Administracinė byla Nr. eA-108-629/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01789-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.2; 29.8; 29.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laserpas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laserpas“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Laserpas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti pažeidimo tyrimą dėl UAB „Laserpas“ projekto „UAB „Laserpas“ elektros tinklų stebėjimo sistemos vystymas“ Nr. J05-LVPA-K-03-0049 (toliau – ir Projektas); 3) įpareigoti Agentūrą pratęsti UAB „Laserpas“ projekto „UAB „Laserpas“ elektros tinklų stebėjimo sistemos vystymas“ Nr. J05-LVPA-K-03-004 veiklų įgyvendinimo terminą, numatytą 2018 m. gegužės 31 d. sudarytos Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. J05-LVPA-K-03-0049 „UAB „Laserpas“ elektros tinklų stebėjimo sistemos vystymas“ sutarties (toliau – ir Sutartis) 1 priedo 5.2 papunktyje, tokiam terminui, kokiam Agentūros bus sustabdytas UAB „Laserpas“ projekto „UAB „Laserpas“ elektros tinklų stebėjimo sistemos vystymas“ Nr. J05-LVPA-K-03-004 finansavimas dėl Sprendime nurodyto pažeidimo tyrimo ir dėl šio ginčo pagal UAB „Laserpas“ skundą nagrinėjimo teisme; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčo Sprendime nėra nurodyta, kokiu konkrečiai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų investuotoju. Pareiškėjas iš kompetentingų institucijų nebuvo gavęs oficialių pranešimų, kad vienas iš pareiškėjo akcininkų po Sutarties pasirašymo buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų investuotoju, ar kad apskritai toks VSD tyrimas buvo atliekamas. Informaciją, kad pareiškėjo akcininkas yra pripažintas neatitinkantis nacionalinių saugumo interesų, pareiškėjas sužinojo iš žiniasklaidos.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei projekto paraiškos pateikimo, jos vertinimo metu, nei Sutarties pasirašymo metu, net pareiškėjui pateikiant Agentūrai pirmąjį mokėjimo prašymą, pareiškėjas ne tik nežinojo, bet ir negalėjo žinoti, kad jis neatitinka Projekto administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Projektų taisyklės), 66.2 punkto reikalavimų, nes joks tyrimas dėl pareiškėjo dalyvio atitikimo Lietuvos nacionalinio saugumo interesams tuo metu nebuvo atliekamas ir nebuvo priimtas joks sprendimas (duomenys neskelbtini) pripažinti neatitinkančią Lietuvos nacionalinio saugumo interesų. Todėl toks galimas pažeidimas paraiškos vertinimo metu net neegzistavo ir buvo konstatuotas tik po projekto pripažinimo tinkamu finansuoti ir po Sutarties pasirašymo.
4. Pareiškėjas teigė, jog jeigu tokie reikalavimai būtų iškelti teikiant paraišką, pareiškėjas juos būtų galėjęs įvertinti ir įvykdyti, o nustačius neatitikimus – juos pašalinti. Taigi buvo pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas, ir pareiškėjas gali prarasti galimybę objektyviai finansuoti savo vykdomą veiklą, negali planuoti savo finansinių srautų. Nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad jau projekto paraiškos vertinimo metu pareiškėjas neatitiko Projektų taisyklių 66.2 punkto reikalavimų.
5. Akcentavo, kad projektą įgyvendina pareiškėjas (juridinis asmuo), o ne jo dalyviai (akcininkai), nes projekto įgyvendinimas yra susijęs su kasdienės bendrovės vykdomos veiklos vykdymu, kurioje bendrovės dalyviai (akcininkai) neturi teisės dalyvauti.
6. Pareiškėjas manė, kad šio galimo pažeidimo apskritai nebuvo viso projekto metu, be to, jis jau yra ištaisytas, nes po informacijos apie netinkamą akcininką gavimo ėmėsi veiksmų pritraukti naują investuotoją, kuris galėtų išpirkti įmonės akcininko akcijas, tokiu būdu panaikinant bet kokias sąsajas su akcininku, kuris yra pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų investuotoju. Todėl pareiškėjo akcininkams pasitraukus yra pašalinti bet kokie galimi projekto neatitikimai Projektų taisyklių 66.2 punkte nustatytiems reikalavimams, yra išnykęs pagrindas, kuriuo vadovaujantis Agentūra Sprendimu pradėjo projekto sutarties nutraukimo procedūrą.
7. Pareiškėjas vadovavosi Projektų taisyklių 191 punktu ir manė, kad Sprendime nurodytas galimas pažeidimas yra visiškai pašalintas, ir Projektas gali būti be jokių kliūčių tinkamai baigtas įgyvendinti, todėl sprendimas nutraukti sutartį negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas.
8. Atsakovas Agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
9. Atsakovas paaiškino, kad VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2019 m. vasario 5 d. paskelbė 2019 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, vertinimo pranešimą „Rizikingi investuotojai iš trečiųjų šalių veikia per ofšorines struktūras ir ES registruotas įmones“. Atsakovas nurodė, kad dar prieš pareiškėjui pateikiant Agentūrai projekto paraišką, (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad nežinojo ar negalėjo žinoti apie jam taikomus reikalavimus atitikti nacionalinio saugumo interesus, yra nepagrįsti. Agentūra vadovavosi kompetentingų institucijų pateikta informacija apie priimtą sprendimą pripažinti pareiškėjo akcininką neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų investuotoju. Agentūra, įvertinusi aplinkybes, kad pareiškėjas prieš projekto paraiškos pateikimą neatitiko Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, dėl ko pareiškėjas tiek projekto paraiškos vertinimo metu neatitiko, tiek ir projekto įgyvendinimo metu neatitinka Projektų taisyklių 66.2 papunktyje nustatyto bendrojo projektų reikalavimo atitikti strateginio planavimo dokumentų nuostatas, pažeidė Projektų taisyklių 77 punktą, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ Nr. J05-LVPA-K priemonės „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-373/V-530 (toliau – ir Aprašas), 23 punktą bei Sutarties 2.2 papunktį ir, vadovaujantis Projektų taisyklių 190 punktų bei Sutarties 6.27 papunkčiu, priėmė sprendimą nustatyti pažeidimą pripažįstant netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias, t. y. visas Projekto išlaidas, susigrąžinti visas Projekto vykdytojui išmokėtas Europos Sąjungos fondų lėšas ir nutraukti Sutartį.
10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas negalėtų įgyvendinti projekto, kuriam buvo skirtas finansavimas, nes pareiškėjo akcininkas neatitiko nacionalinio saugumo interesų, todėl pakartotinis pažeidimo tyrimas negali būti atliekamas. Pareiškėjas galėtų dalyvauti kituose Europos Sąjungos fondų finansavimo konkursuose tik po to, kai pareiškėjo akcininkas nebūtų laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, todėl nurodomas akcijų perleidimas šio projekto pažeidimo ištaisyti negali, nes šiam projektui finansavimas negalėjo būti skirtas.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ministerija) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
12. Ministerija paaiškino, kad sutartis yra nutraukta ne dėl to, jog pareiškėjas neatliko procedūros dėl investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniams saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą (toliau – ir Svarbių objektų apsaugos įstatymas), o dėl to, kad pareiškėjo akcininkas, (duomenys neskelbtini), yra neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų investuotojas. Reikalavimas atitikti strateginio planavimo dokumentų nuostatas egzistavo iki paraiškos pateikimo. Todėl prieš teikdamas paraišką pareiškėjas žinojo, kas yra jo akcininkai, jie paraiškos teikimo, vertinimo, sutarties sudarymo metu nesikeitė. Todėl jau paraiškos teikimo metu Projektas neatitiko strateginio planavimo dokumentų nuostatų. Pareiškėjas neatskleidė visos reikšmingos informacijos apie savo akcininkus. Ne pareiškėjui, o Agentūrai ir Ministerijai pažeidimas paaiškėjo tik po sutarties pasirašymo. Dėl to buvo kreiptasi į VSD, jis pateikė informaciją, Agentūra vadovavosi šia informacija Sprendime. Pažymėjo, kad svarbus ne pažeidimo atsiradimo momentas, o paaiškėjimo apie galimą pažeidimą laikas.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime prašė dėl skundo spręsti teismo nuožiūra.
14. VSD paaiškino, kad pareiškėjas vertintinas kaip veikiantis nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame transporto sektoriuje. Todėl kompetentingos institucijos (tarp jų ir VSD) turi teisę inicijuoti investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą tuo atveju, jeigu jos turi duomenų, kad investuotojas, vykdantis veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, neatitinka nacionalinio saugumo interesų. VSD 2018 m. inicijavo pareiškėjo akcininkų (investuotojų) – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – patikrą dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiu investuotoju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 10 d. Nr. 1005-1 nutarimu, kuris nėra skelbiamas teisės aktų registre.
15. VSD teigė, kad rašte Agentūrai pažymėjo, jog ES finansinės paramos skyrimas pareiškėjo veiklai vystyti, esant šiai akcininkų struktūrai, yra nesuderinamas su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais, todėl pareiškėjo ir įmonės (duomenys neskelbtini) ryšys ((duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo akcininkas (duomenys neskelbtini)), sudarė Agentūros Sprendimo faktinį pagrindą.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 29 d. pateikė paraišką dėl Projekto. Prieš pateikiant paraišką Agentūrai, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir Agentūra 2018 m. gegužės 31 d. pasirašė sutartį Nr. S-J05-LVPA-K-03-0049 dėl pareiškėjo elektros tinklų stebėjimo sistemos vystymo finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjo 50 procentų akcijų priklausė bendrovei SPV-35, pastarosios įmonės 100 procentų akcijų savininkas yra M. V. (pareiškėjo direktorius nuo 2015 m. kovo 3 d. iki dabar), o (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Agentūra 2019 m. sausio 11 d. raštu Nr. R25-002 kreipėsi į VSD ir prašė pateikti nuomonę dėl galimų grėsmių nacionalinio saugumo interesams, (duomenys neskelbtini).
18. VSD 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. 18-636 informavo, kad Agentūros turimi duomenys apie pareiškėjo akcininkus yra teisingi, vadovaujantis Svarbių objektų apsaugos įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 556 „Dėl ūkinės veiklos sričių, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi sąrašo nustatymo“ vertintina, kad UAB „Laserpas“ veikia nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame transporto sektoriuje. Todėl vadovaudamasis Svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatomis, 2018 m. inicijavo UAB „Laserpas“ akcininkų patikrinimą ir bendrovės (duomenys neskelbtini) patikrinimą, ar ji atitinka nacionalinio saugumo interesus, ar gali būti investuotoju. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1005-1 bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiu investuoju, šis Vyriausybės nutarimas nėra skelbiamas teisės aktų registre.
19. Agentūra, atsižvelgdama į pateiktą informaciją, kad pareiškėjo akcininkas yra pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų ir dėl to galimai yra pažeistos Projektų taisyklių 66.2 papunkčio nuostatos, pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą ir apie tai 2019 m. vasario 27 d. raštu Nr. R4-701(15.3.23-126E) informavo pareiškėją. Pareiškėjas 2019 m. kovo 8 d. raštu nepateikė naujos informacijos apie akcininką – bendrovę (duomenys neskelbtini), informavo apie veiksmus, kurių numatoma imtis siekiant šį akcininką pakeisti, veiksmus planuoja užbaigti iki 2019 m. birželio 30 d. Agentūra 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. R4-1656 kreipėsi į Ministeriją, kuri 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (19.3-52 E)-3-1422 pritarė Agentūros siūlymui nutraukti Sutartį.
20. Agentūra 2019 m. balandžio 12 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjo akcininkas – bendrovė (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų, veikiančių pagal Nacionalinę saugumo strategiją įgyvendinantį Svarbių objektų apsaugos įstatymą, yra pripažinta neatitinkančiu Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, dėl ko pareiškėjas tiek Projekto paraiškos vertinimo metu neatitiko, tiek ir Projekto įgyvendinimo metu neatitinka Projektų taisyklių 66.2 papunktyje nustatyto bendrojo projektų reikalavimo atitikti strateginio planavimo dokumentų nuostatas, pažeidžia Projektų taisyklių 77 punktą, Aprašo 23 punktą bei Sutarties 2.2 papunktį ir, vadovaujantis Projektų taisyklių 190 punktu bei Sutarties 6.27 punktu, Agentūra sprendimu nustatė pažeidimą, pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias, t. y. visas Projekto išlaidas – 2 289 920,94 Eur, nusprendė susigrąžinti visas Projekto vykdytojui išmokėtas Europos Sąjungos fondų lėšas – 168 094,34 Eur ir nutraukti Sutartį.
21. Teismas vadovavosi Svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalių, 2 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų 2014 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės), 9.3.7., 6.4 punktų, Projektų taisyklių 66.2, 6.31, 77, 190, 314, 314.3, 314.3.1, 314.3.2, 320, 191, Sutarties 2.2, 6.27 punktų nuostatomis.
22. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, palaikė Agentūros poziciją, nes esant nors mažiausiai (minimaliai) rizikai valstybės saugumui, valstybė turi teisę ją saugoti, vadovaudamasi specialiais įstatymais. Todėl taikant specialius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas prioritetas turi būti teikiamas valstybės nacionaliniam saugumui, o ne formaliam atitinkamų teisės normų aiškinimui ir taikymui. Bendras Svarbių objektų apsaugos įstatymo tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas. Iš ginčo Sprendimo turinio matyti, kad buvo nagrinėjamas pareiškėjo, kaip investuotojo, veikiančio svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame energetikos sektoriuje, akcijų atitiktis nacionalinio saugumo interesams. Sprendime aiškiai konstatuota, kad pareiškėjas turi ryšių su asmenimis, kurie susiję su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai nepriklausomų užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių interesais. Teismas atkreipė dėmesį į Sprendime pažymėtas aplinkybes. Sprendimas priimtas vadovaujantis Svarbių objektų apsaugos įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, jog tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, gali įsigyti pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, konvertuojamųjų obligacijų, kurios, jas pakeitus į akcijas, kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteiktų 1/4 ar daugiau balsų šioje dalyje nurodytos pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime. Be to, investuotojas, šiuo atveju pareiškėjas, neturi turėti nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis.
23. Teismas nustatė, kad dar prieš pateikiant Agentūrai projekto paraišką, (duomenys neskelbtini). Todėl kompetentingos institucijos, gavusios informaciją apie pareiškėjo akcininkus, turėjo teisę inicijuoti investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą tuo atveju, jeigu jos turi duomenų, kad investuotojas, vykdantis veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Todėl VSD 2018 m. inicijavo pareiškėjo akcininkų (investuotojų) – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patikrą dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams. Bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiu investuoju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1005-1, tačiau jis nėra skelbiamas Teisės aktų registre.
24. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Projekto paraiškos vertinimo metu jis atitiko Projektų taisyklių 66.2 punktą, nes paraiškos teikimo metu galimas pažeidimas neegzistavo. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Sutartis yra nutraukta ne dėl to, jog jis neatliko procedūros dėl investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal Svarbių objektų saugos įstatymą, o dėl to, kad pareiškėjo akcininkas, (duomenys neskelbtini), yra neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų investuotojas. Taigi reikalavimas atitikti strateginio planavimo dokumentų nuostatas egzistavo iki Paraiškos pateikimo, todėl pareiškėjas prieš teikdamas Paraišką žinojo, kas yra jo akcininkai, jie Paraiškos teikimo, vertinimo, Sutarties sudarymo metu nesikeitė. Byloje nebuvo duomenų, kad būtų keitęsis bendrovės (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, jau Paraiškos teikimo metu pareiškėjo Projektas neatitiko strateginio planavimo dokumentų nuostatų, pareiškėjas neatskleidė visos reikšmingos informacijos apie savo akcininkus. Bylos įrodymai aiškiai patvirtino, kad ne pareiškėjui, o Agentūrai ir Ministerijai galimas pažeidimas paaiškėjo tik po Sutarties pasirašymo, todėl Agentūra kreipėsi į kompetentingas institucijas ir gavusi VSD raštą, juo vadovavosi priimdama ginčijamą Sprendimą. Taigi svarbu ne pažeidimo atsiradimo momentas, o paaiškėjimo apie galimą pažeidimą laikas. Agentūra, atsižvelgdama į šias aplinkybes, kad pareiškėjo akcininkas 20018 m. spalio 10 d. buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų ir dėl to galbūt yra pažeistos Projektų taisyklių 66.2 papunkčio nuostatos, pagrįstai pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą, apie tyrimo pradžią 2019 m. vasario 27 d. raštu Nr. R4-701(15.3.23-126E) informavo pareiškėją. 2019 m. kovo 8 d. Agentūra gavo pareiškėjo paaiškinimus, kad naujos informacijos apie akcininką (duomenys neskelbtini) neturi, imasi veiksmų šį akcininką pakeisti. Agentūra apie pažeidimą informavo Ministeriją, kuri sutiko su nustatytu pažeidimu.
25. Byloje esanti medžiaga patvirtino, kad pareiškėjo ryšius su asmenimis, keliančiais riziką Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, patvirtina ne vien VSD pateikta nevieša medžiaga, su kuria teismas susipažino, tačiau ir VSD pateiktas atsiliepimas su vieša medžiaga. Teisminio nagrinėjimo metu buvo atskleista pakankamai duomenų apie pareiškėjo akcininkės (duomenys neskelbtini) ryšius su asmenimis, keliančiais grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, todėl nebuvo teisinio pagrindo tvirtinti, kad, neišslaptinus VSD informacijos ir nesuteikus pareiškėjui galimybės susipažinti su šia informacija, buvo apribota jo teisė į efektyvią teisminę gynybą. Teismui VSD pateikta tiek vieša medžiaga, tiek nevieša (įslaptinta), su kuria teismas susipažino ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjo ryšiai su asmenimis, kurie yra susiję su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai nepriklausomų užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių interesais, neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į pateiktą tiek viešą, tiek neviešą medžiagą, proceso šalių paaiškinimus, padaryta išvada, kad Sprendime aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Pareiškėjas turi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis, jis neatitiko Svarbių objektų apsaugos įstatymo 7 straipsnio 5 dalies, Projektų taisyklių 66.2 punkto reikalavimų. Sprendimas priimtas vadovaujantis byloje esančia vieša medžiaga, pareiškėjo, atsakovo ir VSD atstovų paaiškinimais. Šią viešą medžiagą patvirtina VSD 2019 m. rugsėjo 25 d. lydraščiu Nr. 19-1143S pateikta nevieša medžiaga.
26. Teismas pažymėjo, kad pagal Svarbių objektų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 9 dalį reikšminga investuotojo turimų akcijų balsų dalimi laikoma tokia akcijų dalis, kuri suteikia 1/4 ar daugiau balsų, bendrovė (duomenys neskelbtini).
27. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nacionalinis saugumas kaip vertybė yra svarbesnė nei privatūs verslo interesai, todėl esant nors mažiausiai (minimaliai) rizikai valstybės saugumui, valstybė turi teisę ją saugoti, taigi teigti, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistas proporcingumo, teisėtų lūkesčių principai, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, Sprendimu Agentūra nedraudžia pareiškėjui laisvai užsiimti verslu, o tik sprendė klausimą, susijusį su grėsmėmis valstybės saugumui.
28. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo akcininko atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliktas pagal Svarbių objektų apsaugos įstatymo, Projektų taisyklių, Aprašo nuostatas. Šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėjas neatitiko įstatymo imperatyvių reikalavimų, Agentūra savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo akcininkė bendrovė (duomenys neskelbtini) turi ryšių su asmenimis, kurie yra susiję su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai nepriklausomų užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių interesais, todėl bendrovė „Laserpas“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Teismas laikė, kad esant nors mažiausiai (minimaliai) rizikai valstybės saugumui, valstybė turi teisę ją saugoti.
29. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo apribota teisė į efektyvią teisminę gynybą, nes VSD teismui yra pateikęs viešą medžiagą, su kuria pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti, teismo posėdyje pareiškėjo atstovai turėjo galimybę teikti prašymus, įrodymus.
30. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, jį apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas padarė išvadą, kad šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
31. Pareiškėjas nepaneigė Sprendimo išvados, nepateikė teismui jokių kitų duomenų, kurie paneigtų ginčijamo Sprendimo pagrįstumą. Taigi teismas neturėjo pagrindo abejoti skundžiamo Sprendimo išvada, jog pareiškėjo bendrovė „Laserpas“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
32. Teismas padarė išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas nebuvo pagrindo tenkinti kitų pareiškėjo reikalavimų, t. y. įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti pažeidimo tyrimą, taip pat įpareigoti Agentūrą pratęsti pareiškėjui projekto įgyvendinimo terminą pagal 2018 m. gegužės 31 d. pasirašytą sutartį. Teismui atmetus pareiškėjo prašymą, nebuvo pagrindo priteisti teismo išlaidas.
III.
33. Pareiškėjas UAB „Laserpas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
34. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas paraiškos teikimo Agentūrai metu bei sudarant Projekto sutartį su Agentūra negalėjo žinoti apie būtinybę atlikti akcininko patikrinimą ir neturėjo nei teisės, nei pareigos pats kreiptis į atsakingas institucijas, kad toks patikrinimas būtų atliktas. Pareiškėjas net nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo įmonė yra laikoma veikianti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje ir jog patenka į Svarbių objektų apsaugos įstatymo taikymo sritį. Pareiškėjo vertinimu, būtent Agentūrai ir tenka pareiga atlikti visus teisės aktuose numatytus patikrinimus ir užtikrinti savalaikį paraiškas teikiančių asmenų įvertinimą.
35. Pareiškėjo teigimu, teismo išvada, kad pareiškėjas neatitiko Projektų taisyklių 66.2 punkto reikalavimų dar teikdamas paraišką, yra pažeidžiamas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas. Pareiškėjo akcininko atitikimo nacionalinio saugumo interesams faktas buvo nustatytas vėliau nei buvo atliktas pareiškėjo paraiškos vertinimas ar sutarties su Agentūra pasirašymas. Nei Svarbių objektų apsaugos įstatyme, nei jokiame kitame teisės akte nėra nurodyta, kad sprendimas pripažinti investuotoją neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų investuotoju turi atgalinio veikimo galią.
36. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai Vyriausybės sprendimą pripažinti vieną iš pareiškėjo akcininkų neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų investuotoju sutapatino su pareiškėjo atliktu Projektų taisyklių 66.2 punkto reikalavimų pažeidimu. Teismas nepagrįstai sutapatino pareiškėją su jo akcininku, padarydamas išvadą, kad ne tik pareiškėjo akcininkas, bet ir pats pareiškėjas laikytinas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Tokiu būdu buvo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos. Pareiškėjas pabrėžia, kad nėra jokių duomenų apie paties pareiškėjo ar jo vykdomo projekto prieštaravimą teisės aktams ar nacionalinio saugumo interesams.
37. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl pateiktų reikšmingų įrodymų, liudijančių, kad pažeidimas, dėl kurio Agentūra Sprendimu nutraukė Projekto sutartį, buvo pašalintas, ir Agentūra byloje nepagrindė, kodėl Projektas negali būti toliau tęsiamas, pasikeitus pareiškėjo akcininkui. Pareiškėjo teigimu, iš pareiškėjo akcininkų (dalyvių) pasitraukus (duomenys neskelbtini) buvo pašalinti bet kokie galimi Projekto neatitikimai Projektų taisyklių 66.2 punkte nustatytiems reikalavimams, todėl jau iki galutinio sprendimo dėl Projekto sutarties nutraukimo buvo išnykęs pagrindas, kuriuo vadovaujantis Agentūra pradėjo Projekto sutarties nutraukimo procedūrą. Pareiškėjo įsitikinimu, priimant sprendimą buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
38. Teismas sprendime taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo pažymėtos aplinkybės, kad buvo pažeista Projekto sutarties nutraukimo tvarka, įtvirtinta Projektų taisyklėse. Pareiškėjas apie sprendimą pradėti Projekto sutarties nutraukimo procedūrą buvo informuotas 2019 m. balandžio 15 d., taigi, pagal Projektų taisyklių 192 punktą, galutinis sprendimas dėl Projekto sutarties nutraukimo turėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 15 d., įvertinus pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus. Tačiau toks sprendimas priimtas ir pareiškėjui pateiktas galiausiai nebuvo. Pareiškėjas iš Agentūros gavo 2019 m. liepos 1 d. priminimą dėl lėšų grąžinimo, priimtą remiantis būtent šioje byloje skundžiamu Agentūros Sprendimu. Tai liudija, kad Sprendimą Agentūra vertina ir kaip galutinį sprendimą dėl Projekto sutarties nutraukimo pagal Projektų taisyklių 192 punktą. Projektų taisyklių 192 punktas numato, kad projekto sutartis gali būti nutraukiama tik po to, kai projekto vykdytojas yra informuojamas apie pradėtą projekto sutarties nutraukimo procedūrą ir pastarajam pateikus motyvuotus paaiškinimus, į kuriuos įgyvendinančioji institucija nusprendžia neatsižvelgti, arba kai šie paaiškinimai apskritai nėra pateikti.
39. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „Laserpas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
40. Atsakovas pabrėžia, kad dar prieš pareiškėjui pateikiant Agentūrai Projekto paraišką (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjo teiginiai, jog pareiškėjas nežinojo ar negalėjo žinoti apie jam (juridiniam asmeniui ir juridinio asmens dalyviams) taikomus reikalavimus atitikti nacionalinio saugumo interesus, yra nepagrįsti. Priimdama Sprendimą Agentūra vadovavosi kompetentingų institucijų pateikta informacija apie priimtą sprendimą pripažinti pareiškėjo akcininką neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų investuotoju.
41. Draudimą įmonių, kurios veikia nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, organams priimti įstatymo tikslui prieštaraujančius sprendimus nustato Svarbių objektų apsaugos įstatymas. Minėto įstatymo nuostatos įgyvendina strateginį dokumentą – Nacionalinio saugumo strategiją. Pagal Svarbių objektų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 9 dalį reikšminga investuotojo turimų akcijų balsų dalimi laikoma tokia akcijų dalis, kuri suteikia 1/4 ar daugiau balsų ((duomenys neskelbtini)).
42. Agentūros vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog esant nors mažiausiai (minimaliai) rizikai valstybės saugumui, valstybė turi teisę ją saugoti, vadovaudamasi specialiais įstatymais. Todėl taikant specialius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas prioritetas turi būti teikiamas valstybės nacionaliniam saugumui.
43. Agentūros vertinimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, Sutartis yra nutraukta ne dėl to, jog jis neatliko procedūros dėl investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų saugos įstatymą, o dėl to, kad pareiškėjo akcininkas, (duomenys neskelbtini), yra neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų investuotojas. Taigi reikalavimas atitikti strateginio planavimo dokumentų nuostatas egzistavo iki paraiškos pateikimo, todėl pareiškėjas prieš teikdamas paraišką žinojo, kas yra jo akcininkai, jie paraiškos teikimo, vertinimo, Sutarties sudarymo metu nesikeitė.
44. Atsakovas paaiškina, jog esant tokioms aplinkybėms, kai pareiškėjo akcininkas (investuotojas) yra pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų investuotoju, finansavimas Projektui negalėjo būti skirtas, t. y. tik tai, jog šių faktinių aplinkybių Paraiškos vertinimo ir finansavimo skyrimo metu Agentūra nežinojo, lėmė tai, jog Projektui buvo skirtas finansavimas. Todėl šio Projekto atveju padaryti pažeidimai negali būti ištaisomi. Akcijų perleidimas šio Projekto pažeidimo ištaisyti negali, nes šiam Projektui finansavimas negalėjo būti skirtas.
45. Atsakovas paaiškina, kad jeigu pareiškėjo skundo reikalavimai būtų tenkinti, t. y. pareiškėjas nebūtų laikomas pažeidusiu Sutartį ir galėtų toliau įgyvendinti Projektą, Agentūra turėtų įgyvendinti šį teismo sprendimą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – suteikiant ne trumpesnį laikotarpį, nei Projekto vykdytojas turėjo Projektui įgyvendinti, bet negalėjo jo įgyvendinti dėl Agentūros Sprendimo, bei skiriant tam reikalingas lėšas, kurias pareiškėjas pagrįstai turėjo gauti, bet negavo, Projektui įgyvendinti. Apskundus Agentūros Sprendimą Agentūra nebetęsia Sutarties nutraukimo procedūros, nes ją tęsti yra netikslinga, kadangi teisme bus nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo, kurio pagrindu pareiškėjo atžvilgiu atsirado teisinės pasekmės (sustabdytas ir nutrauktas Projekto finansavimas). Net jeigu Sutartis būtų buvusi nutraukta, tačiau teismas tenkintų pareiškėjo skundo reikalavimus, Agentūros vertinimu, pareiškėjui turėtų būti sudarytos visos sąlygos įgyvendinti Projektą kaip ir visiems kitiems šios priemonės projektų vykdytojams. Todėl, Agentūros vertinimu, nėra pagrindo abejoti, jog galimos Projekto išlaidos pareiškėjui negalėtų būti apmokėtos kitų, ne Europos Sąjungos fondų, finansavimo šaltinių pagalba – valstybės biudžeto, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė, lėšomis.
46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
47. Ministerijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
48. Ministerija vadovaujasi Taisyklių 9.3.7, 7.4.3 punktų, Projektų taisyklių 320, 191 punktų nuostatomis. Ministerijos nuomone, Agentūros Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.
49. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
50. VSD manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės normų, objektyviai ir išsamiai įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
51. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo, atsakovo įpareigojimo iš naujo atlikti pažeidimo tyrimą dėl Projekto, pratęsti Projekto veiklų įgyvendinimo terminą, numatytą Sutarties 1 priedo 5.2 papunktyje, tokiam terminui, kokiam Agentūros bus sustabdytas Projekto finansavimas dėl Sprendime nurodyto pažeidimo tyrimo ir dėl šio ginčo pagal UAB „Laserpas“ skundą nagrinėjimo teisme, teisėtumo ir pagrįstumo.
52. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes padarė išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas nebuvo pagrindo tenkinti kitų pareiškėjo reikalavimų, t. y. įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti pažeidimo tyrimą, taip pat įpareigoti Agentūrą pratęsti pareiškėjui projekto įgyvendinimo terminą pagal 2018 m. gegužės 31 d. pasirašytą sutartį. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir aiškinimu, teigia, jog dėl apeliaciniame skunde nurodytų pažeidimų teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu
53. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
54. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinių skundų motyvus.
55. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Svarbių objektų apsaugos įstatymas, Taisyklės, Projekto taisyklės, Sutartis.
56. Svarbių objektų apsaugos įstatymas įtvirtina Nacionalinio saugumo strategiją (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinės saugumo strategijos patvirtinimo“) bei nustato kriterijus, kuriais remiantis sprendžiama dėl investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams, kaip tai suprantama Nacionalinio saugumo strategijoje. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose (toliau – apsaugos zonos) esantis turtas ir teritorija būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas (1 str. 1 d.). Pagal Svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 straipsnio 3 dalį „<...> įmonių, kurios veikia nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, organams draudžiama priimti įstatymo tikslui prieštaraujančius sprendimus“. Vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, „Investuotojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas arba trečiosios valstybės investuotojas, kuris: <...> 5) įsigydamas turtą ar kitais būdais ketina vykdyti, vykdo veiklą šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos apsaugos zonos teritorijoje arba kuris turi ar siekia įsigyti šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinių popierių, kurie suteikia balsavimo teisę tokio juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba vertybinių popierių, kurie gali būti keičiami (konvertuojami) į vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę šiame punkte nurodyto juridinio asmens dalyvių susirinkime“. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis apibrėžia nacionaliniam saugumui svarbius ūkio sektorius (energetika, transportas ir kt.), o 2 dalis nustato, kad Vyriausybė nustato ir konkrečiai nurodo, kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi. Tokių ūkinių veiklų sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 556.
57. Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, paraiškų vertinimą vykdo Projektų taisyklių, Aprašo ir vidaus teisės aktų, detalizuojančių paraiškų vertinimo procesą, nustatyta tvarka.
58. Sutarties 2.2 papunktyje nustatyta, kad Projektų taisyklės ir vėlesni jų pakeitimai yra Sutarties sąlygos. Sutarties 6.27 papunktyje nustatyta, kad už Sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų nesilaikymą Projekto vykdytojui gali būti mažinamas skirtas finansavimas arba nutraukiama Sutartis teisės aktų nustatyta tvarka.
59. Aprašo 23 papunktyje nustatyta, kad Projektas turi atitikti Projektų taisyklių III skyriaus dešimtajame skirsnyje nustatytus bendruosius projektų reikalavimus. Projektų taisyklių 77 papunktyje nustatyta, kad projektas viso projekto įgyvendinimo metu turi atitikti bendruosius reikalavimus. Projektų taisyklių 10 skirsnio „Bendrieji projektų reikalavimai ir projektų atrankos kriterijai“ 66.2 papunktyje nustatyta, kad projektas turi atitikti strateginio planavimo dokumentų nuostatas. Projektų taisyklių 6.31 papunktyje pateiktas strateginio planavimo dokumento apibrėžimas – „<..> dokumentai, parengti vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, jų įgyvendinamieji teisės aktai, integruotos teritorijos vystymo programos, kiti teisės aktai, kuriais nustatomos valstybės įgyvendinamos politikos kryptys, priemonės ir (arba) paskiriamos atsakingos institucijos. Prie strateginio planavimo dokumentų taip pat priskiriamos vietos plėtros strategijos.“
60. Nacionalinio saugumo strategijoje pateikiama svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visuma, nustatomi gyvybiniai ir pirmaeiliai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgojo ir vidutinio laikotarpių uždaviniai. Nacionalinio saugumo strategijos 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nacionalinis saugumas yra suprantamas kaip nacionalinio saugumo interesų apsauga.
61. Pagal Taisyklių 9.3.7. punktą Agentūra atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui. Pagal Taisyklių 6.4 punktą Ministerija teikia pritarimą įgyvendinančiosios institucijos pateiktiems derinti projekto sutarties pakeitimams arba projekto sutarties nutraukimui, o jeigu nepritaria projekto sutarties pakeitimams arba nutraukimui, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl pateiktų derinti projekto sutarties pakeitimų arba nutraukimo.
62. Pagal Projektų taisyklių 77 punkto nuostatas viso projekto įgyvendinimo metu projektas turi atitikti bendruosius reikalavimus (išskyrus šių Projektų taisyklių 2 priede nustatytas išimtis) ir, kai projektai atrenkami projektų konkurso būdu, specialiuosius (išskyrus atvejus, kai juose nustatytas reikalavimas atitikti strateginio planavimo dokumentą) ir prioritetinius projektų atrankos kriterijus, išskyrus Stebėsenos komiteto patvirtintas išimtis dėl projektų atrankos kriterijų taikymo įgyvendinant projektus. Projektų taisyklių 190 punkte numatyta, kad įgyvendinančioji institucija, suderinusi su ministerija, turi teisę nutraukti projekto sutartį Projekto taisyklių 188 punkte nustatytais atvejais, priėmusi Projekto taisyklių 314.3.1 papunktyje nurodytą sprendimą dėl pažeidimo, taip pat kitais atvejais, kai projekto vykdytojas nevykdo projekto sutarties sąlygų. Pagal Projektų taisyklių 314, 314.3. 314.3.1, 314.3.2 punktus įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, nustato pažeidimą, su juo susijusias projekto išlaidas pripažįsta netinkamomis finansuoti, nutraukia projekto sutartį ir (arba) šias išlaidas susigrąžina (jei jos buvo apmokėtos projekto vykdytojui). Projektų taisyklių 320 punktas nustato, kad tais atvejais, kai dėl nustatyto pažeidimo įgyvendinančioji institucija priima sprendimą nutraukti projekto sutartį, toks sprendimas turi būti suderintas su ministerija, kaip nustatyta Projekto taisyklių 191 punkte. Šiame punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, ketindama nutraukti projekto sutartį, informuoja ministeriją apie poreikį nutraukti sutartį, o ministerija per 14 dienų gali pateikti įgyvendinančiajai institucijai papildomą informaciją, kurią būtina įvertinti prieš projekto sutarties nutraukimą.
63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi paties pareiškėjo Projekto santraukoje nurodomomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas vysto bepiločio orlaivio pagrindu veikiančias stebėsenos sistemas ir teikia stebėsenos bei analizės paslaugas, taip pat atlieka ribotas stebėjimo paslaugas, naudojant bepilotį orlaivį elektros tinklų, pastatų ir žemės ūkio stebėjimo srityse, o elektros tinklų stebėjimas, naudojant greitai veikiančias ir efektyvias technologijas, yra neatsiejama išmaniojo elektros tinklo sistemos dalis, kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo įmonė yra laikoma veikianti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje ir jog patenka į Svarbių objektų apsaugos įstatymo taikymo sritį.
64. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad dar prieš pateikiant paraišką Agentūrai, (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas nežinojo ar negalėjo žinoti apie jam (juridiniam asmeniui ir juridinio asmens dalyviams) taikomus reikalavimus atitikti nacionalinio saugumo interesus, yra atmestini, kaip nepagrįsti.
65. Teisėjų kolegijai VSD pateikta tiek vieša medžiaga, tiek nevieša (įslaptinta), su kuria teismas susipažino, leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjo ryšiai su asmenimis, kurie yra susiję su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai nepriklausomų užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių interesais, neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Esant tokioms aplinkybėms, kai pareiškėjo akcininkas (investuotojas) yra pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų investuotoju, vadovaujantis anksčiau išdėstytu teisiniu reguliavimu (nutarties 56–62 punktai), kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, finansavimas Projektui negalėjo būti skirtas, todėl šio Projekto atveju padaryti pažeidimai negali būti ištaisomi. Aplinkybė, kad pareiškėjo akcininko neatitikimo nacionalinio saugumo interesams faktas buvo nustatytas vėliau nei buvo atliktas pareiškėjo Paraiškos vertinimas ar sutarties su Agentūra pasirašymas, nekeičia situacijos, kad reikalavimas atitikti strateginio planavimo dokumentų nuostatas egzistavo iki Paraiškos pateikimo, o šios aplinkybės paaiškėjimas vėliau tik ir lėmė nepagrįsto finansavimo Projektui skyrimą. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus šioje dalyje pripažįsta nepagrįstais.
66. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju pritardama atsakovo argumentams, nurodytiems nutarties 45 punkte, ir jų nekartodama, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad Agentūra Sprendimu nutraukiant Projekto sutartį pažeidė Projekto sutarties nutraukimo tvarką, įtvirtintą Projektų taisyklėse, atmeta kaip nepagrįstus.
67. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garci?a Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p,; 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.
68. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laserpas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė