Civilinė byla Nr. e2-1103-446/2015
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00881-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.1.4.; 2.5.2.1.; 2.5.8.9.; 2.5.8.10.;
2.5.10.5.1.; 2.5.29.3.; 3.2.6.5.2.
(S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 26 d.
Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui D. L. dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė :
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. L. 144,81 Eur paskolos, 28,96 Eur paskolos suteikimo komisinio mokesčio, 312,79 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui D. L. teismo nutartimi buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) būdu, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – sąskaitos išrašų, SMScredit.lt sistemą valdančios uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ vartojimo kredito sutarties ir paaiškinimo dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo – matyti, kad tarp ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ir atsakovo D. L. 2008 m. lapkričio 23 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9934001, kuria atsakovui suteiktas 500 Lt, t. y. 144,81 Eur dydžio vartojimo kreditas, taip pat numatyta bendra vartojimo kredito kaina – 99,99 Lt, t. y. 28,96 Eur. Remiantis specialiosiomis vartojimo kredito sutarties sąlygomis, atsakovas D. L. įsipareigojo jam suteiktą 144,81 Eur vartojimo kreditą ir 28,96 Eur vartojimo kredito kainą grąžinti per 30 dienų, t. y. iki 2008 m. gruodžio 23 d., metinė palūkanų norma pagal vartojimo kredito sutartį numatyta 243,33 procentai.
Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio nuostatos numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ sutartį įvykdė tinkamai – atsakovui D. L. suteikė, t. y. į jo asmeninę sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB, pervedė 500 Lt, t. y. 144,81 Eur dydžio kreditą, tačiau atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdė – vartojimo kredito sutartyje nustatytu laiku vartojimo kredito ir vartojimo kredito kainos nesumokėjo. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovui 2008 m. lapkričio 23 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. 9934001 prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t. y. sumokėjo susidariusią skolą, nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų ar jų dydžio atsakovas nepareiškė, todėl ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ reikalavimas priteisti iš atsakovo D. L. negrąžintą 144,81 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 81 euro ct) kreditą ir 28,96 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 96 euro ct) kredito suteikimo komisinį mokestį pripažintinas pagrįstu ir šioje dalyje yra tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnis ir 6.258 straipsnis).
Lietuvos Respublikos CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovas prašo iš atsakovo D. L. priteisti 312,79 Eur delspinigių. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nors šis įstatymas šalims sudarant kredito sutartį dar negaliojo, tačiau laikoma, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius.
Kadangi šioje byloje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai grindžiami tarp bylos šalių sudaryta vartojimo kredito sutartimi, kurios sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams teismas įpareigotas tikrinti ex officio (Lietuvos Respublikos CK 6.188 straipsnis), pripažįstama būtinu kontroliuoti ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydį, mažinant aiškiai per didelius delspinigius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnio, 6.258 straipsnio nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (LAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-502/2009; LAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp bylos šalių vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta nederinant sutarties sąlygų, o prisijungimo būdu, naudojantis Internetiniu tinklalapiu. Atsakovui D. L. neįvykdžius sutartinių prievolių, laiku negrąžinus kredito ir kredito suteikimo komisinio mokesčio, ieškovas (beveik septynerius metus laiko) nepagrįstai ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių išieškoti iš atsakovo jam suteiktą kreditą, kredito mokestį ir delspinigius, kas sąlygojo ieškovo skolos faktinio egzistavimo laikotarpio užsitęsimą bei priskaičiuotų delspinigių dydį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Lietuvos Respublikos CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. Sutartyje numatytas delspinigių dydis (1 procentas už kiekvieną dieną) yra aiškiai per didelis. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Kredito sutartyje nustatyti delspinigiai prilygsta net 365 procentams metinių palūkanų (365 d. x 1%). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad baudinės netesybos pagal CK 6.71–6.75 straipsnius draudžiamos (CK 1.81 straipsnis), Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi ieškovo reikalaujamų priteisti iš atsakovo netesybų (delspinigių) dydis (312,79 Eur) yra dvigubai didesnis nei įsiskolinimo, atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus (ieškovo) patirtų nuostolių dydį, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, delspinigių dydis yra mažinamas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 16,20 Eur (173,77 Eur x 0,05% x 180 dienų) delspinigių, kitoje dalyje reikalavimas dėl delspinigių yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo D. L. yra pagristas ir tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 39 procentais, iš atsakovo D. L. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ yra priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų, t. y. 6 Eur (15 Eur x 39%) sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (1,94 Eur), t. y. mažiau nei trys eurai, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš atsakovo nepriteisiama (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi ir 285 ir 286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 euro ct) negrąžinto kredito, 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 96 euro ct) kredito suteikimo komisinio mokesčio, 16,20 Eur (šešiolika eurų 20 euro ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. rugsėjo 8 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 Eur (šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja Vilma Raščiuvienė