Administracinė byla Nr. N444-1170/2011

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00152-2010-5

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties L. O. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. sausio 20 d. nutarimu L. O. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 5 dalį skirta 700 Lt bauda už tai, kad jis 2009 m. liepos 15 d., apie 8 val., vairuodamas automobilį viršijo didžiausią leistiną 60 km/h greitį, važiuodamas 101 km/h greičiu.

L. O. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. sausio 20 d. nutarimą. Teigė, kad nuobauda skirta pažeidus ATPK 35 straipsnyje nurodytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Tvirtino, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilio greitis užfiksuotas jam važiuojant Žirnių gatvės dalimi, kur leistinas greitis ribojamas iki 60 km/h. Manė, kad skirta nuobauda individualizuota netinkamai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi L. O. skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, teisės pažeidimo duomenų protokolas, patikros sertifikatas, policijos pareigūnų S. R. ir A. D. paaiškinimai bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokole įrodo leistino greičio viršijimą. Pažymėjo, kad teisės pažeidimo duomenų protokolas bei liudytojų S. R. ir A. D. paaiškinimai patvirtina, jog jie matavo automobilių greitį Žirnių gatvės atkarpoje nuo Panerių gatvės link Laisvės prospekto. Šiame kelio ruože kelio ženklu ribojamas didžiausiais leistinas greitis iki 60 km/val.). Ženklo Nr. 329 „Ribotas greitis“ pastatymą ir gatvės pavadinimo pakeitimą patvirtina Vilniaus savivaldybės pateikta pažyma. Pabrėžė, kad teismo posėdyje D. Ž. paaiškino, kad nutarimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą priimtas dėl advokato M. R. išvykimo į komandiruotę, apie šio nutarimo priėmimą L. O. žinojo.

II.

              Apeliaciniu skundu L. O. prašo panaikinti Institucijos 2010 m. sausio 20 d. nutarimą. Nurodo, kad policijos pareigūnų parodymai prieštaringi, duoti praėjus ilgam laiko tarpui po pažeidimo padarymo, todėl vertintini kritiškai. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog jam buvo pranešta apie nutarimą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių jo nurodytą aplinkybę, kad terminas nuobaudai skirti buvo pratęstas jau pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. Mano, kad skiriant nuobaudą turėjo būti atsižvelgta į tai, kad dėl pažeidimo jis galėjosi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 km/h, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 800 Lt <...>.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, apklausė liudytojus bei padarė faktines aplinkybes atsitinkančias išvadas. Teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus.

Tai, kad L. O., vairuodamas automobilį 2009 m. liepos 15 d., apie 8 val., važiavo 101 km/h greičiu gatvės dalyje, kurioje nustatytas didžiausias leistinas greitis buvo 60 km/h, taip padarydamas ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame L. O. dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir gailėjosi, teisės pažeidimo duomenų protokolo, naudotos greičio matavimo sistemos patikros sertifikato, greičio matavimo vietos schemos kopijos (b. l. 9, 12, 16, 29), kelio ženklų išdėstymo Žirnių gatvės dalyje schema, braižyta pareigūno A. D. (b. l. 57), tarnybinis pranešimas (b. l. 58), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus raštas (b. l. 69) ir policijos pareigūnų A. D. ir S. R. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 64-65, 75-76). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų parodymų patikimumu, nepaisant to, kad parodymus pareigūnai davė praėjus daugiau nei pusei metų nuo inkriminuojamo pažeidimo užfiksavimo. Pažymėtina, kad pareigūnas A. D., duodamas parodymus paliudijo, kad greitį matavo kelio atkarpoje, kurioje didžiausias leistinas greitis buvo 60 km/h bei kad jis nėra matavęs greičio Žirnių gatvės atkarpoje, kurioje leistinas didžiausias greitis 80 km/h (b. l. 64). Šie pareigūno parodymai logiški ir patvirtina kitus byloje esančius duomenis, todėl darytina išvada, kad visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, jogapeliantas leistiną didžiausią greitį viršijo daugiau kaip 40 km/h.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, minėtas terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktai nenumato baigtinio termino nuobaudai skirti pratęsimo pagrindų sąrašo, todėl darytina išvada, kad nesant galimybės bylos išnagrinėti per įstatymo nustatytą terminą, Institucijos pareigūnė priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo. Institucijos 2010 m. sausio 8 d. nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priimtas laiku, t. y. dar nesuėjus minėtam terminui. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad su nutarimu pratęsti terminą jis nebuvo supažindintas, nelaikytina esminiu procesiniu pažeidimu, kadangi tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad L. O. skirta administracinė nuobauda parinkta tinkamai laikantis ATPK 30, 302 straipsnių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde neigia, kad nustatytą greitį viršijo daugiau kaip 40 km/h, t. y. iš esmės neigia padaręs ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Todėl nurodomas gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, nenustatyta.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties ar Institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. L. O. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, visiškai įrodytas byloje esančia medžiaga, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

              L. O. apeliacinio skundo netenkinti.

              Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.