Administracinė byla Nr. AS-592-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01489-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.3; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 2S-2793 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Kalėjimų departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 24 d. skundą; 3) priteisti pareiškėjui iš Kalėjimų departamento 100 Eur turtinę ir neturtinę žalą, kilusią pareiškėjui dėl kanceliarinių ir laiko sąnaudų bei dėl psichologinės traumos, gavus niekinį Sprendimą. Pareiškėjas skunde taip pat prašė teismo iš Kalėjimų departamento išreikalauti pareiškėjo 2017 m. kovo 24 d. skundą. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (b. l. 2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kalėjimų departamentas priėmė Sprendimą visiškai nesiaiškindamas pareiškėjo 2017 m. kovo 24 d. skunde nurodytų aplinkybių ir klaidingai interpretuodamas pareiškėjo 2017 m. kovo 24 d. skundo turinį. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Marijampolės pataisos namų administracija vengia pateikti pareiškėjui informaciją, kokiu teisiniu pagrindu nuskaito 50 proc. pareiškėjo darbo užmokesčio į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Pasak pareiškėjo, Kalėjimų departamentas visiškai netyrė pareiškėjo skundo, nepareikalavo iš Marijampolės pataisos namų jokių dokumentų ir priėmė „atsirašomojo“ pobūdžio Sprendimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi (b. l. 5–6) pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, numatančia, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pirmiausiai turėjo kreiptis į Marijampolės pataisos namų direktorių, nes pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsnio 1 dalį, bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamos institucijos ar įstaigos vadovui. Tuo pačiu pagrindu teismas atsisakė priimti ir pareiškėjo reikalavimus dėl Kalėjimų departamento įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priteisti turtinę bei neturtinę žalą. Šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus teismas vertino kaip išvestinius iš pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento Sprendimą.

III.

Pareiškėjas R. R. 2017 m. gegužės 29 d. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 11), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas prašo, kad teismas įpareigotų skundo priėmimo klausimą spręsti kitam teisėjui. Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat prašo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. ABTĮ 33 straipsnio dalys punktų neturi, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

2. Pareiškėjas skundą pateikė teismui, vadovaudamasis Kalėjimų departamento Sprendime nurodyta apskundimo tvarka.

3. Pareiškėjas skundžiamą teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį gavo tik 2017 m. gegužės 23 d., todėl termino atskirajam skundui pateikti nėra praleidęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat nurodė, kad nėra praleidęs atskirojo skundo padavimo termino. Šiais aspektais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendė pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2017 m. birželio 5 d. nutartį (b. l. 14). Pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad atskirasis skundas paduotas nustatytu terminu nutarčiai apskųsti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai nurodė, jog ABTĮ 33 straipsnio dalys neturi punktų. Pagal ABTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 28 d.) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo keliamam ginčui BVK 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

BVK 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos.

BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos.

Pareiškėjas skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodė, kad Marijampolės pataisos namų administracija vengia pateikti informaciją, kokiu teisiniu pagrindu yra vykdomi nuskaitymai iš pareiškėjo darbo užmokesčio, tačiau pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kada kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją dėl šios informacijos suteikimo, nepateikė šio kreipimosi kopijos. Kita vertus, Kalėjimų departamentas, gavęs pareiškėjo 2017 m. kovo 24 d. skundą, neatsisakė jo nagrinėti tuo pagrindu, kad pareiškėjas nesikreipė su skundu į Marijampolės pataisos namų direktorių. Kalėjimų departamentas Sprendimą priėmė, atsakydamas į pareiškėjo skundą.

Kaip matyti iš BVK 183 straipsnio 1 ir 2 dalių, kreipimasis į bausmes vykdančios institucijos direktorių yra būtinas tik tuo atveju, jei yra skundžiami bausmes vykdančios institucijos pareigūnų veiksmai, tačiau dėl bausmes vykdančios institucijos vadovų veiksmų skundai pateikiami Kalėjimų departamento direktoriui tiesiogiai. Tam, kad būtų galima tinkamai nustatyti, kokiai bylų kategorijai priskiriama byla, ar jai buvo privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo atsižvelgti ne tik į skundžiamo Sprendimo turinį, bet ir į pareiškėjo 2017 m. kovo 24 d. skundo, į kurį atsakė Kalėjimų departamentas pareiškėjo ginčijamu Sprendimu, turinį. Minėtas pareiškėjo 2017 m. kovo 24 d. skundas turėjo būti išreikalautas iš Kalėjimų departamento.

Be to, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nepagrįstai laikė išvestiniu iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą Kalėjimų departamento Sprendimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, reikalavimas dėl tokios žalos atlyginimo paprastai nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011; 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1017/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2563/2012; 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-122/2014; 2014 m. birželio 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmens skunde (prašyme) dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo, reikalavimų skundo turiniui prasme turi būti nurodyta, dėl kokių būtent viešojo administravimo subjekto veiksmų pareiškėjui atsirado žala, nurodytas konkretus prašomos priteisti žalos atlyginimo dydis bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiantys įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011; 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-114/2014 ir kt.). Šiuo atveju pareiškėjas skundu prašė priteisti 100 Eur dydžio turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nedetalizavo, kokio dydžio yra prašoma priteisti turtinė ir, atitinkamai, kokio dydžio yra prašoma priteisti neturtinė žala, nenurodė konkrečių tokios žalos pagrindų. Pareiškėjas nepateikė teismui ir jokių turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl toks pareiškėjo skundas neatitinka skundo turiniui (jo priedams) keliamų reikalavimų. Todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas turėjo panaudoti trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 33 str. 1 d.)

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nepagrįstą 2017 m. gegužės 16 d. nutartį. Pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti, pareiškėjo R. R. skundo priėmimo klausimą grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                   

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė