Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-336/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 2.1.2.7.; 1.2.20.6.; 1.2.23. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko
Vytauto Greičiaus, Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės, Egidijaus Bieliūno,
Vladislovo Ranonio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
sekretoriaujant Daivai
Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jurgai
Zieniūtei,
gynėjui advokatui Sauliui
Alysui,
nuteistiesiems L. K., N. B.,
teismo
posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių
apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Šiaulių
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalis dėl L. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1
dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį, N. B. pripažinimo
kaltu ir nuteisimo pagal BK 236 straipsnio 2 dalį, A. U. pripažinimo
kaltu ir nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį
ir dėl šios bylos dalies priimtas naujas nuosprendis:
L. K. išteisintas
dėl kaltinimų pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio
2 dalį, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo
požymių;
N. B. išteisintas
dėl kaltinimo pagal BK 236 straipsnio 2 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios
nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
A. U. išteisintas
dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį, nes
nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Taip pat pakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo L. K. ir N. B..
Vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis,
L. K. bausmė, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį,
ir bausmės, paskirtos 2008 m. spalio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu
ir 2007 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu, subendrintos ir galutinė
subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams ir
6 MGL (780 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis
BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, L. K. paskirtos
laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per
visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės
vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip
septynioms paroms bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.
Vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis,
N. B. bausmė, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1
dalį, ir bausmės, paskirtos 2008 m. spalio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės
teismo nuosprendžiu ir 2007 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu, subendrintos
ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir 6 MGL
(780 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2
dalies 7 punktu, N. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės
vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo
atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą,
sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei paskirta
baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginės
dalies pašalintos nuorodos apie L. K. ir N.
B. teistumų neišnykimą. Nuteistojo L. K. apeliacinis
skundas dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, prokuroro ir N. B. apeliaciniai skundai dėl šio nuteistojo nuteisimo
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atmesti ir ši nuosprendžio dalis palikta
nepakeista.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu nuteisti:
L. K. pagal BK
236 straipsnio 1 dalį–laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 24 straipsnio
6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį–laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio
1 dalį–laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu,
bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, nauju nuosprendžiu
paskirtos bausmės dalį pridedant prie 2008 m. spalio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės, ir
subendrinta bausmė L. K. paskirta laisvės atėmimas
dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2
dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 6 MGL (780 Lt) dydžio
bauda ir galutinė subendrinta bausmė L. K. paskirta
laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams su 6 MGL (780 Lt) dydžio
bauda;
N. B. pagal BK 236 straipsnio 2 dalį–laisvės atėmimu
dvejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį–laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63
straipsniu, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, nauju
nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridedant prie 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės
atėmimo bausmės, ir subendrinta bausmė N. B. paskirta
laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64
straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos ir
subendrintos bausmės pridėta 2007 m. rugsėjo 6 d Šiaulių miesto apylinkės
teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda ir galutinė
subendrinta bausmė N. B. paskirta laisvės atėmimas
trejiems metams šešiems mėnesiams su 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;
A. U. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir
236 straipsnio 2 dalį–50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 300
straipsnio 1 dalį nuteisti S. B. ir S. A.
T., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi
teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo
N. B., nuteistojo L. K. ir jo
gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n
u s t a t ė:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu L. K. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį nuteistas už
tai, kad melagingai įskundė įstaigoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį
persekiojimą, nekaltus asmenis kaip padariusius nusikalstamą veiką, dėl ko buvo
pradėtas šių asmenų baudžiamasis persekiojimas. Apkaltinamajame nuosprendyje
nustatyta, kad L. K. 2007 m. lapkričio 9 d. skundu Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir 2007 m. gruodžio 4 d. pareiškimu Šiaulių apygardos prokuratūrai, vėliau apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje
byloje ir kitų BPK tvarka atliktų veiksmų metu melagingai įskundė įstaigoms,
turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, šiuos nekaltus asmenis:
Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) pareigūną R. Š. dėl to, kad šis, viršydamas tarnybinius įgaliojimus,
be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą – sudavė L. K. vieną
kartą kumščiu į dešinę galvos pusę ir sukėlė fizinį skausmą;
Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) pareigūną S. G., dėl to, kad šis, kai du nežinomi policijos
pareigūnai, viršydami tarnybinius įgaliojimus, be jokios priežasties įstūmė L. K. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį „VW
Passat“, paguldė ant automobilio grindų ir alkūnėmis bei kumščiais sudavė jam
apie 15 kartų į nugarą, S. G. tai matė ir girdėjo. Su
tais pačiais policijos pareigūnais jis nuvežė L. K. į
ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kur automobilyje nepažįstami pareigūnai
alkūnėmis bei kumščiais jam vėl sudavė apie 10 kartų į nugarą, vėliau
nuvežė jį į Šiaulių r., prie Kuprių k. esančius laukus, kur nurodė L. K. išlipti iš automobilio, išmetė ant žemės visus jo
turėtus daiktus, iš jo mobiliojo telefono išėmė ir sulaužė SIM kortelę bei
grasindami šaunamuoju ginklu nušauti, liepė bėgti, o po to paliko jį vieną
laukuose.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu N. B. pagal BK 236 straipsnio 2 dalį, o L. K. ir A. U. pagal
BK 24 straipsnio 6 dalį, 236 straipsnio 2 dalį nuteisti ir už
tai, kad N. B., padedant L. K. ir A. U., melagingai įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti
baudžiamąjį persekiojimą, nekaltus asmenis ir suklastojo įrodymus Šiaulių
miesto (duomenys neskelbtini) pareigūnų M. M. ir A. B. baudžiamajam persekiojimui.
Apkaltinamajame nuosprendyje
nustatyta, kad bendrininkai nuo 2007 m. spalio 24 d. iki 2007 m. gruodžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje susitarė, kad N. B. melagingai įskųs Šiaulių apygardos prokuratūrai –
įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, – nekaltus asmenis
– Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) pareigūnus M. M. ir
A. B., o L. K. ir A.
U., įgyvendindami susitarimą, melagingai liudys prieš šiuos pareigūnus. N. B., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už 2007 m. spalio 24 d. įvykdytą administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, žinodamas,
kad Šiaulių apygardos prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas
baudžiamojoje byloje pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl tariamai 2007 m. spalio 24 d. N. B. ir L. K. sumušusių
policijos pareigūnų, 2007 m. gruodžio 4 d. pareiškimu
Šiaulių apygardos prokuratūrai melagingai įskundė M. M. ir
A. B., nurodydamas, kad jie susitarę suklastojo
administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E983927 įrašydami į jį
melagingus duomenis, jog 2007 m. spalio 24 d., apie 18 val., kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas
62 km N. B. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno
teisėtam reikalavimui sustabdyti jo vairuojamą automobilį BMW 320 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. K., A. U. ir N. B. aplinkybes apie administracinio
teisės pažeidimo protokolo suklastojimą, automobilio nestabdymą patvirtino
atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 409-034-07, kurioje, remiantis
melagingais jų parodymais apie N. B. automobilio
nestabdymą ir nebėgimą nuo policijos pareigūnų, buvo pradėtas M.
M. ir A. B. baudžiamasis persekiojimas: 2007 m.
gruodžio 19 d. šiems asmenims byloje įteikti pranešimai apie įtarimą padarius
nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, M. M. ir A. B. byloje apklausti kaip
įtariamieji.
Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu N. B. pagal
BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo
metu nenustatytomis aplinkybėmis ir būdu iš ikiteisminio tyrimo metu
nenustatyto asmens neteisėtai įgijo keturiuose atskiruose plastikiniuose
maišeliuose supakuotą narkotinę medžiagą - kokainą, kurios bendras kiekis 1,773 g, šią medžiagą iki 2008 m. kovo 21 d. 8.48 val., laikė automobilyje BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol policijos pareigūnai prie
Šiaulių m. VPK nurodytą narkotinės medžiagos kiekį rado ir paėmė.
Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė prokuroro apeliacinį
skundą, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl N. B. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir priėmė
naują išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo L. K., N. B. ir A. U. išteisintini dėl visų kaltinimų
pagal BK 236 straipsnį, nes pirmosios instancijos teismo išvada dėl
jų kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendį dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir perduoti bylą
iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos
teismas, priimdamas sprendimą išteisinti L. K., N. B. dėl visų kaltinimų pagal BK 236 straipsnį, netinkamai
įvertino bylos įrodymus, taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir teismų
praktikos nustatytus reikalavimus dėl įrodymų vertinimo. Kasatorius teigia, kad
nuosprendis surašytas ne pagal BPK 331 straipsnyje nurodytas taisykles, teisiniu
ir loginiu požiūriu negalima suprasti dalies teismo motyvų bei išvadų.
Išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimų L.
K., N. B. ir A. U. melagingai įskundus
policijos pareigūnus M. M. ir A. B. teismas
pagrindė iš esmės tik A. U. parodymais, tačiau visiškai
netikrino šių parodymų patikimumo, jų neanalizavo ir nevertino, nesugretino su
kitais byloje surinktais įrodymais, iš kurių matyti, kad L. K.
ir N. B. nepakluso reikalavimui sustoti ir bėgo nuo
policijos pareigūnų.
Išteisinamojo nuosprendžio dalį dėl kaltinimų L. K., N. B. melagingai įskundus
policijos pareigūnus S. G. ir R. Š. teismas
pagrindė L. K. parodymais, kurių reikiamai nepatikrino,
nekreipė dėmesio į bylos duomenis apie L. K. sužalojimų
lokalizaciją ir pobūdį, apie tai, kad policijos pareigūnai ilgavamzdžių ginklų
neturėjo, kad L. K. nurodytoje patirto nuo kitų asmenų
smurto vietoje S. G. negalėjo būti. Prokuroro teigimu, teismas
neaptarė daugumos pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų ir nuosprendyje
nenurodė jokių motyvų, kodėl atmeta ar kitaip vertina įrodymus, kuriais buvo
pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismo išvados
pagrįstos netinkamais motyvais ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Iš
nuosprendžio turinio galima spręsti, kad teismas pripažino, jog ikiteisminis
tyrimas pagal L. K. ir N. B. skundą
buvo negalimas, turėjo būti priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,
nes skunde nurodytos aplinkybės akivaizdžiai neteisingos, tačiau iš teismo
motyvų neaišku, kokias skunde nurodytas aplinkybes ir kuo remiantis, teismo
manymu, prokuroras turėjo pripažinti akivaizdžiai neteisingomis ir priimti
sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo
motyvai dėl L. K. ir N. B. tyčios
turinio, argumentai, kad pirminis šių asmenų pareiškimas buvo paduotas ne
įstaigai, turinčiai teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, o policijos pareigūnų
aukštesniajam vadovui, prieštarauja BPK 165 straipsnio 1 dalies
nuostatoms, nes policija taip pat yra ikiteisminio tyrimo įstaiga.
Prokuroras taip pat teigia, kad teismas, priimdamas
sprendimą atmesti prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl N.
B. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 259 straipsnio 1
dalies į 260 straipsnio 1 dalį, nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių
apeliacinio skundo argumentų ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir
332 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Nors bylą nagrinėjant apeliacine
tvarka prokuroro prašymu buvo atliktas įrodymų tyrimas, tačiau šio tyrimo metu
dalies gautų įrodymų bei jų pagrindu išdėstytų prokuroro argumentų teismas iš
esmės nenagrinėjo ir nevertino. Prokuroro manymu, teismas netinkamai įvertino jo
nurodytus bylos duomenis apie N. B. gyvenimo būdą (pagal
jo ir liudytojų parodymus jis nėra vartojęs ir neketino vartoti narkotinių medžiagų),
apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo bedarbis, nevertino duomenų, kad
pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro pažymoje pateiktus faktus įgytų bei
laikytų narkotinių medžiagų, supakuotų dozėmis į keturis maišelius, bendra
vertė didelė ir siekė apie 800 Lt. Be to, teismas nesivadovavo teismų
praktikoje nustatytais kriterijais dėl kaltininko įgytų ir laikomų narkotinių
medžiagų platinimo tikslo nustatymo, išdėstė neteisingus argumentus dėl BK 260
straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo baigtumo momento.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir BK 236
straipsnio taikymo
Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės
instancijos teismas, išteisindamas L. K., N.
B. ir A. U., įvertino bylos įrodymus pažeisdamas BPK
20 straipsnio nuostatas ir teismų praktikos nustatytus reikalavimus išsamiai
ištirti bylos aplinkybes bei išdėstė neaiškius motyvus, yra pagrįsti.
BK 236 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už
melagingą įskundimą ir pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Melagingo įskundimo
atveju kaltininkas, žinodamas, kad skundžiamas asmuo realiai nėra padaręs
nusikalstamos veikos, melagingai jį įskundžia, t. y. pateikia baudžiamojo
persekiojimo pradėjimo teisę turintiems subjektams žinomai neteisingą, tyčia
iškreiptą informaciją, kad nekaltas asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y.
veiką, kuri atitinka BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo ar
baudžiamojo nusižengimo sudėtį, ir būtent dėl šios melagingos informacijos
pradedamas įskųsto asmens baudžiamasis persekiojimas. Pagal BK 236
straipsnio 2 dalį atsako asmuo, papildomai suklastojęs įrodymus, kurie turi
reikšmės nekalto asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti.
Tokia BK 236 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties
konstrukcija, kai pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti tiesiogiai siejamas su
melagingai apskųsto asmens baudžiamojo persekiojimo pradžia ir konkretaus
galinčio pradėti tokį baudžiamąjį persekiojimą pareigūno iniciatyva, sukuria
teismui pareigą kruopščiai patikrinti visas įskundimo padarius nusikalstamą
veiką aplinkybes ir sutelkti reikiamą dėmesį tokio įskundimo melagingumo požymio,
kaltininko subjektiškumo ir jo tiesioginės tyčios melagingai įskųsti išaiškinimui.
Šis klausimas ypač aktualus, kai melagingo įskundimo sudėties požymius reikia
išsiaiškinti tais atvejais, kai nusikalstama veika, dėl kurios padarymo įskundžiama,
nėra akivaizdi, kai nusikalstamų veikų kvalifikavimo subjektu nesantis asmuo
(įskundėjas) pateikia bendro pobūdžio skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų
vykdant tarnybines pareigas teisėtumo (atskleidžiant nusikalstamas veikas,
sulaikant asmenį, atliekant procesinius veiksmus administracinio teisės
pažeidimo byloje ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje būtent ir yra
teismų nustatyta tokia situacija, kai pagal
išankstinę operatyvinę informaciją policijos pareigūnai siekdami patikrinti
automobilį, kuriuo N. B. ir L. K. galėjo
gabenti narkotines medžiagas, surengė operaciją, kurios metu jėga, panaudodami
specialiąsias priemones, šiuos asmenis sulaikė, o nepasitvirtinus įtarimams dėl
nusikalstamos veikos padarymo, N. B. patraukė
administracinėn atsakomybėn už nepaklusimą policijos pareigūno reikalavimui
sustabdyti transporto priemonę. L. K. ir N.
B. skundu kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą prašydami
nustatyti ir drausmine tvarka nubausti pareigūnus, kurie juos sulaikė,
nepagrįstai prieš juos panaudojo fizinį smurtą, viršijo savo įgaliojimus,
pažemino pareigūnų vardą. Pagal gautą skundą buvo pradėtas tarnybinis
patikrinimas, kuris po dviejų dienų sustabdytas, nes tarnybinį tyrimą atlikęs
pareigūnas padarė išvadą, kad iš turimos medžiagos nėra galimybės objektyviai
išspręsti klausimo dėl policijos pareigūnų tarnybinės atsakomybės, įžvelgė
policijos pareigūnų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės
tarnybai ir viešiesiems interesams požymius. Skundo medžiaga perduota Šiaulių
apygardos prokuratūrai prašant spręsti klausimą dėl Šiaulių m. (duomenys
neskelbtini) pareigūnų baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras pradėjo
ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos
BK 228 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis BPK 166 straipsniu priėmė
iš N. B. ir L. K. pareiškimus apie
nusikalstamas veikas ir pranešė apie įtarimus keturiems policijos pareigūnams,
kad šie įtariami nusikaltimais, numatytais BK 228 straipsnio 1 dalyje. 2008 m. vasario
28 d. nutarimu prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė nustatęs, kad policijos
pareigūnai nepadarė jokių nusikalstamų veikų, ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl
nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje skundo
melagingumo išaiškinimas neturi apsiriboti vien konstatavimu, kad įskųstų
policijos pareigūnų nusikalstamos veikos padarymo faktas BPK nustatytomis
priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas ar neįrodytas. Byloje turi
būti nustatyta, kad policijos pareigūną įskundęs asmuo tyčia, sąmoningai,
būtent siekdamas įskųsto asmens baudžiamojo persekiojimo įstaigai ar pareigūnui,
turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė melagingą
informaciją. Ši informacija turi būti teismo įvertinta ir tuo aspektu, ar
nurodytų faktų pobūdis buvo pakankamas pradėtame ikiteisminiame tyrime
persekioti konkretų valstybės pareigūną baudžiamąja tvarka (reikšti jam
pagrįstus įtarimus padarius veiką, kuri atitinka BK specialioje dalyje numatyto
nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį), ar nėra aplinkybių, kurios
leistų spręsti, kad skundą padavęs asmuo sąžiningai klydo, pasinaudojo teisės
aktų nustatyta tvarka apskųsti savo sulaikymo veiksmus, kovinių imtynių ir
specialiųjų priemonių panaudojimo teisėtumą. Kitaip tariant, tokios bylos
teisminio nagrinėjimo dalyku turi tapti informacijos apie nepasitvirtinusią
policijos pareigūno nusikalstamą veiką pobūdis, pagrįstumas, jos atitiktis nusikaltimo
ar baudžiamojo nusižengimo sudėčiai bei įskundusio asmens teisės skųsti ir
kritikuoti sulaikymo, patirtos kitokio pobūdžio prievartos veiksmus policijos
pareigūnams veikiant pagal jų veiklą reglamentuojančius aktus įvertinimas.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Europos
Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką dėl Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje
įtvirtintos žmogaus teisės būti apsaugotam nuo netinkamo (žiauraus, nežmoniško,
žeminančio) valstybės pareigūnų elgesio, asmeniui argumentuotai teigiant, kad
jis patyrė tokį elgesį, valstybė turi pareigą užtikrinti veiksmingą šio skundo
tyrimą (inter alia Spinov v. Ukraine, no. 34331/03, judgement of 27
November 2008). Be to, vertindamas atsakomybės dėl žalos pareigūnų garbei ir
orumui padarymo skunduose dėl jų veiklos taikymą saviraiškos laisvės ribojimo
kontekste (Konvencijos 10 straipsnis), EŽTT yra pabrėžęs, kad vienas teisės
viršenybės principo reikalavimų yra tas, jog piliečiai turi turėti galimybę
informuoti kompetentingus valstybės pareigūnus apie tokį valstybės tarnautojų
ir pareigūnų elgesį, kuris jiems atrodo netinkamas arba neteisėtas. Valstybės
tarnautojai ir pareigūnai, kurie nėra politikai, laikomi mažiau atvirais viešajai
kontrolei negu pastarieji, tačiau asmenų saviraiškos laisvė dėl kritinės
nuomonės apie juos gali būti apribojama tik tuo atveju, jeigu dėl tokios
nuomonės išreiškimo kyla realus pavojus netrukdomam jų pareigų vykdymui turint
visuomenės pasitikėjimą, t. y. valstybės tarnautojai ir pareigūnai turi būti
pakankamai plačiai atviri kritikai (Bezymyannyy v. Russia, no. 10941/03,
judgement of 8 April 2010; a contrario Skałka v. Poland, no. 43425/98,
judgement of 27 May 2003). Neproporcingas asmenų persekiojimas baudžiamąja
tvarka ir baudimas už pareigūnų įskundimą tik dėl to, kad įtarimai dėl jų
netinkamo elgesio atlikus tyrimą nebuvo patvirtinti, suvaržytų Konvencijos 3 ir
10 straipsniuose įtvirtintas teises ir galėtų ateityje atgrasyti nuo šių
teisių gynimo.
Nagrinėjamoje byloje dėl BK 236 straipsnio taikymo skirtingų
instancijų teismai, vadovaudamiesi iš esmės tais pačiais baudžiamojo proceso
metu surinktais įrodymais, priėmė priešingus sprendimus. Tačiau abiejų teismų
sprendimuose visos bylos aplinkybės, reikšmingos įskundimo melagingumo požymio
nustatymui, neišnagrinėtos.
Pirmosios instancijos teismas, nenagrinėjęs
ikiteisminio tyrimo pradžios aplinkybių, nevertinęs L. K. ir
N. B. teisės skųsti patirtą prievartą policijos pareigūnų
atliktos operacijos metu, nepasisakęs dėl skirtingų poelgių keturiems policijos
pareigūnams pagal BK 228 straipsnį pareikštų įtarimų teisėtumo ir
pagrįstumo, tačiau akcentuodamas L. K., N.
B. ir A. U. įvairius melagingo įskundimo tikslus
(susilpninti teismo paskirtų įpareigojimų pagal Lietuvos Respublikos
organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo taikymo kontrolę; atkeršyti
pareigūnams už kontrolę; sukurti regimybę dėl savo nekaltumo ir kartu N. B. išvengti administracinės atsakomybės už padarytą KET
pažeidimą), priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismas priėmė išteisinamąjį
nuosprendį iš esmės pabrėždamas, kad prieš policijos pareigūnus ikiteisminis
tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį pradėtas netinkamai įvertinus
pirminio skundo duomenis ir jau šioje proceso stadijoje turėjo būti priimtas
nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau tokios šio teismo
išvados apie pradėto ikiteisminio tyrimo nepagrįstumą padarytos neatsižvelgiant
į BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kad ikiteisminis tyrimas paprastai
pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką,
o faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus
ikiteisminio tyrimo yra ribotos. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad
remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308v patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei
tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos reikalavimais tarnybinio
patikrinimo procedūra dėl N. B. ir L. K.
skundo buvo sustabdyta, kilus būtinumui atskirti, ar policijos pareigūnai
padarė tarnybinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką.
Šis teismas visiškai teisingai atkreipė dėmesį į N. B. ir L. K. siekį patraukti
policijos pareigūnus ne baudžiamojon, o drausminėn atsakomybėn, tačiau šią
aplinkybę aiškino nenuosekliai, paviršutiniškai nuosprendyje užduodamas
klausimus pats sau ir į juos atsakydamas, tačiau nesiaiškindamas su
apeliantais, kodėl jie neskundė atskirų procesinių sprendimų, susijusių su jų
skundo ir pareiškimo nagrinėjimu, išvadas motyvavo neaiškiai, nevertino
aplinkybės, kad būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236
straipsnį, L. B. ir N. K. pareiškimais
pakartojo ir detalizavo faktus, išdėstytus pirminiame skunde.
Nuteistųjų
apeliaciniai skundai išnagrinėti bei išvada, kad pačių pareigūnų nepagrįsti veiksmai ir išprovokavo visą įvykį, padaryta
visiškai neanalizuojant policijos
pareigūnų operacijos bei jos metu atlikto N. B. ir L. K. sulaikymo teisėtumo Lietuvos Respublikos policijos
veiklos įstatymo, Operatyvinės veiklos įstatymo aspektu. Visi trys nuteistieji išteisinti nesant tiesioginės
tyčios melagingai įskųsti, tačiau abi kaltinime skirtingais poelgiais
apibūdintos veikos, kvalifikuotos pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir pagal BK
236 straipsnio 2 dalį, atskirai neanalizuotos, veikos subjektyviųjų požymių
nebuvimas kiekvieno išteisintojo veikoje išsamiais
ir aiškiais teisiniais argumentais
neatskleistas. Teismas, visiškai netirdamas
2008 m. vasario 28 d. prokuroro nutarimo
nutraukti ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnams ir pradėti ikiteisminį
tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 ir 2 dalyse pagrindo
ir turinio (šiame nutarime konstatuota, kad L. K., N. B. ir A. U. nurodomos aplinkybės
melagingos), padarė išvadą, kad šis nutarimas teisėtas ir pagrįstas, ir čia pat
priėjo prie kitos prieštaringos išvados, kad šis nutarimas rodo tyčios nebuvimą
dėl melagingo pareigūnų įskundimo. Plačiai išdėstęs teorines nuostatas dėl
melagingo įskundimo sudėties požymių, teismas pavadino jas teismų praktika,
tačiau su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nesusiejo. Nuosprendyje pažymėta, kad
jei asmuo praneša apie tikrovėje neegzistuojantį nusikaltimą ir įskundžia
nekaltą asmenį, sąžiningai suklysdamas dėl pateikiamos informacijos,
baudžiamoji atsakomybė dėl melagingo įskundimo pagal BK 236 straipsnį
nekyla, tačiau kokios konkrečios aplinkybės L. K., N. B. buvo suvoktos klaidingai, nuosprendyje aiškiai
nenurodyta. Teismas nustatė, kad esama prieštaravimų tarp policijos pareigūnų
parodymų ir L. K. parodymų dėl fizinės jėgos panaudojimo „sunkumo
ir masto “, tačiau šių prieštaravimų nepašalino ir nepaaiškino, nenurodė, kaip
paneigta pirmosios instancijos teismo pripažinta melaginga aplinkybė, kad R. Š. be jokios priežasties
sudavė smūgį kumščiu L. K. į galvą. Nuosprendyje nenurodyta,
kaip paneigiama apkaltinamojo nuosprendžio išvada dėl įrodymų suklastojimo
požymio melagingai įskundžiant, kad L. K. ir A. U. buvo iš anksto
paruošti ir pasitelkti melagingai liudyti.
BPK
369 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu apskųstiems žemesnės
instancijos teismų sprendimams naikinti laikomi ir atvejai, kai žemesnės
instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas turi spragų, yra neaiškus,
skubotas, paviršutiniškas, vienpusis. Nustačiusi tokio pobūdžio įrodymų
vertinimo trūkumus, kolegija konstatuoja, kad išteisinamasis nuosprendis nėra
pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neatitinka BPK 20 straipsnio
5 dalies 305 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų ir 331 straipsnio 1 ir
2 dalių reikalavimų.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies,
332 straipsnio 3 dalies pažeidimo
Kasaciniame skunde taip pat išdėstyti motyvai dėl to,
kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies ir
332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, atmetė prokuroro apeliacinio skundo
argumentus apie N. B. veikos kvalifikavimą pagal BK 260
straipsnio 1 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas
prokuroro prašymą N. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti
iš BK 259 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 1 dalį, ištyrė ir
įvertino prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus faktus bei esmines aplinkybes
nekreipdamas reikiamo dėmesio į teismų praktiką baudžiamosiose bylose,
susijusiose su narkotinių medžiagų platinimu. Teismų praktikoje laikomasi
nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar
psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo,
laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar
kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo
susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas
yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame
bylos kontekste (kasacinės nutartys Nr. 2K-247/2010, 2K–166/2010, 2K-4/2009,
2K-225/2008, 2K-145/2003 ir kt.). Taigi, nors vertintinų byloje aplinkybių sąrašas
nėra išsamus, tačiau į jame nurodytas reikšmingas aplinkybes atsižvelgtina.
Šioje byloje teismas neaptarė apeliacinio proceso
metu prokuroro pateiktos medžiagos apie rastų kvaišalų kainą juodojoje rinkoje,
neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl narkotinės medžiagos dozių
skaičiaus, nuteistojo N. B. pajamų reikšmės. Kasaciniame
skunde teisingai pastebėta ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas
nuosprendyje išdėstė neatitinkančius teismų praktikos samprotavimus dėl BK 260 straipsnio
1 dalyje numatyto nusikaltimo baigtumo nustatymo. Taigi apeliacinės instancijos
teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių prokuroro apeliacinio skundo
argumentų, o tikslo platinti narkotines medžiagas nebuvimą patvirtino
neaiškiais argumentais. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas
nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde dėl N. B. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (BPK 320
straipsnio 3 dalies pažeidimas), neišdėstė motyvuotų išvadų dėl šio apeliacinio
skundo esminių argumentų (BPK 332 straipsnio 3 dalies
pažeidimas).
Vadovaujantis BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatomis,
konstatuotina, kad analogiškas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas
padarytas apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant L. K. apeliacinį
skundą dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teismas nepatikrino
bylos tiek, kiek buvo prašoma šio nuteistojo apeliaciniame skunde, nenurodė,
kokiais bylos duomenimis įrodyti L. K. kaip vykdytojo,
veiksmai grupei susitarusių asmenų pagaminant netikrus dokumentus, nors šis
nuteistasis ginčijo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, kad dokumentų
suklastojimo veiksmai neįrodyti.
Darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos
teismo nuosprendyje konstatuoti pažeidimai pripažintini esminiais BPK
pažeidimais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir
priimti teisingą sprendimą, jų sukeltos teisinės pasekmės - neaiškaus
nuosprendžio, pagrįsto neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priėmimas,
motyvuotų išvadų dėl apeliacinių skundų argumentų nebuvimas - taisytinos iš
naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal paduotus nuteistųjų
ir prokuroro apeliacinius skundus.
Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai
Vytautas Greičius
Viktoras Aidukas
Dalia Bajerčiūtė
Egidijus Bieliūnas
Vladislovas Ranonis
Albinas Sirvydis
Tomas Šeškauskas