Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2A-162-212-2010].doc
Bylos nr.: 2A-162-212/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ

                                                                      Civilinė byla Nr.2A-162-212/2010

                                                        Procesinio sprendimo kategorija:121.21

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

s p r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 7 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėjos), Laimutės Sankauskaitės,

sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Rotada“ atstovei Jurgitai Beniušienei,

atsakovės UAB „Bleiras“ atstovui Gediminui Pakalniui,

 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Rotada“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Rotada“ ieškinį atsakovui UAB „Bleiras“, dėl skolos priteisimo

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 46 366,08 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 391 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2002-07-18 su atsakove sudarė magnetinių kortelių sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei 2008 metais pagal sąskaitas patiekė kurą. Atsakovas uždelsė atsiskaityti laiku ir uždelsdamas turi mokėti ieškovei 46366,08 Lt delspinigių, 6 proc. palūkanų, 1391 Lt žyminio mokesčio.

Utenos rajono apylinkės teismas 2009-12-01 sprendimu ieškovės UAB „Rotada“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 22,29 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatė, kad ieškovė su atsakove 2002-07-18 sudarė Naftos produktų pardavimo magnetines korteles Sutartį Nr. 254, pagal kurią ieškovė tiekė kurą atsakovei. Sutarties 6.1 p. nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2002m. gruodžio 31 d. Jei šalys nepraneša raštu apie sutarties nutraukimą, jos galiojimas pratęsiamas dar vieneriems metams. Iš 2003-07-31 ir 2004-04-06 protokolų, pasirašytų tarp šalių, teismas darė išvadą, kad 2002-07-18 sutartis dar galiojo 2004 m. ir 2005 m., o nuo 2006 m. sutartis nebegaliojo, nes šalys nebepratęsė jos galiojimo. Todėl 2008 metais atsakovė iš ieškovės kurą pirko ne pagal 2002-07-18 sutartį, o pagal sąskaitas faktūras, apmokėdama grynais pinigais. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 46366,08 Lt delspinigių bei 6 proc. metinių palūkanų nepagrįstas ir netenkintinas, nes 2008 metais 2002-07-18 sutartis negaliojo.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2009-12-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas neištyrė faktinių bylos aplinkybių, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai aiškino sutarties sudarymo bei galiojimo aplinkybes. Nurodo, kad sutarties 6.1 p. Turi būti aiškinamas sistemiškai kartu su kitomis sutartyje jos nutraukimo tvarką reglamentuojančiomis sąlygomis. Visos sutarties nuostatos patvirtina, kad pasibaigus pirminiam sutartyje nustatytam 2002-12-31 terminui, iki kol viena iš šalių neinformuoja kitos apie šios sutarties nutraukimą, sutarties galiojimas pratęsiamas dar vieneriems metams. Tokiu būdu visam laikotarpiui, kiek šalys šią sutartį vykdė, sutartis yra galiojanti. Teismas visiškai netinkamai nustatė 2003-07-31 ir 2004-04-06 protokolų prie 2002-07-18 sutarties Nr. 254 prasmę ir reikšmę aiškinant ginčo sutartį, pačiais protokolais nebuvo aptariamas sutarties galiojimo klausimas, todėl visiškai nepagrįstai teismas nustatė aplinkybes, kad sutartis dar galiojo 2004 m., 2005 m., o jau nuo 2006 m. nebegaliojo. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jau po pirminio sutarties galiojimo termino pabaigos, šalys tęsė sutartinius santykius bei jas suprato. Ieškovė ne kartą buvo informavusi atsakovę raštu 2006-04-26, 2006-07-04, 2008-10-30 raginimais apie susidariusias skolas, nurodydama, kad jos susidarė pagal 2002-07-18 sutartį Nr. 254. Jei atsakovė būtų maniusi, kad ši sutartis nurodoma nepagrįstai, ji vadovaudamasi sutarties 6.3 punktu galėjo nutraukti sutartį ir ieškovė būtų nutraukusi kuro teikimą kreditan. Teismas nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė ieškovės pateiktų tarpusavio suderinimo aktus už 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., kurie patvirtina, kad šalys intensyviai vykdė prekybą pagal sutarties sąlygas. Nurodo, kad teismas neištyrė byloje pateiktų rašytinių įrodymų, objektyviai neįvertino, tuo pažeisdamas CPK 185 str. 1 d. Šis proceso pažeidimas turėjo esminės reikšmės, nes netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės nulėmė ir netinkamą materialinių normų taikymą. Nebuvo atsižvelgta į sutarties nuostatų, reglamentuojančių sutarties nutraukimo tvarką, tarpusavio ryšį, neišanalizuoti sutarties šalių veiksmai, atlikti vykdant sutartį. Be to, pagal susiklosčiusią prekybos praktiką tarp šalių net ir sutarties negaliojimo atveju ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius už vėlavusius mokėjimus yra teisėtas, pagrįstas ir turėjo būti tenkintinas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2009-12-01 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, nes teismas pilnai ir išsamiai ištyrė visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nuo 2004 m. pabaigos žadžiu ieškovės direktorius buvo informuotas, kad 2002-07-18 sutartis Nr. 254 nebus pratęsta dėl joje numatytų 0,2 proc. delspinigių už pradelsimą atsiskaityti. Rašytinės formos pranešimas nėra būtinas, nes žodiniams susitarimams neprieštaravo sutarties nuostatos. Todėl nuo 2005-01-01 atsakovė nėra saistoma jokiais įsipareigojimais prieš ieškovę. Ieškovė parduodama kurą atsakovei, veikė ne pagal atsakovės užsakymą, o vedina savo komercinių planų, pelno ir veikė savo rizika. Šias aplinkybes patvirtina nupirkto kuro kiekiai ir sumokėtos sumos, kurias ieškovė iš atsakovės gaudavo eilę metų, bei 2008-07-09 buvo gauta nauja sutartis, tačiau atsakovė jos nepasirašė. Tai, kad atsakovė po sutarties galiojimo terminų pabaigos pirko kurą iš ieškovės, nereiškia, kad tai buvo sutarties galiojimo pripažinimas ir jos vykdymas, nes kuras buvo perkamas už grynuosius pinigus bei atliekant išankstinius apmokėjimus bankiniais pavedimais. Remiantis CK 6.38 str. 2 d. ieškovė negali taikyti sutarties sąlygas ir tuo pačiu reikalauti teisminio negaliojusios sutarties vykdymo dėl atsakovės kaltės, tuo siekiant sukurti teisinį pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo dėl savo neapdairių komercinių veiksmų.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o, kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų bylą išnagrinėti iš esmės, panaikinus skundžiamą sprendimą, priimtinas naujas sprendimas, ieškinį patenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių galią ir formą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 46 366,08 Lt delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą pagal sutartį bei visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą reiškia sutarties, sudarytos tarp šalių pagrindu. Byloje nustatyta, kad šalys 2002-07-18 sudarė Naftos produktų pardavimo pagal UAB „Rotada“ magnetines korteles sutartį (b. l. 9-10). Šalys susitarė, kad UAB „Rotada“ parduos UAB „Bleiras“ naftos produktus pardavimo dieną galiojančiomis kainomis, taikant nuolaidas. Atsakovė UAB „Bleiras“ įsipareigojo pirkti prekes ieškovės UAB „Rotada“ degalinėse, atsiskaitant kortelių pagalba, savalaikiai apmokėti už pirktą į kreditą naftos produktų kiekį, saugoti išduotas korteles. Šalių susitarimu visi atsiskaitymai buvo vykdomi bankiniu pavedimu, o laiku neatsiskaičius, per 7 dienas nuo sąskaitos išrašymo, Pirkėjas (atsakovė) įsipareigojo mokėti 0,2 % delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, o Pardavėjas (ieškovė) – užblokuoti korteles. Sutarties 6 skyriuje nurodyta, kad sutartis galioja iki 2002 m. gruodžio 31 d. Jei šalys nepraneša raštu apie sutarties nutraukimą, jos galiojimas pratęsiamas dar vieneriems metams. Sutartį šalys gali nutraukti prieš tai raštiškai įspėjusios viena kitą ne vėliau kaip prieš 10 dienų, o rašte turi būti nurodytos nutraukimo data ir priežastys.

Nors atsakovė ir teigia, kad sutartį su ieškove nutraukė, įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė. Įstatymas reglamentuoja, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, jog sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6. 183 str. 1 d.). Įstatymas numato išlygą, kuri leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš jų konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Atsakovė nėra pranešusi ieškovei raštu apie sutarties nutraukimą, o iš atsakovės konkliudentinių veiksmų galima daryti išvadą, kad ji sutarties nenutraukė. Atsakovės argumentas, kad kurą perka už grynus pinigus, nepaneigia fakto, kad atsakovė kurą pirko ir pagal sutartį. Iš pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad nuo 2008-06-15 iki 2008-09-30 atsakovei kuras buvo parduodamas su nuolaidomis, numatytomis 2002-07-18 sutartyje (b. l. 118-125).

Šalys 2003-07-31 pasirašė protokolą prie esamos sutarties ir susitarė, kad nuolaida perkamam kurui sudaro 20,65 Lt nuo pardavimo kainos, o 2004-04-06 protokolu, kurį taip pat laikė neatskiriama sutarties dalimi ir kuris įsigalioja nuo 2004-04-15, susitarė, kad įsiskolinimas už kurą negali viršyti 100 000 Lt, priešingu atveju bus skaičiuojami  sutartyje numatyti delspinigiai ir stabdomas kuro atleidimas (b. l. 50-51). Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai įvertino šiuos šalių protokolus, kaip sutarties pratęsimą, todėl klaidingai nusprendė, jog sutartis galiojo tik iki 2005 metų. Teisėjų kolegija nesutinka su šia teismo išvada, nes ji prieštarauja byloje esantiems įrodymams, faktinėms aplinkybėms ir pačių šalių susitarimui dėl sutarties nutraukimo. Kaip minėta, 2003-07-31 ir 2004-04-06 protokolais šalys neaptarinėjo sutarties galiojimo termino (6 sutarties skyriaus), o keitė sutarties 3.2 ir 3.3 punktus, todėl teigti, kad pasirašius protokolus sutarties galiojimas baigėsi po metų, nėra pagrindo. Iš byloje esančio delspinigių paskaičiavimo (b. l. 46) matyti, kad ieškovė paskaičiavo 46 366,08 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008-05-31 iki 2008-10-14, nes 2008-05-31 atsakovės skola viršijo 100 000 Lt (b. l. 46). Teisėjų kolegija pažymi, kad netesybos (delspinigiai), kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė, atlieka kompensuojamąją funkciją tikslu atlyginti nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Nagrinėjamojoje byloje šalys sutartyje nustatė 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudarytų 73 proc. per metus. Atsakovės skola sudarė 108 890,98 Lt, o delspinigių ieškovė prašo 46 366,08 Lt, t. y. beveik pusę skolos sumos. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio dydžio netesybos visuomet laikytinos aiškiai per didelėmis CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme, todėl ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini trečdaliu, iki 15 455,36 Lt. Tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja ieškovei dėl laiku neįvykdytos sutartinės prievolės patirtus nuostolius. Ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas iš dalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79, 80, 88, 93 str.). Ieškinys patenkintas trečdaliu, todėl iš atsakovės priteistinos tokios bylinėjimosi išlaidos: pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos – 463,66 Lt žyminio mokesčio, 7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei ir apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos – 463,66 Lt žyminio mokesčio ir 3 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

UAB „Rotada“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš UAB „Bleiras“, JAK 184235795, 15 455,36 Lt (penkiolika tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt penkis litus 36 ct.) delspinigių, 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009-05-12, bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 927,32 Lt (devynis šimtus dvidešimt septynis litus 32 ct.) žyminio mokesčio UAB „Rotada“, JAK 165812922 ir 10 Lt (dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

 

Teisėjai                                                                                    Zina Mickevičiūtė

 

                                                                                                  Laimutė Sankauskaitė

 

                                                                                                  Laimantas Misiūnas