Administracinė byla Nr. eAS-669-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03157-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Plačiajuostis internetas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti atsakovo VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2022 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. IT-01 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti priimti naują sprendimą – pripažinti pareiškėjo patirtas išlaidas tinkamomis finansuoti projekto lėšomis.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – tol, kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas, sustabdyti Sprendimo galiojimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjo VšĮ „Plačiajuostis internetas“ skundą, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija atsakovo CPVA Sprendimą, kuriuo, pritaikant 5 proc. finansinę korekciją nuo pradinės sutarties vertės (kainos), pareiškėjas įpareigotas grąžinti per 90 dienų projektui „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“ Nr. 02.1.1-CPVA-V-521-01-002 (toliau – ir Projektas) skirtą finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų dalyje (suma 238 184,35 Eur). Grąžintina suma yra pakankamai reikšminga pareiškėjo funkcijų ir veiklos vykdymui, išieškojimas sutrikdytų arba padarytų neįmanomą pareiškėjo veiklą, be to, sukeltų neigiamas pasekmes interneto vartotojų atžvilgiu, kadangi sutriktų internetinių paslaugų tiekimas sąžiningiems vartotojams kasdienėje veikloje. Atsakovui reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymas nesukeltų jokių neigiamų pasekmių, Europos Komisija nurodytų lėšų sugrąžinti į Europos Sąjungos biudžetą nereikalauja.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bylose dėl Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo, paprastai laikomasi pozicijos, kad nėra būtinybės stabdyti administruojančių institucijų sprendimų dėl lėšų grąžinimo galiojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-372/2012 ir kt.).

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respulikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) tiesiogiai nenustato, jog skundo dėl administracinio akto padavimas sustabdo administracinio sprendimo vykdymą, t. y. nėra nustatytas skundo dėl administracinio akto padavimo suspensyvinis efektas. Pareiškėjui apskundus Sprendimą dėl lėšų grąžinimo yra stabdomas grąžintinų lėšų išieškojimas, kol bus išspręstas ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas. Atsakovas, atlikdamas tyrimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau – ir PAFT), kurių 335 punktas nustato, kad sprendimai dėl lėšų grąžinimo priimami ir vykdomi, grąžintinos ir projektų vykdytojų grąžintos lėšos administruojamos Finansinės paramos grąžinimo taisyklėse ir 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-059 „Dėl 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), nustatyta tvarka. Taisyklių 23 punktas įtvirtina, kad projekto vykdytojui apskundus sprendimą dėl lėšų grąžinimo teismui ar kitai kompetentingai institucijai, kaip nustatyta Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklėse, institucija, gavusi informaciją apie projekto vykdytojo teismui ar kitai kompetentingai institucijai apskųstą sprendimą dėl lėšų grąžinimo, apie tai informuoja ministeriją arba vadovaujančiąją instituciją, kai įgyvendinami techninės paramos prioritetai, per SFMIS2014 (kai priemonės įgyvendinamos visuotinės dotacijos būdu, nuostata dėl ministerijos informavimo netaikoma). Ministerija arba vadovaujančioji institucija, kai įgyvendinami techninės paramos prioritetai, gavusi Taisyklių 23.1 papunktyje nurodytą informaciją, arba įgyvendinančioji institucija, kai priemonės įgyvendinamos visuotinės dotacijos būdu, stabdo skolos išieškojimo perdavimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, iki bus išspręstas ginčas ir dėl jo įsiteisės teismo sprendimas ar teismo nutartis arba kompetentinga institucija išnagrinės projekto vykdytojo skundą ir priims dėl jo atitinkamą sprendimą (Taisyklių 23.2 p.).

Teismas konstatavo, kad priėmus skundą dėl atsakovo CPVA Sprendimo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti 238 184,35 Eur per 90 dienų projektui skirtą finansavimą, stabdomas skolos išieškojimo perdavimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, todėl nėra pagrindo spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo priimto ginčijamo atsakovo sprendimo atžvilgiu iki teismo sprendimo priėmimo (ABTĮ 70 str. 3 d.). Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę laikė nepagrįstu, todėl jį atmetė.

III.

Pareiškėjas VšĮ ,,Plačiajuostis internetas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – tol, kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą netinkamos grąžintinos lėšos iš pareiškėjo gali būti ne tik išieškomos priverstiniu būdu, tačiau ir išskaitomos iš tinkamai panaudotų finansinės priemonės lėšų, pareiškėjui ateityje CPVA teikiant mokėjimų prašymus (Taisyklių 15 p.). Pirmosios instancijos teismas įvertino lėšų išieškojimo aspektą, tačiau neįvertino, kad pareiškėjo interesai bus pažeisti išskaičiuojant netinkamas finansuoti išlaidas iš ateities mokėjimų pagal kitas pareiškėjo pateiktas mokėjimų paraiškas. Pareiškėjas yra užsitikrinęs 49 499 277,00 Eur dydžio finansavimą ir šiuo metu vis dar teikia bei suėjus Sprendime nurodytam grąžintinų lėšų grąžinimo terminui teiks CPVA mokėjimo prašymus iš viso kiek daugiau nei 4 000 000 Eur sumai, iš kurių CPVA turės teisę išskaičiuoti skundžiamu Sprendimu nustatytas grąžintinas lėšas. Todėl teismui netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, CPVA bet kuriuo atveju susigrąžins ginčijamu Sprendimu nustatytas grąžintinas lėšas iki byloje bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, tokiu būdu sukeliant itin reikšmingas, neigiamas finansines pasekmes pareiškėjai. Toks išskaičiavimas bus vykdomas nepaisant pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad Taisyklių 23.1 punktas riboja CPVA galimybę priverstinai išieškoti grąžintinas sumas iš pareiškėjo. Teismas nepagrįstai priėjo išvados, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas nesukels jokių neigiamų pasekmių pareiškėjui. Skundo pateikimas nestabdo nei Sprendimo galiojimo, nei jo faktinio vykdymo, todėl egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas pažymi, kad prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones dėl tos priežasties, kad Sprendimo vykdymas sukeltų ypatingai dideles neigiamas pasekmes ne tik pareiškėjui, bet ir sąžiningiems interneto vartotojams. Pareiškėjas nesiekia pelno, komerciškai nepatraukliose vietovėse įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamus projektus ir sukurtu tinklu teikia didmenines ryšio paslaugas, visas lėšas skirdamas tinklui eksploatuoti ir paslaugoms teikti. Teismas, priimdamas nutartį, nepasisakė ir neįvertino aplinkybės, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių CPVA ne tik turės galimybę išskaičiuoti skundžiamu Sprendimu nustatytą grąžintinų lėšų sumą iš ateityje pareiškėjui mokėtinų sumų, tačiau apskritai turės teisę sumažinti pareiškėjui skirtą finansavimą. Visų pareiškėjo projektų įgyvendinimas yra priklausomas nuo Europos Sąjungos finansinių lėšų gavimo. Pareiškėjas šiuo metu įgyvendina arba yra užbaigęs 4 projektų įgyvendinimą, kurių visi buvo finansuojami ES lėšomis. Projektui pareiškėjas yra užsitikrinęs 49 499 277,00 Eur dydžio finansavimą ir dar nėra pasinaudojęs visa Projektui skirta finansavimo suma, planuoja teikti CPVA mokėjimo prašymus daugiau nei 4 000 000 Eur sumai. Teismui nepritaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, CPVA ateityje galės ne tik išskaičiuoti ginčijamu Sprendimu nustatytą grąžintinų lėšų sumą iš pareiškėjui mokėtinų sumų ateityje, tačiau apskritai priimti sprendimą sumažinti skirtą finansavimą. Pareiškėjo teigimu, pagal PAFT 77 ir 184 punktus, projekto įgyvendinimo metu nustačius, kad grąžintinos lėšos nebuvo grąžintos per nustatytą terminą, CPVA turės teisę vienašališkai pakeisti su pareiškėju sudarytą Finansavimo sutartį, sumažindama pareiškėjo Projektui skirtų finansavimo lėšų sumą. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir dėl grąžintinų lėšų nesumokėjimo sumažinus pareiškėjui skiriamą finansavimą, neturėdamas apyvartinių lėšų pareiškėjas nebus pajėgus atsiskaityti tiekėjams už pristatytas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus. Pareiškėjui kils sutartinė civilinė atsakomybė (pareiga sumokėti netesybas, baudas, atlyginti žalą ir pan.) dėl netinkamo viešojo pirkimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Be to, poreikis aprūpinti vartotojus internetu nuolat auga, o reikalingos infrastruktūros kaina nuolat didėja. Todėl nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir bylos nagrinėjimo metu nesudarius galimybių pasinaudoti Europos Sąjungos finansine parama, net ir tuo atveju, jeigu skundo tenkinimo atveju vis dar išliktų bent teorinė galimybė pasinaudoti dalimi Europos Sąjungos finansinės paramos, dėl sparčiai didėjančių kainų jos gali nepakakti reikiamos infrastruktūros įrengimui. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas neteks galimybės pasinaudoti dalimi Europos Sąjungos finansinės paramos. Tai sukels itin dideles neigiamas pasekmes pareiškėjui, kuris nepasiektų jo veiklai keliamų tikslų, bet ir interneto vartotojams kaimiškuosiuose Lietuvos regionuose. Projekto apimties sumažėjimas galbūt ir nepaneigs esminių projekto tikslų, Projektas bus įgyvendintas, tačiau dėl finansavimo sumažėjimo pareiškėjas turės mažinti Projekto apimtis, o tai reiškia, kad keli šimtai ar tūkstančiai namų ūkių esančių kaimiškosiose vietovėse ir toliau kelis ateinančius metus neturės galimybės gauti prieigos prie interneto paslaugų. Pareiškėjas neturi prieigos prie jokių kitų finansinių resursų, kurie leistų įgyvendinti projektą visa apimtimi. Projekto specifika lemia, kad tose teritorijose privačių rinkos dalyvių atsiradimas yra komerciškai neįmanomas. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas pažeidžia viešąjį interesą – pareiškėjas negali tęsti projekto, kuriuo siekiama sudaryti galimybę naudotis šiuolaikinių informacinių ir ryšių technologijų pasiekimais ir tokiu būdu mažinti skaitmeninę atskirtį.

Pareiškėjas nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas nesukeltų jokių pasekmių CPVA. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, Sprendime nurodyta suma, net ir priėmus pareiškėjui nepalankų teismo sprendimą, galėtų būti išieškota įsiteisėjus šiam sprendimui. Europos Komisija nurodytų lėšų sugrąžinti į Europos Sąjungos biudžetą nereikalauja. Sustabdžius Sprendimo galiojimą, nebūtų pažeisti CPVA interesai, priešingai, būtų užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros bei lygiateisiškumo principai.

Pareiškėjas teigia, kad minėti argumentai, ypač faktas, kad Sprendimo galiojimas iš esmės yra susijęs su reikšmingais apribojimais pasinaudoti Europos Sąjungos finansine parama, kas suponuoja žymius suvaržymus ir neigiamas pasekmes ne tik pareiškėjo, bet ir visų interneto vartotojų atžvilgiu, reiškia, kad egzistuoja ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų pažeisti pareiškėjo interesai, o taip pat ir viešasis interesas. Palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas nepašalintų dėl Sprendimo įvykdymo teisminio proceso metu pareiškėjui ir vartotojams kilusių neigiamų pasekmių ir padarinių arba apskritai negalėtų būti įvykdomas, kadangi pareiškėjas nespėtų pasinaudoti Europos Sąjungos finansine parama jos įsisavinimo laikotarpiu. Teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje susiklosčiusias aplinkybes, neatsižvelgė į galiojantį teisinį reguliavimą, kuris numato, kad skirtas Europos Sąjungos finansavimas mažinamas subjektams, kurie laiku negrąžino netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų. Todėl egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas, sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Atsakovas CPVA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

CPVA nurodo, kad neginčija Taisyklių 15 punkto reguliavimo, kuris leidžia užskaityti grąžintinas lėšas iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo prašymų, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Tai grindžiama tuo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas jam sukels ypač dideles neigiamas pasekmes, kas yra būtina sąlyga, pareiškėjo veikla 2020–2021 m. buvo pelninga, pareiškėjas, pasirašydamas finansavimo sutartį Projekto įgyvendinimui, prisiėmė riziką apmokėti netinkamas finansuoti išlaidas. Be to, pareiškėjas turi teisę, vadovaujantis Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 590, 13 punktu, turi teisę kreiptis į CPVA, kad lėšų grąžinimas būtų atidėtas 12 mėnesių laikotarpiui, tokiu būdu užtikrinant, kad grąžinimas nebūtų vykdomas atliekant vieną arba kelis pavedimus per 90 dienų laikotarpį, jeigu pareiškėjas susidurtų su finansiniais sunkumais grąžinant išmokėtą finansavimą. Teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus pareiškėjui nepalankų sprendimą, be grąžintinų lėšų pareiškėjas privalėtų už visą laikotarpį mokėti ir delspinigius, kurių norma yra nurodyta Grąžintinų lėšų formoje. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ir Sprendimo galiojimo sustabdymas būtų nepalankus pareiškėjui. 

CPVA nurodo, kad pareiškėjo teiginiai dėl CPVA teisės atlikti Projekto sutarties keitimą, sumažinant Projektui skirtą finansavimą, yra teoriniai bei grindžiami su ginču nesusijusiu teisiniu reguliavimu, visiškai nepagrindžia būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl tai sudaro pagrindą pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Sistemiškai vertinant PAFT 77 ir 184 punktų nuostatas, daroma išvada, kad projekto sutartis yra keičiama, mažinant skiriamą finansavimą, kai nustatomi atitinkami projekto įgyvendinimo nukrypimai, kurie turi įtakos projekto atitikčiai atrankos kriterijams, kurių pagrindu buvo skirtas finansavimas, arba projekto įgyvendinimui, pavyzdžiui, mažėja projekto stebėsenos rodiklių reikšmės (PAFT 178.2 p.) arba keičiasi projekto veiklos ir (ar) techniniai sprendimai, turintys esminę įtaką projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams (PAFT 178.3 p.). Sprendimu nebuvo konstatuota, kad Projektas neatitinka atrankos kriterijų, kurių pagrindu buvo skirtas finansavimas, arba buvo padarytas pažeidimas, kuris turi įtakos projekto įgyvendinimui. Sprendimas buvo priimtas dėl pareiškėjo padaryto viešųjų pirkimų pažeidimo. Atitinkamai, CPVA neturi teisės, vadovaudamasi PAFT 184 punkto nuostatomis pakeisti Projekto sutarties, priešingai nei teigia pareiškėjas.

CPVA teigia, kad pareiškėjas savo argumentus grindžia iš esmės prielaidomis (teoriniais pasvarstymais) apie galimus CPVA veiksmus. Tai neatitinka teisinio reguliavimo ir teismų formuojamos praktikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

CPVA Sprendimu pritaikė pareiškėjui 5 proc. finansinę korekciją nuo pradinės sutarties vertės (kainos) ir įpareigojo pareiškėją grąžinti dalį Projektui skirto finansavimo – 238 184,35 Eur.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti Sprendimo galiojimą), akcentavo, kad lėšų grąžinimas sukeltų ypatingai dideles neigiamas pasekmes ne tik pareiškėjui, bet ir sąžiningiems interneto vartotojams, nes pareiškėjas nesiekia pelno, komerciškai nepatraukliose vietovėse įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamus projektus ir sukurtu tinklu teikia didmenines ryšio paslaugas, visas lėšas skirdamas tinklui eksploatuoti ir paslaugoms teikti, sutrikus pareiškėjo veiklai, nebūtų teikiamos kasdienėje veikloje būtinos paslaugos sąžiningiems vartotojams, tai pažeistų viešąjį interesą, o pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones CPVA nekiltų jokių neigiamų pasekmių, nes, be kita ko, Europos Komisija nereikalauja sugrąžinti nurodytų lėšų į Europos Sąjungos biudžetą. 

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendė, kad teismui priėmus pareiškėjo skundą dėl atsakovo CPVA Sprendimo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti per 90 dienų 238 184,35 Eur Projektui skirtą finansavimą, stabdomas skolos išieškojimo perdavimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, todėl nėra pagrindo spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo priimto ginčijamo atsakovo sprendimo atžvilgiu iki teismo sprendimo priėmimo.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių kils neigiamos pasekmės ne tik pareiškėjui, bet ir interneto paslaugų vartotojams, bus pažeistas viešasis interesas, be to, grąžintinos lėšos iš pareiškėjo gali būti ne tik išieškomos priverstiniu būdu, tačiau ir išskaitomos iš tinkamai panaudotų finansinės priemonės lėšų, pareiškėjui ateityje CPVA teikiant mokėjimų prašymus įgyvendinant Projektą. Pareiškėjas remiasi Taisyklių 15 punktu, PAFT 77 ir 184 punktais. Tokiu būdu gali būti apsunkintas Projekto vykdymas, jo tikslų pasiekimas, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsniu, pareiškėjo pateiktų 2022 m. rugsėjo 14 d. rašytinių paaiškinimų bei dokumentų, jo, teigimu, pagrindžiančių jo finansinę padėtį, nevertina ir dėl jų nepasisako, nes pareiškėjas, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui ir grįsdamas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę sudėtinga finansine padėtimi, įrodymų apie savo finansinę padėtį nebuvo pateikęs. Todėl apeliacinės instancijos teisme šių duomenų vertinti nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-757-415/2020, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-832-624/2020 ir kt.).   

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl skundžiamo akto nesustabdymo, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Dėl pareiškėjo nurodomų neigiamų padarinių jo finansinei padėčiai, neigiamų padarinių interneto vartotojams ir viešojo intereso pažeidimo pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bylose dėl Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo, paprastai laikomasi pozicijos, kad nėra būtinybės stabdyti administruojančių institucijų sprendimų dėl lėšų grąžinimo galiojimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-372/2012 ir kt.). Jeigu ginčijamas atsakovo sprendimas būtų panaikintas, atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, su pažeidimu susijusią susigrąžintą sumą teisės aktų nustatyta tvarka pervestų pareiškėjui (jo steigėjui, ar kitam nurodytam subjektui), todėl nėra jokios rizikos, kad pareiškėjui grąžinus skirtas lėšas, nebūtų galima įvykdyti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo, jeigu toks sprendimas būtų priimtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-605-822/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Pareiškėjui, apskundus Sprendimą dėl lėšų grąžinimo, yra stabdomas grąžintinų lėšų išieškojimas, kol bus išspręstas ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas.  Taisyklių 23 punktas nustato, kad projekto vykdytojui apskundus sprendimą dėl lėšų grąžinimo teismui ar kitai kompetentingai institucijai, kaip nustatyta Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklėse: institucija, gavusi informaciją apie projekto vykdytojo teismui ar kitai kompetentingai institucijai apskųstą sprendimą dėl lėšų grąžinimo, apie tai informuoja ministeriją arba vadovaujančiąją instituciją, kai įgyvendinami techninės paramos prioritetai arba finansinės priemonės (kai priemonės įgyvendinamos visuotinės dotacijos būdu, nuostata dėl ministerijos informavimo netaikoma) (Taisyklių 23.1 p.); ministerija, gavusi Taisyklių 23.1 papunktyje nurodytą informaciją, arba įgyvendinančioji institucija, kai priemonės įgyvendinamos visuotinės dotacijos būdu, stabdo skolos išieškojimo perdavimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, iki bus išspręstas ginčas ir dėl jo įsiteisės teismo sprendimas ar teismo nutartis arba kompetentinga institucija išnagrinės projekto vykdytojo skundą ir priims dėl jo atitinkamą sprendimą (Taisyklių 23.2 p.). Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pažymint, kad nors skundžiamas Sprendimas dėl lėšų grąžinimo sukelia pareiškėjui atitinkamą pareigą, tačiau pareiškėjui apskundus teismui sprendimą dėl lėšų grąžinimo, tokio sprendimo priverstinio vykdymo (lėšų išieškojimo) procedūros negali būti pradėtos, kol neįsiteisės teismo sprendimas šioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje AS-1299-525/2015, 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-605-822/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiomis teisės aktų nuostatomis.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl CPVA galimybės išskaityti grąžintinas lėšas iš kitų pareiškėjui pagal Projektą mokėtinų lėšų pagal Taisyklių 15 punktą ir argumentus dėl PAFT 77 ir 184 punktų taikymo teisėjų kolegija pabrėžia, kad šie argumentai yra hipotetiniai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas priėmė sprendimą išskaityti grąžintiną lėšų sumą ar priėmė sprendimą, kuriuo būtų konstatuota, kad Projektas neatitinka atrankos kriterijų, kurių pagrindu buvo skirtas finansavimas, arba buvo padarytas pažeidimas, kuris turi įtakos projekto įgyvendinimui.  Taigi pagal faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo spręsti ir vertinti, kiek ir kokia žala daroma sprendimais, kurie nėra priimti pareiškėjo atžvilgiu, ar žala atitinka neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos kriterijus, proporcingumo principą ir t. t. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl ateityje galinčios kilti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos nagrinėjamu atveju yra nepagrįsti nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, hipotetiniai, todėl atmestini.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešasis interesas. 

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kartu pastebėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsniu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ atskirąjį skundą atmesti.  

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                Gintaras Kryževičius

                                                         Dainius Raižys