Civilinė byla Nr. 2A-39/2014

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01907-2010-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant ieškovų atstovui A. S., atsakovui L. Z., jo atstovui advokatui G. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Natura bona“ ir atsakovo L. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Natura bona“ ieškinį atsakovui L. Z. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl be pagrindo gautų piniginių lėšų grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Natura bona“ prašė priteisti iš atsakovo L. Z. 212 189,40 Lt skolos už atliktus statybos darbus, 7 639,20 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB ,,Natura bona“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas A. S., kuris, patikrinęs įmonės sandorius, nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. tarp UAB ,,Natura bona“ ir L. Z. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis dėl pastato, esančio Vytauto g. 21, Druskininkuose, statybos remonto rekonstrukcijos darbų. Atliekamų darbų apimtis buvo numatyta darbų sąmatoje, statybos darbų kaina buvo numatyta 900 000 Lt įskaitant PVM ir neturėjo kisti. Darbai, pradėti 2010 m. rugpjūčio 10 d., turėjo būti pabaigti ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d. Atlikus dalį darbų buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bendrai 677 178,07 Lt sumai. Atsakovas už atliktus darbus 2008 m. gruodžio 20 d. sumokėjo 34 528 Lt, 2008 m. gruodžio 5 d. – 38 000 Lt, 2008 m. gruodžio 12 d. – 134 990,67 Lt, 2009 m. sausio 6 d. – 257 470 Lt, viso – 464 988,67 Lt ir liko skolingas 212 189,40 Lt. Atlikus darbus buvo surašyti atliktų darbų priėmimo aktai: už lapkričio mėn. – 84 225,54 Lt, už gruodžio mėn. – 582 547,98 Lt sumai. Šie aktai buvo įteikti atsakovui, tačiau jis jų nepasirašė, pretenzijų dėl darbų apimčių ir kokybės taip pat nereiškė, tačiau jų pilnai neapmokėjo. Atsakovas nieko nepaaiškinęs likusiems darbams pasamdė kitus rangovus, kurie užbaigė numatytus darbus, ir objektas buvo priimtas naudoti. Pagal sutarties 9.1 punktą buvo numatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai už  kiekvieną uždelstą mokėti dieną, kurie sudaro 7 639,20 Lt.

Atsakovas L. Z. atsiliepimu į ieškinį ir priešieškiniu prašė ieškinį atmesti ir iš ieškovo UAB ,,Natura bona“ atsakovui priteisti 314 342,67 Lt, kaip be pagrindo įgytą turtą. Nurodė, kad tarp šalių 2008 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti visus statybos remonto rekonstrukcijos darbus savo medžiagomis. Rangos sutarties 4.2 punkte buvo numatyta, kad statybos kaina yra 900 000 Lt įskaitant PVM, o avansas - 90 000 Lt. Atsakovas, vykdydamas nurodytą įsipareigojimą dėl avanso sumokėjimo ir atsiskaitydamas už ieškovo atliktus statybos rangos darbus bei mokėdamas avansu sumas, už kurias ieškovas turėjo įsigyti statybos darbams atlikti reikalingas medžiagas, be ieškovo ieškinyje nurodytų mokėjimų, ieškovui yra sumokėjęs šias pinigų sumas: 2008 m. rugpjūčio 4d. - 50 000 Lt (kasos pajamų orderio kvitas Nr. 147), 2008 m. rugpjūčio 14 d. - 40 000 Lt (kasos pajamų orderio kvitas Nr. 149), 2008 m. rugsėjo 3 d. - 47 000 Lt (kasos pajamų orderio kvitas), 2008 m. rugsėjo 25 d. - 63 000 Lt (kasos pajamų orderio kvitas Nr. 186), 2008 m. spalio 3 d. - 25 000 Lt (kasos pajamų orderio kvitas Nr. 194). Taigi iš viso atsakovas ieškovui yra sumokėjęs ne 464 988,67 Lt,  kaip nurodoma ieškinyje, o 689 988,67 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas yra ne tik pilnai atsiskaitęs su ieškovu, tačiau ir sumokėjęs daugiau, nei bendra ieškinyje nurodoma atliktų darbų vertė. Rangos sutartis nutraukta nuo 2009 m. vasario 10 d. dėl ieškovo kaltės, apie tai ieškovas informuotas 2009 m. sausio 20 d. pranešimu. Atsakovas nurodo, jog ieškinio teiginiai, kad viso statybos darbų buvo atlikta ir išrašyta sąskaitų už 677 178,97 Lt nepagrįsti, atsakovo teigimu, ieškovas yra atlikęs darbų už 375 646 Lt, ką nustatė teismo ekspertas, atlikęs byloje paskirtą ekspertizę. Be to, ieškovo vienašališkai parengta lokalinė sąmata, kurios pagrindu reiškiamas ieškinio reikalavimas, nėra suderinta su atsakovu, ir ji neatitinka rangos sutarties sąlygų: joje numatytos darbų kainos neatitinka rangos sutartyje nustatytos darbų kainos, joje nenumatyti darbai atliktini pagal rangos sutartį, sąmatoje pateikti įkainiai sudaryti datomis, kurios neatitinka rangos sutarties pasirašymo datos. Ieškovas neparengė lokalinės sąmatos iki šalims pasirašant rangos sutartį, todėl šalių susitarimu ji nebuvo patvirtinta (pasirašyta), ieškovas jos neparengė ir vykdydamas statybos rangos darbus. Kadangi lokalinė sąmata su atsakovu nebuvo suderinta, o įkainiai ir darbų apimtys joje ieškovo yra nustatyti vienašališkai, todėl ieškovas neturi teisės remiantis šia lokaline sąmata ir reikalauti iš atsakovo apmokėjimo už tariamai atliktus darbus. 2008 m. gruodžio mėn. ieškovas neatliko tokios apimties ir kainos darbų, kurie yra nurodomi 2008 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte, kadangi jau 2008 metų lapkričio mėn. ieškovas faktiškai nustojo vykdyti savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį. 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėn. buvo sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis dėl tų darbų atlikimo, kuriuos atlikti buvo įsipareigojęs ieškovas ir kurių kaina 448 762 Lt. 2008 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte ieškovas nurodo medžiagas ir statybos darbus, kurias iš trečiųjų asmenų užsakė ir sumokėjo pats atsakovas, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo dar kartą sumokėti už tas medžiagas ir darbus, už kuriuos atsakovas jau yra sumokėjęs. Be to, ieškovo nurodomi darbai nėra priimti ne tik atsakovo, bet ir statybos techninės priežiūros atstovo. Kadangi ieškovas pagal rangos sutartį darbų yra atlikęs už 375 646 Lt, o atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 689 988,67 Lt, todėl atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 314 342,67 Lt, kaip be pagrindo įgytą turtą.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo priešieškinį prašė jį atmesti, o ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovo pateikti kasos pajamų orderio kvitai yra ne UAB „Natura bona“, bet  UAB „MNV grupė“ kasos pajamų orderiai, kurioje projektų vadovas A. T. tuo metu dirbo, todėl buvo panaudoti UAB „MNV grupė“ orderių kvitai. 2009 m. sausio 6 d. buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas, kurį pasirašė L. Z., jame nurodyti visi jo mokėjimai 464 550 Lt sumai. Ekspertai išvadose nepagrįstai sumažina darbo užmokesčio sąnaudas 30-40 %, pelno normą iki 2 %, o pridėtines išlaidas iki 5%, kadangi statybinės bendrovės tokiais koeficientais netgi sunkmečio laikais nedirba.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovo UAB „Natura bona“ atsakovui L. Z. 89 342,67 Lt, kaip be pagrindo įgytą turtą, ir 3 100 Lt turėtų ekspertizės išlaidų, likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Nustatė, kad atsakovas L. Z. ir ieškovas UAB „Natura bona“ 2008 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas UAB „Natura bona“ įsipareigojo atlikti visus statybos remonto rekonstrukcijos darbus objekte, esančiame Vytauto g. 21, Druskininkuose (Sutarties 3 punktas). Šalių susitarimu sutarties kaina buvo nustatyta – 900 000 Lt ir negalėjo būti didinama per visą sutarties galiojimo laiką, taip pat buvo numatytas 10 procentų nuo sutartos sumos avansas – 90 000 Lt. Sutartimi buvo numatyta, kad papildomus darbus rangovas atliks savo sąskaita, o jei atsiras būtinybė keisti sutarties kainą, tuomet turi būti įformintas papildomas šalių susitarimas, kuris įsigalioja jį patvirtinus šalims (sutarties 4 punktas). Darbus sutartimi buvo numatyta užbaigti iki 2008 m. gruodžio 31 d. (sutarties 6 punktas). Atsikaitymas buvo numatytas vykdyti pagal suderintus įvykdytų darbų aktus ir pasirašytas PVM sąskaitas faktūras, o užsakovo patvirtintos PVM sąskaitos faktūros apmokamos per 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos pasirašymo dienos (sutarties 8.1, 8.4 punktai). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad lokalinė sąmata 976 067 Lt sumai prieš pasirašant sutartį nebuvo sudaryta ir pasirašyta šalių, o ieškovas neįrodė, kad papildomi darbai buvo neatidėliotini ir atitiko užsakovo interesus, kadangi dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas(CK 6.684 str. 5 d.). Teismas vadovavosi teismo eksperto pagal sutarties sąlygas sudaryta lokaline sąmata ir eksperto nurodytomis išvadomis, kad pagal sudarytą rangos sutartį buvo galima atlikti darbus už 900 000 Lt, todėl atmetė atsakovo argumentus, jog sutartimi numatytų darbų nebuvo galima atlikti už nustatytą sutarties kainą, kadangi šalių pasirašytos sutarties sąlygos nėra nuginčytos, o sutarties kaina yra laisvo šalių susitarimo rezultatas. Atliktos ekspertizės išvadų pagrindu nustatęs ieškovo atliktų darbų apimtis ir jų vertę, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, kad ieškovas buvo atlikęs didžiąją statybos darbų dalį. Nurodė, kad tai paneigia ir atsakovo pateiktos nuotraukos, patvirtinančios vizualinį ieškovo atliktų darbų lygį 2008 m. gruodžio mėn., kuomet, kaip pripažįsta ir pats ieškovas ir ką patvirtino ieškovo liudytojas M. S., buvo nutraukti statybos darbai bei kiti byloje esantys įrodymai. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo ieškovui sumokėtos 464 988,67 Lt sumos, kurią pripažįsta abi šalys, tačiau atsakovas teigia, kad be šios sumos jis ieškovui yra sumokėjęs daugiau, t.y. viso 689 988,67 Lt ir nurodo, kad buvo dar papildomai sumokėta kasos pajamų orderio kvitais: 2008-08-04 avansinis mokėjimas – 50 000 Lt, 2008-08-14 – 40 000 Lt, 2008-09-03 - 47 000 Lt, 2008-09-25 - 63 000 Lt, 2008-10-03 – 25 000 Lt (t.1, b.l. 107-111), viso 225 000 Lt suma. Ieškovas nurodė, kad šie pajamų orderių kvitai išrašyti ne UAB „Natura bona“, bet UAB „MNV grupė“ orderiuose, ir juos pasirašęs  projektų vadovas A. T. bei juose nurodyta vyr. finansininkė T. J. yra ne ieškovo, bet UAB „MNV grupė“ darbuotojai. Liudytojas A. T. parodė, kad pinigus ėmė UAB „Natura bona“ vardu ir ši bendrovė vėliau juos užpajamavo, atlikdama užskaitą jo (A. T.) IĮ „Minaiva“, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas nėra įrodęs, kad jis pinigines sumas pagal ginčijamus kasos orderių kvitus yra įmokėjęs būtent UAB „Natura bona“. Atsakovas, teismo vertinimu, sumokėdamas dideles pinigų sumas turėjo įsitikinti, kad jas sumoka tinkamai ir tinkamam asmeniui, t.y. kad sumoka būtent rangovo UAB „Natura bona“ įgaliotam asmeniui. Kadangi šias pinigų sumas pasirašytinai priėmė A. T., todėl pastarajam neturint įgalinimų veikti ieškovo vardu (tuo metu nedirbo ir nebuvo kasininku), atsakovas savo reikalavimą dėl nepagrįstai įgyto turto gali reikšti tiesiogiai A. T.. Teismas,  nustatęs, kad ieškovas yra atlikęs darbų už 375 646 Lt, o atsakovas jam yra sumokėjęs 464 988,67 Lt, padarė išvadą, kad ieškovas be pagrindo yra įgijęs 89 342,67 Lt, kurie priteistini atsakovui iš ieškovo vadovaujantis CK 6.237 straipsniu.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas BUAB „Natura bona“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 212 189,40 Lt už atliktus statybos darbus, 7 639,20 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško įvykdymo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovas, vykdydamas rangos sutartį, turėjo 575 459,07 Lt tiesioginių išlaidų, iš kurių tik 464 988,67 Lt atsakovas sumokėjo ieškovui, todėl šiuos įrodymus ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui.

2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad L. Z., vykdydamas sutartį, veikė prieš UAB „Natura bona“, trukdė jai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nenutraukęs sutarties su generaliniu rangovu, pažeisdamas sutarties 5.1.8 sąlygą, sudarinėjo sutartis su subrangovais, suteikdamas kitus darbų atlikimo terminus ir tokiu būdu sužlugdė sutarties vykdymą. L. Z. kišosi į UAB „Natura bona“ komercinę veiklą, tiesiogiai mokėdamas pinigus subrangovams, ir tokiu būdu atimdamas iš UAB „Natura bona“ subrangovų kontrolės svertus. Perdavęs sutarties vykdymą kitiems rangovams, jis privalėjo su UAB „Natura bona“ atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik ekspertų išvadomis ir nevertino aplinkybių , kad į bylą atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie rangos sutarties nutraukimą bei pretenzijų dėl statybos darbų terminų nesilaikymo, o atsakovo pateiktas 2009 m. sausio 20 d. įspėjimas dėl sutarties nutraukimo ieškovui nurodytu metu nebuvo įteiktas. Šis dokumentas atsirado vėliau, kai iš atsakovo buvo reikalaujama sumokėti pagal atliktų darbų aktą išrašytas sąskaitas –faktūras.

Atsakovas L. Z. nurodė, kad su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka. Pažymi, kad atsakovas statybos darbų žurnalą teismui pateikė ne tuo tikslu, kad atsakovas prašytų teismo vadovautis A. T. vardu darytais įrašais statybos darbų žurnale, o siekdamas įrodyti, jog ieškovas 2008 m. gruodžio mėn., kaip jis pats teigia, negalėjo atlikti rūsio kasimo darbų, kadangi dar 2008 m. lapkričio 20 d. buvo pradėti rūsio grindų paruošimo betonavimui darbai (plėvelės ir armavimo tinklo klojimas), o 2008 m. gruodžio 5 d. jau buvo pradėti ir rūsio grindų betonavimo darbai, kuriuos atliko UAB „Sulfinita“. Būtent šias aplinkybes ir patvirtina statybos darbų žurnale UAB „Sulfinita“ darbuotojų, o ne A. T. padaryti įrašai. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo naujas aplinkybes, t.y. kad ieškovas, vykdydamas rangos sutartį su atsakovu, neva turėjo 575 459,07 Lt išlaidų, o atsakovas jų visų nepadengė, dėl ko atsakovas ieškovui yra skolingas 110 470,40 Lt. Tokiu būdu ieškovas keičia savo reikalavimų pagrindą – įrodinėja nebe tai, už kokią sumą atliko statybos darbų pagal rangos sutartį, sudarytą su atsakovu, o kokias išlaidas patyrė atlikdamas darbus objekte. Tokias išlaidas ir jų dydį ieškovas įrodinėja į bylą teikiamais naujais rašytiniais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atsisakė priimti. Taigi ieškovo apeliaciniame skunde naujai nurodomos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti nagrinėjamos ir jų kontekste neturėtų būti sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo. Atsakovui, kaip ir bet kuriam kitam statybos darbų užsakovui, sudarant 2008 m. rugpjūčio 1 d. statybos rangos sutartį su ieškovu, vienas svarbiausių kriterijų buvo ieškovo pasiūlyta statybos darbų atlikimo kaina. Jei ieškovo pasiūlyta kaina, už kurią ieškovas būtų įsipareigojęs atlikti sutartyje numatytus darbus, būtų kita (t. y. didesnė), atsakovas su ieškovu sutarties net nebūtų pasirašęs. Tuo tarpu ieškovas save pristatė kaip statybos darbų profesionalą, turintį visus reikiamus atestatus, todėl atsakovui, nekilo ir neturėjo kilti jokių abejonių dėl to, kad už tą kainą, kuri buvo numatyta statybos rangos sutartyje, darbai bus atlikti tinkamai ir pilna apimtimi. Taigi, jei kaina rangos sutartyje ir buvo nurodyta mažesnė už rinkos kainą, tai ne atsakovas klaidino ieškovą, o ieškovas atsakovą, kadangi būtent pastarasis ir pasiūlė atlikti darbus už 900 000 Lt kainą. Šioje civilinėje byloje sprendžiama, už kokią sumą ieškovas atliko statybos rangos darbų objekte ir kokią sumą atsakovas už tuos darbus yra sumokėjęs. Pirmoji grupė aplinkybių, atsakovo nuomone, yra kvalifikuotai išnagrinėta ir atskleista prof. habil. dr. L. U. ekspertizės akte, kurio ieškovas iš esmės pirmosios instancijos teisme net neginčijo ir teismo neprašė skirti pakartotinės ekspertizės. Atsižvelgiant į tai, kad šalys buvo susitarusios dėl konkrečios atliktų darbų kainos (900 000 Lt įskaitant PVM), o pats ieškovas neteikė atsakovui jokių pranešimų apie tai, kad yra būtina atlikti papildomus darbus, didinti darbų kainą, ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo apmokėti tokių papildomų darbų vertę, todėl, atsakovo nuomone, pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 84 225,54 Lt už papildomus darbus priteisimo.

Apeliantas L. Z. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą pakeisti toje dalyje, kurioje atsakovo priešieškinys tenkintas iš dalies ir priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančias aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nėra gavęs atsakovo pagal ginčijamus kasos pajamų orderių kvitus sumokėtų pinigų. Minėtuose kasos pajamų orderiuose, kuriuos pasirašė A. T., nurodyta, kad ūkio subjekto, kuris priima pinigus, pavadinimas yra UAB „Natura bona“, o ne UAB „MNV grupė”, taip pat nurodytas būtent UAB „Natura bona” juridinio asmens kodas (30002203). Kasos pajamų orderiuose be kita ko aiškiai nurodoma, kad A. T. pareigos yra projektų vadovas, t. y. būtent tos, kurias jis ėjo dirbdamas UAB „Natura bona”. Pats ieškovas ne kartą buvo nurodęs, kad A. T. dirbo UAB „Natura bona“ ir tai be kita ko sąlygojo ir pačios UAB „Natura bona“ elgesys, kuri atsakovui leido suprasti, kad A. T. ir yra šios įmonės darbuotojas. Atsakovui nei karto nebuvo nurodyta ir paaiškinta, kad objekte dirba tokia įmonė kaip UAB „MNV grupė“ arba IĮ „Minaiva“. Be to, nors darbo sutartis su A. T. buvo sudaryta tik 2008 m. spalio 1 d., tačiau pats A. T. teismo posėdyje Kauno apygardos teisme pripažino ir patvirtino, kad UAB „Natura bona“ dirbo jau anksčiau.

2. Aplinkybė, kad 2009 m. sausio 6 d. skolų suderinimo akte buvo konstatuota, kad atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 464 550 Lt, nepaneigia fakto, kad pagal ginčijamus orderius ieškovas gavo pinigus. Šio akto surašymo metu ieškovas su savimi neturėjo ieškovo ginčijamų kasos pajamų orderių kvitų, kurie buvo išrašyti A. T. iki 2008 m. spalio 3 d. ir todėl šalys susitarė, kad tame skolų suderinimo akte ankstesni kasos pajamų orderių kvitai fiksuojami nebus.

3. Ieškovo darbuotojų veiksmai, kai ieškovui mokami pinigai priimami neva ieškovo vardu, tačiau vėliau teigiama, kad jokie pinigai gauti nebuvo, apelianto nuomone, kaip tik parodo ieškovo ir ieškovo įmonės darbuotojų nesąžiningumą bei aplaidų apskaitos tvarkymą, kai iš tikrųjų įmonėje gautos pajamos nėra apskritai nurodomos kaip gautos bei atitinkamai nuo tokių gautų pajamų nėra mokami reikalingi mokesčiai valstybei. Esant tokiai aplinkybei, kai atsakovo ieškovui sumokėti pinigai nefigūruoja nei UAB ,,Natura bona”, nei UAB „MNV grupė” buhalterijoje, bankroto administratorius turėtų tokiu būdu ieškovui padarytos žalos atlyginimo reikalauti iš paties A. T., kuris galimai ir pasisavino atsakovo ieškovui sumokėtus pinigus, o ne reikalauti sumokėti dar kartą tas pačias sumas iš atsakovo.

Ieškovas BUAB “Natura bona” prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovo skundą. Nurodė, kad statybos rangos sutartis nuo pat pradžių buvo sudaryta netinkamai, buvo stengiamasi apgauti rangovą UAB “Natura bona” ir jo sąskaita pasipelnyti. Kadangi A. T. ieškovo įmonėje pradėjo dirbti tik nuo 2008 m. spalio 1 d., atsakovas dėl su A. T. sudarytų sandorių ir perduotų pinigų pretenzijas turi reikšti tiesiogiai jam. Pažymėjo, kad iš Alytaus rajono apylinkės teismo gauto 2009 m. sausio 6 d. skolų suderinimo akto Nr.1 matyti, kad šiuo aktu L. Z. patvirtino rangovui UAB „MNV grupė“, kad už statomą objektą adresu Vytauto g.21, Druskininkai, UAB „MNV grupė“ pavedimais sumokėjo 59 082 EUR.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovas (rangovas) pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. statybos rangos sutartį įsipareigojo atlikti visus pastato Vytauto g. 21 Druskininkuose statybos remonto rekonstrukcijos darbus už 900 000 Lt ir perduoti atliktą darbą atsakovui (užsakovui), o atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti rangos sutartimi sutartą 900 000 Lt kainą. Ieškovas nurodo, kad atsakovui yra atlikęs darbų už 677 178 Lt sumą, atsakovas už darbus yra apmokėjęs 464 988,67 Lt sumą, liko neapmokėta 212 189 Lt suma. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieškovas atliko darbų už 375 646 Lt, ką nustatė teismo ekspertas ir ieškovui yra sumokėjęs 689 988,67 Lt t. y. teigia, kad ieškovui už atliktus darbus permokėta 314 342,67 Lt. Šalys atliktų darbų apimčių neginčija. Ginčas tarp šalių iš esmės yra kilęs dėl atliktų darbų kainos.

Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai yra nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 str.). Šiuo atveju šalys rangos sutartyje nurodė konkrečią darbų kainą – 900 000 Lt. Rangos sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikslė sąmata ir jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas (CK 6.653 str. 3 d.). Sudarant statybos rangos sutartį ieškovas darbų sąmatos nepateikė. Ieškovas sąmatą atsakovui pateikė 2009 m. vasario 21 d., tačiau atsakovas sąmatos nepatvirtino. Taigi, darbų sąmata, sudaryta ieškovo, neįsigaliojo ir netapo sudėtine rangos sutarties dalimi.

Jeigu statybos rangos sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai sutarties sudarymo momentu nebuvo galima nustatyti viso darbų kiekio arba visiems darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 str. 5 d.). Tačiau įstatymas numato galimybę rangovui reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį, jeigu rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina iš esmės padidėja, o rangovas sutarties sudarymo metu to negalėjo numatyti (CK 6.653 str. 6 d.). Ieškovas reikalavimo atsakovui pakeisti sutartį (padidinti kainą), nutraukti sutartį, kaip numatyta CK 6.204 str., nereiškė, vadinasi neturi teisės reikalauti padidinti rangos sutartyje nustatytą 900 000 Lt darbų kainą, o užsakovas – sumažinti. Tai reiškia, kad ieškovo faktiškai atliktų darbų kaina turi būti skaičiuojama atsižvelgiant į šalių rangos sutartimi sutartą konkrečią 900 000 Lt kainą.

Teismo paskirtas ekspertas sudarė darbų sąmatą atsižvelgiant į konkrečią 900 000 Lt rangos sutartyje nustatytą kainą ir pagal šią sąmatą paskaičiavo ieškovo atliktų pagal sutartį darbų kainą. Ekspertas nustatė, kad ieškovas atsakovui atliko statybos darbų už 375 646 Lt (jeigu laikyti, kad UAB ,,Toma” buvo ieškovo subrangovas) arba 248 126 Lt (jeigu laikyti, kad UAB ,,Toma“ buvo atsakovo subrangovas).

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik eksperto išvada, kuri teismui nėra privaloma, kad teismas nevertino, kad kiekviena konkreti įmonė tuos pačius darbus gali atlikti skirtingomis kainomis, kad vykdant sutartį buvo patirta 575 459,07 Lt tiesioginių išlaidų (objekte sunaudota elektros energija, apmokėjimas už medžiagas, transporto paslaugos, mechanizmų nuoma, užmokestis subrangovams ir kt.), o atsakovas sumokėjo tik 464 988,67 Lt.

Kaip matyti iš ekspertizės akto vidutinę statybos darbų rinkos kainą ekspertas skaičiavo pagal UAB ,,Sistema“ sąmatų sudarytą programą. Į eksperto sudarytą sąmatą įtrauktos ne visas ieškovo turėtos išlaidos, tačiau negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad sudarant sąmatą turėjo būti įskaičiuotos visos turėtos išlaidos. Minėta rangos sutartimi rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą. Šiuo atveju ieškovas prisiėmė riziką atlikti pastato remonto ir rekonstrukcijos darbus už 900 000 Lt. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalys susitaria dėl konkrečios kainos ir tokią sulygtą rangos darbų kainą nustato sutartyje, tai sutarties vykdymo procese paaiškėjus, kad rangovo išlaidos yra didesnės, nei sulygta kaina, tai nesudaro pagrindo pripažinti sutarties sąlygas dėl konkrečios kainos nustatymo negaliojančia, o gali būti sprendžiami sutarties kainos pakeitimo klausimai (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-543/2006). Rangos sutarties sąlyga dėl kainos nebuvo pakeista, ieškovas tokio reikalavimo atsakovui nepareiškė, todėl ekspertas pagrįstai sąmatą sudarė ir atliktų darbų kainą apskaičiavo atsižvelgdamas į rangos sutartimi nustatytą 900 000 Lt kainą. Taigi, kai šalys statybos rangos sutartimi buvo nustačiusios konkrečią kainą, tai jos turi priimti tokio susitarimo pasekmes. Šiuo atveju didesnių išlaidų pasekmės tenka ieškovui.

Teisėjų kolegija, remdamasis išdėstytais argumentais ir nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi eksperto sudaryta sąmata ir ieškovo atliktų darbų nustatyta kaina, teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 212189,40 Lt už atliktus statybos darbus, atitinka statybos rangos santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra pagrindo jo naikinti (CPK 330 str.).

Atsakovas priešieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 314 342,67 Lt sumą. Nurodo, kad ieškovui yra sumokėjęs daugiau nei ieškovas jam yra atlikęs darbų. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 464 988 Lt. Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį iš dalies tenkino – priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 89 342,67 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovas yra atsakovui sumokėjęs 464 988 Lt, o darbų atliko už 375 646 Lt sumą. Skirtumas tarp atsakovo ieškovui sumokėtos sumos ir faktiškai atliktų darbų kainos sudaro 89 342,67 Lt. Dėl pirmiau išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo atliktų darbų kainą, pagrįstai vadovavosi eksperto nustatytomis kainomis. Atsakovui sutikus, kad UAB ,,Toma“, kaip ieškovo subrangovas statybos objekte atliko metalo konstrukcijų montavimo darbus 127 520 Lt sumai, nustatė, kad ieškovo atliktų darbų kaina yra 375 646 Lt.

Užsakovas turi pareigą iš rangovo priimti atliktus darbus ir už juos apmokėti. Šiuo atveju statybos rangos sutartis buvo nutraukta iki galutinio darbų rezultatų priėmimo ir ieškovas turi teisę reikalauti, o atsakovas pareigą apmokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 str.). Atsakovas faktiškai ieškovo atliktus darbus yra priėmęs ir už juos apmokėjęs 89 342,67 Lt daugiau, nei priklauso pagal statybos rangos sutartimi nustatytą kainą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo priešieškinį šioje dalyje patenkino.

Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl pinigų perdavimo-priėmimo pagal kasos pajamų orderius: 2008 m. rugpjūčio 4 d. – 50 000 Lt, 2008 m. rugpjūčio 14 d. – 40 000 Lt, 2008 m. rugsėjo 3 d. – 47 000 Lt, 2008 m. rugsėjo 25 d. – 63 000 Lt, 2008 m. spalio 3 d. – 25000 Lt (t. 1 b. l. 107-111). Minėtuose kasos pajamų orderiuose įrašyta, kad pinigus iš atsakovo priima projektų vadovas A. T. ir jo parašas patvirtina pinigų iš atsakovo gavimo faktą. Vyr. finansininke orderyje įrašyta T. J., tačiau jos parašo apie pinigų gavimą nėra. Byloje nustatyta, kad A. T., kuris savo parašu patvirtino pinigų iš atsakovo gavimą, UAB ,,Natura bona“ pradėjo dirbti tik nuo 2008 m. spalio 1 d. A. T. įgalinimai nei kaip UAB ,,Natura bona“ darbuotojui, nei kaip fiziniam asmeniui, ar kitos įmonės darbuotojui priimti iš užsakovo (atsakovo) pinigus suteikti nebuvo. A. T. 2008 m. spalio 3 d. (jau dirbdamas UAB ,,Natura bona“) iš atsakovo priėmė 25 000 Lt. Minėta A. T. dirbo projektų vadovu ir jam įgalinimai priimti pinigus iš ieškovo suteikti nebuvo. UAB ,,Natura bona“ kasininku dirbo M. S., vyr. buhaltere V. B.. Atsakovas dokumento (kasos pajamų orderio), pasirašyto UAB ,,Natura bona“ buhalterės ir kasininko apie tai, kad jis pinigus perdavė ieškovui UAB ,,Natura bona“ ir pastaroji juos priėmė, bei kuris patvirtintų pinigų perdavimo-priėmimo faktą, nepateikė (Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo Taisyklių 2007 m. redakcijos 3 punktas). Kasos pajamų orderiai, kuriais atsakovas įrodinėja 225 000 Lt sumokėjimą ieškovui, nepatvirtinti ieškovo buhalterės ir kasininko parašais. Pajamų orderiuose kasininku nurodytas darbų projektų vadovas A. T., kuriam įgalinimai priimti į kasą pinigus nebuvo suteikti, o T. J., nurodyta kaip vyr. buhalterė, apskritai nebuvo UAB ,,Natura bona“ darbuotoja. Ji dirbo buhaltere bendrovėje ,,MWN“, kurioje A. T. dirbo direktoriaus pavaduotoju.

Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis CPK 178 str., 185 str. numatytų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, nustatė, kad atsakovas pagal kasos pajamų orderius 225 000 Lt ieškovui neperdavė, o ieškovas šios  sumos iš atsakovo nepriėmė, ir pagrįstai atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovo 225 000 Lt atmetė.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti 84 225,54 Lt sumą, kuri yra įskaityta į 212 188,40 Lt ieškinio sumą, atmetė. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šis reikalavimas atmestas, nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai,  teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad ieškovas neįvykdė CK 6.684 straipsnio 4 dalyje rangovui nustatytų pareigų pranešti atsakovui (užsakovui) apie būtinumą atlikti papildomus darbus, neįrodė, kad buvo keičiamas statybos projektas ir vadovaudamasis CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalimis pagrįstai reikalavimą apmokėti už papildomus darbus atmetė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Danutė Milašienė

                                                                      Gintaras Pečiulis

                                                                      Donatas Šernas