normų, vadovaudamasis esama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, pagrįstai sprendė, jog pirmosios instancijos teismas 2007 m. vasario 20 d. buto pirkimo–pardavimo sutartimi, kaip iš esmės vieninteliu bendrąją jungtinę nuosavybę patvirtinančiu įrodymu, nesivadovavo pagrįstai, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo prieiti prie priešingos išvados.

Kiti kasacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 94, 96, 961 , 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.).

CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo kasacinis skundas yra patenkinamas, kasatoriui iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje kasaciniam teismui pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimą taip, kad 80 proc. ieškovo reikalavimų yra patenkinta, o 20 proc. – atmesta, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas turėtas bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti teikdamas atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą ir kasacinį skundą. Pagal byloje pateiktus mokėjimo dokumentus ieškovas sumokėjo 700 Lt (202,73 Eur) už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą (T. 6, b. l. 15–17), 333 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą (T. 6, b. l. 103) ir 377 Eur už kasacinio skundo parengimą (T. 6, b. l. 101). Ieškovo prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, ieškovui iš atsakovės priteistina 872,19 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnis).

Atsakovės kasacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovei S. D. 683 Eur dalies žyminio mokesčio už kasacinį skundą mokėjimas buvo atidėtas iki procesinio sprendimo kasacinės instancijos teisme priėmimo (T. 6, b. l. 123.)

Kasaciniame teisme patirta 46,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškovo kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, kuria pakeista Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo dalis dėl turto, antstolės B. Č. 2013 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 129-13-9 įvardyto kaip statybinės medžiagos, 103 400 Lt (29 946,71 Eur) vertės priteisimo ieškovui R. D. , panaikinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria padalytas turtas, antstolės B. Č. 2013 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 129-13-9 įvardytas kaip statybinės medžiagos, 103 400 Lt (29 946,71 Eur) vertės, palikti nepakeistą.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 872,19 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt du Eur 19 ct)  bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 683 (šešių šimtų aštuoniasdešimt trijų) Eur atidėtą žyminio mokesčio dalį už kasacinį skundą.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 46,30 Eur (keturiasdešimt šešis Eur 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                           Virgilijus Grabinskas

                    Birutė Janavičiūtė

                    Dalia Vasarienė