Civilinė byla Nr. 2YT-6355-880/2020

Proceso Nr. 2-44-3-00315-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija: 

2.5.5.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 9 d.

Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“,  V. R..

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po J. R. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmėjo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Jis nurodė, kad yra J. R., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir O. R., mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusių (duomenys neskelbtini), sūnus. Po motinos O. R. mirties jis ir suinteresuotas asmuo, jo brolis V. R., kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tuo metu sužinojo, kad motina po tėvo mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nors priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Motina visada gyveno (duomenys neskelbtini). Kartu su tėvu įsigijo namą, jame gyveno, namą prižiūrėjo, rūpinosi turtu, gyvendami santuokoje (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)). Po tėvo mirties motina ir toliau gyveno tame name ir prižiūrėjo namą. O. R. rūpinosi J. R. paliktu turtu: mokėjo komunalinius mokesčius už paslaugas, sudarė sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų, atliko kitus aktyvius turto valdymo veiksmus: rūpinosi tėvo žemės sklypais, priėmė jo asmeninius daiktus. Jis ir jo brolis V. R. gyveno atskirai ir į tėvo paliktą turtą nepretendavo. Tėvo mirties momentu tėvų namuose gyveno brolis J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini). Jis šeimos neturėjo. Po brolio mirties palikimą priėmė brolis V. R.. Mirus broliui J. R. mama viena gyveno namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Po J. R. mirties liko gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties mano motina O. R. priėmė palikimą vienu iš CK 5.50 straipsnyje nurodytu būdu: faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. R. palikimo perėjimą valstybei. Pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog A. O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu jie susilaukė trijų sūnų: pareiškėjo A. R., suinteresuoto asmens V. R. ir J. R., kuris mirė (duomenys neskelbtini). J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po J. R. mirties (duomenys neskelbtini) liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), 1,06 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,06 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 

Pareiškėjas nurodo, kad nors į notarų biurą jo motina A. O. R. nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po sutuoktinio mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).

Nagrinėjamu atveju, po J. R. mirties jo sutuoktinė A. O. R. per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjo teigimu, ji rūpinosi po J. R. mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus A. O. R. atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Pareiškėjas nurodė, kad po tėvo J. R. mirties A. O. R. ir toliau liko gyventi jų gyvenamajame name, tvarkė namus, teritoriją aplink namus, naudojosi ūkiniais pastatais, žemės sklypais, mokėjo mokesčius už elektros energiją, šiukšlių išvežimą, ir pan.

Suinteresuotas asmuo pareiškėjo brolis V. R. neprieštaravo, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, nurodė, kad jo mama A. O. R. po jų tėvo J. R. mirties rūpinosi jo turtu.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Šios aplinkybės leidžia manyti, jog A. O. R. po sutuoktinio J. R. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo žmona A. O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjui A. R. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas                                        Linas Zinkevičius