DOK-1899
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03198-2023-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. gegužės 7 d. paduotu ieškovės UAB „Desidus“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB ,,Desidus“ prašė teismo: 1) pripažinti, kad ieškovės UAB ,,Desidus“ direktoriaus 2023 m. kovo 31 d. įsakymas „Dėl projektų valdymo vadovės A. L. darbo sąlygų pakeitimo“ yra teisėtas; 2) netenkinti atsakovės A. L. reikalavimų dėl darbo užmokesčio nepriemokos išieškojimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovė A. L. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį ir įpareigoti ieškovę UAB ,,Desidus“ tenkinti atsakovės prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu, kol neišnyks Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės; priteisti iš ieškovės atsakovei 321,21 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio; priteisti iš ieškovės atsakovei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir pripažino, kad ieškovės UAB ,,Desidus“ direktoriaus 2023 m. kovo 31 d. įsakymas „Dėl projektų valdymo vadovės A. L. darbo sąlygų pakeitimo“ yra neteisėtas; teismas taip pat priteisė iš ieškovės UAB ,,Desidus“ 321,21 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. vasario 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą.
Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Desidus“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą, ir ieškinį tenkinti.
Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant darbo ginčą buvo pažeistas teisinės valstybės principas. Konstitucinio Teismo nutarimuose konstatuota, kad ūkinės veiklos reguliavimu valstybė privalo siekti ne atskirų asmenų gerovės, o būtent bendros tautos gerovės; bendra tautos gerovė neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, t. y. to subjekto, kurio veikla yra reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio subjektą arba kitaip su juo susijusių, gerovei, jų teisėms ir teisėtiems interesams; Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nurodytu ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai ribojami daugiau nei būtina viešajam interesui užtikrinti, konstitucinėms vertybėms apsaugoti; ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima pateisinti ir tokio teisinio reguliavimo, kai tam tikra ūkinė veikla yra pernelyg ribojama arba draudžiama dėl to, kad, įstatymų leidėjo nuomone, ji esą nėra naudinga visuomenei, nors ir nėra jai žalinga; įstatymų leidėjas kuria palankią teisinę terpę tokiai ūkinei veiklai, kuri, tenkindama ūkio subjekto interesus, tarnautų ir bendrai tautos gerovei; reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžo jų iniciatyvą, nesudaromos galimybės jai reikštis (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. balandžio 9 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).
2. Atsižvelgiant į šias Konstitucinio Teismo nuostatas, teismai turi teisę pagal savo kompetenciją spręsti tik santykius, sureguliuotus įstatymų, bet neturi teisės priiminėti sprendimus, reguliuojančius darbo organizavimą konkrečioje įmonėje, darbo funkcijų paskirstymą gamyboje, gamybos vykdymą ir organizavimą ir kuris konkrečiai darbuotojas turi atlikti konkrečias funkcijas, kurių darbdavys nenumatė ir neaptarė priimant darbuotoją pagal darbo sutartį. Darbo ginčą inicijavo nėščia darbuotoja, kurios teises gina įstatymas, bet ir ginant nėščią moterį teisinė valstybė turi išlaikyti pusiausvyrą tarp darbdavio kaip gamybos organizatoriaus ir gamybos vykdytojo ir darbuotojo, kuris atėjęs pas darbdavį dirbti laisva valia sudarė darbo sutartį.
3. Teismai netinkamai taikė DK 32 str. bei 52 str. nuostatas. Esminiai darbo sutarties požymiai yra pavaldumas bei darbas darbdavio naudai, o ne atvirkščiai, tai ne darbdavys turi paklūsti pagal subordinaciją savo darbuotojui, kuris pradėjęs dirbti savavališkai keičia savo darbines funkcijas ir tai reiškia, kad jis nemoka dirbti pavesto darbo. Byloje nekilo ginčo, kad darbdavys nemokėjo atsakovei sulygto darbo užmokesčio, net atsakovei neatliekant darbinių funkcijų. Darbdavys, bendrovės direktorius, naudojosi savo teise leisti darbuotojai neatvykti į darbą dėl blogos savijautos dėl nėštumo ir nereikalavo iš darbuotojos pateikti patvirtinti savo neatvykimą į darbą medicininius dokumentus, neformino pravaikštų, bet tai automatiškai nereiškia, kad darbdavys sutiko pakeisti darbo sutartį dėl nuotolinio darbo organizavimo DK 52 str. prasme. Teismai nevertino, ar darbuotojos reguliarus darbas ir atliekamos funkcijos, susijusios su gamybos organizavimu visą darbo dieną iš namų, atitinka darbdavio interesus organizuojant pramoginių laivų bei modelinių namų gamybą bei jų surinkimą. Įvertinę darbdavio įsakymą neteisėtu, teismai automatiškai pradėjo reguliuoti nustatytą gamyboje technologinę grandinę, nepaaiškinę, kuo konkrečiai pasireiškia neteisėtas įsakymu nustatytas variantas, kai pusę dienos darbuotojas dirba gamyboje, o kitą pusę dienos – iš namų. Ieškovės įsitikinimu, toks įsakyme įtvirtintas interesų pusiausvyros užtikrinimas labiau atitiko teisėtumo, sąžiningumo bei teisėtumo principus. Raštiškas susitarimas ir kitos procedūros, susijusios su nuotolinio darbo organizavimu, tarp darbdavio ir darbuotojo iki įsakymo priėmimo nebuvo priimtos, nes neatitiko nei darbdavio, nei darbuotojo interesų. Pripažinę įsakymą dėl darbo sąlygų pakeitimo neteisėtu, nenustatę būtinų sąlygų dėl darbo sutarties pakeitimo, teismai grąžino šalis į pirminę pradinę padėtį, t. y. 2022 m. balandžio 1 d. darbo sutarties sąlygas, kurios iš viso nenumatė nuotolinio darbo, todėl teismai formuoja ydingą teismų praktiką, kad pateisinti neva silpnosios šalies (atsakovės) nepagrįstus reikalavimus, įsikišant į darbdavio gamybos organizavimą. Tenkinus vienos darbuotojos norą dirbti iš namų, įmonė negalės realiai įgyvendinti tokio sprendimo, nes įmonė patirs daugiau sąnaudų, nei turės naudos iš tokio darbuotojo.
4. Teismai nevertino pateiktų ieškovės įrodymų, t. y. PVM sąskaitų-faktūrų, susirašinėjimo el. laiškais, aktais, liudytojų parodymų, kad atsakovė po sutarties sudarymo atlikinėjo darbo funkcijas gamykloje, o ne namuose. Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, 2015-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).
5. Priėmę sprendimą ir nutartį dėl įsakymo neteisėtumo, teismai nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės manymu, tai ne išgyvenimų kompensacija, o neteisėtas praturtėjimas darbdavio sąskaita.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei UAB ,,Desidus“ (j. a. k. 304034704) 155 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. gegužės 7 d. AB Šiaulių banke mokėjimo nurodymu Nr. 0507124826083.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė