Civilinė byla Nr. e2S-2316-1041/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08553-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.6.19
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. G.-K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – notarė S. Ž., I. G. ir I. G..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (palikėjo dukra (toliau – pareiškėja) pareiškimu teismo prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą tėvo L. G. (toliau – palikėjas, tėvas) palikimui priimti.
2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas. Pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta Nyderlanduose, todėl mirus tėvui pareiškėja buvo atvykusi į Lietuvą, dalyvavo jo laidotuvėse. Pareiškėjos tėvas turėjo sutuoktinę suinteresuotą asmenį I. G. (toliau – suinteresuotas asmuo (palikėjo sutuoktinė), su kuria po tėvo mirties, pareiškėja intensyviai bendravo daugiausiai nuotoliniu būdu. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo (palikėjo sutuoktinė) kalbėjosi ir bendravo dėl palikimo klausimų sprendimo. Suinteresuotas asmuo (palikėjo sutuoktinė) pareiškėją tikino, kad palikimo priėmimo klausimus tvarkys ji, jog jau yra pasikreipusi į Lietuvos Respublikos notarų biurą, kuris visus su palikimu susijusius klausimus išspręs, notaras turintis ir pareiškėjos duomenis. Pareiškėja suprato, kad suinteresuotas asmuo (palikėjo sutuoktinė) notarui yra pateikusi dokumentus dėl mirusiojo asmens palikimo priėmimo ir pareiškėjos vardu, todėl ji papildomai teiravosi ir prašė atnaujinti informaciją dėl palikimo priėmimo aplinkybių, tačiau suinteresuotas asmuo (palikėjo sutuoktinė) vengė nurodyti notarų biurą į kurį buvo pasikreipusi. Suėjus trims mėnesiams palikimą priimti, pareiškėjai kilo įtarimų, kad suinteresuotas asmuo (palikėjo sutuoktinė) tikslingai pareiškėją klaidino, tikėtinai siekdama, jog ji praleistų įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškėja, supratusi, kad yra apgauta, 2025 m. kovo 6 d. raštu kreipėsi į suinteresuotą asmenį (palikėjo sutuoktinę) prašydama išduoti rašytinį notarinį sutikimą, jog pareiškėja galėtų palikimą priimti, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukė. Iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo turinio matoma, kad turtas, kurio ½ dalį galėjo priimti pareiškėja yra sąlyginai didelis, t. y. butas Palangoje, kurio vidutinė rinkos vertė pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenis yra 61 000 Eur, lėšos banko sąskaitoje, automobilis, taip pat vertybiniai popieriai, kurių vertė yra 10 000,40 Eur. Pareiškėja mažiausiai galėjo paveldėti 35 000 Eur, tačiau dėl nesąžiningų suinteresuoto asmens (palikėjo sutuoktinės) veiksmų, šio turto neįgijo.
3. Suinteresuotas asmuo (palikėjo sutuoktinė) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti pareiškėjos pareiškimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 423,50 Eur nuostolius dėl ginčo sprendimo neteismine tvarka. Atsiliepime nurodoma, kad iš su pareiškimu pridedamų susirašinėjimų tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens (palikėjo sutuoktinės) akivaizdžiai matyti, jog pareiškėja siekė nukrypti nuo įstatyme nustatytų palikimo priėmimo dalių, su kuo suinteresuotas asmuo (palikėjo sutuoktinė) nesutiko. Pareiškėja turėjo objektyvią galimybę įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teises, nepraleidus įstatyme nustatyto termino, tačiau veikė neatsakingai ir neapdairiai. Terminas palikimui priimti buvo praleistas nepateisinamai ilgą laiko tarpą, t. y. daugiau kaip vienerius metus. Suinteresuotas asmuo (palikėjo sutuoktinė) nėra teisininkė, neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių, todėl nėra suprantama, kodėl pareiškėja dėl palikimo priėmimo klausimų nesikreipė į Lietuvos Respublikoje veikiantį notarą, advokatą ar kitą specialistą, kuris būtų galėjęs suteikti išsamią ir efektyvią konsultaciją dėl tinkamo palikimo priėmimo. Pareiškėja apie palikimo atsiradimą sužinojo identišku momentu, kaip ir suinteresuotas asmuo (palikėjo sutuoktinė) – velionio mirties momentu, tačiau pareiškėja nesiėmė jokių reikšmingų teisinių ar faktinių veiksmų, kuriais galėtų tinkamai priimti palikimą.
4. Suinteresuotas asmuo I. G. (toliau – palikėjo ir suinteresuoto asmens dukra) atsiliepimu pareiškimą prašė atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja neįrodė svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo (palikėjo ir suinteresuoto asmens dukra), būdama pirmos eilės įpėdinė, sąmoningai nesikreipė su pareiškimu į vietos notarą dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo, nes jai buvo žinoma, kad palikėjo palikimą tvarkosi jos mama suinteresuotas asmuo (palikėjo sutuoktinė) ir ji tam neprieštaravo.
5. Suinteresuotas asmuo (notarė) atsiliepimu prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja į notaro biurą nesikreipė ir palikimo nepriėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Kreipėsi tik suinteresuotas asmuo (palikėjo sutuoktinė). Todėl jai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Atnaujino pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą tėvo palikimui priimti.
7. Teismas iš byloje esančių pareiškėjos ir suinteresuoto asmens (palikėjo sutuoktinės) susirašinėjimų nustatė, kad pareiškėja buvo išreiškusi valią priimti palikimą. Suinteresuotas asmuo (palikėjo sutuoktinė) susirašinėdama su pareiškėja patikino ją, kad į notarę yra kreiptasi ir ji turi įpėdinių duomenis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nesutiko su suinteresuoto asmens (palikėjo sutuoktinės) argumentais, kad pareiškėja veikė neatsakingai ir neapdairiai dėl to praleido terminą palikimui priimti. Nors suinteresuotas asmuo (palikėjo sutuoktinė) ir nėra teisininkė, neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių, tačiau privalėjo palikėjo dukrai pareiškėjai aiškiai atsakyti / nurodyti į kurį notaro biurą ji kreipėsi dėl palikimo priėmimo, o ne ilgą laiką vengti palikimo priėmimo temos, tokiu būdu vilkindama laiką.
8. Byloje nėra duomenų, kad palikėjas būtų išreiškęs valią, jog jo dukra pareiškėja, t. y. pirmos eilės įpėdinė, neįgytų teisės paveldėti jo turto. Įstatymas paveldėjimo santykių nesieja nei su palikėjo ir (ar) jo sutuoktinio bei įpėdinių tarpusavio asmeninių santykių ir šeiminio gyvenimo, buvusio prieš palikėjo mirtį, kokybe, nei su tam tikrais asmens sentimentaliais ar kitokiais ryšiais su paveldėtu turtu. Taigi nepagrįstais laikė suinteresuoto asmens (palikėjo sutuoktinės) teiginius, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido būtent nepateisinamai ilgą laiko tarpą. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad šis terminas praleistas ir dėl suinteresuoto asmens (palikėjo sutuoktinės) nesąžiningų veiksmų / neveikimo ir laiko vilkinimo.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai dėl pasitikėjimo suinteresuotu asmeniu (palikėjo sutuoktine) nespėjus pasikreipti į notarę dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, netekta teisė į didelę turto dalį, taip pažeidžiamas teisėtų lūkesčių balansas.
10. Suinteresuotas asmuo (notarė) turėjo duomenis iš Gyventojų registro apie palikėjo abi dukras. Suinteresuotas asmuo (notarė), atlikdama savo profesines pareigas, netinkamai informavo pareiškėją (visiškai neinformavo) ir pareiškėjos teisė priimti palikimą buvo apribota.
11. Terminas palikėjo palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų – nuo pat palikimo atsiradimo dienos patikėdama suinteresuotu asmeniu (palikėjo sutuoktine) siekė priimti tėvo palikimo dalį. Sužinojusi apie praleistą terminą, kreipėsi į advokatą (atstovavimo sutartis sudaryta 2025 m. kovo 6 d.) ir galiausiai į teismą.
12. Tenkinus pareiškėjos pareiškimą iš suinteresuoto asmens (palikėjo sutuoktinės) priteisė 56 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai, o suinteresuoto asmens (palikėjo sutuoktinės) prašymus dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo (palikėjo sutuoktinė) (toliau – apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti, jos skundą tenkinti ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo apeliantės nesąžiningumą ir laiko vilkinimą pareiškėjos atžvilgiu. Apeliantė teikė visą jos turimą ir jai prieinamą informaciją, kuria ji disponavo pati ir / ar kurią jai suteikė suinteresuotas asmuo (notarė). Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantės veiksmuose yra nesąžiningumo ar laiko vilkinimo požymių. Teismas iš esmės ignoravo aplinkybę, kad būtent palikimo priėmimu suinteresuotas įpėdinis turi aktyviai šiuo klausimu rūpintis, domėtis, teikti paklausimus kompetentingiems subjektams, t. y. privalo laikytis atsakingo, sąžiningo ir apdairaus asmens elgesio modelio.
13.2 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.33 straipsnyje numatytą taisyklę konstatuodamas suinteresuoto asmens (notarės) neva netinkamai atliktas savo pareigas pareiškėjos atžvilgiu, t. y. pareiškėjos neinformavimą apie atsiradusį palikimą. Pareiškėja neneigia apie atsiradusį palikimą žinojusi nuo pat jo atsiradimo dienos, todėl tai negali būti laikoma viena iš priežasčių termino priimti palikimą atnaujinimui.
13.3 Pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų nei apie šalių turtinę padėtį, nei apie naudojimosi turtu interesus. Visiškai nevertino pareiškėjos galimybės ar suinteresuotumo naudotis palikimu. Pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Nyderlanduose, o palikimas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) yra Lietuvoje.
14. Pareiškėja atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1 Apeliantė pareiškėjos atžvilgiu elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai ir tokiu būdu pareiškėją tikslingai suklaidino, tai pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Jau 2024 m. sausio 10 d. apeliantė aiškiai žinojo, kad ji palikimą priėmė ir pareiškėjai siūlyti palaukti dėl palikimo priėmimo teisės iniciavimo pagrindo nebuvo.
14.2 Apeliantei 2024 m. vasario mėn. buvo išduotas paveldėjimo tesės liudijimas, tačiau ji pareiškėjai 2024 m. vasario 22 d. nurodė, kad laukia iš notarės tolimesnės informacijos, visus dokumentus pateikė. Pareiškėjai pasiteiravus, ar notarei nereikia pareiškėjos duomenų, dviprasmiškai atsakė, kad laukiama iš notarės informacijos, duodama suprasti, kad paveldėjimo procedūra dar vyksta.
14.3 Apeliantė (suinteresuotas asmuo (palikėjo sutuoktinė) pareiškėjai tikslingai 2024 m. balandžio 9 d. nurodė neteisingą informaciją ir siekė, kad pareiškėja susidarytų įspūdį, jog palikimo reikalai yra tvarkomi notarų biure. Pareiškėja konkrečiai paklausė, kokiame biure, bet į šį klausimą nebuvo atsakyta. Priešingai, apeliantė patikino pareiškėją, kad suinteresuotam asmeniui (notarei) viskas žinoma ir kad viskas bus sutvarkyta pagal įstatymus. Iš susirašinėjimo matosi, kad pareiškėja tuo patikėjo.
14.4 Iš pateikiamo susirašinėjimo matyti, kad 2024 m. balandžio mėn., kai terminas priimti palikimą jau buvo pasibaigęs, apeliantė pradėjo vengti bendrauti su pareiškėja. Ji teigė, kad notaras turi visus duomenis apie pareiškėją, nors, kaip įrodyta aukščiau pateiktu susirašinėjimu, apeliantė faktiškai palikimą jau buvo priėmusi ir nesiėmė veiksmų pareiškėjos naudai. Priešingai – apeliantė toliau įtikinėjo pareiškėją, kad jai nereikia aktyviai veikti.
14.5 Paveldimas turtas pareiškėjai yra itin reikšmingas ne tik pinigine prasme, bet ir dėl asmeninių priežasčių. Dalis šio turto – nekilnojamasis turtas Palangoje – yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos tėvu, todėl turi išskirtinę emocinę vertę ir yra neatsiejamas nuo šeimos istorijos bei prisiminimų.
14.6 Ginčo byloje dėl to, kad paveldėjimo byloje yra pateikti testamentai, nėra. Todėl notaras privalėjo įgyvendinti CK 5.33 straipsnyje sąlygą ir apie nustatytą testamento paskelbimo dieną pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims.
15. Suinteresuotas asmuo (notarė) (toliau – notarė) atsiliepimu prašo spręsti teismo nuožiūra, tačiau pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutarties 18 paragrafo pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas (motyvus) dėl notarės netinkamai atliktų profesinių pareigų. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1 Aplinkybės dėl kurių pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą palikimo priėmimui yra nesusijusios su notarės veiksmais ar neveikimu. Pareiškėja trijų mėnesių terminą palikimo priėmimui praleido dėl savo pačios veiksmų / neveikimo. Todėl neigiamos pasekmės yra jos pačios veikimo / neveikimo rezultatai, kurių atsiradimo riziką ji pati prisiėmė.
15.2 Teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai rėmėsi CK 5.33 straipsnio nuostatomis, kurios nagrinėjamu atveju nėra taikytinos. Notarė žinojo apie pareiškėją kaip įpėdinę, tačiau tai nereiškia, kad ji turėjo objektyvią galimybę ją informuoti apie testamento skelbimo dieną ir / ar jai nedalyvavus testamento skelbime pranešti apie testamento turinį. Teismas nevertino, kad Gyventojų registro duomenyse buvo deklaruotas pareiškėjos išvykimas į užsienį, tačiau nurodytuose duomenyse nebuvo informacijos apie pareiškėjos konkrečią gyvenamąją vietą (adresą) užsienyje. Todėl notarė neturėjo objektyvios galimybės pareiškėjai išsiųsti su paveldėjimo bylos vedimu susijusio pranešimo. Tas faktas, kad notarė pranešimo pareiškėjai neišsiuntė, nors apie jos buvimo faktą buvo žinoma, tik patvirtina, kad notarė neturėjo pareiškėjos kontaktinių duomenų. Kiti įpėdiniai pareiškėjos kontaktinių duomenų notarei nepateikė.
15.3 Jeigu notarė ir būtų turėjusi pareiškėjos kontaktinius duomenis, ji neprivalėjo užsiimti jos paieška ir paveldėjimo teisių įgyvendinimo užtikrinimu.
15.4 Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nutarties 18 paragrafe padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad notarė esą netinkamai atliko savo profesines pareigas. Nurodytas teismo išvadas / motyvus nagrinėjant ginčą apeliacine tvarka yra būtina pašalinti iš skundžiamos nutarties, kadangi šios išvados ateityje gali nepagrįstai tapti pagrindu naujiems teisminiams ginčams.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
18. Palikėjas (duomenys neskelbtini) sudarė du testamentus. Pagal vieną iš jų dalį turto (6,16 ha žemės) paliko testamentiniams įpėdiniams R. T. ir M. G.– 0,37 ha.
19. Mirties įrašas pagrindžia, kad palikėjas (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėjas mirė santuokoje, turėjo dvi dukras – pareiškėją ir dukrą su apeliante (suinteresuotą asmenį).
20. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 4 d. pasiteiravo pas apeliantę ar pradėjo paveldėjimo procedūras, jei taip, paprašė nurodyti notarą. Apeliantė nurodžiusi jos neskubinti.
21. Apeliantė 2024 m. sausio 10 d. pareiškimu kreipėsi į notarės biurą priimti palikėjo palikimą.
22. Notarė išdavė 2024 m. sausio 10 d. liudijimą, kad apeliantė palikimą priėmė.
23. Notarė 2024 m. sausio 11 d. pranešimais Nr. S-9, Nr. S-10 ir Nr. S-11 informavo suinteresuotą asmenį (palikėjo ir apeliantės dukterį) ir testamentinius įpėdinius (žr. nutarties 18 punktą) apie palikėjo testamentą.
24. Notarė atskiru pranešimu neinformavo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens (palikėjo ir apeliantės dukters) apie tai, kad apeliantė, kaip palikėjo sutuoktinė, priėmė palikimą ir jai paveldėjimo teisės liudijimas.
25. Apeliantė 2024 m. vasario 22 d. informavo pareiškėją, kad notarei viskas pristatyta, laukia pranešimo. Pareiškėja pasiteiravo, ar notarei jos dokumentų nereikia. Apeliantė nurodė, kad bus procedūros, laukia iš notarės žinių ir kad paveldėtojos yra trys. Pareiškėja atsakė, kad laukia tolimesnės informacijos dėl palikimo priėmimo.
26. Terminas palikėjo palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini).
27. Pareiškėja 2024 m. balandžio 9 d. kreipėsi į apeliantę pasiteiraudama, ar yra gauta žinių iš notarės dėl paveldėjimo bylos. Apeliantė nurodė, kad svarbu kreiptis per tris mėnesius, jog ji taip ir padarė, o kada kreipsis pareiškėja, reikšmės neturi. Pareiškėja patikslino, kad jos supratimu, terminas suėjo vasario pabaigoje. Apeliantė patvirtino, kad taip ir yra, tačiau pridūrė, kad nėra svarbu, kada pareiškėja palikimą tvarkysis, nes tam nėra termino. Pareiškėja pasitikslino, kuris notarės biuras, su ketinimu jos pasiteirauti. Apeliantė patikino, kad visi duomenys apie paveldėtojas notarei žinomi. Pareiškėja, pasitikėdama apeliantės pateikta informacija nesiėmė papildomų veiksmų.
28. Apeliantė (duomenys neskelbtini) pareiškimu kreipėsi į notarę išduoti nuosavybės teisės liudijimą po palikėjo mirties.
29. Apeliantė (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo palikėjo turtą.
30. Pareiškėja 2024 m. gruodžio 12 d. e. žinute kreipėsi į apeliantę nurodydama, kad paveldėjimo klausimai nesprendžiami, o visas turtas jau įregistruotas apeliantės vardu, nors anksčiau buvo kalbėta apie trijų įpėdinių dalyvavimą paveldėjime.
31. Apeliantė 2024 m. gruodžio 13 d. atsakydama pareiškėjai nurodė, kad jai priklauso 1/3 palikėjo turto dalies ir kad dėl paveldėjimo formalumų tvarkymo termino nėra.
32. Pareiškėja 2025 m. sausio 25 d. pasikonsultavusi su suinteresuotu asmeniu (notare) ir advokatu pasiūlė apeliantei kreiptis į paveldėjimo teisės liudijimą išdavusią notarę ir patvirtinti, kad sutinka su paveldėjimo teisės termino atnaujinimu pareiškėjos atžvilgiu. Apeliantė į šį siūlymą pareiškėjai neatsakė.
33. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje palikėjas ir apeliantė turėjo negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą, adresu (duomenys neskelbtini).
34. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, palikėjo vardu buvo įregistruota viena transporto priemonė – Opel Insignia.
35. Išrašu iš vertybinių popierių sąskaitos nustatyta, kad palikėjas turėjo 10 404 Eur akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.
Dėl ginčo esmės
36. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ji veikė nesąžiningai ir vilkino laiką pareiškėjos atžvilgiu.
37. Iš pateiktų e. susirašinėjimų matyti, kad pareiškėja buvo išreiškusi valią priimti palikimą, aktyviai domėjosi proceso eiga (jau 2023 m. gruodžio 4 d. parodė susidomėjimą (žr. nutarties 20 punktą). Tačiau apeliantė elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, kas kliudė pareiškėjai laiku priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo mirties. Apeliantė 2024 m. sausio 10 d. jau buvo pasikreipusi į notarės biurą su pareiškimu priimti palikimą (žr. nutarties 21 punktą), jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (žr. nutarties 22 punktą). Tačiau apeliantė toliau sąmoningai klaidino pareiškėją, t. y. 2024 m. balandžio mėn. nurodė, kad svarbu kreiptis į notarą per tris mėnesius, o kada pareiškėja palikimą tvarkysis nėra svarbu, nes tam nėra termino (žr. nutarties 27 punktą). Be kita ko, apeliantė nurodė pareiškėjai, kad notarei duomenys apie pareiškėją žinomi, kai tuo tarpu notarė duomenų apie pareiškėjos gyvenamosios vietos adresą neturėjo (žr. nutarties 15.2 papunktį), apeliantė tokių duomenų notarei nepateikė. Pareiškėjai prašant duomenų, pas kurį notarą tvarkomi paveldėjimo klausimai, apeliantė informacijos neteikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė veikė išimtinai savo naudai, įtikinėjo pareiškėją, kad jai nereikia aktyviai veikti, kad visos paveldėjimo procedūros yra tvarkomos, t. y. veikė nesąžiningai pareiškėjos atžvilgiu ir sąmoningai vilkino laiką. Svarbu pažymėti, kad pareiškėja sužinojusi, jog apeliantė paveldėjo visą palikėjo turtą, pasiūlė kreiptis į notarę dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (žr. nutarties 32 punktą), tačiau apeliantė į šį siūlymą neatsakė. Apeliantė, žinodama apie pareiškėjos teisę paveldėti dalį palikimo ir apie jos siekį teisėtai įgyvendinti šią teisę, sąmoningai ignoravo pasiūlymą ir atsisakė bendradarbiauti. Toks elgesys patvirtina nesąžiningumą ir siekį išlaikyti sau palankią situaciją.
38. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).
39. Apeliantės nesąžiningas elgesys, pasireiškęs aktyviais veiksmais, t. y. tokiais kaip slėpimas apie notarės atliekamus ir jau atliktus veiksmus, sąmoningas laiko vilkinimas (žr. nutarties 37 punktą), laikytinas svarbia priežastimi CK 5.57 straipsnio prasme, nes sudarė objektyvią kliūtį pareiškėjai laiku įgyvendinti paveldėjimo teisę. Nors LAT praktikoje (žr. nutarties 38 punktą) pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas dėl paveldėjimo termino atnaujinimo, turi įvertinti kitų įpėdinių poziciją dėl termino atnaujinimo, tačiau šiuo atveju toks vertinimas negali turėti lemiamos reikšmės, nes būtent apeliantės nesąžiningas elgesys lėmė tai, kad pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantės, kuri įtakojo termino praleidimo priežastis, prieštaravimai, neturi būti laikomi pagrindu atsisakyti atnaujinti terminą, nes tai lemtų neteisėtos naudos gavimą iš nesąžiningo elgesio ir prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principams.
40. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 5.33 straipsnyje numatytą taisyklę konstatuodamas notarės neva netinkamai atliktas savo pareigas pareiškėjos atžvilgiu, t. y. pareiškėjos neinformavimą apie atsiradusį palikimą. Notarė taip pat atsiliepimu ginčija šias teismo nustatytas aplinkybes.
41. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punktą, notarai išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Notaro įstatymiškai apibrėžtos funkcijos paveldėjimo procese apima paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą ir paveldėjimo bylos vedimą, tačiau įstatymai tiesiogiai nenustato notaro pareigos ieškoti visų galimų įpėdinių. Todėl spręstina, kad notarė neprivalėjo ieškoti ir asmeniškai informuoti pareiškėjos apie pradėtą paveldėjimo bylą. Imperatyvi išimtis numatyta CK 5.33 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad notaras, paskelbęs testamentą, privalo imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį.
42. Pirmosios instancijos teismas nutarties 18 punkte nurodė, kad vertinama, jog notarė, atlikdama savo profesines pareigas, netinkamai informavo pareiškėją (visiškai neinformavo) ir pareiškėjos teisė priimti palikimą buvo apribota. Anksčiau minėta, kad notarė neprivalėjo informuoti pareiškėjos apie pradėtą paveldėjimo bylos procesą (žr. nutarties 41 punktą), tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėjas buvo surašęs du testamentus (žr. nutarties 18 punktą). Notarė dieną po liudijimo išdavimo apie testamentus informavo apeliantę, suinteresuotą asmenį (palikėjo ir apeliantės dukrą) ir testamentinius įpėdinius (žr. nutarties 23 punktą). Nagrinėjamoje situacijoje notarė netinkamai įvykdė CK 5.33 straipsnio 2 dalyje numatytą imperatyvią pareigą pareiškėjos atžvilgiu, t. y. neinformavo jos apie testamentų turinį, kai tuo tarpu turėjo pranešti visiems įpėdiniams, nedalyvavusiems testamentų paskelbime. Notarės argumentai, kad ji žinojo apie pareiškėją, jog ši deklaravusi išvykimą į užsienį, kad būtent dėl to neinformavo pareiškėjos apie testamento turinį, nes jai nebuvo žinomas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas, nėra pakankami CK 5.33 straipsnio 2 dalies prasme. Byloje nėra duomenų ar įrodymų, kad notarė duomenis apie pareiškėjos gyvenamosios vietos adresą būtų pasiteiravusi pas apeliantę, nors pastarajai buvo žinoma (ar galėjo būti žinoma pasiteiravus e. žinute, nes šalys aktyviai bendravo) pareiškėjos gyvenamoji vieta. Priešingai, notarė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jai nebuvo žinomas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas, kiti įpėdiniai nenurodė pareiškėjos gyvenamosios vietos adreso (žr. nutarties 15.2 papunktį). Tačiau suinteresuotas asmuo (notarė) nenurodo, ar ji išvis šių duomenų pas kitus įpėdinius teiravosi. Todėl nėra aišku, kodėl notarė, turėdama informaciją apie pareiškėjos buvimą užsienyje, nepasinaudojo šia akivaizdžia galimybe nustatyti pareiškėjos gyvenamąją vietą ir jai pranešti apie testamentų paskelbimą. Spręstina, kad notarė nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste netinkamai atliko savo pareigas pareiškėjos atžvilgiu CK 5.33 straipsnio 2 dalies prasme, nepranešdama pareiškėjai apie testamentų turinį, kas taip pat atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, turėjo įtakos pareiškėjos praleistam terminui palikimui priimti.
43. Notarė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nutarties 18 paragrafo padarytas išvadas (motyvus) dėl notarės tariamai netinkamai atliktų profesinių pareigų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, notarė žinodama, kad pareiškėja deklaravusi išvykimą į Nyderlandus, turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, užtikrindama, kad pareiškėja būtų tinkamai informuota apie testamento paskelbimą bei jo turinį, kaip tai numato CK 5.33 straipsnio 2 dalis. Pirmosios instancijos teismo išvada, susijusi su šių aplinkybių vertinimu, yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, todėl pašalinti jų iš teismo nutarties nėra teisinio pagrindo. Tuo labiau, kad notarė atskirojo skundo dėl teismo motyvų neteikė, pateikė tik atsiliepimą į atskirąjį skundą. Todėl prašymas laikytinas nepagrįstu.
44. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą palikimui priimti, nes pareiškėja veikė aktyviai, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios pirmiau aptartos faktinės aplinkybės turėjo įtakos tam, kad ji negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Pareiškėja prašo priteisti 1 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. už atskirojo skundo teisinį vertinimą, aptarimą, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, derinimą, pateikimą teismui ir teismo nutarties teisinį vertinimą, informavimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, negali remtis vien tik šalies prašyme nurodytais duomenimis ir aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).
47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvardytos teisinės paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, sudėtinė dalis. Pareiškėjos ir apeliantės suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, jų interesai yra priešingi, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija maksimalų dydį, numatytą Rekomendacijų 8.16 punkte (maksimali suma 935,08 Eur (2 337,70 Eur × 0,4). Todėl jas mažina iki 935,08 Eur ir jas priteisia pareiškėjai iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Notarė pateikė prašymą (DOK-25445) priteisti 923,53 Eur bylinėjimosi išlaidas. Notarė apeliacinės instancijos teisme nepateikė atsiliepimo dėl bylos esmės, notarės prašymas pašalinti motyvus iš pirmosios instancijos teismo nutarties nebuvo patenkintas, todėl jai priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo. Be kita ko, notarė šalių atžvilgiu buvo neutrali, nepalaikė nei vienos iš šalių interesų, todėl teismas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisia.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai L. G.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš apeliantės (suinteresuoto asmens) I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 935,08 Eur (devynių šimtų trisdešimt penkių eurų 8 ct) išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Simona Dementavičienė