Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-363-458/2017

                                                             Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00542-2017-4

                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.4.; 21.11.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 9 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekančio Ramūno Stasiulio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, kuria pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 30ANN-99053340-17, ir A. K., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą neskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

2017 m. balandžio 20 d. administracinio nusižengimo protokolas A. K. surašytas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. balandžio 20 d. 9.38 val. Plungės r. sav., magistralinio kelio Šiauliai–Palanga 85 km vairavo transporto priemonę „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 108), lenkė kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 30ANN-99053340-17 A. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

2017 m. gegužės 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas A. K. skundas, kuriuo prašė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą Nr. 30ANN-99053340-17 pakeisti ir visai neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 30ANN-99053340-17 ir A. K., pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą nutarta neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kita Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 10 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekantis Ramūnas Stasiulis prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 30ANN-99053340-17.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. K. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog aplinkybės, kad asmuo pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi ir tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui ir rūpinimuisi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.

Teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kuriomis remdamasis netaikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. A. K. nurodyti dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. K. prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime pažymima, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ne tik atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad A. K. dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui ir rūpinimuisi artimaisiais, bet ir visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, o teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno M. B. parodymų, A. K. lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, tačiau buvo lenkiamos dvi transporto priemonės ir A. K., važiuodamas leistinu greičiu, nespėjo lenkimo manevro baigti iki sankryžos. Taip pat liudytojas parodė, kad jeigu A. K. būtų bandęs lenkimo manevrą baigti iki sankryžos, tai būtų turėjęs rikiuotis į tarpą tarp dviejų transporto priemonių, kas jų ekipažą galbūt būtų privertę staigiai stabdyti ir būtų galėję sukelti avarinę situaciją. Nors A. K. nežinojo, kad minėta transporto priemone važiavo policijos pareigūnai, tačiau, siekdamas aplenkti transporto priemones ir laiku baigti lenkimo manevrą iki sankryžos, leistino greičio neviršijo, tai rodo jo atsakingą požiūrį į eismą ir jo saugumą.

Byloje taip pat nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. paskutinį kartą buvo baustas 2011 metais už tai, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tačiau nuobauda negaliojanti, anksčiau už tokio ar panašaus pobūdžio pažeidimą nebuvo ir nėra baustas. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog A. K. gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykti į darbą ir iš jo. Be to, A. K. teikia materialinę paramą savo dviem pilnamečiams, tačiau šiuo metu aukštosiose mokyklose dieninėse studijų programose studijuojantiems vaikams, taip pat moka įmokas už dukros A. Ko. (Ku.) mokslą, tai per metus sudaro 5515,50 Eur dydžio sumą. Be to, A. K. turi kreditinių įsipareigojimų AB (duomenys neskelbtini) bankui pagal 2006 m. kovo 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepime pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į tai, kad A. K. dirba Klaipėdoje įsikūrusioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto techninės priežiūros vadybininku, dėl to jo darbas yra tiesiogiai susijęs su nuolatiniu važiavimu po visą Lietuvą ir Europos Sąjungos šalis. A. K. yra vienintelis techninės priežiūros vadybininkas, besirūpinantis įmonės transporto priemonių veiklos funkcionavimu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad pagal teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53/2014, 2AT-34-507/2015, 2AT-68-507/2015). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji.

A. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytą teisės pažeidimą, padaryto teisės pažeidimo pavojingumą, pagrįstai įvertino, jog skiriant vien 170 Eur dydžio baudą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir nėra jokio pagrindo jos naikinti, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba nesutinka tik su A. K. paskirta nuobauda, teigia, jog už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda yra per švelni, ir prašo ją sugriežtinti, paskiriant už padarytą nusižengimą ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Apylinkės teismas, pakeisdamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 10 d. nutarimą, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro sąlygas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nebus pažeisti A. K., pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas tokiai išvadai pritaria.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kuriomis remdamasis netaikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir pažymima, kad A. K. dėl paskirtos administracinės nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skunde pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės teisingai buvo įvertintos kaip ypač švelninančios jo atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas – neskirti A. K. administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnio 5 dalyje.

A. K. padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino A. K. ir liudytojo M. B. nurodytas aplinkybes, kad A. K. lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, tačiau buvo lenkiamos dvi transporto priemonės ir A. K., važiuodamas leistinu greičiu, nespėjo lenkimo manevro baigti iki sankryžos. Taip pat liudytojas M. B. parodė, kad jei A. K. būtų bandęs lenkimo manevrą baigti iki sankryžos, tai būtų turėjęs rikiuotis į tarpą tarp dviejų transporto priemonių, tai galbūt būtų privertę jų ekipažą staigiai stabdyti ir būtų galėję sukelti avarinę situaciją. Nors policijos ekipažas važiavo nepaženklinta skiriamaisiais policijos ženklais transporto priemone ir A. K. nežinojo, kad minėta transporto priemone važiavo policijos pareigūnai, tačiau siekdamas aplenkti transporto priemones ir laiku baigti lenkimo manevrą, leistino greičio neviršijo, o tai rodo jo atsakingą požiūrį į eismo saugumą. Pažeidimui esant atsitiktiniam, sąlygotam susiklosčiusių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo taikymas nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda. Be to, A. K. iš karto prisipažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad paskirtą 170 Eur baudą sumokėjo (b. l. 12).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos A. K. charakteristikos matyti, kad jis įmonėje dirba transporto techninės priežiūros vadybininku, dėl to jo darbas yra tiesiogiai susijęs su nuolatiniu važiavimu po Lietuvą ir Europos Sąjungos šalis. Jis įmonėje yra vienintelis techninės priežiūros vadybininkas, charakterizuojamas teigiamai. Charakteristikoje nurodoma, jog tuo atveju, jei A. K. būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, tai labai apsunkintų įmonės veiklą, įmonė būtų priversta ieškoti naujo darbuotojo, jį apmokyti, patirtų nemažus nuostolius (b. l. 19). Be to, iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad A. K. gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą  (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. (b. l. 15). Tai suponuoja tvirtinimą, kad teisė vairuoti transporto priemones A. K. yra itin reikšminga, t. y. ji reikalinga nuvykti į darbą ir grįžimui namo. Gyvenant rajone, teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas itin apsunkintų kasdienę asmens veiklą.

Labai svarbu įvertinti aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) universiteto doktorantūros ir rezidentūros skyriaus pažyma nustatyta, kad A. K. dukra A. Ku. (Ko.) nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. yra priimta į (duomenys neskelbtini) fakulteto nuolatinių studijų (duomenys neskelbtini) studijų programos rezidentūrą. Rezidentūros studijos valstybės biudžeto lėšomis nefinansuojamos. Rezidentė už studijas moka savo lėšomis (b. l. 17). A. K. yra nurodęs, kad moka įmokas už dukters A. Ku. mokslą, tai per metus sudaro 5515,50 Eur sumą. Papildomai pažymėtina, jog A. K. turi kreditinių įsipareigojimų bankui (b. l. 20–38). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad šeimos pragyvenimui ir turimų finansinių įsipareigojimų vykdymui yra labai svarbus pastovių pajamų gavimas, todėl teisės vairuoti transporto priemones išsaugojimas A. K. itin reikšmingas, nes tai užtikrintų ir darbo vietos išsaugojimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į ankstesnius asmens baustumus administracine tvarka. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad paskutinį kartą A. K. buvo baustas 2011 metais už tai, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tačiau nuobauda negaliojanti, anksčiau už tokio ar panašaus pobūdžio pažeidimą (-us) A. K. nebuvo ir nėra baustas (b. l. 10–11). Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje A. K. padarytas pažeidimas vertintinas kaip atsitiktinio pobūdžio.

Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. K. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu paskirta nuobauda šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam pažeidimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Įvertinus tai, daroma išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta A. K. neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo, yra teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti A. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju dėl A. K. padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas nuobaudos skyrimui (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekančio Ramūno Stasiulio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                             Arvydas Daugėla