MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

(S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 2 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant ieškovui I. Č.,

atsakovui A. Č.,

trečiajam asmeniui Ž. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Č. ieškinį atsakovui A. Č., trečiajam asmeniui Ž. M. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,             

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo jo išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jis baigs (duomenys neskelbtini), gimnaziją ir toliau studijuos aukštojoje mokykloje (pagal nuolatinės studijų formos programą), iki jam sukaks 24 metai. Nurodė, jog 2008 m. spalio 22 d. teismo sprendimu jam ieškovui, dar tebesant nepilnamečiui, iš jo tėvo, atsakovo A. Č., buvo priteistas jam išlaikymas mokant periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį. 2014 m. liepos 12 d. jam sukako 18 metų ir tapo pilnamečiu, todėl tėvui prievolė mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui pasibaigė. Pažymėjo, jog jam esant pilnamečiui ir besimokančiam (duomenys neskelbtini), gimnazijoje IV klasėje, mama kiek tik išgali, skiria lėšų jo išlaikymui, pragyvenimui, kad sėkmingai baigtų mokslą gimnazijoje, taip pat perspektyvoje sėkmingai studijuotų aukštojoje mokykloje ir įsigytų norimą specialybę, kuri gyvenime yra būtina. Teigia, jog su mama yra paskaičiavę, jog kas mėnesį jo išlaikymui reikalinga 600 Lt suma, kurią sudaro išlaidos jo mokymosi priemonėms, maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms, mobiliojo ryšio ir interneto, transporto paslaugoms apmokėti, todėl būtina ir jo tėvo materialinė parama.

Teismo posėdyje ieškovas I. Č. ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais, ieškinio reikalavimą sumažinęs iki 200 Lt, likusios dalies atsisakė, prašė išlaikymą priteisti nuo 2014 m. liepos 12 d. iki jis baigs gimnaziją ir toliau studijuos.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje Ž. M. pritarė ieškovo reikalavimui dėl 200 Lt dydžio išlaikymo, nurodė, jog jos gaunamos pajamos yra panašaus dydžio kaip ir atsakovo, apie tūkstantis litų.

              Atsakovas A. Č. ieškinį pripažino, sutiko mokėti ieškovo išlaikymui po 200 Lt nuo sūnaus pilnametystės iki jis baigs gimnaziją. Paaiškino, jog jokio nekilnojamojo turto neturi, iš jo gaunamo atlyginimo yra išskaitomos lėšos dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, todėl didesnio išlaikymo sūnui jis šiuo metu negali teikti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas I. Č. Mokosi (duomenys neskelbtini), gimnazijos IV klasėje (10 b. l.). Atsakovas pripažino, jog nuo sūnaus pilnametystės išlaikymo sūnui nebeteikia, neginčijo fakto, jog ieškovui reikalinga parama ir sutiko su jo prašomu priteisti 200 Lt dydžio išlaikymu. Atsakovas pateikė pažymą iš (duomenys neskelbtini), apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, iš kurios matyti, jog atskaičius privalomus mokesčius ir pagal vykdomąjį raštą vykdomus išskaitymus, jam išmokėtina suma 2014 m. rugsėjo ir spalio mėn. sudarė po 466 Lt, lapkričio mėn. – 825,26 Lt. 

Atsižvelgus į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą; mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbų atlikimui ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, bei į nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovui I. Č. reikalinga tėvų parama, o jo tėvai turi pareigą jį išlaikyti tol, kol jis sąžiningai ir pažangiai mokydamasis įgis vidurinį išsilavinimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistinas išlaikymas – parama po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo jo pilnametystės, t. y. 2014 m. liepos 13 d., nes didesnio išlaikymo priteisimas iš atsakovo, jam turint imperatyvaus pobūdžio pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir gaunant minimalias pajamas, padarytų esminės žalos tiek jam pačiam, tiek jo šeimai.

Likusioje dalyje, ieškovui atsisakius nuo dalies ieškinio ir teismui priėmus jo atsisakymą, nes tie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis), civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Minėta, jog ieškovas prašė išlaikymą priteisti iki jis baigs gimnaziją ir toliau studijuos aukštojoje mokykloje (pagal nuolatinės studijų formos programą) iki jam sukaks 24 metai. Šiuo metu ieškovas I. Č. mokosi IV gimnazijos klasėje, gimnaziją, nurodo, baigs 2015 m. rugpjūčio 1 d. Įstatymų leidėjas išlaikymo priteisimą sieja su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. Visų pirma, CPK 267 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje (preliminarūs sprendimai). Antra, įstatyme nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų išlaikymo priteisimo sąlygų egzistavimas ir kriterijų atitikimas, kaip antai: vaiko ir tėvų turtinė padėtis, vaiko protingos galimybės pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, valstybės remiamo kreditavimo galimybės, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, tėvų galimybės teikti išlaikymą ir kt., sprendžiant dėl reikalavimo priteisti išlaikymą turi būti nustatomi ir vertinami vaikui jau mokantis aukštojoje mokykloje, o ne tikintis tai daryti. Pilnamečiam vaikui, įgijus vidurinį išsilavinimą vidurinėje mokykloje atsiranda kitokios galimybės savarankiškai pasirūpinti pragyvenimu – įvairios studijų formos, galimybė dirbti, gauti lengvatinį studijų kreditą ir kt. Trečia, mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Profesinės mokyklos moksleivis ar aukštosios mokyklos studentas neretai jau turi galimybę derinti vienu metu ir mokymąsi, ir darbą, savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui, kai gaunama stipendija nėra pakankama būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, t. y. paramos būtinumo ir dydžio klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant, į kokią aukštąją ar profesinę mokyklą ieškovas įstos, kokiomis sąlygomis, kokia bus tuo metu ieškovo tėvo ir motinos turtinė padėtis ir pan. Ieškovas aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje dar nesimoko ir į jį neįstojo, jei įstos, tai neaišku, kada, be to, gali gauti stipendiją, kreditą ir kt., todėl neaišku, ar bus reikalinga parama. Atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo atveju išlaikymas priteistinas iki ieškovas mokysis gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai.

Ieškovas paduodant ieškinį dėl išlaikymo priteisimo įstatymo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, žyminis mokestis turi būti išieškotas iš atsakovo A. Č. į valstybės pajamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (200 Lt x 12 mėn. x 3 %) = 72 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatytomis nuostatomis, atsižvelgiant į atsakovo tinkamą procesinį elgesį – byla baigta pirmame teismo posėdyje, jis sutiko su ieškiniu, į jo gaunamas minimalias pajamas ir prievolę išlaikyti du nepilnamečius vaikus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir bylinėjimosi išlaidos (žyminio mokestis ir pašto išlaidos) valstybei iš atsakovo nepriteistinos.

  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui I. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Lt – 58 Eur (du šimtus litų – penkiasdešimt aštuonis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. liepos 13 d. iki jis mokysis (duomenys neskelbtini), gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau negu jam sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Likusioje dalyje, ieškovui atsisakius dalies ieškinio, bylą nutraukti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                                                 Violeta Erlickienė