KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 19 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė,
sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei Jolantai Jankauskienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AleksAnn“ atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AleksAnn“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2 070,89 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt eurų 89 ct) skolą, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ieškovė) atstovė nurodė, jog ieškovė ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „AleksAnn“ (toliau – ir atsakovė) (duomenys neskelbtini) sudarė Naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ (duomenys neskelbtini) sudarė Įmonės dalies pirkimo-pardavimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Lietuvos dujų tiekimas“, kuriai vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.402 straipsniu, nuo (duomenys neskelbtini) perleido, o uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ turtinį kompleksą (įmonės dalį), t. y. gamtinių dujų tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. (duomenys neskelbtini) įvykusiuose akcinės bendrovės LESTO ir akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose buvo priimtas sprendimas reorganizuoti akcinę bendrovę LESTO ir akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ sujungimo būdu, įsteigiant akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“, kuri po reorganizavimo tęsia akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ vykdytą veiklą ir kuri akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ visas teises ir pareigas perėmė nuo (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, ieškovu nurodomas akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ teisių ir pareigų perėmėjas – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.
Pagal nurodytą Sutartį buvo parengtas investicinis projektas ir akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ lėšomis nutiestas dujotiekis iki objektų, t. y. akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė.
Atsakovė pagal Sutartį įsipareigojo kiekvienais metais laikotarpyje nuo 2012 m. iki 2026 m. suvartoti tam tikrą gamtinių dujų kiekį. Vadovaujantis šalių sudaryta Sutartimi naujam nebuitiniam vartotojui buvo nustatyti numatomi skirstyti gamtinių dujų kiekiai ir užsakyti dujų skirstymo pajėgumai (galia), būtini, kad dujų įmonės investicija į naujojo nebuitinio vartotojo prijungimą atsipirktų per 15 metų laikotarpį. Atsakovei nesuvartojant Sutarties Priede Nr. 1 nurodyto gamtinių dujų kiekio, ieškovės investuotos lėšos į dujų sistemos statybą neatsiperka, todėl Dujų įmonė patiria nuostolius. Vartotojui nevykdant Sutarties 19.6 punkte numatytų įsipareigojimų, Naujasis nebuitinis vartotojas sumoka minimalių transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį (toliau – Mokestis). Mokestis skaičiuojamas pasibaigus kalendoriniams metams. Atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų ir už 2018 metus buvo paskaičiuotas 893,17 Eur mokestis, o už 2017 metus – 1 177,72 Eur mokestis. Laikotarpiu už 2017 ir 2018 metus susidarė 2 060,89 Eur įsiskolinimas. Ieškovės reikalavimas grindžiamas minimalių Naujojo (nebuitinio) vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokesčio paskaičiavimais bei išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Atsakovas, pasirašydamas Sutartį, įsipareigojo transportuoti ne mažesnius gamtinių dujų kiekius ir užsisakyti ne mažesnius dujų skirstymo pajėumus (galią) nei numatyta Sutarties Priede Nr. 1. Vadovaujantis Sutarties 35 punktu sutartis nustoja galioti tik jei Naujasis nebuitinis vartotojas transportavo Sutarties Priede Nr. 1 nurodytus gamtinių dujų kiekius ir dujų skirstymo pajėgumus. Vadovaujantis Sutarties 47 punktu Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo. Bet kokios kitos sutarties pasirašymas neatleidžia Naujo nebuitinio vartotojo nuo įsipareigojimų, numatytų sutartyje, įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Sutartis šiai dienai laikytina nenutraukta. Laikotarpiu už 2017 ir 2018 metus susidaręs 2 060,89 Eur įsiskolinimas.
Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės pozicija iš dalies nesutinka. Atsakovė 2016 m. birželio 23 d. raštu „Dėl dujų tiekimo paslaugos atsisakymo adresu: Domeikava, Aukščių g. 51, Kauno r. ir dujų tiekimo sutarties nutraukimo“ informavo ieškovę, kad nuo (duomenys neskelbtini) nutraukia gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat ir visas ankstesnes sutartis ir laiko jas negaliojančiomis. Taip pat buvo nurodyta ir priežastis – pastatai tuo metu buvo pardavinėjami ir nenaudojami, todėl nebuvo poreikio dujoms. Atsižvelgiant į tai, atsakovė mano, kad (duomenys neskelbtini) sutartis buvo panaikinta, todėl ieškinyje nurodytos skolos sumos susidarymo laikotarpiu (2017-2018m.) negaliojo ir nėra pagrindo prašyti priteisti ieškinyje nurodytą sumą. Taip pat nurodė, kad nutraukus sutartis ieškovė nereiškė jokių skolinių reikalavimų, pretenzijų ar prieštaravimų, todėl atsakovė laiko, kad visos sutartys iki (duomenys neskelbtini) yra negaliojančios, kaip ir ieškinio pagrindas. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ieškovė nuo 2011 iki 2016 m. teikė paslaugas ir įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau ir atsakovė vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir iki 2016 metų tinkamai vykdė sutartį. Po 2016 metų pateikto atsisakymo nuo sutarties paslaugų atsakovė nesukėlė jokių nuostolių ieškovei, kadangi paslaugų pilnai atsisakė ir jomis nesinaudojo visiškai, o ne savavališkai nesunaudojo reikiamo kiekio, kaip teigia ieškovė. Atsakovė nebuvo įpareigota visą gyvenimą naudotis ta pačia sutartimi, nesuteikiant galimybės Sutartį nutraukti, kai jos nebereikia.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje nustatyta, kad 2011 rugpjūčio 11 d. tarp akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir atsakovės buvo sudaryta Naujo nebuitinio vartotojo sistemos prijungimo prie akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ įsipareigojo prijungti Naujo nebuitinio vartotojo sistemą prie Dujų įmonės sistemos bei nustatyti Naujam nebuitiniam vartotojui numatomus skirstyti gamtinių dujų kiekius ir numatomus užsakyti dujų skirstymo pajėgumus (galią), būtinus Dujų įmonės investicijai į Naujo nebuitinio vartotojo prijungimą atsipirkti per penkiolikos metų laikotarpį, t. y. iki 2026 metų (imtinai). Dujų kiekiai ir prijungimo įkainiai nurodyti sutarties Priede Nr. 1. Atsakovė 2016 m. birželio 23 d. informavo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ įsipareigojimus perėmusią uždarąją akcinę bendrovę „Lietuvos dujų tiekimas“ apie tai, kad yra nutraukiama nuo (duomenys neskelbtini) gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) iš 2015 m. gruodžio 30 d., o taip pat ir visos ankstesnės sutartys ir laiko jas negaliojančiomis.
Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja kiekvienais metais laikotarpyje nuo 2012 m. iki 2026 m. suvartoti ne mažesnius gamtinių dujų kiekius ir užsakyti ne mažesnius dujų skirstymo pajėgumus (galią), nei numatyta 1 priede, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis (Sutarties 11.2. punktas, 19.6. punktas). Ieškovės nuomone Sutartis laikoma pasibaigusia atsakovei įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus, atsakovės nuomone, Sutartis laikoma nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) apie tai informavus uždarąją akcinę bendrovę „Lietuvos dujų tiekimas“.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, jos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas kasacinio teismo. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnio nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais bei derinant subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus. Pažymėtina, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas.
Sistemiškai vertinant nurodytą teisinį reglamentavimą bei Sutartyje šalių prisiimtus įsipareigojimus (Sutarties 35. punktas, 47. punktas) darytina išvada, kad tarp šalių sudaryta Sutartis būtų pasibaigusi 2026 m. arba šalims įvykdžius sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, kitu atveju atsakovė vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį galėjo tik esant aukščiau nurodytiems pagrindams, o tokių duomenų byloje pateikta nėra. Atsakovė sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog ieškovė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai. Taip pat šalys Sutartyje numatė, kad „Jeigu Dujų įmonė pristatė gamtines dujas iki Naujo nebuitinio vartotojo sistemos, nurodytos Sutarties 19.2 punkte, o Naujas nebuitinis vartotojas neįvykdė Sutarties 19.5 ir/arba 19.6. punktuose nurodytų įsipareigojimų <...> Naujas nebuitinis vartotojas sumoka Dujų įmonei minimalių Naujo nebuitinio vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokestį (toliau – Mokestis) <...> (Sutarties 27. Punktas)“. Atsakovei nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė pagrįstai paskaičiavo Sutartimi tarp šalių sulygtą Mokestį. Ieškovės nurodytas aplinkybes taip pat pagrindžia byloje pateiktas 2012 m. vasario 28 d. Papildomas susitarimas, 2012 m. gruodžio 19 d. Papildomas susitarimas, susitarimų priedai, 2018 m. gruodžio 31 PVM sąskaita-faktūra Serija PO NR. 051198, 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Serija PN NR. 046348, 2019 m. sausio 4 d. Minimalių Naujo (nebuitinio) vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokesčio paskaičiavimo pažyma, 2018 m. sausio 4 d. Minimalių Naujo (nebuitinio) vartotojo transportuotinų gamtinių dujų kiekių ir pajėgumų mokesčio paskaičiavimo pažyma.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).
Taip pat teismas pažymi, kad šalys (duomenys neskelbtini) Sutartį ir vėlesnius Papildomus susitarimus bei jų Priedus sudarė laisva valia, Sutartis sudaryta 2011 metais (tai yra prieš devynis metus), duomenų, kad atsakovė po Sutarties sudarymo būtų pareiškusi pretenzijas dėl Sutarties sąlygų, nėra. Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, tarp jų – ir sudarydamas sandorius, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokius teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007). Protingumo principas sutarties šalims reiškia, kad jie patys turi rūpintis savo teisėmis ir pareigom. Sąžiningumo principas neatskiriamas nuo teisingumo ir protingumo principų. Preziumuojama, kad sąžiningas asmuo civiliniuose santykiuose elgiasi protingai, atidžiai ir rūpestingai, savo subjektines teises įgydamas ir įgyvendindamas teisėtais būdais, neprisiimdamas nepagrįstos rizikos ir naudodamasis ekonomiškomis, mažiausiai finansinių ir žmogiškų sąnaudų reikalaujančiomis teisinėmis priemonėmis. Teismas taip pat pažymi, kad abi sutarties šalys, tiek ieškovė, tiek atsakovė, yra verslo subjektai, kurie sudarant sutartį turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, todėl teismas negali iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
Atsižvelgiant į tai kas nurodyta ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 2 070,89 Eur skola (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 2 dalis, 6.1-6.4 straipsniai, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.156 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnis, 6.260 straipsnis).
Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl tenkintinas ir šis ieškinio reikalavimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteisiamas ieškovės sumokėtas 47 Eur žyminis mokestis (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro
2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 1R-19/1K-2)).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AleksAnn“, juridinio asmens kodas 301815605, buveinės adresas Aukštaičių g. 51, Domeikavos k., LT 54349 Kauno r., ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ 2 070,89 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt eurų 89 ct) skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 070,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Eglė Kriaučiūnienė