Baudžiamoji byla Nr. e1-1020-1113/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06335-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.2.14.10.1; 2.12.1.4

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Dobiliausko pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pritaikius BK 641  straipsnį, galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant įpareigojimas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

1.       E. P. 2021 m. vasario 23 d. apie nuo 21.59 val. (duomenys neskelbtini), namu, tyčia išdaužė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. P. (V.), dešinės pusės priekinių durelių stiklą, nulaužė dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį bei sudaužė priekinį stiklą, taip tyčia sugadino G. P. priklausantį turtą ir jai padarė 360 eurų turtinę žalą.

2.       Kaltinamasis E. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis išdaužė G. automobilio priekinį ir durelių stiklą, nulaužė veidrodėlį. Stiklus sudaužė plaktuku, kurį turėjo pasiėmęs. Tą vakarą, jie telefonu susipyko su G., jis buvo susinervinęs, todėl, vėliau atvažiavęs, jis ir apgadino jos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini) gatvėje, dėl to labai gailisi. Po to su G. jie tai susitaikydavo, tai vėl susipykdavo. Per tą laiką jis G. yra ne kartą davęs pinigų, nors jie jau seniai gyvena atskirai ir G. tvarkė dokumentus skyryboms. Jis G. yra 2021 m. kovo 17 d. padaręs pavedimą 150 eurų, po to, per kelis kartus yra jai davęs ir nupirkęs maisto – 2021 m. balandžio 30 d. davė 20 eurų, 2021 m. gegužės 3 d. nupirko maisto už 40 eurų bei davė dar 100 eurų grynais, kuriuos ji iš karto įsinešė į savo sąskaitą, sakydama, kad turi skolų. Jis mano, kad mokėdamas pinigus G., jis padarytą žalą už automobilio sugadinimą jai atlygino. Jis žino, kad iš jos už automobilio remontą pinigų reikalauja E. S., su kuriuo ji kartu kurį laiką bendravo (t. 1, b. l. 143–146).

3.       Be kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

3.1.       nukentėjusioji G. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su E. P. yra susituokusi nuo 2019 m., tačiau nuo 2020 m. gruodžio mėnesio ji su juo kartu nebegyvena. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Iki susituokiant su E. P., ji buvo įsigijusi automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. laidos, todėl šis automobilis teisiškai priklauso jai ir skyrybų atveju jis nėra bendra sutuoktinių nuosavybė, bei kaip turtas nėra dalinamas pusiau. Ji minėtą automobilį visada laiko gatvėje prie namų, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 23 d. apie 22.00 val., ji išėjo iš namų, nes turėjo važiuoti į darbą, ir tik išėjusi pro vartelius, pastebėjo prie jos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį sutuoktinį E. P., kuris užsimojęs rankomis daužė jai priklausantį automobilį. Ar jis turėjo ką nors rankose, ji nematė, nes viskas įvyko labai greitai. Jis pamatęs ją iš karto nubėgo prie savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo kitoje gatvės pusėje. E. P. sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Ji priėjusi prie savo automobilio pamatė išdaužtą priekinį stiklą, kurį vertina 250 eurų, išdaužtą dešinės pusės priekinių durelių stiklą, vertina 90 eurų, nulaužtą veidrodėlį vertina 20 eurų. Viso jai padaryta turtinė žala dėl sugadinto jai priklausančio turto 360 eurų. Dėl ko jis apgadino jos automobilį ji nežino. Jos automobilis kasko draudimu nedraustas. Aplink įvykio vietą niekur įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Visą šį įvykį matė V. T., su kuria ji kartu gyvena ir jos kartu ėjo važiuoti į darbą. Papildomos apklausos metu G. P. parodė, kad ji savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo sudaužytas priekinis ir šoninis stiklai bei nulaužtas veidrodėlis, susiremontavo. Už remontą servisui sumokėjo 254,10 Eur, prie tyrimo prideda sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio kvitų kopijas. Papildomos apklausos metu G. P. parodė, kad E. P. jai yra atlyginęs dalį padarytos turtinės žalos dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo. Dėl likusios žalos dalies jie pasirašė susitarimą. Kadangi su E. P. dėl žalos atlyginimo jie susitarė, savo pareikšto civilinio ieškinio atsisako. Ji jam jokių pretenzijų nebeturi ir sutinka, kad byla būtų baigta supaprastinto proceso tvarka, t. y. surašant baudžiamąjį įsakymą (1 t. b. l. 28–31, 52–54, 59‑60);

3.2.       liudytoja V. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vieną vakarą, tikslios datos neprisimena, ji su G. P. ruošėsi autobusu važiuoti į darbą. G. pas ją pagyventi pasiprašė maždaug gruodžio mėnesį, kai prasidėjo jos skyrybos su vyru E. ir E. tėvai paprašė, kad G. išsikraustytų iš jiems priklausančio buto. G. automobilio nevairuoja, jos nusipirktą automobilį iki jų skyrybų vairavo E. Kai tą vakarą jos su G. apsirengė ir išėjo į lauką, ji pamatė kaip G. vyras E. rankos alkūne daužo G. automobilio priekinį stiklą (G. automobilis stovėjo kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, ties jos namu, prie „(duomenys neskelbtini)“ pastato). Pamačiusi E. daužantį automobilį, G. pradėjo klykti. Tada E. jas pamatė, nubėgo ir įšoko į savo automobilį ir cypdamas padangomis greitai nuvažiavo. Ji E. automobilį žino, jis ne kartą tuo automobiliu yra vežęs ją ir G. į darbą. Kai E. nuvažiavo, G. paskambino savo draugui, jo vardo neprisimena, jį matė tada pirmą kartą. Tada greitai prie jų atėjo tas draugas ir paskambino policijai. Kai policininkai atvažiavo, jie visi buvo lauke, ir tada jai paskambino E. Paskambinus E., ji jam pradėjo sakyti, kodėl jis sudaužė G. automobilį. Į tai E. jai pasakė, kad tai ne jis, jis buvo namuose. Ji jam pasakė, kad nemeluotų, nes ji pati matė kaip jis daužė. Tada E. jai pasakė „neįrodysit“. Ji E. siūlė atvažiuoti, bet jis pasakė, kad neturi su kuo, jis nevairuojantis. Po kurio laiko policininkai G. išsivežė į komisariatą, o kiti policininkai išvažiavo ieškoti E. (1 t., b. l. 64–67);

3.3.       liudytoju V. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vieną vakarą, tikslios datos neprisimena, jam būnant namuose, paskambino draugė G. ir pasakė, kad išdaužti jos automobilio, stovėjusio gatvėje, langai. Kadangi jis gyveno šalia, jis greitai apsirengė ir atėjo prie automobilio. Atėjęs pamatė, kad yra sudaužytas priekinis stiklas, išdaužtas dešinės pusės priekinių durelių stiklas ir nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, veidrodėlis gulėjo šalia ant žemės. Prie automobilio buvo G. ir jos draugė, jos vardo nežino. Jam jos pasakė, kad matė, kad automobilį sugadino G. vyras (žino, kad G. su juo skiriasi). Jis pats nematė kas daužė automobilį ir jokio triukšmo negirdėjo. Pamatęs sudaužytą automobilį, jis paskambino 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavę policininkai apžiūrėjo automobilį ir po to išsivežė G. rašyti pareiškimo, G. draugė nuėjo namo, o jis liko prie automobilio - automobilis išdaužtu langu stovėjo gatvėje, buvo nesaugu jį ten taip palikti (1 t., b. l. 70–73);

3.4.       informacija apie kelių transporto priemones, iš kurios matyti, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ iki santuokos įsigijo G. V., nuo 2019 m. liepos 20 d., po santuokos, pavarde - P. G. (t. 1, b. l. 48, 49);

3.5.       kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog užfiksuota iš BPC gautų telefoninio pokalbio įrašų apžiūra (1 t., b. l. 112–116);

3.6.       kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog užfiksuota gautų policijos pareigūnų BodyCam vaizdo įrašų apžiūra (1 t., b. l. 119–122);

3.7.       tarnybinis pranešimas dėl telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurio matyti, kad buvo atlikta E. P. įeinančių ir išeinančių telefono skambučių bei SMS išklotinės analizė (1 t., b. l. 86‑101);

3.8.       įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 13–19).

4.       Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo E. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Išdėstyti įrodymai, t. y., kaltinamojo E. P. prisipažinimas, nukentėjusiosios G. P. parodymai, liudytojų V. T. ir V. M. parodymai bei kita bylos medžiaga, patvirtina, jog E. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia išdaužė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. P. (V.), dešinės pusės priekinių durelių stiklą, nulaužė dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį bei sudaužė priekinį stiklą, taip tyčia sugadino G. P. priklausantį turtą ir jai padarė 360 eurų turtinę žalą. Kaltinamasis E. P. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. P. veiksmai pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

5.       Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir E. P., už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. P. bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį). Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

6.       Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog E. P. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., b. l. 1–4).

7.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

8.       Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

9.       Kaltinamasis E. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 152–163), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 171–188), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 167), duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra, sutiko procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), neskiriant intensyvios priežiūros. Bausmės dydis nustatytinas kiek didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies minimumas (BK 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

10.       Nukentėjusioji G. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį - prašė pripažinti ją civiline ieškove dėl jai padarytos 360 eurų turtinės žalos. Byloje pateiktas 2021 m. gegužės 12 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo, iš kurio matyti, kad E. P. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai G. P. jos patirtas išlaidas dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo, padarytą likusią turtinę 90 eurų žalą, sumokant grynais pinigais iki 2021 m. gegužės 31 d. Papildomos apklausos metu G. P. parodė, kad dalį padarytos turtinės žalos dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo, E. P. jai yra atlyginęs. Bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, 2021 m. gegužės 12 d. kaltinamojo ir nukentėjusiosios sudarytas susitarimas dėl likusios žalos dalies atlyginimo sudarytas tarp E. P. ir G. P., tvirtintinas.

11.       Kaltinamajam E. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

12.       Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2 (dvi) CD laikmenos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti E. P. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. skirti galutinę sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti E. P. nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Patvirtinti 2021 m. gegužės 12 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, sudarytą tarp E. P. ir G. P., kuriuo E. P. įsipareigojo atlyginti G. P. likusią dalį - 90 eurų žalos dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo, šią sumą sumokant grynais pinigais iki 2021 m. gegužės 31 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. P. panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2 (dvi) CD laikmenas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Bausmės pradžią E. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti E. P., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                        Renata Maziliauskienė