Administracinė byla Nr. I-4016-423/2014
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01674-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1;73.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. lapkričio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, susipažinusi su pareiškėjos D. P. skundu,
n u s t a t ė :
Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. lapkričio 12 d. gautas pareiškėjos D. P. skundas atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2014 m. spalio 2 d. akto Nr. 50SD-(14.50.92.)-1607 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 22 d. akto Nr. 1SS-(7.5)-2667 panaikinimo.
Skundą atsisakytina priimti.
Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-291/2014).
Pareiškėja skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2014 m. spalio 2 d. aktą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1607 ir manydama, kad tai administracinis aktas, keliantis jai teisines pasekmes ir nustatantis valinius nurodymus, pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka pateikiant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos skundą, kuri 2014 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2667 pareiškėjai nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2014 m. spalio 2 d. raštas Nr. 50SD-(14.50.92.)-1607 yra informacinio pobūdžio ir nėra pagrindo jį naikinti.
Teismas vertina, jog ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2014 m. spalio 2 d. raštu Nr. 50SD-(14.50.92.)-1607 pareiškėjai suteikta informacija dėl sprendimo projekto parengimo, nurodant, kad sprendimas nebus priimtas, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. I-145-423/2014 apeliacine tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, jog viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios teismų praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Kitaip tariant, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).
Šiuo atveju, atsižvelgiant į formuojamą vienodą teismų praktiką, skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad pareiškėjos skundžiami aktai jokių teisnių pasekmių nesukelia ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, o skundą tikslinga atsisakyti priimti nagrinėti. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, negalėtų apginti asmens teisių, nes skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS822-172/2010; Nr. AS143-560/2010; Nr. A502-447/2010; Nr. A143-2053/2012).
Įvertinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2014 m. spalio 2 d. rašto Nr. 50SD-(14.50.92.)-1607 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-2667 turinius, nustatyta, jog juose pareiškėjos atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų jai privalomų elgesio taisyklių, jos teisių ir pareigų, todėl ginčijami raštai (pateikti faktai bei informacija) negali būti laikomi ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamais valstybinio administravimo subjekto priimtais teisės aktais ar veiksmais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ginčijami raštai yra informacinio pobūdžio dokumentai (institucija pateikia informaciją), patys savaime nesukeliantys pareiškėjai teisinių pasekmių. Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl tokių viešojo administravimo subjektų dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Taigi aptariami raštai nelaikytini ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamais administraciniais aktais (ABTĮ 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.).
Esant šioms nustatytoms ir akivaizdžioms aplinkybėms pareiškėjos skundas atsisakytinas priimti, kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėja
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti pareiškėjos D. P. skundą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Asta Urbonienė