Administracinė byla Nr. A8 – 877 – 06
Procesinio sprendimo
kategorija 13.4; 65.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. balandžio 6 d. Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
Stasio Gudyno ir Romano Klišausko (pranešėjas),
sekretoriaujant
Loretai Česnavičienei,
dalyvaujant
pareiškėjos atstovui P.M.,
atsakovo
atstovui J.Š.,
trečiojo
suinteresuotojo asmens atstovei L.D.,
viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž.V.
apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m.
lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž.V. skundą atsakovui Vilniaus miesto
savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijai dėl sprendimo pripažinimo
neteisėtu, įpareigojimo atlikti veiksmus ir išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Pareiškėja Ž.V. su skundu
kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir teismo posėdyje prašė: pripažinti neteisėtu ir
panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūno
2005-08-09 sprendimą, kuriuo atsisakyta suteikti adresą - pastato
(statinio) numerį jai priklausantiems statiniams (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suteikti
šiems statiniams adresą - pastato (statinio) numerį bei priteisti iš atsakovo
su byla susijusias išlaidas.
Skunde paaiškino, kad Panerio
žemės ūkio bendrovės (toliau - Bendrovė) pakartotinis visuotinis narių
susirinkimas 2004-12-20 priėmė nutarimą perduoti jai (proporcingai jos pajaus
vertei) neatlygintinai natūra nebaigtą statyti statinį - (duomenys
neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą iš Bendrovės ji priėmė 2005-03-15
priėmimo - perdavimo aktu.
Bendrovė jai perduotą
nekilnojamąjį turtą apskaitė savo balanse, kasmet inventorizavo. Minėtus
statinius Žemės ūkio ministerija 1992-04-30 įsakymu Nr.270 pagal įmonių turto
privatizavimo programą leido privatizuoti gėlininkystės firmai .,Panerys"
(dabar Panerio žemės ūkio bendrovė). Bendrovės jai perduotas nekilnojamasis
turtas nebuvo įregistruotas Valstybėje įmonėje Registrų centras. Bendrovė
2005-02-10 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kuri
įgyvendina Bendrovės iš valstybės 1995-10-30 nuomos sutartimi Nr.NO 1/95-8264
išsinuomoto 13427 m2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko
teises, prašydama sutikimo užregistruoti VĮ Registrų centras Vilniaus filiale
minėtą išsinuomotame žemės sklype esantį šiltnamį, kuris pastatytas 1969
metais. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005-03-04 raštu
Nr.(51)-1.2-773 tokį sutikimą davė. Bendrovė 2005-04-22 prašymu Nr.23 ir
2005-05-02 pakartotiniu prašymu Nr.26 kreipėsi į Valstybinę teritorijų
planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydama
paaiškinti, kokia rūšiai ir kategorijai pagal paskirtį, prigimtį ir kitus
kriterijus yra priskirtini jai perduotas šiltnamis ir mūrinė tvora su vartais.
Inspekcija 2005-05-09 raštu Nr.8-104-M informavo Bendrovę, jog pagal STR
1.01-09:2003 .,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį"
šiltnamis yra priskiriamas pastatų rūšiai bei negyvenamųjų patalpų grupei, o
tvora-inžinerinių statinių rūšiai bei kitų statinių grupei.
Pareiškėja paaiškino, kad
remdamasi Bendrovės visuotinio narių susirinkimo 2004-12-20 nutarimu bei
2005-03-15 priėmimo-perdavimo aktais, 2005-05-13 ji kreipėsi į VĮ Registrų
centras, prašydama sudarytų šiltnamio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys
neskelbtini) mūrinės tvoros su 15 metrų metaliniais vartais (duomenys
neskelbtini), naują inventorinę bylą ir įregistruoti jos nuosavybės teises
į šį nekilnojamąjį turtą. VĮ Registrų centras 2005-07-19 raštu Nr.S-20151
informavo, kad kadastro duomenys (statinio kadastro byla) baigiami formuoti,
kai yra nustatyti statinio kadastro duomenys (vienas iš kurių yra nekilnojamojo
turto objekto adresas) ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo
administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą
(Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str.2 d. ir 3 d.. 7 str.4 d.).
Pareiškėja taip pat paaiškino,
kad 2005-07-26 prašymu bei 2005-07-28 prašymais kreipėsi į Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos seniūną, prašydama suteikti
adresą šiltnamiui ir jį juosiančiai 240,62 m tvorai. Kartu su prašymais pateikė
VĮ Registrų centras 2005-07-19 raštą Nr.S-20151, Bendrovės visuotinio narių
susirinkimo 2004-12-20 nutarimą, 2005-03-15 priėmimo-perdavimo aktus. Tačiau gavo
Lazdynų seniūnijos seniūno 2005-08-09 atsakymą Nr.A6-2249-(4.9-SEN-6), jog
suteikti adresą atsisakyta. Pareiškėjos manymu, šis atsisakymas yra nepagrįstas
ir neteisėtas, pažeidžia jos teises ir interesus, kadangi atima galimybę
Bendrovės jai perduotą nekilnojamąjį turtą įregistruoti nekilnojamojo turto
registre ir visiškai įgyvendinti savo, kaip turto savininkės, teises (LR CK
4.37 str. l d.).
Pareiškėjos nuomone, Lazdynų
seniūnijos seniūnas, 2005-08-09 atsisakydamas tenkinti jos prašymą, pažeidė LR
Vyriausybės 1996-11-27 nutarimu Nr.1395 patvirtintų Numerių pastatams,
patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių (toliau –
Taisyklės) 3.3 punktą, kuriame nurodyta, kad adresų suteikimo objektas yra
pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras
nekilnojamasis daiktas. Pareiškėjos manymu, Taisyklių 51 punkto nuostata, jog
savivaldybės vykdomoji institucija, priėmusi sprendimą dėl adreso suteikimo.
Registrų centrui turi pateikti sprendinio kopiją bei užpildytą numerių adresų
objektams ir korpusams suteikimo formą (pagal l priedą), kurios skiltyje
„Unikalus Nr." turi nurodyti faktinio naudotojo vardą, pavardę ir asmens
kodą, netiesiogiai patvirtina, jog dar neinventorizuotas pastatas (statinys),
galintis būti suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, unikalaus numerio
dar neturi, nes jį suteikia VĮ Registrų centras (Taisyklių 2 punkto 9.9
papunktis). Pareiškėja nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių,
jog šiltnamis negali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, o
ji pateikė UAB Korporacijos „Matininkai" parengtą nekilnojamojo turto
objekto kadastrinių matavimų bylą, nuotraukas, Bendrovės 2004-12-01 ilgalaikio
turto - statinių aprašą, 2005-03-15 priėmimo - perdavimo aktą bei VĮ „Registrų
centras“ Vilniaus filialo 2005-07-19 atsakymą, pagal kurį visiškam kadastrinių
duomenų suformavimui trūksta tik adreso. Pareiškėjos manymu, atsakovo
samprotavimai, jog šiltnamis yra laikinas arba nesudėtingas statinys,
prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Pareiškėja pabrėžė, kad
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nepagrįstai atsisakydama suteikti
statiniams adresą, neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kuriuos turėjo
atlikti pagal Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir
apskaitos taisyklių 3.3 punktą, ir tuo pažeidė jos, kaip teisėtos statinių
valdytojos (savininkės) teises (LR CK 4.37 str. l d.). Pareiškėja atkreipė
dėmesį, kad atsisakyme nepagrįstai nurodyta, jog statiniai, kuriems ji prašė
suteikti adresą, yra pastatyti savavališkai.
Atsakovas Vilniaus miesto
savivaldybės administracija nesutiko su skundu ir prašė atmesti jį kaip
nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas nurodė
ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Lazdynų seniūnijos seniūno
2005-08-09 atsisakymas suteikti adresą šiltnamiui ir tvorai su vartais (duomenys
neskelbtini), yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsakovas paaiškino, kad pagal Taisyklių 3.3 punktą
adresų objektas yra pastatas ar jų kompleksas, kuris yra arba gali būti
suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pastatas šių Taisyklių 2
punkte apibrėžiamas kaip stogu dengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau
kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms
gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ar kitai veiklai.
Pareiškėja prašė suteikti numerį šiltnamiui ir tvorai su vartais. Tvora su
vartais, remiantis Tvarkos 2 punkte pateiktu apibrėžimu, negali būti laikoma
pastatu, o tuo pačiu ir adresų objektu. Todėl tvorai su vartais negalėjo būti
suteiktas numeris. Seniūnija adresą šiltnamiui būtų galėjusi suteikti tuo
atveju, jei šis būtų buvęs suformuotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka kaip nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro 5 straipsnis
išvardina nekilnojamojo turto kadastro objektus. Juo nelaikytinas pareiškėjos
turimas šiltnamis, nes jis nėra statinys pagal šio įstatymo 5 str., l d.2 p., o
yra priskirtinas nesudėtingų (laikinų) statinių kategorijai. Pagal Aplinkos
ministro įsakymo „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi
statiniai" ir STR 1.01.07:2002 "„Nesudėtingi (tarp jų laikini)
statiniai" patvirtinimo priedo 1.1.3 p., šiltnamis priskirtas nesudėtingų
statinių sąrašui. Be to, pareiškėjos turimas šiltnamis yra laikinas statinys,
nes atitinka minėto įsakymo 6.1 p. nurodytus laikinojo statinio požymius
(laikinas statinys - statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus,
pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamų konstrukcijų, kurį galima
išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės
paviršių). Laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre
neregistruojami. Todėl atsakovas mano, kad pareiškėjos šiltnamis nėra
nekilnojamojo turto objektas ir negali būti formuojamas kaip nekilnojamasis
daiktas. Tuo pačiu jam negali būti suteiktas numeris pagal taisyklių 3 punktą,
nes negalėdamas būti nekilnojamuoju daiktu, jis negali būti adreso objektu.
Atsakovas pažymėjo, kad
Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-04 atsakymas
Nr.(51)-1.2-773 Panerio žemės ūkio bendrovei yra bendro pobūdžio informacija,
jog nekilnojamasis turtas pagal įstatymus yra registruojamas VĮ „Registrų
centras“, ir šio atsakymo negalima interpretuoti kaip sutikimo, kad pareiškėjai
priklausantis šiltnamis būtų įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Atsakovas nurodė,
kad Vilniaus miesto valdybos 1995-01-05 potvarkiu išreikštas pasiūlymas žemės
sklypą valdančiai Panerio žemės ūkio bendrovei kreiptis dėl naujo adreso
suteikimo į Vilniaus teritorinį valstybinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą,
negali įpareigoti Lazdynų seniūnijos seniūno suteikti numerį pareiškėjai
Ž.V. priklausantiems statiniams, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus
tai būtų neteisėta.
Trečiasis suinteresuotasis
asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnija prašė
atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotasis
asmuo atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos įsigytas šiltnamis ir tvora su vartais
stovi valstybinėje žemėje, kurią 1995-10-30 valstybinės žemės nuomos sutartimi
Panerio žemės ūkio bendrovė buvo išsinuomojusi 10 metų iš valstybės, ir šios
sutarties galiojimo laikas baigiasi.
Vilniaus apygardos
administracinis teismas 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą
atmetė.
Teismas pabrėžė, kad Nekilnojamojo
turto registro įstatymo 13 str. l d. nustato, jog daiktinės teisės į
nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo
turto registre įregistruotas pats nekilnojamas daiktas. Tik įregistravus
nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos
daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai. Bylos
medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos iš Bendrovės įsigyti statiniai yra
1995-10-30 valstybinės žemės nuomos sutartimi Bendrovės iš valstybės 10 metų
išsinuomotoje žemėje ir iki jų perdavimo pareiškėjai Bendrovės nebuvo
įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai.
Teismo nuomone, pagal
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. atskirais nekilnojamojo turto
objektais apskritai negali būti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai
susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu.
Pareiškėjos įsigyta mūrinė tvora yra tiesiogiai susijusi su laikinuoju statiniu
- nebaigtu statyti šiltnamiu ir atlieka jo apsaugos funkciją. Šis statinys taip
pat negali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas ir atitinkamai
nėra adreso objektas. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Lazdynų seniūnijos seniūno 2005-08-09 atsisakymas suteikti adresą pareiškėjos
įsigytiems statiniams (šiltnamiui (duomenys neskelbtini) ir 240.62 m.
ilgio mūrinei tvorai su 15 metrų metaliniais vartais) (duomenys neskelbtini)
iš esmės yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisėtas,
kadangi atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str., 6 str. 2 d., 7
str. ir Adresų formavimo taisyklių 4 ir 5 punktų, Numerių pastatams, patalpoms
ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių 3 punkto nuostatas.
Dėl ginčijamo sprendimo
turinio teismas konstatavo, kad jis neatitinka kai kurių Viešojo administravimo
įstatymo 8 str. reikalavimų (nepagrįstas teisės aktų normomis, neišaiškinta
apskundimo tvarka). Tačiau byloje nenustatyta, kad šie sprendimo turinio
trūkumai būtų suvaržę ar kitaip pažeidę pareiškėjos teises, kadangi ji per
įstatymo nustatytą terminą pasinaudojo teise apskųsti sprendimą. Todėl
nagrinėjamu atveju minėti sprendimo turinio trūkumai nėra pagrindas panaikinti
sprendimą. Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais
pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Teismas taip pat pažymėjo, kad
pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo su byla susijusias išlaidas (100
litų žyminį mokestį ir 944 Lt atstovavimo išlaidas) galėtų būti tenkinamas tik
tuo atveju, jei ginčas būtų išspręstas pareiškėjos naudai (LR ABTĮ 44 str.).
Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, nebuvo tenkinamas ir prašymas dėl su byla
susijusių išlaidų priteisimo iš atsakovo.
Apeliaciniu skundu pareiškėja
prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 4 d.
sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti pareiškėjos
skundą bei priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Apeliaciniame skunde
pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog
pareiškėjos įsigytas nebaigtas statyti šiltnamis neatitinka Statybos įstatymo 2
straipsnio 7 dalyje pateiktos pastato sąvokos, nes pagal šio įstatymo 2 straipsnio
4 dalį yra priskirtas prie laikinųjų statinių. Pareiškėja pabrėžia, kad
Vilniaus apygardos administracinis teismas, darydamas tokią išvadą, remiasi tik
Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 7 dalies atitinkamomis nuostatomis,
tačiau kokioms faktinėms aplinkybėms teismas taiko šią Statybos įstatymo 2
straipsnio 4 dalies nuostatą nėra aišku, teismas šių faktinių aplinkybių
nenurodo ir nepaaiškina sprendimo motyvuose.
Be to, pareiškėjos nuomone,
teismas visiškai neįvertino ginčo teisinio santykio kvalifikavimui reikšmingos
byloje esančios UAB Korporacijos „Matininkai“ šiltnamio su tvora kadastrinių
matavimų bylos bei jau minėto VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2005 m.
liepos 19 d. atsakymo Nr. S-20151 „Dėl kadastrinių matavimų“. Šie teismui pateikti
įrodymai, anot pareiškėjos, tiesiogiai patvirtina, kad minėtas šiltnamis gali
būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas, tik visiškam kadastrinių
duomenų suformavimui būtent ir trūksta adreso. Pareiškėja pažymi, kad be
nekilnojamojo turto objekto adreso VĮ „Registrų centras“ negalėjo UAB
Korporacijos „Matininkai“ atlikto šiltnamio su tvora kadastrinių matavimų
duomenų įrašyti į kadastro registrą, nes įrašant nekilnojamojo daikto kadastro
duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, privalo būti įrašomas nekilnojamajam
daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (Nekilnojamojo turto
kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėja pabrėžia, jog
pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos įsigyta mūrinė
tvora yra tiesiogiai susijusi su laikinuoju statiniu – nebaigtu statyti daiktu,
todėl pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3
punktą atskirais nekilnojamojo turto objektais negali būti įrenginiai, kurių
funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru
nekilnojamuoju daiktu. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2
d. 3 p. nurodyta, kad atskirais nekilnojamojo turto objektais negali būti žemės
dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai,
riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai
susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu. Pareiškėjos
manymu, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu remdamasis teismas šiltnamį, pažymėtą
plane (duomenys neskelbtini), turintį 483 kv. m. užstatyto ploto, ir
240,62 m. ilgio mūrinę tvorą su 15 m. metaliniais vartais, esančius (duomenys
neskelbtini), priskiria žemės dangai, sankasai, iškasai, pylimui,
geležinkelio pabėgiams ir bėgiams, riboženkliams, melioracijos ar kiti
įrenginiams, nėra aišku. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta bylos
duomenimis ir nelogiška.
Pareiškėja atkreipia dėmesį,
jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos seniūno 2005-08-09 atsakymas
Nr.A6-2249-(4.9-SEN-6) „Dėl adreso suteikimo" yra pagrįstas nustatytomis
aplinkybėmis ir teisėtas. Teismas taip pat nurodo, kad remiantis byloje
ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais pareiškėjos skundas atmestinas kaip
nepagrįstas. Tačiau, anot pareiškėjos, Vilniaus apygardos administracinis teismas tik
apibendrintai konstatuoja, kad sprendimas grindžiamas byloje ištirtais
įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, tačiau iš 2005-11-04 d. sprendimo nėra
suprantama, kokiomis konkrečiai faktinėmis aplinkybėmis yra pagrįstas Lazdynų seniūnijos
seniūno 2005-08-09 d. atsakymas Nr.A6-2249-(4.9-SEN-6) „Dėl adreso
suteikimo", taip pat kokiais byloje ištirtais įrodymais remiantis teismas
atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjos teigimu, taip ir nėra aišku, kodėl teismas visiškai neatsižvelgė ir
nevertino ginčo teisiniam santykiui reikšmingų kitų dokumentų patvirtinančių, jog
ginčo statinių įregistravimui į nekilnojamojo turto kadastrą trūksta tik
adreso, kurį suteikia Vilniaus miesto savivaldybė.
Atsakovas Vilniaus miesto
savivaldybės administracija prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimą
palikti galioti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, jog pirmosios
instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjai priklausančio nebaigto
statyti šiltnamio teisinį statusą, priskirdamas jį laikinųjų statinių grupei
(Statybos įstatymo 2 str. 4 d. ir 7 d.). Darydamas šią išvadą teismas,
priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, rėmėsi faktinėmis bylos
aplinkybėmis, tyrė byloje esančius įrodymus, ką, be to, patvirtina sprendimo
motyvuojamoje dalyje esančios nuorodos į bylos medžiagą.
Atsakovo manymu, apeliantė
teigdama, jog UAB „Matininkai" šiltnamio su tvora kadastrinių matavimų
byla tiesiogiai patvirtina, kad minėtas šiltnamis gali būti suformuotas kaip
atskiras nekilnojamasis daiktas, nenurodo, kokius, jos nuomone, nekilnojamojo
daikto požymius turi šis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str.
l d. nustatoma, kas yra laikomi nekilnojamojo turto kadastro objektais (tarp jų
statiniai, išskyrus laikiną statinį ar nesudėtingą statinį), o šio įstatymo 7
str. 3 d. nurodo, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovo
teigimu, apeliantė neįrodė, kokius būtent pastato požymius atitinka turimas
šiltnamis, nes kaip patvirtina įrodymai (tame tarpe ir UAB „Matininkai"
byla) šių požymių Ž.V. šiltnamis neturi. Kaip rodo bylos medžiaga, šis statinys
neturi stogo, sienų ir pertvarų, todėl negali būti klasifikuojamas kaip
pastatas. Nebūdamas pastatu, apeliantės šiltnamis tuo pačiu nėra adresų
objektas (2003 m. spalio 7 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1231 patvirtintų „Numerių
pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių"
2 p., 3.3 p.), todėl šiam statiniui ir negalėjo būti suteiktas adresas.
Atsakovas pažymi, jog,
priešingai nei teigia apeliantė, UAB „Matininkai" kadastrinių matavimų
byloje nėra išvados ar patvirtinimo, jog ginčo šiltnamis gali būti suformuotas
kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, be to, ši kadastrinių matavimų byla
negali turėti teismui išankstinės privalomosios galios (Administracinių bylų
teisenos įstatymo 57 str. 6 d.), todėl teismas ją vertino visų bylos aplinkybių
ir teisės aktų kontekste.
Atsakovo nuomone, atmestinas
apeliacinio skundo argumentas, jog šiltnamis, kuris yra valstybinės žemės
sklype, yra pastatas Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių
klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" prasme. Apeliantė teigia, kad
jis priskirtinas pagalbinio ūkio paskirties pastatų pogrupiui (pagal šio
reglamento 18.17 p., 18.17.1 p, 18.20.1 p.). Tačiau šiam pogrupiui šiltnamis
galėtų būti priskirtas tik būdamas privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko
sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir kurio paskirtis būtų
pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes
(reglamento 18.17 p.). Atsakovo teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina,
kad aukščiau paminėtų požymių ginčo šiltnamis neatitinka. Apeliantė teigia, jog
tvora su vartais galėtų būti priskiriama kitos paskirties pastatams (Reglamento
8.22 p.), tačiau pagal šią logiką bet kuris daiktas galėtų būti laikomas
pastatu. Šiuo atveju, kaip nurodo atsakovas, kvalifikuojant statinį kaip
pastatą pirmiausia būtina vadovautis aukštesnės teisinės galios teisės akte -
Statybos įstatymo 2 str. 7 d. nurodytais pastato požymiais.
Atsakovas akcentuoja, jog pirmosios
instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos mūrinė tvora su
vartais taip pat negali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas,
nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. priskirtini
įrenginiams, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar
statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu. Apeliantės 2005 m. rugpjūčio 30
d. skunde, taip pat apeliaciniame skunde nurodyti įvairūs institucijų raštai,
taip pat kiti dokumentai (2005 m. gegužės 9 d. raštas „Dėl kartotinio
informacijos teikimo", 2005 m. liepos 19 d. atsakymas „Dėl kadastrinių
matavimų"), susiję su ginčo šiltnamio, tvoros ir vartų, teisiniu statusu,
turėtų būti vertinami atsižvelgiant į jų pobūdį, taip pat galėjimą sukelti
teisines pasekmes. Šie raštai sprendžiant tiek iš jų pavadinimo, tiek iš juose
nurodytų duomenų bei formuluočių laikytini informacijos teikimu nuosavybės
teise turimų statinių įregistravimu suinteresuotam asmeniui – Ž.V.. Jų negalima
interpretuoti kaip reiškiančių sutikimą ar įstatymuose nustatytų nekilnojamojo
daikto įregistravimo procedūrų pradžią, kad apeliantei priklausantis turtas
būtų suformuotas ir įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas. Teisines
pasekmes šiame procese sukelia kompetentingų institucijų pagal įstatymuose ir
kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją priimti sprendimai. Atsakovo
manymu, apeliaciniame skunde minimame Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 5
d. potvarkyje nurodytas pasiūlymas žemės sklypą valdančiai Panerio ŽŪB dėl
naujo adreso suteikimo kreiptis į Vilniaus teritorinį valstybinį
inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą niekaip negali įpareigoti
Lazdynų administracijos seniūnijos seniūno.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Apeliacinis skundas
tenkinamas.
Byloje kilęs ginčas dėl to ar
nebaigtas statyti šiltnamis kaip pastatas, gali būti adresų objektas.
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų
formavimo taisyklių 4.3 ir 5 punktuose nustatyta, kad adresų objektais yra
pastatai ir jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras
nekilnojamasis daiktas bei kad adresų objektams nepriskiriami pastatų
priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri
nekilnojamieji daiktai.
Iš šios teisės normos matyti,
kad vienas iš svarbiausių kriterijų, sprendžiant klausimą ar pastatas gali būti
adresų objektu, yra tai, ar pastatas gali būti suformuotas kaip atskiras
nekilnojamasis daiktas, ar ne.
Lietuvos Respublikos
nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta,
kad nekilnojamojo turto kadastro objektu yra laikomas statinys (taip pat
nebaigtas statyti), išskyrus laikiną statinį ar nesudėtingą statinį, kuriam
nereikia statybos leidimo.
Apibendrinant tai, kas
pasakyta, matyti, kad byloje ginčijamo klausimo išsprendimas priklauso nuo to,
ar byloje aptariamas šiltnamis, kaip statinys, gali būti priskirtas pastatų
kategorijai ir ar jis nėra laikinas statinys bei nesudėtingas statinys, kuriam
nereikia statybos leidimo.
Lietuvos Respublikos statybos
įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje statinys apibūdinamas kaip visa tai, kas sukurta
statybos darbais, naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme.
Tvirtai sujungta su žeme reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į
žemę ar remiasi į žemės paviršių.
Minėto įstatymo 2 straipsnio 7
dalyje pastatas apibūdinamas kaip stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas
ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir
naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir
kitai veiklai.
Byloje nustatyta, kad ginčo
šiltnamis turi gelžbetoninius pamatus (b.l. 37). Kaip žinia, šiltnamis
paprastai turi stogo dangą ir yra skirtas žemės ūkio ar kitai veiklai.
Tokiu būdu, šiltnamis kaip
statinys, vertinant jį vien formaliąja prasme, atitinka kriterijus keliamus
pastatui.
Kaip minėta, ginčo šiltnamis
turi pamatus, dėl ko jis negali būti vertinamas kaip laikinas statinys, nes
pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, laikinas statinys yra statinys,
kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų.
Dėl šių priežasčių priešinga
teismo išvada dėl ginčo šiltnamio, kaip laikino statinio, yra nepagrįsta ir
neteisinga.
Pagal Statybos įstatymo 2
straipsnio 6 dalį nesudėtingu statiniu laikomas paprastų konstrukcijų pastatas,
kurio visų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra
ne didesnė kaip 80 m2. Pastato paprastų konstrukcijų požymius
ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio
reglamento (STR 1.01.07: 2002) Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.3.2
ir 12.4.3 punktuose nustatyta, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams yra
nereikalingas statybos leidimas.
Tačiau minėto reglamento 1
priede „Nesudėtingų statinių sąrašas. Pastatai“ šiltnamis nesudėtingų statinių
kategorijai priskiriamas jei jo plotas yra ne didesnis kaip 50 m2 (I
grupės statiniai) ar 80 m2 (II grupės statiniai).
Byloje nustatyta, kad
ginčijamo šiltnamio plotas yra 483 m2 (b.l. 35).
Tokiu būdu, šis šiltnamis
pagal savo parametrus negali būti priskirtas nesudėtingų statinių (pastatų)
kategorijai, kuriems yra nereikalingas statybos leidimas.
Tai, kad tokio pobūdžio šiltnamis
gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektu, patvirtina ir byloje esantis
pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus,
patalpas) ir teises į juos (b.l. 130). Iš šio pažymėjimo matyti, kad
nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas šiltnamis, kaip pagalbinio ūkio
pastatas, kurio užstatymo plotas 1004 m2.
Esant šioms aplinkybėms pirmosios
instancijos teismo sprendimas naikinamas, byloje priimant naują sprendimą,
kuriuo pareiškėjos skundas yra patenkinamas, priteisiant pareiškėjai iš
atsakovo ir bylos vedimo išlaidas, kurios sudaro 944 Lt (Administracinių bylų
teisenos įstatymo 143, 44 straipsniai).
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140
straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują
sprendimą: pareiškėjos Ž.V. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės
administraciją įpareigoti priimti sprendimą suteikti statiniams – šiltnamiui,
pažymėtame plane (duomenys neskelbtini) ir turinčiam 483 m2 užstatyto
ploto bei 240,62 m ilgio mūrinei tvorai su 15 m metaliniais vartais, esantiems (duomenys
neskelbtini) adresą – pastato (statinio) numerį.
Ž.V. priteisti iš Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos 944 (devynis šimtus keturiasdešimt keturis)
Lt teismo išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Stasys
Gudynas
Romanas
Klišauskas
Sigita
Rudėnaitė