Civilinė byla Nr. 2A-2088-173/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08258-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.3.2.5.; 2.3.2.6.; 3.3.1.21.

KAUNO APYGARDOSTEISMAS

S p r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015m. lapkričio 26 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pirmininkė) Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-352-475/2015 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams UAB „Architektų pastogė“, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys D. S., VĮ „Registrų centras“.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

V. M. pateikė teismui ieškinį atsakovams UAB „Architektų pastogė“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo  prašė įpareigoti atsakovą UAB „Architektų pastogė“ užbaigti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planavimo procedūrą ir sudaryti kadastrinių matavimų bylą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą priimti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenų: ploto, ribų tikslinimo (t.1, b.l. 3-6; t.2. b.l. 57-59).

Nurodė, kad ieškovė nori pirkti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią prie jos gyvenamojo namo dalies. Ieškovė kreipėsi į UAB „Architektų pastogė“ dėl žemės sklypo plano parengimo. UAB „Architektų pastogė“ 2009 metais parengė žemės sklypo planą, tačiau bendraturtis nesutiko jo derinti. Teisė rengti ir įregistruoti UAB „Architektų pastogė“ parengtą žemės sklypo planą be bendraturčio sutikimo buvo pripažinta teismo. Tačiau po teisminių procesų UAB „Architektų pastogė“ atsisakė tai daryti.

Ieškovė (duomenys neskelbtini) sutartimi nusipirko 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini). J. S. (šiuo metu jau miręs, jo teisių perėmėjas - D. S.) buvo šios namų valdos bendraturtis, kuriam taip pat priklausė ½ dalis nekilnojamojo turto. 1992 (duomenys neskelbtini) V. M. ir J. S. susitarė dėl perkamų valstybinės žemės sklypo dalių ir pasirašė susitarimą, kuriuo J. S. pageidavo pirkti 0,0677 ha dydžio žemės sklypo dalį. Nors vėliau susitarimas panaikintas, tačiau žemės sklypo pirkimo procedūra buvo tęsiama. Ieškovė nuo 1992 m. iki šiol naudojasi bei moka žemės nuomos mokestį už 0,0874 ha žemės sklypo dalį. 1992 m. buvo parengta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau dokumentai nebaigti forminti. Ieškovė kreipėsi į UAB „Architektų pastogė“ dėl žemės sklypo dalies plano parengimo. UAB „Architektų pastogė“ 2009-12-07 parengė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir 2009-12-10 žemės sklypo planą, tačiau bendraturtis nesutiko jo derinti. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti J. S. atsisakymus derinti 0,1547 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas neteisėtais ir pripažinti ieškovei teisę rengti ir įregistruoti žemė sklypo planą be atsakovo sutikimo. Teismų sprendimais šis ieškinys buvo tenkintas. 

Pasibaigus teisminiams procesams, V. M. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl teismo sprendimo registravimo ir sklypo duomenų pakeitimo, tačiau VĮ „Registrų centras“ pateikė atsakymą, kad negali registruoti teismo sprendimo ir negali keisti įregistruoto (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų pagal sprendime nurodytą planą, nes nesuformuota kadastrinė žemės sklypo byla. Kadangi žemės sklypas jau buvo anksčiau 2006 m. įregistruotas pagal J. S. prašymą, o pagal teismo sprendimą pasikeičia sklypo plotas, todėl būtinas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas. Kreipėsi 2013-03-25, 2013-04-08, 2013-04-21 prašymais į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sprendimo priėmimo ir dėl kreipimosi į VĮ „Registrų centras“, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2013-05-24 raštu atsisakė pateikti sprendimą iki kol bus pateikta žemės sklypo kadastrinių duomenų matavimo byla.

2013-04-08 kreipėsi į UAB ,,Architektų pastogė“ dėl žemės sklypo plano suderinimo ir užbaigimo, tačiau UAB „Architektų pastogė“ atsisakė tęsti darbus, užbaigti žemės sklypo kadastrinės bylos sudarymą.

Nurodo, kad ieškovė kreipėsi į kitas tokius darbus atliekančias įstaigas, tačiau jos atsisako imtis darbų, nes teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta UAB „Architektų pastogė“, kuri yra pradėjusi darbus. Be to, darbus atlikti kitai įmonei būtų neracionalu, nes reikėtų iš naujo kartoti darbus, kuriuos yra atlikusi UAB „Architektų pastogė“, yra sumokėta dalis pinigų.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo ieškinį atmesti (t.2, b.l. 71-75). Nurodo, kad ieškovė prašo priimti sprendimą, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Prieš nustatant kadastro duomenis, reikalingas žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir Kauno apskrities viršininko 2006-04-13 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo Kauno r.“, kuriuo nustatyti valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys ir suformuotas 0,1694 ha žemės sklypas yra galiojantis. Ieškovei siekiant pakeisti suformuoto ginčo žemės sklypo ribas nuo 0,1694 ha iki 0,1547 ha būtina Žemės įstatymo nustatyta tvarka parengti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir tik po to atliki ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, pirmiausia rengiama ne kadastrinių matavimų byla, kurią ieškovė prašo teismo įpareigoti UAB „Architektų pastogė“ sudaryti, o rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio rengimo tvarka reglamentuota Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose  Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. 3D-1/D-1.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas UAB „Architektų pastogė“ prašo ieškinį atmesti (t.2, b.l. 79-80). Nurodo, kad ieškovė su atsakovu UAB ‚Architektų pastogė“ nebuvo sudariusi sutarties kadastriniams matavimams atlikti. Norint atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus 1547 kv.m. žemės sklypas turi būti suformuotas teritorijų planavimo dokumente ir žemės sklypo kadastro duomenų byla turi būti parengta vadovaujantis nuostatų nustatyta tvarka.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, pašalinti VĮ Registrų centrą iš civilinės bylos (t.2, b.l. 97-98).

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti (t.2, b.l. 133-135).

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

              Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (t.2, b.l. 142-149). Įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie LR Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenų: ploto, ribų tikslinimo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos ieškovei V. M. 43,44 Eur už teisines paslaugas. Valstybei priteisė iš ieškovės V. M. 4,79 Eur, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos 4,79 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.

              Teismas nustatė, kad iš bylą pateiktų PVM sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderio kvito matyti, kad 2001-02-26 ieškovė atsakovui UAB „Architektų pastogė“ sumokėjo 153,40 Lt už žemės sklypo plano korektūrą (t.1, b.l. 13-14). Atsakovo darbuotoja geodezininkė D. P. parengė 2009-12-07 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (t.1, b.l. 11) bei 2009-12-10 žemės sklypo planą (t.1, b.l. 12). Atsakovo darbuotojos atlikti darbai laikytini projektavimo ir tyrinėjimo ranga (CK 6.700-6.704 str.). Atsakovo darbuotoja ieškovei atliko projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos darbus 2009 m., tačiau byloje nepateikta duomenų, jog už šiuos darbus ieškovė atsiskaitė su atsakovu. 153,40 Lt mokėjimas už sklypo plano korektūrą buvo atliktas 2001-02-26, t.y. prieš daugiau kaip aštuonis metus iki atsakovo darbuotojos projektavimo ir tyrinėjimo rangos darbų atlikimo. Kitokių ieškovės ir atsakovo sutartinius santykius patvirtinančių aplinkybių ar įrodymų byloje nėra. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovo darbuotoja atliko tam tikrus projektavimo ir tyrinėjimo rangos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau jie nelaikytini pakankamu pagrindu daryti išvadai, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę sutartiniai santykiai dėl visos žemės sklypo planavimo procedūros ir geodezinių matavimų atlikimo. Nurodė, jog atsakovo darbuotoja parengė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei žemės sklypo planą daugiau kaip prieš penkis metus, be to, Kauno apygardos teismo 2012-06-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-4-390/2012 pagrindu buvo padaryti pakeitimai, nustatant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių dalis bei viso sklypo plotą, ieškovės teiginiai, kad nereiktų iš naujo atlikti matavimų ir kitų žemės sklypo planavimo procedūrų, laikytini nepagrįstais.

              Ieškovės valstybinės žemės privatizavimo procedūra pradėta vykdyti nuo 1992 m. ir nėra užbaigta iki šiol. Nuo 1992 m. ieškovė naudojasi 0,0874 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir moka nuomos mokestį, nors norimą privatizuoti valstybinę žemę yra išsipirkusi.

              Teismai priėmė procesinius sprendimus, kuriais pripažino J. S. atsisakymą derinti 0,1547 ha žemės sklypo ribas ((duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), aprašytas 2009-12-07 žemės sklypo paženklinimo akte, ir atsisakymą duoti sutikimą žemės sklypo plane, parengtame 2009 m. UAB „Architektų pastogė“, nepagrįstais ir pripažino teisę V. M. rengti ir įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą be J. S. sutikimo. Minėto teisminio nagrinėjimo metu Nacionalinė žemės tarnyba, nors ir buvo įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu, elgėsi pasyviai: nepateikė atsiliepimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nepateikė išsamios situacijos analizės ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Ieškovei teismo sprendimu yra suteikta teisė derinti 0,1547 ha žemės sklypo ribas ((duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), aprašytas 2009-12-07 žemės sklypo paženklinimo akte ir įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, tačiau atsakovų teigimu ji to padaryti negali, kol nebus parengti teritorijų planavimo dokumentai ir žemės sklypo kadastriniai matavimai. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba minėtos civilinės bylos teisminio proceso metu apie šias aplinkybes nepasisakė. Nurodė, kad ši teisiškai neapibrėžta situacija tęsiasi jau labai ilgą laiko tarpą (nuo 1992 m.), valstybės institucijos (Kauno apskrities viršininko administracija, vėliau jo teises ir pareigas perėmusi Nacionalinė žemės tarnyba) ieškovei ginant savo teises teismuose elgėsi pasyviai, be to, atliko veiksmus, kurie teismo buvo pripažinti neteisėtais. Taip pat valstybinės žemės privatizavimas užsitęsė ir dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų. Teismas laikė, kad ieškovės teisėti lūkesčiai apginti savo interesus ir užbaigti privatizavimo procedūrą per protingą terminą yra pažeisti.

              Nustatė, kad pagrindo įpareigoti atsakovą UAB ‚Architektų pastogė“ užbaigti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planavimo procedūrą ir sudaryti kadastrinių matavimų bylą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nėra, tačiau, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo bei teisėtų lūkesčių principais, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotina priimti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenų: ploto, ribų tikslinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

              Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti (t.2, b.l. 159-164)

              Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1) Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Nacionalinė žemės tarnyba negalės įvykdyti teismo sprendimo, jeigu ieškovė, V. M. nepateiks Nacionalinei žemės tarnybai žemės sklypo Kadastro duomenų bylos, kuri turi būti sudaryta atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentą (formavimo pertvarkymo projektą). Prieš nustatant kadastro duomenis, reikalingas žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas, kuriuo būtų suformuotas 0,1547 ha namų valdos žemės sklypas kaip daiktas.

              2) Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir Kauno apskrities viršininko 2006-04-13 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno r.)“, kuriuo nustatyti valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini., kadastro duomenys ir suformuotas 0,1694 ha žemės sklypas. 2012 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-4-390/2012 teisėjų kolegija priėmė sprendimą pripažinti 2006 m. lapkričio 29 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir J. S. negaliojančia 0,97 aro dalyje. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su nurodytomis dalimis J. S. palikta 0,0750 ha, o likęs plotas 0,0944 ha patikėjimo teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-947-485/2012 konstatavo, kad žemės sklypo plotas, t.y. 1547 kv.m. yra nustatytas teisingai, kadangi tiek 2005 metais, tiek 2009 m. metais žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribas nustatė UAB „Architektų pastogė". 1547 kv.m. žemės sklypas nustatytas su paklaida leistinose ribose. Matuojant šį žemės sklypą buvo vadovautasi pirminiais dokumentais, paskyrimo dokumentais, generaliniu planu, antrinio naudojimo aktu, taip pat buvo atsižvelgta ir į faktinę padėtį. Ieškovei V. M. siekiant pakeisti suformuoto ginčo žemės sklypo ribas nuo 0,1694 ha iki 0,1547 ha būtina Žemės įstatymo nustatyta tvarka parengti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (teritorijų planavimo dokumentą), tik po to atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus šiuos veiksmus, vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka, bus galima privatizavimo procedūra.

              3) Kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, pirmiausia rengiama ne kadastrinių matavimų bylą, o rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio rengimo tvarka reglamentuota Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. 3D-1/D1-1.

              4) Teismas tenkindamas ieškinį, sprendimą grindė 1992(duomenys neskelbtini) V. M. ir J. S. susitarimu, dėl perkamų valstybinės žemės sklypo dalių, kuriuo buvo susitarta, kad ieškovei atitenka 0,087 ha., o J. S. 0,0677 ha. Tačiau teismas negalėjo vadovautis šiuo susitarimu, kadangi iš 2008-07-09 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš 2009-06-22 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų matyti, kad 1992-(duomenys neskelbtini) susitarime ties J. S. pavarde pasirašė ne J. S., o kitas asmuo. Sprendimo grindimas dokumentu, turinčiu klastojimo požymių, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 str.

              5) Teismas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kuriame išaiškinta, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą. Ieškovei V. M. pateikus suklastotą (patvirtina dvi ekspertizės) 1992-(duomenys neskelbtini) susitarimą, buvo paruoštas 1992-07-09 Žemės sklypo įkainojimo aktas ir 1992-07-30 Mokėjimo pranešimas už didesnę sklypo dalį t.y. 0,087 ha, pagal kurį ieškovė sumokėjo 2449 rub. Investiciniais čekiais. Sumokėjimas už sklypą investiciniais čekiais dar nereiškia, kad pilietis įgijo teisę pirkti būtent tokio ploto žemės sklypą už kurį sumokėjo.

              6) Teismas sprendimą grindžia tuo, kad vienoje byloje nagrinėjimo metu Nacionalinė žemės tarnyba, nors ir buvo įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu, elgėsi pasyviai: nepateikė atsiliepimo į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nepateikė išsamios situacijos analizės ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Tačiau teismas nenurodo kokioje konkrečioje byloje Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė atsiliepimo, kokia buvo Nacionalinės žemės tarnybos padėtis minėtoje byloje. Atsiliepimo nepateikimas, dar nereiškia, kad Nacionalinės žemės tarnyba neišsakė savo pozicijos žodžiu teismo posėdžio metu. Teismas negali remtis neįvardintu teismo sprendimu, kuris yra priimtas nenurodytoje byloje ir kuri nėra prijungta prie šios nagrinėjamos civilinės bylos. Nėra aišku kokią įtaką galėjo turėti Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo nepateikimas neįvardintoje byloje šioje civilinėje byloje.

              7) Teismas neturėjo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos atlikti tokią funkciją, kuri ir taip yra institucijai priskirta. Visos bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad Nacionalinė žemės tarnyba atliks jai priskirtą funkciją, kai tik ieškovė pateiks reikiamus dokumentus.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimą dalyje dėl įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą priimti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) duomenų patikslinimo, palikti nepakeistą (t.2, b.l. 177-180).

              Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

              1) Ieškovė teisę rengti ir įregistruoti žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą įgijo 2012-06-08. Todėl turėtų būti taikomi 2012-06-08 galioję teisės aktai, reglamentuojantys žemė sklypo suformavimo, pertvarkymo ir įregistravimo procedūras.

              2) Ginčo žemės sklypas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre bei vadovaujantis Kauno apskrities viršininko 2006-04-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti šio valstybinio žemės sklypo kadastro duomenys ir suformuotas 0,1694 ha žemės sklypas. Kadangi šis žemės sklypas buvo suformuotas ir užregistruotas remiantis neteisėtu pagrindu, todėl yra būtina parengti 0,1547 ha ploto žemės sklypo planą, jį įregistruoti.

              3) Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba negalės įvykdyti teismo sprendimo, jeigu ieškovė nepateiks teritorijų planavimo dokumento bei žemės sklypo Kadastro duomenų bylos. LR Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 9.2 p. nurodyta, jog pertvarkant suformuotus valstybinės žemės sklypus, sklypų formavimo ir pertvarkymo dokumentų rengimą organizuoja ir finansuoja apskrities viršininkas arba kitas valstybinės žemės patikėtinis. Tais atvejais, kai formuojami nauji arba pertvarkomi suformuoti valstybinės žemės sklypai, Žemėtvarkos skyriaus teikimu sprendimą dėl projekto rengimo bei dėl įgaliojimų žemėtvarkos skyriui organizuoti projekto rengimo darbus priima apskrities viršininkas (14 p.). T.y. pareiga parengti teritorijų planavimo dokumentus tenka atsakovui, tačiau atsakovas nesiima jokių veiksmų. Atsakovė ne kartą kreipėsi į  Nacionalinę žemės tarnybą dėl sklypo ribų patikslinimo, tačiau nei viename atsakyme nėra įvardintas reikalavimas V. M. pateikti teritorijų planavimo dokumentus.

              4) J. S. ir Kauno apskrities viršininko administracija sudarė žemė sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,97 aro. Šio sutarties pagrindu ginčo žemės sklypas buvo perregistruotas nekilnojamojo turto registre bei vadovaujantis Kauno apskritis viršininko 2006-04-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti šio valstybinio žemės sklypo kadastro duomenys ir suformuotas 0,1694 ha žemė sklypas. Nustačius, kad ši sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti, sklypo plotas sumažintas iki prieš tai buvusio dydžio. Dėl atsakovo veiksmų privatizavimo procedūra nėra baigta, o ieškovė nuo 1992 m. priversta patirti nepagrįstų išlaidų ir nuomotis savo žemės sklypą.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Architektų pastogė“ prašo apeliacinį skundą tenkinti (t.2, b.l. 172-173). UAB „Architektų pastogė“ sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad toje sprendimo dalyje, kurioje teismas ieškinį tenkino, teismas neteisingai pritaikė teisės aktus, reglamentuojančius žemė sklypų formavimą. Ieškovei V. M. siekiant pakeisti nekilnojamojo turto registre įregistruoto 0,1694 ha žemės sklypo ribas, būtina Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl Kauno apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimo dalies, kuria atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos įpareigota priimti sprendimą dėl ginčo žemės sklypo duomenų tikslinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog 1988-08-29 dieną V. M. įsigijo ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l. 10). Trečiajam asmeniui D. S. priklauso 750/1694 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 944/1694 žemės sklypo priklauso valstybei (t.1, b.l. 106-107). Ieškovė naudojasi ginčo žemės sklypo dalimi, moka nuomos mokestį. 1992-05-29 ieškovė pateikė prašymą dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo (t.2, b.l. 51). 1992-07-09 ieškovė buvo supažindinta su žemės sklypo įkainojimo aktu (t.2, b.l. 47). 1992-07-17 ieškovei (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimu buvo leista išsipirkti dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (t.2, b.l. 52). Ieškovė V. M. yra sumokėjusi už žemės sklypą (t.2, b.l. 46, 50).

Kauno apskrities viršininko 2006-04-13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno r.) nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys ir suformuotas 0,1694 ha žemės sklypas (t.1, b.l. 48-49).

Kauno apskrities viršininko 2006-11-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo nustatytos 0,1694 ha ginčo žemės sklypo dalys (J. S. -0,0847 ha., V. M. – 0,0847 ha). J. S. parduota jo dalis (t.1, b.l. 50).

2006-11-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) J. S. parduota 0,1694 ha ploto namų valdos žemės sklypo 0,0847 ha dalis (t.1, b.l. 51-52).

Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimu civilinėje Nr. 2-158-540/2009 bei Kauno apygardos teismo 2012-06-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-4-390/2012

Buvo sprendžiamas klausimas dėl 2006 m. lapkričio 29 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp J. S. ir Kauno apskrities viršininko administracijos, pripažinimo negaliojančia dalyje dėl 0,97 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir restitucijos taikymo bei pripažinimo negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 0,97 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2012-06-08 sprendimu nusprendė pripažinti Kauno apskrities viršininko 2006m. lapkričio 7d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 0, 97 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo negaliojančiu. Pripažinti 2006m. lapkričio 29d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovo J. S. (a/k (duomenys neskelbtini) ) ir Kauno apskrities viršininko administracijos, negaliojančia dalyje dėl 0, 97 aro žemės sklypo pardavimo, esančio (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją ir 0,0097 ha žemės sklypo dalį grąžinti valstybei, o Kauno apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėją - Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigoti grąžinti atsakovui J. S. 436,59 Lt (t.1, b.l. 57-59).

2009-12-07 UAB „Architektų pastogė“ atliko žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (t.1, b.l. 11), kuriuo buvo nustatytos 0,1547 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Sudarytas 1547 m2 žemės sklypo planas (t.1, b.l. 12).

J. S. atsisakius derinti 1547 kv.m. žemės sklypo ribas V. M. kreipėsi į teismą dėl teisės pripažinimo V. M. rengti ir įregistruoti žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą, be J. S. sutikimo. Teismų sprendimais V. M. buvo pripažinta teisė rengti ir įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą be J. S. sutikimo (teisių perėmėjas D. S.), o J. S. atsisakymas derinti 1547 kv.m.  žemės sklypo ribas ((duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini),  aprašytas 2009-12-07 žemės sklypo paženklinimo akte ir atsisakymas duoti  sutikimą žemės sklypo plane, parengtame 2009 m UAB „Architektų pastogė", pripažinti nepagrįstais ((Kauno rajono apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-35-214/2012 (t.1, b.l. 15-16); Kauno apygardos teismo 2012-05-03 nutartis civilinėj ebyloje Nr. 2A-947-485/2012 (t.1, b.l. 70-72); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013 (t.1, b.l. 25-32).

V. M. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo ir kreipimosi į VĮ Registrų centras dėl patikslintų duomenų įregistravimo bei žemės sklypo dalies pardavimo (2013-04-21 raštas, ) (t.1, b.l. 17).

Nacionalinė žemės tarnyba 2013-04-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei nurodė, kad žemės sklypai ar sklypų ribos VĮ Registrų centre registruojami vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, kurie numato jog Registro įmonei reikia pateikti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo. Nurodyta, jog ieškovės pateikta žemės sklypo plano kopija neatitinka kadastro duomenų (t.2, b.l. 4).

2013-05-24 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius nurodė, kad sprendimas dėl kadastro duomenų pakeitimo rengiamas vadovaujantis žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, o V. M. pateiktų dokumentų paketas negali būti traktuojamas kaip kadastrinių matavimų byla. Nurodyta kada bus atliekami prašomi veiksmai (2013-05-24 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 18).

Pažymėtina, kad ir 2012 rengtuose atsakymuose V. M. buvo nurodoma kokius dokumentus reikia pateikti, kad būtų įvykdyti jos prašymai. T.y. ieškovei nurodyta kokius dokumentus ji turi pateikti, jog būtų galima atlikti jos prašomus veiksmus. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui pateikė reikiamus dokumentus.

Statinių ir kitų nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais, kurių atlikimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Remiantis bylos duomenimis matyti, kad ieškovė nepateikė atsakovui ginčo žemės sklypo kadastrinių duomenų matavimo bylos. Tokie matavimai neatlikti, nes ieškovė kitu ieškinio reikalavimu, kuris atmestas pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė įpareigoti atsakovą UAB „Architektų pastogė“ užbaigti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planavimo procedūrą ir sudaryti kadastrinių matavimų bylą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika teismas, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, gali pavesti viešojo administravimo subjektui atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus tik tuo atveju, jei asmuo pateikia įrodymus, kad jis prieš iškeldamas ginčą teisme dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, prieš tai būtent tuo klausimu kreipėsi į viešojo administravimo subjektą, o šis prašymą atmetė, neatsakė į jį, ar asmuo nesutinka su priimtu sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-11-10 nutartis administracinėje byloje Nr A-1220-552/2015).

Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė yra apskundusi atsakovo veiksmus įstatymo nustatyta tvarka. Be to, pati ieškovė nepateikia reikiamų dokumentų, jog būtų atlikti reikalaujami veiksmai. Aplinkybės, susijusios su tuo, ar pagrįstai yra reikalaujama pateikti dokumentus, nagrinėtinos tik sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų teisėtumo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas sprendimą grindė 1992-(duomenys neskelbtini) V. M. ir J. S. susitarimu, dėl perkamų valstybinės žemės sklypo dalių. Nurodo, kad buvo atlikos ekspertizė ir nustatyta, jog susitarime yra ne J. S. parašas. Tačiau pažymėtina, kad kokia dalis iš ginčo žemės sklypo priklauso kiekvienam iš gyvenamojo namo bendrasavininkų nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama klausimas dėl šių dalių nustatymo teisėtumo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenų: ploto, ribų tikslinimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikini Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą dalyje, kuria Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos įpareigota priimti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenų: ploto, ribų tikslinimo, ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ieškovei V. M. priteista 43,44 Eur už teisines paslaugas.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria valstybei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos priteista 4,79 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.

Priteisti iš ieškovės V. M. valstybei ( Biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos ) 9, 58 Eur teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus.

Sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovei UAB „Architektų pastogė“ atmestas, palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai                                                        Nijolia Indreikienė

                                                                      Leonas Jachimavičius

                                                                      Virginija Lozoraitytė