Civilinė byla Nr. 2S-640-520/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 110.2; 122.4. (S)
VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. birželio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos
pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
kolegijos teisėjai Dalia
Kačinskienė, Petras Jaržemskis,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
ieškovo R.
L. atskirąjį skundą
dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d.
nutarties, kuria iš tenkintas atsakovės
V. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei V. L.,
n u s t a t ė:
Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu
prašė nutraukti jo ir atsakovės V. L.
santuoką, 2007-08-08 įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės
administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, po santuokos nutraukimo jam
palikti pavardę L.,
atsakovei V. L. – jos pageidaujamą
pavardę.
Nagrinėjant
bylą teisme atsakovė V. L. pateikė
teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skiriant įrašą viešame
registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ieškovo R. L. vardu registruotai 219/439 žemės sklypo daliai,
esančiai (duomenys neskelbtini), bei
šiame žemės sklype esančiam butui Nr. 2; nustatyti ieškovui R. L. laikinus apribojimus iki bylos
išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos: uždrausti
trukdyti bet kokiu būdu (durų rakinimu, durų įrengimu ir kt.) jai patekti,
gyventi ir naudotis visomis buto, esančio (duomenys
neskelbtini), patalpomis bei pašalinti sumontuotas pertvaras, kurios iki
2009-12-09 nepažymėtos buto inventorinėje knygoje; uždrausti ieškovui R. L. išregistruoti ją iš
ginčo buto bei įregistruoti šiame bute trečiuosius asmenis; įpareigoti ieškovą
iškeldinti iš ginčo buto, esančio (duomenys
neskelbtini), visus šiame bute neįregistruotus asmenis bei jiems
priklausančius daiktus. Nurodė, kad jos ir ieškovo tarpusavio santykiai yra
labai įtempti, ieškovas R. L. yra
išsikraustęs savo noru iš deklaruotos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo
įgytas iki santuokos, tačiau banko paskola už šį butą yra grąžinama iš bendrų
šeimos lėšų, todėl yra pagrindas teisine prasme šį butą laikyti bendrąją
sutuoktinių nuosavybe. Tačiau tikėtina, kad ieškovas šioje byloje sieks
sudaryti jai nepalankias gyvenimo sąlygas, trukdyti naudotis gyvenamuoju būstu
ir savavališkai iškeldinti, išregistruoti ją iš būsto, perleisti gyvenamąjį
būstą tretiesiems asmenims, nes ieškovas 2009-12-07 jai nežinant ir
pasinaudojant tuo, jog ji buvo darbe užtvėrė pastoviomis gipso kartono
pertvaromis gyvenamojo būsto antrąjį aukštą, kuriame įrengta virtuvė su
svetaine, įstatė duris su užraktu, neleidžia jai patekti ir naudotis
patalpomis, iš svetainės išnešė jos asmeninius baldus, už įrengtos pertvaros
apgyvendino savo tėvus Z. L.,
D. L. bei 2 jų šunis,
atvežė ir sustatė tėvų baldus, kitus daiktus. Kadangi ieškovas iš visų bute
esančių durų pašalino raktus, ji jautėsi nesaugi, buvo priversta išsikraustyti
iš gyvenamojo būsto, 2009-12-07 naktį praleisti viešbutyje, o šiuo metu
nuomotis būstą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi
tenkino atsakovės prašymą
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. skyrė įrašą viešame registre
dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ieškovo R. L. vardu registruotai 219/439 žemės sklypo
daliai, esančiai (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, bei šiame žemės sklype esančiam butui Nr. 2; nustatė ieškovui R. L. laikinus apribojimus
iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos:
uždraudė trukdyti bet kokiu būdu (durų rakinimu, durų įrengimu ir kt.) V. L. patekti, gyventi ir
naudotis visomis buto, esančio (duomenys
neskelbtini), patalpomis bei pašalinti sumontuotas pertvaras, kurios iki
2009-12-09 nepažymėtos buto inventorinėje knygoje; uždraudė ieškovui R. L. išregistruoti V. L. iš ginčo buto bei
įregistruoti šiame bute trečiuosius asmenis; įpareigojo ieškovą R. L. iškeldinti iš ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), visus šiame bute
neįregistruotus asmenis bei jiems priklausančius daiktus. Teismas, įvertinęs atsakovės
nurodytus motyvus ir pateiktus įrodymus, vadovaudamasis CK 3.65 str. 1, 2 d.,
CPK 144, 145 str., padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti atsakovės prašomas
laikinąsias apsaugos priemones. Teismas išnagrinėjo atsakovės prašymą
nepranešęs apie tai ieškovui, kadangi sprendė, jog yra grėsmė, kad toks
pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar padarys jų taikymą
nebeįmanomą.
Ieškovas R. L. atskiruoju
skundu prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės V. L. prašymą dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad atsakovė jokių materialinių teisinių reikalavimų šioje
byloje nėra pareiškusi, todėl atsakovė negali turėti jokio intereso, susijusio
su būsimo teismo sprendimo įgyvendinimu. Tai reiškia, kad atsakovė neturi
teisės reikšti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jis pateikė
teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismas jo prašymą
tenkino – įpareigojo atsakovę netrukdyti naudotis buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamosiomis, pagalbinėmis
patalpomis bei garažu. Teismas neteisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones,
susijusias su trečiųjų asmenų iškeldinimu bei bute esančių pertvarų pašalinimu,
kadangi tokių laikinųjų apsaugos priemonių nėra numatyta CK 3.65 str. 2 d., CPK
145 str., kuriuose yra pateiktas baigtinis laikinųjų apsaugos priemonių
sąrašas. Teismas pažeidė protingumo bei sąžiningumo principus, nes: tėvus į
savo namus atsivežė dėl to, kad tėvas, kuris mirė 2009-12-16, sunkiai sirgo,
motinos sveikata taip pat yra labai silpna, po tėvo mirties motinai yra būtina
priežiūra bei emocinis palaikymas, todėl negalima apriboti motinai šiame itin
sudėtingame etape gyventi kartu su juo jo namuose; tam, kad bute būtų įrengtos
pertvaros, nėra reikalingas joks specialus leidimas, o teismo įpareigojimas
pašalinti pertvaras suvaržo jo teises naudotis jam asmenine teise priklausančiu
turtu, priėmus jam palankų sprendimą jis patirtų neproporcingus nuostolius
atstatydamas pertvaras. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovei taip pat
yra nustatytas įpareigojimas netrukdyti naudotis jam asmeninės nuosavybės teise
priklausančiu turtu.
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo
nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
atskirojo skundo argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės V. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos
priemones.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta,
kad pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos
nutraukimo pagal ieškovo R. L. ieškinį
atsakovei V. L.. Byloje
nėra duomenų apie tai, kad atsakovė V.
L. būtų pareiškusi priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje
įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto
padalijimo ar kitų reikalavimų, susijusių su nekilnojamojo turto naudojimu. Atsakovės
V. L. prašymu pirmosios
instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – skyrė įrašą viešame
registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ieškovo R. L. vardu registruotai 219/439 žemės sklypo
daliai, esančiai (duomenys neskelbtini),
bei šiame žemės sklype esančiam butui Nr. 2, nustatė ieškovui R. L. laikinus apribojimus iki bylos
išnagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos: uždraudė trukdyti bet
kokiu būdu (durų rakinimu, durų įrengimu ir kt.) atsakovei V. L. patekti, gyventi ir naudotis visomis buto,
esančio (duomenys neskelbtini),
patalpomis bei pašalinti sumontuotas pertvaras, kurios iki 2009-12-09
nepažymėtos buto inventorinėje knygoje, uždraudė ieškovui R. L. išregistruoti V. L. iš ginčo buto bei įregistruoti šiame bute
trečiuosius asmenis, įpareigojo ieškovą R. L. iškeldinti iš ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), visus šiame bute neįregistruotus asmenis bei
jiems priklausančius daiktus. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės
prašymą, vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., 145 str., CK 3.65 str. 1, 2 d., atsakovės
prašyme nurodytais argumentais ir pateiktas įrodymais, nutartį grindė tuo, jog
įstatymas numato galimybę taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos
priemones. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su
pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu buvo tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų
suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų
nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė,
kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti
ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos
priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo
teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati
atsakovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taikant
laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų
laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant
laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas,
t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Prašymas
taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti pareikštas ieškinyje,
priešieškinyje, pareiškime išduoti teismo įsakymą ar paduodamas kartu su
ieškiniu arba atskirai, kai byla jau iškelta ir nagrinėjama teisme. Bet kuriuo
atveju CPK 144 str. 1 d. yra taikoma tam, kad būtų užtikrintas būsimo teismo
sprendimo įvykdymas, todėl tokį reikalavimą gali reikšti byloje dalyvaujantys
ar kiti suinteresuoti asmenys, kurie yra pareiškę byloje materialaus pobūdžio reikalavimus. Laikinosios apsaugos priemonės
turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Kaip
nustatyta aukščiau, ieškinį dėl santuokos nutraukimo šioje byloje yra pareiškęs
ieškovas R. L., ieškovas
yra nurodęs, kad ginčo su atsakove dėl bendro turto padalijimo nėra, nes
219/439 dalys 0,0439 ha žemės sklypo ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso
ieškovui, minėtą turtą ieškovas įgijo iki santuokos, taip pat nedalytinas ir
atsakovės iki santuokos įgytas turtas, t. y. 0,1419 ha žemės sklypas ir
gyvenamasis namas, su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovas neprašo padalyti santuokoje įgyto
turto, kadangi, anot ieškovo, tokio turto po santuokos sudarymo jis su atsakove
nėra įgiję, atsakovė jokių savarankiškų reikalavimų šioje byloje nėra
pareiškusi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovė nėra tinkamas
subjektas prašyti taikyti CPK 144, 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos
priemones. CPK 144 str. 2 d. numato, kad teismas gali savo iniciatyva taikyti
laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, jeigu tai yra būtina apginti
viešąjį interesą. Tačiau skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje
nėra nurodyta, kad teismas nustatė viešąjį interesą byloje, todėl savo
iniciatyva taiko laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad CPK 144 str. 3
d. numato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek
nepareiškus ieškinio, tiek bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikant
laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo teismui dienos, turi būti
įvykdytos sąlygos nustatytos CPK 148 str. 2, 3 d., tačiau duomenų apie tai, jog
buvo įvykdytos įstatyme nustatytos sąlygos dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo iki ieškinio padavimo teismui dienos, byloje nėra. Iš teismų
informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, jog atsakovė nėra
pareiškusi savarankiškų reikalavimų byloje.
CK normos, reglamentuojančios santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio
(sutuoktinių) kaltės, numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų,
taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). CK 3.65
str. 2 d. 3 p. numato, kad teismas, kol
bus priimtas teismo sprendimas, gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti
kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu, to paties straipsnio dalies 5 p.
numato, kad teismas gali areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės
nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas. Iš bylos medžiagos nenustatyta,
kad yra pareikštas reikalavimas dėl buto, esančio (duomenys
neskelbtini), priklausomybės
nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, kad atsakovė V. L. yra pareiškusi reikalavimą dėl
minėto buto pripažinimo bendrąja
jungtine sutuoktinių nuosavybe, dėl
buto naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovė prašyme taikyti laikinąsias
apsaugos priemones yra nurodžiusi, kad už ieškovo iki
santuokos įgytą butą yra mokama paskola iš bendrų šeimos lėšų, todėl yra
pagrindų teisine prasme šį butą laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau vien atsakovės nurodytos
aplinkybės, kad butą teisine prasme yra pagrindas laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių
nuosavybe, kad ieškovas gali siekti specialiai sudaryti atsakovei nepalankias gyvenimo sąlygas, trukdyti naudotis gyvenamuoju būstu,
išregistruoti ją ar savavališkai iškeldinti iš buto, perleisti būstą
tretiesiems asmenims, nesant atsakovės pareikštų materialinių teisinių
reikalavimų byloje, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones -
įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ieškovo R. L. vardu registruotai
219/439 žemės sklypo daliai, esančiai (duomenys
neskelbtini), bei šiame žemės
sklype esančiam butui Nr. 2, nustatyti ieškovui R. L. laikinus apribojimus iki bylos
išnagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos: uždrausti trukdyti
bet kokiu būdu atsakovei V. L. patekti,
gyventi ir naudotis visomis buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, išregistruoti V. L. iš ginčo buto bei įregistruoti šiame bute
trečiuosius asmenis. Kaip nustatyta aukščiau, ieškovas ieškinyje nurodė, kad
atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1419 ha žemės sklypas ir
gyvenamasis namas, su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismui pateiktoje bylos
medžiagoje kitokie duomenys nėra pateikti. Tai reiškia, jog atsakovė turi
gyvenamąjį būstą. Atsakovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones
nenurodė, kodėl kol bus priimtas teismo sprendimas turi būti taikytos jos
nurodytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui asmeninės nuosavybės teise
priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir
dėl ko turėtų būti apribotos savininko nuosavybės teisės valdyti, naudoti ir
disponuoti jam priklausančiu nuosavybės objektu savo nuožiūra, kaip atsakovės nurodytos
laikinosios apsaugos priemonės susijusios su bylos išnagrinėjimu, kaip būsimas
teismo sprendimas susijęs su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos
priemonėmis, kokią įtaką būsimas teismo sprendimas turės atsakovės teisėms ir
pareigoms, susijusioms su butu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos
medžiagos matyti, kad butas, esantis (duomenys
neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė, apeliacinės instancijos
teismui nepateikti įrodymai, jog atsakovė ginčija tai. Nuosavybės teisė – tai
teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų
interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37
str. 1 d.). Savininko teisių apsauga yra garantuojama Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir įstatymų, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai
taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo ieškovą pašalinti ieškovui
nuosavybės teise priklausančiame bute sumontuotas pertvaras, kurios iki
2009-12-09 nepažymėtos buto inventorinėje knygoje, nors nėra pareikšti jokie
reikalavimai, susiję su tuo, kad ieškovas, kaip savininkas, sumontuodamas
nuosavybės teise priklausančiame bute pertvaras, pažeidė kitų asmenų teises ir
teisėtus interesus. Įpareigojimas savininkui pašalinti jam nuosavybės teise
priklausančiame objekte pertvaras, negali būti sprendžiamas laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo stadijoje, toks įpareigojimas gali būti nustatomas tik
tuomet, jei toks savarankiškas reikalavimas būtų pareikštas ir išnagrinėtas iš
esmės.
Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisėtai taikė laikinąją apsaugos
priemonę – įpareigojimą ieškovui iškeldinti iš ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), visus šiame bute neįregistruotus asmenis
(nagrinėjamu atveju ieškovo motiną, nes tėvas yra miręs) bei jiems priklausančius
daiktus, kadangi asmenys yra iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų tik teismo
sprendimu. CPK 769 str. 1 d. numato, kad pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų
patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems
priklausančiu turtu. Dėl reikalavimo iškeldinti asmenys iš gyvenamųjų patalpų
turi būti reiškiamas ieškinys ir teismas, tik išnagrinėjęs bylą iš esmės,
nustatęs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, sprendžia, ar
yra faktinis ir teisinis pagrindas iškeldinti asmenys iš užimamų patalpų.
Atsakovė nėra nurodžiusi aplinkybių ir pateikusi įrodymų, kurių pagrindu
šiuo metu būtų galima konstatuoti, kad tam, jog būtų apsaugoti atsakovės
(ieškovo sutuoktinės) turtinės ar asmeninės neturtinės teisės kol bus
išnagrinėta byla, turėtų būti taikomos atsakovės nurodomos laikinosios apsaugos
priemonės CK 3.65 str. pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina
išvada, kad atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl
laikinųjų apsaugos priemonių panaikintina, klausimas išspręstinas iš
esmės – atsakovės V. L. prašymas
dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Atsakovė V. L. 2010-05-26 Vilniaus
apygardos teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pagal CPK 318 str. 1 d., 338 str.
atsiliepimai į atskirąjį skundą paduodami apeliacinės instancijos teismui per
20 dienų nuo apeliacinio (atskirojo) skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos
teismo dienos apeliacinės instancijos teismui. CPK 318 str. 3 d., 338 str.
nustato, kad atsiliepimai į atskirąjį skundą, gauti praleidus CPK 318 str. 1 d.,
338 str. nustatytą terminą, grąžinami jį padavusiam asmeniui. Ieškovo
atskirasis skundas iš pirmosios instancijos teismo apeliacinės instancijos
teismui buvo išsiųstas 2009-12-31. Atsakovės atsiliepimas į atskirąjį
skundą paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, neprašoma atnaujinti
praleistą įstatymo nustatytą terminą. Dėl to atsiliepimą į atskirąjį skundą
atsisakytina priimti ir jis grąžintinas
jį padavusiam asmeniui.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas
turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus
ieškovo atskirąjį skundą nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovės į
valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį
panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsakovės V. L. prašymo
taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.
Atsakovės V. L. atsiliepimą į atskirąjį
skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija
(juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT
247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovės V. L. 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Nutarties nuorašą išsiųsti VĮ „Registrų centras“.
Kolegijos pirmininkė
Dalia Višinskienė
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Petras Jaržemskis