Civilinė byla Nr. e2A-1433-1187/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16017-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 2.6.39.2.8; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Kukras” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kukras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Kreditų draudimo brokeris“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kukras” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės (toliau – UADBB) „Kreditų draudimo brokeris“ 62 930 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Nurodė, kad atsakovė UADBB „Kreditų draudimo brokeris“ (toliau – atsakovė), veikdama kaip draudimo tarpininkas, Atradius filialo Švedijoje draudimo produkto – draudimo nuo nemokumo – platintojas, tarpininkavo ieškovei įsigyjant 2022 m. rugsėjo 5 d. draudimo nuo nemokumo polisą Nr. 1220664 (toliau – polisas). Šių santykių pagrindu ieškovė 2022 m. rugsėjo 20 d. išdavė įgaliojimą atsakovei atstovauti kredito draudimų klausimu. 2022 m. lapkričio 3 d. ieškovė gavo užklausą, kurioje buvo prašoma pateikti medinius prekių padėklus Prancūzijos įmonei Sodiluc. 2022 m. lapkričio 4 d. draudikas Atradius priėmė sprendimą dėl 150 000 Eur kredito limito, draudžiant nuo nemokumo, suteikimo Prancūzijoje esančiam pirkėjui (duomenys neskelbtini).

3.       2022 m. lapkričio 4 d. atsakovės darbuotojas R. T. įvertino 2022 m. lapkričio 3 d. UAB „Kukras“ gautą užklausą iš Prancūzijos dėl medinių padėklų pardavimo. Vertindamas šią užklausą, R. T. nurodė, kad: 1) pašto adresas sodiluc.fr priklauso įmonei Sodiluc; 2) europadėklų pirkimas yra normali veikla mažmeninės prekybos įmonei; 3) įmonėje dirba asmuo (duomenys neskelbtini); 4) Sodiluc turi savo parduotuvę 95500 Gonesse, taip pat pažymėjo, kad, jo nuomone, viskas yra tvarkoje. Atsižvelgdama į tai, ieškovė pateikė bendrovei Sodiluc keturis tarptautinius vežimus medinių padėklų už 62 930 Eur. Pirkėjas už pateiktas prekes neapmokėjo. Apie tai 2022 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku buvo pranešta atsakovei. 2023 m. gegužės 2 d. ieškovė gavo iš R. T. pranešimą, kad Sodiluc SAS nemokumo įvykis yra nedraudiminis dėl šios bendrovės tapatybės vagystės. Ieškovė 2022 m. birželio 12 d. kreipėsi į Prancūzijos policiją dėl sukčiavimo, tačiau iki šiol kalti asmenys nenustatyti ir žala neatlyginta.

4.       Taip pat nurodė, kad atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtą žalą, kadangi atsakovės veiksmai lėmė žalos kilimą. Pažymėjo, kad ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai pavedimo teisiniai santykiai. Nors 2022 m. rugsėjo 20 d. įgaliojime tiesiogiai nebuvo aptartas pavedimas vykdyti pirkėjų patikrą sukčiavimo aspektu, tačiau šie veiksmai buvo vykdomi galiojančių pavedimo santykių pagrindu. Pirkėjų patikra sukčiavimo aspektu buvo viena iš atsakovės veiklos sričių prekinių kreditų draudimo sutarčių administravimo darbe. Atsakovės darbuotojas R. T., konsultuodamas ieškovę dėl gautos užklausos iš Prancūzijos, neteisingai nurodė, kad elektroninio pašto adresas sodiluc.fr priklauso įmonei Sodiluc. Be to, R. T. patikrinęs, kad įmonė Sodiluc turi parduotuvę 95500 Gonesse mieste, Prancūzijoje, nepagrįstai nurodė, kad „viskas yra tvarkoje“, nepatikrinęs, kad perskirstymo sandėlių įmonė Sodiluc šioje vietovėje neturi. Atsakovė, veikdama kaip savo srities profesionalė, žinodama įvairias sukčiavimo schemas, vykdžiusi pirkėjo patikrą, gavusi iš ieškovės savalaikę informaciją apie neatsiskaitymą, turėjo suprasti, jog galimai įvyko sukčiavimas ir turėjo pareigą tinkamai reaguoti. Atsakovės elgesys pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir yra nesuderinamas su profesionalui keliamais aukštesniais atidumo ir rūpestingumo standartais.

5.       Atsakovė UADBB „Kreditų draudimo brokeris“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė geranoriškai sutiko padėti ieškovei surinkti viešų šaltinių informaciją apie pirkėją (duomenys neskelbtini), tačiau ši pagalba negali būti laikoma nei Draudimo įstatyme įtvirtinta draudimo produktų platinimo veikla ir nebuvo įtvirtinta kaip atsakovės pareiga ieškovės atžvilgiu rašytine ar žodine sutartimi. Pažymėjo, kad draudėjų pirkėjų vertinimas sukčiavimo ar kitais aspektais, sprendimas sudaryti komercinius santykius su kitais verslo subjektais ir t. t. yra pačių draudėjų komercinė rizika, niekaip nesusijusi nei su draudimo sutarties sudarymu, nei administravimu, nei vykdymu. Draudėjas savo pasirinkimu gali pirkėjų patikrinimus atlikti pats, arba gali už užmokestį, komercinės sutarties pagrindu, įsigyti pirkėjų patikrinimo paslaugas iš tuo užsiimančių verslo subjektų. Šiuo atveju ieškovė bando neteisėtai ir nepagrįstai perkelti visą savo verslo rizikos naštą atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Byloje nustatyta, kad atsakovė kaip draudimo tarpininkas, Atradius filialo Švedijoje draudimo produkto – draudimo nuo nemokumo – platintojas, tarpininkavo ieškovei įsigyjant 2022 m. rugsėjo 5 d. draudimo nuo nemokumo polisą Nr. 1220664. Įgaliojimo draudimo brokeriui pagrindu ieškovė nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. įgaliojo atsakovę ieškovės vardu vesti derybas su kreditų draudimo bendrovėmis ir pateikti atsakovės svarstymui draudimo pasiūlymus, ieškovės vardu bendrauti su kreditų draudimo bendrovėmis administruojant sudarytas kreditų draudimo sutartis.

6.2.                      2022 m. lapkričio 3 d. ieškovė gavo el. paštu užklausą, kurioje buvo prašoma pateikti medinius prekių padėklus Prancūzijos įmonei Sodiluc. Užklausoje buvo nurodyti bendrovės rekvizitai, įskaitant įmonės kodą – SIREN 315737114. Ieškovė svarstė galimybę pateikti prašomas prekes ir gauti šio tiekimo draudimą pagal sudarytą draudimo polisą Nr. 1220664.

6.3.                      2022 m. lapkričio 4 d. draudikas Atradius priėmė sprendimą dėl 150 000 Eur kredito limito, draudžiant nuo nemokumo, suteikimo Prancūzijoje esančiam pirkėjui (duomenys neskelbtini), kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas priimtas nurodant sąlygas: „Prieš išsiųsdami prekes bet kuriam pirkėjui, patariame įsitikinti, kad siuntos adresas yra galiojantis to pirkėjo prekybos adresas. Pastebėjome vis dažnesnius sukčiavimo atvejus, asmenims prisistatant tikros įmonės atstovais ir prašant pristatyti prekes jų (laikinu) adresu“.

6.4.                      2022 m. lapkričio 4 d. atsakovės darbuotojas R. T., susipažinęs su užklausa, el. laiške nurodė, kad pašto adresas sodiluc.fr priklauso įmonei Sodiluc; euro padėklų pirkimas yra normali veikla mažmeninės prekybos įmonei; įmonėje dirba asmuo (duomenys neskelbtini); Sodiluc turi savo parduotuvę 95500 Gonesse; pažymėjo, kad „Pagal mane viskas tvarkoje“.

6.5.                      Atsižvelgdama į atsakovės darbuotojo patvirtinimą ir sprendimą dėl kredito limito suteikimo, ieškovė pateikė bendrovei Sodiluc keturis tarptautinius vežimus medinių padėklų už 62 930 Eur. Pirkėjas už pateiktas prekes neapmokėjo, apie tai 2022 m. lapkričio 29 d. el. laišku pranešė atsakovei. 2023 m. gegužės 2 d. ieškovė gavo iš R. T. el. laišką, kad Sodiluc SAS nemokumo įvykis yra nedraudiminis dėl šios bendrovės tapatybės vagystės.

6.6.                      Teismo vertinimu, atsakovės darbuotojo pateikta informacija susijusi ne su draudimo ar perdraudimo produktų platintojų profesine veikla, o su sukčiavimo prevencija, kurią profesionaliai gali atlikti tik tam specialių žinių turintys subjektai. Iš sprendimo suteikti kreditą sąlygos matyti, kad draudikas rekomendavo pačiai ieškovei prieš prekių išsiuntimą įsitikinti, jog siuntos adresas yra galiojantis pirkėjo prekybos adresas. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kad pati ar per kitus kompetentingus asmenis tikrino siuntos pristatymo adresą.

6.7.                      Byloje ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad be minėtų poliso ir įgaliojimo tarp ginčo šalių buvo papildomas susitarimas dėl 2022 m. lapkričio 3 d. ginčo užsakyme pateiktos informacijos tikrumo tikrinimo, t. y. dėl atsakovės pareigos atlikti tokį tikrinimą ir atitinkamai prisiimti atsakomybę. Teismo nuomone, aiškinti ginčo poliso ar įgaliojimo turinį plečiamai nėra pagrindo.

6.8.                      Teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovė geranoriškai sutiko padėti ieškovei surinkti viešų šaltinių informaciją apie pirkėją (duomenys neskelbtini), tačiau ši pagalba nėra ir negali būti laikoma Draudimo įstatyme įtvirtinta draudimo produktų platinimo veikla.

6.9.                      Teismas iš esmės sutiko su atsakovės aiškinimu dėl ginčo sandorių (draudimo ir įgaliojimo) administravimo sąlygų, t. y. jog minimas administravimas apima pagalbą draudėjui pateikti pranešimą draudikui apie įvykusį įvykį, draudimo sutarties galiojimo metu draudimo apsaugos išplėtimo suderinimą su draudiku, pranešimų teikimą draudikui apie sumažėjusią / padidėjusią riziką ir pan., t. y. veiklą, kuri išimtinai yra susijusi su sklandžiu draudimo sutarties vykdymu; draudėjų pirkėjų vertinimas sukčiavimo ar kitais aspektais, sprendimas sudaryti komercinius santykius su kitais verslo subjektais ir pan. yra pačių draudėjų komercinė rizika, nesusijusi nei su draudimo sutarties sudarymu, nei administravimu, nei vykdymu. Sutiktina, kad draudėjas savo pasirinkimu gali tokius pirkėjų patikrinimus atlikti pats, arba gali už užmokestį, komercinės sutarties pagrindu, įsigyti pirkėjų patikrinimo paslaugas iš tuo užsiimančių verslo subjektų; naujų klientų paieška, jų patikrinimas ir rizikos įsivertinimas (kontaktų, tame tarpe prekių pristatymo adresų prasme) yra ieškovės, kaip verslininko, pareiga.

6.10.                      Teismas pažymėjo, kad atsakovės veikla siejama su tarpininkavimu pardavėjams (draudėjams) surandant ir sudarant su draudimo bendrovėmis draudimo sutartis dėl galimo pirkėjo, kuriam draudėjas parduoda prekes, nemokumo. Atsakovė neįsipareigojo teikti ieškovei paslaugas, susijusias su sukčiavimo, vagystės ir kitų nusikalstamų veikų prevencijos veikla, tuo pačiu kontroliuoti ar administruoti ieškovės pirkėjus, prekių pristatymą ar perdavimą tinkamam pirkėjui. Ieškovė nebuvo perdavusi rizikos kitiems spręsti su kuo ji sudaro sandorius, kam perduoda prekes.

6.11.                      Teismas, iš byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, t. y. civilinės atsakomybės sąlygų, kurių pagrindu atsakovei kiltų pareiga atlyginti žalą (nuostolius). Konstatavęs, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstas, teismas atmetė ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Kukras“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 62 930 Eur nuostolių atlyginimą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas, nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pavedimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą (toliau – Draudimo įstatymas). Išoriniai ieškovės ir atsakovės atstovavimo santykiai negali egzistuoti be vidinių ieškovės ir atsakovės santykių (pavedimo atstovauti). Nors atskira pavedimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, tai nereiškia, kad ieškovė, išduodama įgaliojimą, nesuformulavo atsakovei pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jos vardu ir interesais. Ieškovės pavedimo atsakovei ribos buvo platesnės, nei įgaliojime apibrėžtas atstovavimas.

7.2.                      Ieškovės pavedimas atsakovei atlikti užklausos tikrumo patikrinimą sukčiavimo aspektu, nors ir buvo už 2022 m. rugsėjo 20 d.  išduoto įgaliojimo ribų, tačiau vidinių pavedimo santykių ribose. Šalių pavedimo santykiai nors ir nebuvo įforminti pavedimo sutartimi, tačiau įgaliojimo faktas patvirtina pavedimo santykių egzistavimą.

7.3.                      Pirmosios instancijos teismo išvados dėl pavedimo santykių ribų yra nepagrįstos, prieštaraujančios kasacinio teismo formuojamai praktikai dėl išorinio ir vidinio atstovavimo santykio. Ieškovė pavedė atsakovei atlikti užklausą pateikusios bendrovės Sodiluc patikrą sukčiavimo aspektu, o atsakovė šį pavedimą priėmė.

7.4.                      Atsakovė netinkamai įvykdė priimtą pavedimą ir atliko neteisėtą veiką, kuri yra viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju netinkamai taikęs pavedimo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

7.5.                      Pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su ieškovės veiksmais parduodant prekes nepaprašius apmokėjimo avansu, nesulaukus apmokėjimo pagal pirmąją sąskaitą, neįsitikinus, kad prekes priėmė įgaliotas asmuo – neeliminuoja atsakovės atsakomybės už netinkamą pavedimo atlikimą.

7.6.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nebuvo įrodytas priežastinis ryšys, yra nepagrįsta. Teigiamas atsakovės 2023 m. lapkričio 4 d. atsakymas buvo būtina sąlyga pradėti prekių tiekimą pagal užklausą iš Prancūzijos. Jeigu atsakovės atstovas būtų patikrinęs sodiluc.fr pašto adreso priklausomybę Prancūzijos interneto srities adresų (domenų) registre ir butų nustatęs, kad domenas sodiluc.fr nepriklauso Prancūzijos bendrovei Sodiluc, apie tai pranešęs ieškovei, prekių tiekimas būtų neįvykęs. Taip pat jeigu atsakovės darbuotojas būtų rekomendavęs patikrinti ar pats patikrinęs faktinę Prancūzijos bendrovės Sodiluc perskirstymo sandėlių buvimo vietą, prekių tiekimas butų neįvykęs. Todėl atsakovės veiksmas buvo būtina sąlyga pradėti prekių tiekimą, pasibaigusį turto netekimu.

7.7.                      Atsakovės darbuotojas informaciją „pašto adresas sodiluc.fr priklauso įmonei Sodiluc“ pateikė jos deramai nepatikrinęs ir sudarė sąlygas neteisingam užsakovo tapatybės indentifikavimui. Tai rodo nepakankamą rūpestingumą ir atsakovės kaltę.

8.       Atsakovė UADBB „Kreditų draudimo brokeris“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Ieškovės pozicija dėl tariamų pavedimo santykių tarp ieškovės ir atsakovės yra nenuosekli ir prieštaringa. Tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė pavedimo santykiai, susiję su ieškovės klientų patikra sukčiavimo aspektu. Ieškovės klientų patikrinimas sukčiavimo aspektu nepateko į draudimo produktų platinimo veiklos apimtį, be to, atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais nepriėmė pavedimo iš ieškovės dėl klientų patikrinimo.

8.2.                      Draudimo produktų platinimo veikla, kurią vykdo draudimo tarpininkai, inter alia atsakovė, apima išimtinai veiklą, susijusią su draudimo sutarčių sudarymu, administravimu bei vykdymu. Tuo tarpu draudėjų pirkėjų vertinimas sukčiavimo ar kitais aspektais, sprendimas sudaryti komercinius santykius su verslo subjektais yra pačių draudėjų komercinė rizika, niekaip nesusijusi nei su draudimo sutarties sudarymu, nei administravimu, nei vykdymu. Draudėjas savo pasirinkimu gali tokius pirkėjų patikrinimus atlikti pats, arba gali už užmokestį, komercinės sutarties pagrindu, įsigyti pirkėjų patikrinimo paslaugas iš tuo užsiimančių verslo subjektų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog draudimo produktų platinimo veikla, kurią vykdo atsakovė, neapima ieškovės klientų patikros sukčiavimo aspektu.

8.3.                      Ieškovės nurodomas tariamas pavedimas atlikti pirkėjų patikrą sukčiavimo aspektu nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės atsakovei išduotas įgaliojimas turi būti aiškinamas plečiamai. Kalbant apie tariamą atsakovės pareigą patikrinti ieškovės klientus sukčiavimo aspektu, pažymėtina, jog tokie santykiai tarp šalių nesusiklostė – atsakovė nebuvo įgaliota ir neatliko jokių teisinių veiksmų ieškovės vardu su trečiaisiais asmenimis.

8.4.                      Atsakovės atstovas neįsipareigojo atlikti jokių konkrečių/specifinių veiksmų (patikrinti konkrečius šaltinius ar jų kiekį), neįsipareigojo patikrinti konkrečių ar visų viešai prieinamų informacijos šaltinių, pateikti konkrečių patikrinimo rezultatų, taip pat nenurodė, kad veiksmai, kuriuos jis atliks, yra pakankami sukčiavimo prevencijai užtikrinti ar juolab neprisiėmė jokios atsakomybės už kelių viešai prieinamų šaltinių patikrą. Atlikdamas patikrą atsakovės atstovas veikė ne kaip draudimo brokeris- profesionalas, kuriam keliami aukštesni elgesio standartai – R. T. ieškovei pateikė bendro pobūdžio viešai prieinamą informaciją, kurią iš esmės prieš teikdama prekes galėjo ir privalėjo patikrinti pati ieškovė. Pati ieškovė veikė itin neprofesionaliai, nesiimdama net minimalių prevencinių priemonių naujam užsienio klientui patikrinti, tačiau tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu visiškai nepagrįstai bando perkelti savo atsakomybės naštą atsakovei.

8.5.                      Jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas žalai atsirasti, atsakovė (jos atstovas) neatliko. Būtent ieškovės veiksmai (neveikimas) lėmė deklaruojamą žalą. Kitaip tariant, tarp ieškovės veiksmų yra tiek faktinis priežastinis ryšys, be kurio žala išvis nebūtų atsiradusi (ieškovei esant apdairiai ir tinkamai atlikus pirkėjo Sodiluc patikrą, nusikalstama veika nebūtų įvykdyta), tiek ir netiesioginis teisinis priežastinis ryšys (būtent ieškovės veiksmai sudarė sąlygas tretiesiems asmenims nusikalstamai veikai įvykdyti).

8.6.                      Ieškovės apeliaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika dėl profesionalo teikiamų konsultacijų šiuo konkrečiu atveju yra netaikytina ir visiškai neaktuali, nes, atsakovės atstovas R. T., pateikdamas ieškovei bendro pobūdžio informaciją apie pirkėją Sodiluc, veikė ne kaip draudimo brokeris (profesionalas), o geranoriškai padėjo klientui surinkdamas informaciją iš viešų šaltinių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl  nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

12.       2022 m. rugsėjo 5 d. ieškovė iš draudiko Atradius Credito y Caucion S.A. de Seguros y Reaseguros, Spanien filialo Švedijoje (toliau – Atradius) įsigijo draudimo nuo nemokumo polisą Nr. 1220664, kurio pagrindu Atradius įsipareigojo suteikti draudimo apsaugą nuo nuostolių, atsirandančių dėl ieškovės klientų (pirkėjų) nemokumo. Draudimo polisas (draudimo sutartis) pasirašytas tarpininkaujant draudimo tarpininkui UADBB „Kreditų draudimo brokeris“ (atsakovei) (e. t. 1, b. l. 11–38).

13.       2022 m. rugsėjo 20 d. ieškovė išdavė įgaliojimą draudimo brokeriui (atsakovei) atstovauti kredito draudimų klausimu (e. t. 1, b. l. 40).

14.       2022 m. lapkričio 3 d. ieškovė gavo užklausą elektroniniu paštu, kurioje buvo prašoma pateikti medinius prekių padėklus Prancūzijos įmonei Sodiluc (e. t. 1, b. l. 58–59).

15.       2022 m. lapkričio 4 d. draudikas Atradius priėmė sprendimą dėl 150 000 Eur kredito limito, draudžiant nuo nemokumo, suteikimo Prancūzijoje esančiam pirkėjui (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas priimtas nurodant sąlygą: „Prieš išsiųsdami prekes bet kuriam pirkėjui, patariame įsitikinti, kad siuntos adresas yra galiojantis to pirkėjo prekybos adresas. Pastebėjome vis dažnesnius sukčiavimo atvejus, asmenims prisistatant tikros įmonės atstovais ir prašant pristatyti prekes jų (laikinu) adresu“ (e. t. 1, b. l. 44–45).

16.       Ieškovė UAB „Kukras“ pateikė užklausą dėl potencialaus pirkėjo atsakovei. 2022 m. lapkričio 4 d. atsakovės darbuotojas R. T., susipažinęs su užklausa, elektroniniame laiške nurodė, kad: 1) pašto adresas sodiluc.fr priklauso įmonei Sodiluc; 2) europadėklų pirkimas yra normali veikla mažmeninės prekybos įmonei; 3) įmonėje dirba asmuo (duomenys neskelbtini); 4) Sodiluc turi savo parduotuvę 95500 Gonesse. Pažymėjo, kad jo nuomone viskas yra tvarkoje (e. t. 1, b. l. 56–57).

17.       Ieškovė patiekė bendrovei Sodiluc keturis tarptautinius vežimus medinių padėklų (pagal 2022 m. lapkričio 10 d. sąskaitą KUK 0018832 už 14 210 Eur; pagal 2022 m. lapkričio 14 d. sąskaitą KUK 0018838 už 16 240 Eur, pagal 2022 m. lapkričio 21 d. sąskaitą KUK 0018851 už 16 240 Eur; 2022 m. lapkričio 21 d. sąskaitą KUK 0018852 už 16 240 Eur). Iš viso už 62 930 Eur (e. t. 1, b. l. 46–55). Pirkėjas už prekes išrašytų sąskaitų–faktūrų neapmokėjo (e. t. 1, b. l. 52–55). 2022 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku ieškovė apie tai pranešė atsakovei (e. t. 1, b. l. 56).

18.       2023 m. gegužės 2 d. ieškovė gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) nemokumo įvykis yra nedraudiminis dėl šios bendrovės tapatybės vagystės (e. t. 1, b. l. 63–69).

19.       2023 m. birželio 12 d. ieškovė kreipėsi į Prancūzijos policiją dėl sukčiavimo (e. t. 1, b. l. 93–118). Kalti asmenys nenustatyti ir žala neatlyginta.

Dėl draudimo brokerio pareigos atlyginti nuostolius (ne)buvimo

20.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. ieškovė iš draudiko Atradius įsigijo draudimo nuo nemokumo polisą Nr. 1220664, kuriuo Atradius įsipareigojo suteikti draudimo apsaugą nuo nuostolių, atsirandančių dėl ieškovės klientų (pirkėjų) nemokumo. 

21.       Kasacinis teismas, aiškindamas prekinio kredito draudimo sutarties sampratą, yra nurodęs, kad minėtos sutarties pagrindu draudikas suteikia draudėjui draudiminę apsaugą nuo galimų nuostolių, kurių pastarasis gali patirti, jeigu pardavėjo produkcijos pirkėjas neįvykdys savo prievolės, t. y. neapmokės už pateiktas prekes dėl savo nemokumo. Draudimo sutarties objektas tokiu atveju yra debitorinis įsiskolinimas, atsiradęs pristačius prekes. Kredito draudikas draudimo sutartimi garantuoja, kad draudėjo pirkėjui tapus nemokiam, prievolė vis tiek bus įvykdyta, draudėjas gaus draudimo įmoką ir nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2008).

22.       Taigi prekinio kredito draudimo sutartimi paprastai yra draudžiamos neapmokėtos skolos, kai neatsiskaitymo tiesioginė ir vienintelė priežastis yra draudėjo pirkėjo „komercinė rizika“, atsiradusi dėl finansinių sunkumų, t. y. pirkėjo nemokumo ir jo finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Tokiu atveju draudikas pagal draudimo sutarties sąlygas kredito limitą suteikia konkrečios draudimo sutarties pagrindu ir individualiai konkrečiam draudėjo pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2013).

23.       Draudimo įstatyme

24.       Nagrinėjamu atveju šalys Prekinio kredito draudimo sutartį sudarė tarpininkaujant draudimo tarpininkui UADBB „Kreditų draudimo brokeris“ (atsakovei). Ieškovė reikalavimų draudikui nereiškė, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 62 930 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovės vertinimu atsakovės vykdoma draudimo produktų platinimo veikla turi būti aiškinama kaip apimanti ir pareigas susijusias su draudėjos (ieškovės) pirkėjų vertinimu sukčiavimo, vagystės ir kitų nusikalstamų veikų prevencijos aspektais. Atitinkamai ieškinį grindė atsakovės civiline atsakomybe, atsiradusia dėl jos, kaip draudimo brokerio netinkamo pareigų vykdymo bei klaidinančios informacijos ieškovei teikimo.

25.       Atsakovės, kaip draudimo tarpininko, pareigas, susijusias su sukčiavimo prevencija ieškovė visų pirma kildina iš Draudimo įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Ieškovė laikosi pozicijos, jog nors įstatyme tiesioginė pareiga atlikti draudėjo klientų patikrą nėra įtvirtinta, draudėjo klientų patikra sukčiavimo aspektu patenka į Draudimo įstatyme numatytą draudimo produktų platintojo (draudimo tarpininko) veiklos apimtį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems ieškovės apeliacinio skundo argumentams.

26.       Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 29 dalį draudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis draudimo produktų platinimo veiklą, išskyrus draudimo ar perdraudimo įmonę ar jos darbuotojus ir papildomos draudimo veiklos tarpininką. Lietuvos Respublikoje draudimo tarpininkas yra draudimo brokerių įmonė ir draudimo agentas.

27.       Atitinkamai Draudimo įstatymo 2 straipsnio 252 dalyje pateikiama draudimo produktų platinimo apibrėžtis. Tai – ūkinė veikla, kai konsultuojama dėl galimybės sudaryti draudimo sutartis, siūloma sudaryti draudimo sutartis ar atliekamas kitas su draudimo sutarčių sudarymu susijęs parengiamasis darbas, taip pat ūkinė veikla, kai sudaromos draudimo sutartys arba teikiama pagalba administruojant ir vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, įskaitant informacijos apie vieną ar daugiau draudimo sutarčių teikimą pagal kriterijus, kuriuos draudėjas pasirenka internetu arba kitomis priemonėmis, ir draudimo produktų sąrašo pagal rangą sudarymą, įskaitant kainų ir produktų palyginimą, arba draudimo sutarties kainos nuolaidą, kai draudėjas gali tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti draudimo sutartį internetu arba kitomis priemonėmis.

28.       Taigi atsakovės kaip draudimo brokerio teisinis statusas yra apibrėžtas Draudimo įstatymo nuostatomis. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl draudimo brokerio teisių ir pareigų pažymėta, kad draudimo brokeris, norėdamas kuo geriau veikti draudėjo interesais, turi atlikti nemažai funkcijų, kurios yra glaudžiai tarpusavyje susijusios (nustatyti, kokius draudimo objektus ir nuo kokių rizikų draudėjui paranku draustis, bei parinkti tinkamiausias draudimo rūšis; atlikti palyginamąją draudimo bendrovių patikimumo ir jų teikiamų paslaugų analizę; parinkti draudėjui palankiausią, draudimo brokerio nuomone, draudimo kompaniją; draudėjui sutikus, sutvarkyti reikalus, susijusius su draudimo sutarties pasirašymu; draudžiamojo įvykio atveju padėti draudėjui gauti draudimo sumą arba žalos atlyginimą; suteikti draudėjo ir draudiko ginčams objektyvumo ir stengtis, kad žala būtų atlyginta teisingai; analizuojant draudėjų pageidavimus, draudimo kompanijų taisykles, rinkos pokyčius, teikti draudikams pasiūlymus, kurie padėtų tobulinti draudimo paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2010).

29.       Draudimo įstatymo 161 straipsnio 4 dalyje imperatyvia forma nustatyta, kad draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo produktų platinimo ir kitų finansinių paslaugų teikimo veiklą, taip pat gali vertinti draudžiamąjį turtą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, draudimo brokerių įmonė gali gauti pajamas tik iš tokių ūkinės komercinės veiklos formų, kurios išvardintos Draudimo įstatyme.

30.       Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir jo pagrindu formuojamą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės (draudėjos) pirkėjų vertinimas sukčiavimo ar kitais aspektais nėra susijęs su draudimo sutarties sudarymu, administravimu, ar vykdymu. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad draudimo produktų platinimo veikla, kurią vadovaudamiesi Draudimo įstatymo nuostatomis vykdo draudimo tarpininkai, neapima pareigų susijusių su sukčiavimo, vagystės ir kitų nusikalstamų veikų prevencija, ieškovės (draudėjos) pirkėjų kontroliavimu ar administravimu, prekių pristatymu ar perdavimu tinkamam pirkėjui.

31.       Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atsakovės pareiga atlikti pirkėjų patikrą sukčiavimo aspektu kilo iš 2022 m. rugsėjo 20 d. ieškovės išduoto įgaliojimo draudimo brokeriui (atsakovei). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aiškinti įgaliojimo turinį plečiamai nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, pažymi, jog šalių santykiai nors ir nebuvo įforminti pavedimo sutartimi, tačiau faktiškai susiklostė ieškovei pavedus atsakovei atlikti užklausos, pateiktos bendrovės Sodiluc vardu, patikrą sukčiavimo aspektu. Nurodo, jog ieškovės pavedimas atlikti pirkėjo patikrą buvo atsakovės priimtas faktiškai ją atliekant, t. y. konkliudentiniais veiksmais. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad atsakovė neįsipareigojo teikti ieškovei paslaugas, susijusias su sukčiavimo, vagystės ar kitų nusikalstamų veikų prevencija, netinkamai taikė pavedimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija nurodytus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

32.       Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 22 d. įgaliojo atsakovę ieškovės vardu vesti derybas su kreditų draudimo bendrovėmis bei pateikti ieškovės svarstymui jų draudimo pasiūlymus, taip pat įgaliojimu suteikė teisę bendrauti su kreditų draudimo bendrovėmis administruojant sudarytas kreditų draudimo sutartis. Taigi atsakovei suteiktų įgaliojimų apimtis buvo konkreti ir aiškiai apibrėžta.

33.       Bylą nagrinėjęs teismas taip pat nustatė, kad 2022 m. lapkričio 4 d. draudikas Atradius priėmė sprendimą dėl 150 000 Eur kredito limito, draudžiant nuo nemokumo, suteikimo Prancūzijoje esančiam pirkėjui (duomenys neskelbtini). Sprendimas priimtas nustatant sąlygą, jog prieš išsiunčiant prekes bet kuriam pirkėjui, patariama įsitikinti, kad siuntos adresas yra galiojantis to pirkėjo prekybos adresas, kadangi pastebėti vis dažnesni sukčiavimo atvejai, asmenims prisistatant tikros įmonės atstovais ir prašant pristatyti prekes jų (laikinu) adresu. Taigi prieš prekių išsiuntimą buvo svarbu įsitikinti, jog siuntos adresas yra galiojantis pirkėjo prekybos adresas, ši pareiga teko ieškovei.

34.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2022 m. lapkričio 3 d. elektroniniu paštu gavusi laišką iš potencialaus pirkėjo, kuriame buvo prašoma pateikti medinius prekių padėklus Prancūzijos įmonei Sodiluc, ieškovė kreipėsi į atsakovės darbuotoją R. T.. 2022 m. lapkričio 4 d. atsakovės darbuotojas R. T., susipažinęs su ieškovės užklausa, peržiūrėjo informaciją viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose ir neatlygintinai pateikė ją ieškovei, nurodydamas, jog: 1) elektroninio pašto adresas sodiluc.fr priklauso įmonei Sodiluc; 2) europadėklų pirkimas yra normali veikla mažmeninės prekybos įmonei; 3) įmonėje yra toks asmuo (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini)turi savo parduotuvę 95500 Gonesse.

35.       Nors ieškovė laikosi pozicijos, kad jai kreipusis į atsakovės darbuotoją sąlyga dėl pirkėjo patikros buvo įvykdyta, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos ieškovės argumentus, iš esmės pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, jog atsakovės darbuotojo atlikti veiksmai pasireiškė kaip geranoriška pagalba klientui. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad atsakovei perdavė pareigą atlikti pateiktos užklausos tikrinimą sukčiavimo aspektu, o atsakovė prisiėmė (galėjo prisiimti) su tuo susijusią riziką ir atsakomybę.

36.       Pavedimo sampratą reglamentuojančio CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis rašytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu (CK 6.756 straipsnio 2 dalis). Įgaliojimas patvirtina pavedimo teisinius santykius. Atitinkamai įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus (CK 6.759 straipsnio 1 dalis).

37.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pavedimo sutarčiai, kaip dvišaliam sandoriui, yra būtinas abiejų šalių, t. y. atstovaujamojo ir atstovo, susitarimas dėl atliekamų veiksmų, paprastai dėl siekiamo rezultato, dėl kurio yra sudaroma pavedimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2023, 40 punktas).

38.       Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018, 24 punktas).

39.       Apeliantė grįsdama atsakovės atsakomybę remiasi kasacinio teismo praktika, suformuota dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pavedimo sutartį ir įgaliojimą, jų tarpusavio santykį, aiškinimo ir taikymo, kurioje be kita ko išaiškinta, kad pavedimo sutarties ir įgaliojimo nustatytos atstovo teisės gali skirtis, nes pavedimo sutartimi apibrėžiamos atstovaujamojo ir atstovo tarpusavio santykių ribos, o įgaliojimu yra suteikiama teisė atstovui veikti atstovaujamojo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, todėl pavedimo sutarties atstovavimo teisių ribos gali būti platesnės, nei nustatytos įgaliojime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2017, 23 punktas). 

40.       Nurodytos praktikos kontekste teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovės pavedimas atsakovei atlikti užklausos tikrumo patikrinimą sukčiavimo aspektu, nors ir buvo už 2022 m. rugsėjo 20 d. išduoto įgaliojimo ribų, tačiau vidinių pavedimo santykių ribose.

41.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad  tarp šalių (draudėjos ir draudimo brokerio) susiklostė atstovavimo santykiai. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 22 d. įgaliojo atsakovę atstovauti ieškovės interesus su kreditų draudimo bendrovėmis. Šis įgaliojimas yra šalių išorinių atstovavimo santykių išraiška, kuri rodo ir tarp šalių susiklosčius vidinius atstovavimo santykius. Aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovės darbuotoją R. T., o šis, susipažinęs su ieškovės užklausa, peržiūrėjo informaciją viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose ir neatlygintinai pateikė ją ieškovei nereiškia, kad tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas, praplečiantis esamo įgaliojimo apimtį. Taigi pavedimo teisiniai santykiai tarp šalių susiformavo ne užklausos atsakovės darbuotojui pagrindu, o anksčiau – pagal 2022 m. rugsėjo 22 d. ieškovės išduotą įgaliojimą.

42.       Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovės darbuotojas neįsipareigojo atlikti jokių konkrečių (specifinių) veiksmų (patikrinti konkrečius šaltinius ar jų kiekį), patikrinti konkrečių ar visų viešai prieinamų informacijos šaltinių, pateikti konkrečių patikrinimo rezultatų, taip pat nenurodė, kad veiksmai, kuriuos jis atliks, yra pakankami sukčiavimo prevencijai užtikrinti ar juolab neprisiėmė jokios atsakomybės už kelių viešai prieinamų šaltinių patikrą. Galiausiai teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė apskritai gali vykdyti tik draudimo produktų platinimo veiklą, tad negalėjo sudaryti sutarčių, kurios nėra suderinamos su atsakovės veikla. Sukčiavimo prevenciją profesionaliai gali atlikti tik specialių žinių turintys subjektai.

43.       Įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovės teisių ribos buvo platesnės, nei nustatytos įgaliojime, o dėl atsakovės UADBB „Kreditų draudimo brokeris“ darbuotojo veiksmų ieškovė turėjo pagrindo tikėtis, jog potencialių pirkėjų patikros sukčiavimo aspektu jai atlikti nebereikia. 

44.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad juridiniam asmeniui jo veikloje keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010; kt.). Aplinkybės, jog ieškovė nagrinėjamu atveju draudimo sutartį sudarė per draudimo brokerį, nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo atveju ieškovei neturėtų būti taikomi didesni sutarčių sudarymo ir vykdymo rūpestingumo standartai.

45.       Asmuo, pareiškęs draudimo tarpininkui reikalavimą dėl jo darbuotojo kaltais veiksmais teikiant draudimo tarpininko paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, būtina įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

46.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog ieškiniu prašomą priteisti žalą – 62 930 Eur nuostolių patyrė dėl draudimo brokerio klaidinančių veiksmų, kadangi draudimo tarpininko veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos atsakovei atlikti klientų pirkėjų patikrą sukčiavimo ar kitais aspektais, to nenumatė ir išduotas įgaliojimas (šios pareigos nepatenka į Draudimo įstatymo 2 straipsnio 25 2 punkto, o taip pat ir į ieškovės išduoto įgaliojimo apimtį).

47.       Kitokių nei jau aptarti nutartyje atsakovės neteisėtų veiksmų, galinčių sudaryti pagrindą taikyti civilinę atsakomybę, ieškovė neįrodinėjo. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant apeliantės nurodomų neteisėtų atsakovės veiksmų. Šios sąlygos nebuvimas civilinę atsakomybę daro negalimą, todėl ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atmestas pagrįstai.

48.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

49.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

51.       Netenkinus ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės atsakovės naudai. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 864,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (ieškovės apeliacinio skundo analizė, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas), pateikė įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.

52.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.

53.       Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Pagal teismų formuojamą praktiką dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijose nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015). Vadovaujantis pateiktu išaiškinimu, atsakovei atskirai neatlygintinos teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo teisinį vertinimą.

54.       Rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

55.       

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Kukras” apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Kreditų draudimo brokeris“, juridinio asmens kodas 125438737, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kukras”, 135631649, 3 025,40 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

                                                                        Margarita Stambrauskaitė

                                                                Jelena Šiškina