Civilinė byla Nr. e2A-315-407/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00064-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.6.18.3; 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujas fasadas“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltislanda“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Naujas fasadas“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir atsakovė) 38 351,64 Eur skolą už atliktus statybos darbus, 11 505,49 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2009 m. rugsėjo 16 d. sudarė rangos darbų sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. Šalių įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai, tačiau vėliau atsakovė nustojo atsiskaityti už atliktus ieškovės darbus. Nors atsakovė žadėjo skolą grąžinti, tačiau vengė bendradarbiauti su ieškove. 2021 m. gruodžio 8 d. ieškovė išsiuntė atsakovei raginimą sumokėti skolą, tačiau atsakovė nepateikė atsakymo. Atsakovės skola sudaro 49 857,13 Eur, nes, remiantis rangos sutartimi, darbai turėjo būti atliekami už 220 675,95 Eur. Iš šios sumos, atsakovė sumokėjo 90 403,56 Eur. Visą laikotarpį atsakovė pripažino skolą ieškovei. Atsakovė visą laikotarpį skolą pripažino, pasirašydavo skolų suderinimo aktus ir vis žadėdavo skolą grąžinti. Dėl atliktų rangos darbų, šalys pasirašydavo darbų perdavimo – priėmimo aktus, kuriuose nurodyti atlikti darbai ir kainos, atsakovės skola ieškovei yra šalių suderinta, klausimų šalims nekildavo, kiekvienų metų pabaigoje skolų suderinimo aktu šalys patvirtindavo skolą. 2021 m. liepos 27 d. atsakovės valdybos narių susirinkime buvo svarstoma dėl atsakovės skolos 38 351,73 Eur. Atsakovė visą laikotarpį skolą pripažino ir tik paskutiniu metu, prieš ieškovei pateikiant ieškinį, nutraukė bendravimą su ieškove, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.
3. Atsakovė prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ieškinio senatį ir atmesti visus ieškovės reikalavimus, o netenkinus šio prašymo, atmesti visus ieškovės reikalavimus kaip nepagrįstus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas – ieškinyje nėra pateikta tiksli skolos susidarymo diena, 2021 m. gruodžio 21 d. vienašališkai ieškovės pasirašytame atsiskaitymų suderinimo akte galbūt neapmokėtų sąskaitų faktūrų datos yra 2009–2010 m. Su ieškiniu pateiktos sąskaitos faktūros bei aktai už atliktus darbus surašyti 2009 m. Kadangi ieškovė pareiškė ieškinį dėl 2009 m. galimos skolos susidarymo, yra pagrindas taikyti ieškinio senatį tiek pagrindiniam, tiek išvestiniam reikalavimui. Atsakovė negali tinkamai apsiginti bei pateikti išsamius atsikirtimus su juos pagrindžiančiais įrodymais, kadangi neturi esminių atsakovės apskaitos bei veiklos vykdymo dokumentų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes. Tai lėmė laiko tarpas, praėjęs nuo teisinių santykių, iš kurių kildinamas ieškovės reikalavimas, t. y. nėra išsaugoti ir prieinami apskaitos dokumentai, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti ieškovės reikalavimus; pasikeitė atsakovės valdymo organai – atsakovės pirmininkas I. G. neperdavė naujai išrinktai atsakovės valdybai veiklos bei apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų ieškovės reikalaujamos skolos susidarymo aplinkybes. Ieškovės pateiktame skolos apskaičiavime nėra nurodytos konkrečios neapmokėtos sąskaitos (jų dalys), pateiktas tik vienašalis, t. y. tik ieškovės pasirašytas skolų suderinimo aktas, kuriame nurodytos ir sąskaitos faktūros, kurios su ieškiniu nepateiktos, be to, nurodoma, jog dalį sumos pagal išrašytas sąskaitas faktūras atsakovė apmokėjo, tačiau atitinkami įrodymai nepateikiami.
4. Atsakovė taip pat paaiškino, kad daugiabučio rekonstravimo darbai prasidėjo iki pasirašant rangos sutartį, t. y. 2007 m. liepos 9 d. tarp UAB „Baltislanda“, UAB „Estinos arka“ bei atsakovės pasirašyta jungtinės veiklos sutartis. Šios sutarties pagrindu UAB „Baltislanda“ ir UAB ,,Estinos arka“ įsipareigojo atlikti daugiabučio rekonstravimą ir pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą su požemine automobilių aikštele. Todėl yra tikimybė, kad dalis rekonstravimo darbų atlikti dar šios sutarties pradiniame vykdymo etape. Dėl daugiabučio rekonstravimo 2009 m. balandžio 23 d. su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (toliau – ir Agentūra) sudaryta valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo pagal daugiabučių namų modernizavimo programą sutartis, pagal kurią susitarta dėl 453 544,95 Eur paramos. Ieškovės su ieškiniu pateiktose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad mokėtojas yra ne atsakovė, o Agentūra. Taigi už ieškovės pagal rangos sutartį atliktus darbus atsiskaitė (turėjo atsiskaityti) Agentūra. Ieškovės skolų suderinimo aktai turėtų būti vertinami kritiškai. Buvęs bendrijos pirmininkas I. G. nepateikė jai 2010 m. gruodžio 20 d., 2014 m. vasario 12 d., 2016 m. vasario 26 d. skolos suderinimo aktų. Todėl atsakovei kyla klausimas, iš kur ieškovė turi dokumentus, kurių neturi atsakovė. Kyla abejonės dėl šių dokumentų tikrumo. Šie dokumentai negali sudaryti ieškinio senaties nutraukimo pagrindo – ieškinio senatis turi būti laikoma praleista, nes ieškovė nenurodo konkrečios skolos susidarymo dienos, o faktinės aplinkybės suponuoja, kad ji susidarė 2009 m., suėjus sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminui. Jeigu ši skola būtų reali, tai apie ją būtų nurodyta atsakovės 2013 m. kovo 28 d. veiklos ataskaitoje už 2012 m., revizoriaus ataskaitoje už 2012 m., pajamų ir išlaidų suvestinėje už 2012 m., 2014 m. kovo 28 d. veiklos ataskaitoje už 2013 m., revizoriaus ataskaitoje už 2015 m. Tačiau šiuose dokumentuose apie skolą nėra rašoma. Taip pat kyla abejonių dėl I. G. suteiktų įgaliojimų apimties. Nors ieškovės pateikti 2010 m. gruodžio 20 d. bei 2014 vasario 12 d. skolų suderinimo aktai pasirašyti I. G., kaip atsakovės atstovo, tačiau I. G. tokie įgaliojimai nebuvo suteikti – gyventojų susirinkimas nesvarstė skolų prisiėmimo klausimo. Valdybos nariai, be gyventojų sutikimo, neturėjo teisės prisiimti skolų atsakovei. 2007 m. liepos 9 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsakovė už gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus apskritai neturėjo atskirai mokėti. I. G. neturėjo teisės prisiimti skolų atsakovei, nes gyventojai nebuvo išreiškę sutikimo mokėti už rekonstrukcijos darbus – sutikimas buvo išreikštas pasirašyti jungtinės veiklos sutartį, kuri numatė, jog jungtinės veiklos dalyviams pastačius daugiabutį, rekonstrukcijos darbai bus atlikti mainais už atsakovės dalį pastatytame gyvenamajame name.
5. Trečiasis asmuo UAB ,,Baltislanda“ su ieškiniu sutiko, nurodė, kad atsakovė yra nesąžininga ir bando išvengti skolos grąžinimo ieškovei.
II. Pisprendimo esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 38 351,64 Eur skolą, 11 505,49 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 3 173 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas nustatė, kad daugiabučio rekonstravimo darbai prasidėjo dar iki pasirašant rangos darbų sutartį, t. y. 2007 m. liepos 9 d. tarp UAB „Baltislanda“, UAB „Estinos arka“ bei atsakovės pasirašyta jungtinės veiklos sutartis. Šios sutarties pagrindu UAB „Baltislanda“ ir UAB „Estinos arka“ įsipareigojo atlikti daugiabučio rekonstravimą, pastatyti kitą daugiabutį gyvenamąjį namą su požemine automobilių aikštele. UAB ,,Estinos arka“ pradėjo daugiabučio rekonstrukcijos darbus, tačiau 2009 m. spalio 22 d. jai iškelta bankroto byla, jungtinės veiklos sutarties dalyvėmis liko UAB ,,Baltislanda“ ir atsakovė. Byloje nėra ginčo, kad už UAB ,,Estinos arka“ atliktų daugiabučio rekonstrukcijos darbų dalį atsiskaityta. Teismas nustatė, kad dėl daugiabučio rekonstravimo 2009 m. balandžio 23 d. su Agentūra sudaryta modernizavimo sutartis, paramos suma sudarė 453 544,95 Eur. Gavus finansavimą tarp šalių 2009 m. rugsėjo 16 d. pasirašyta rangos darbų sutartis.
4. Teismas nesutiko su atsakove dėl praleisto ieškinio senaties termino. Teismas nustatė, kad iš visų ieškovės teismui pateiktų atsiskaitymo suderinimo aktų tik 2010 m. gruodžio 20 d. ir 2014 m. vasario 12 d. aktai yra atsakovės atstovo pasirašyti. Kadangi 2014 m. vasario 12 d. skolų suderinimo aktas pasirašytas abiejų šalių, teismas laikė, kad nuo šio momento ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas. Iš 2021 m. gruodžio 30 d. atsakovės rašto, adresuoto ieškovei, turinio teismas nustatė, jog buvęs atsakovės valdybos narys (pirmininkas) I. G. informavo atsakovę apie tai, jog atsakovės skola ieškovei sudaro 38 351,73 Eur, tačiau atsakovei nėra žinoma, kaip ta skola susidarė. Teismo vertinimu, ieškovė negalėjo daryti įtakos atsakovės apskaitos ir kitų dokumentų saugojimui, todėl teismas atsakovės argumentus, susijusius su atsakovės ribotomis galimybėmis naudotis savo pačios dokumentais, vertino kritiškai. Teismo posėdyje I. G. patvirtino, jog ieškovė atliko sąskaitos faktūrose nurodytus darbus ir už tuos, dėl kurių buvo susitarta papildomai, atsakovė ieškovei liko skolinga, nes atsakovė neturėjo pinigų, kad atsiskaitytų su ieškove, dėl tos priežasties buvo pasirašomi tarpusavio skolų suderinimo aktai.
5. Teismas nurodė, kad nors atsakovė siekia sukelti abejones, jog neva už atliktus darbus galbūt sumokėta pagal jungtinės veiklos sutartį arba pagal modernizavimo sutartį, tačiau rangos darbų sutartis 2009 m. rugsėjo 16 d. sudaryta tarp šios bylos šalių, o pagal modernizavimo sutartį Agentūra mokėjo tik už tuos darbus, kurie buvo numatyti modernizavimo sutartyje, tačiau už papildomus darbus, kurių atsakovė pageidavo savo narių būstų būklės pagerinimui, turėjo atsiskaityti atsakovė. Tikėtina, kad jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsakovės gautos lėšos būtų panaudotos atsiskaityti su ieškove, tačiau ieškovė nėra jungtinės veiklos sutarties šalimi ir tarp UAB ,,Baltislanda“ bei atsakovės sudaryti susitarimai nedaro įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė turi pareigą sumokėti už ieškovės atliktus darbus.
6. Teismas nustatė, kad ginčo dėl darbų atlikimo byloje nėra. Ieškovė atliko darbų už 128 755,20 Eur, atsakovė sumokėjo ieškovei 90 403,56 Eur ir liko skolinga 38 351,64 Eur. Ieškovė atliktus darbus perdavė, atsakovė juos priėmė ir pretenzijų dėl darbų atlikimo ieškovei nepareiškė. Todėl ieškovė įgijo teisę į apmokėjimą, o atsakovė pareigą atsiskaityti su ieškove.
7. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už 38 351,64 Eur sumą už 5 metų laikotarpį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 11 505,49 Eur (5 metai x 0,06 proc. x 38 351,64 Eur) kompensuojamąsias palūkanas. Taip pat priteisė 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino, o netenkinus šio prašymo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškinio senatis netaikytina. Tokį sprendimą teismas priėmė neįvertinęs atsakovės nurodytų aplinkybių, keliančių abejonių dėl 2014 m. vasario 12 d. skolų suderinimo akto tikrumo ir patikimumo bei ignoruodamas faktą, jog net neabejojant šio akto tikrumu, aktas atsakovės vardu pasirašytas asmens, kuris neturėjo tokių įgaliojimų. 2014 m. vasario 12 d. skolų suderinimo akto, kaip ir kitų ieškovės kartu su dubliku pateiktų skolų suderinimo aktų, nebuvo tarp atsakovės turimų dokumentų. Šie aktai į bylą pateikti tik atsakovei paprašius taikyti ieškinio senatį. Atsakovės pirmininko pareigas 2003–2022 m. ėjo I. G., todėl visi dokumentai buvo saugomi jo. Naujasis atsakovės pirmininkas kreipėsi į I. G. dėl dokumentų, reikalingų atsakovės valdymui, pateikimo, tačiau I. G. nepateikė atsakovei 2010 m. gruodžio 20 d., 2014 m. vasario 12 d., 2016 m. vasario 26 d. skolos suderinimo aktų, nors I. G. siųstame reikalavime buvo prašoma pateikti ir skolų suderinimo aktus, jei tokie buvo pasirašyti. Jeigu šie aktai iš tikrųjų šalių buvo derinami ir pasirašomi, neaišku, kodėl I. G., pats šiuos aktus derinęs ir pasirašęs, nepateikė jų naujam atsakovės pirmininkui kartu su kitais dokumentais.
12.2. Atsakovės 2013 m. kovo 28 d. veiklos ataskaitoje už 2012 m., revizoriaus ataskaitoje už 2012 m., pajamų ir išlaidų suvestinėje už 2012 m., 2014 m. kovo 28 d. veiklos ataskaitoje už 2013 m., revizoriaus ataskaitoje už 2015 m. nėra duomenų apie atsakovės skolą ieškovei, nors jeigu atsakovė būtų pasirašiusi 2010 m. gruodžio 20 d. bei 2014 m. vasario 12 d. skolų suderinimo aktus ir prisiėmusi skolą, šis faktas atsispindėtų ir atsakovės ataskaitose. Teismas atsakovei taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą. Objektyviai neįmanoma atsakovei įrodyti, kad 2014 m. vasario 12 d. skolų suderinimo aktas pasirašytas 2014 m. vasario 12 d. buvusio atsakovės pirmininko I. G.. Atsakovė, grįsdama savo abejones dėl 2014 m. vasario 12 d. skolų suderinimo akto tikrumo ir patikimumo, nurodė aplinkybes ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus, kiek objektyviai tai buvo įmanoma bylos nagrinėjimo metu. Teismas turėjo į tai atsižvelgti ir įvertinti.
12.3. Teismas ignoravo faktą, kad 2014 m. vasario 12 d. aktas atsakovės vardu pasirašytas asmens, kuris neturėjo tokių įgaliojimų. I. G. tokie įgaliojimai nebuvo suteikti – gyventojų susirinkimas nesvarstė klausimo dėl skolų prisiėmimo ir įgaliojimų šiuo klausimų suteikimo. Nors ieškovė nurodė, kad 2021 m. liepos 27 d. atsakovės susirinkimo metu buvo svarstoma dėl atsakovės skolos ieškovei ir kad tai patvirtina protokolas, tačiau 2021 m. liepos 27 d. vyko tik valdybos narių, bet ne gyventojų susirinkimas. Valdybos nariai, be gyventojų sutikimo, neturėjo teisės prisiimti skolų atsakovei.
12.4. 2007 m. liepos 9 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsakovė už namo rekonstrukcijos darbus apskritai neturėjo mokėti (sutarties 2.15 papunktis). I. G. neturėjo teisės prisiimti skolų atsakovei, nes gyventojai nebuvo išreiškę sutikimo mokėti už rekonstrukcijos darbus – sutikimas buvo išreikštas pasirašyti jungtinės veiklos sutartį, kuri numatė, jog jungtinės veiklos dalyviams pastačius daugiabutį, rekonstrukcijos darbai bus atlikti mainais už atsakovės dalį pastatytame name. Tai, kad I. G. pasirašė skolų suderinimo aktus bei klausimas dėl skolos prisiėmimo buvo sprendžiamas valdybos narių susirinkimo metu, nesukūrė atsakovei prievolių. Teismas šių aplinkybių nevertino.
12.5. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas. Namo rekonstrukcijos darbai buvo atliekami pagal 2007 m. liepos 7 d. jungtinės veiklos sutartį. Todėl yra tikimybė, kad dalis rekonstravimo darbų, už kuriuos apmokėjimo reikalauja ieškovė, atlikti dar jungtinės veiklos sutarties pradiniame vykdymo etape. Dėl daugiabučio rekonstrukcijos 2009 m. balandžio 23 d. su Agentūra sudaryta modernizavimo sutartis. Tik gavus finansavimą, atsakovė pasirašė rangos sutartį su ieškove. Ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad mokėtoja yra ne atsakovė, o Agentūra. Nors teismas konstatavo, kad ginčo dėl darbų atlikimo nėra, tačiau nenustatė, jog visi rekonstrukcijos darbai atlikti būtent ieškovės. Teismas tinkamai neįvertino tikimybės, kad dalis rekonstravimo darbų, už kuriuos apmokėjimo reikalauja ieškovė, atlikti dar jungtinės veiklos sutarties pradiniame vykdymo etape. Teismas nenustatė už kokius darbus pagal modernizavimo sutartį neva mokėjo Agentūra, nors atsakovės prašymas įtraukti Agentūros teisių perėmėją į bylą trečiuoju asmeniu ir šias aplinkybes išsiaiškinti nebuvo patenkintas. Teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas įrodytas, neįsitikinęs jo pagrįstumu. Įrodymų visuma tinkamai teismo nebuvo įvertinta.
13. Ieškovė UAB „Naujas fasadas“ atsiliepime prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
13.1. Visą laikotarpį nuo skolos atsiradimo atsakovė pripažino savo skolą, tai patvirtina ir skolų suderinimo aktai. 2021 m. liepos 27 d. atsakovės valdybos narių susirinkime buvo svarstoma dėl atsakovės skolos 38 351,73 Eur ieškovei perėmimo UAB ‚Baltislanda“. Atsakovė visą laikotarpį apie skolą žinojo ir ją pripažino. Pasikeitus atsakovės valdybai, šiai ankstesni atsakovės įsipareigojimai tapo nesvarbūs, atsakovė nutraukė bendravimą su ieškove, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
13.2. Atsakovei išreiškus abejones dėl 2010 m. gruodžio 20 d., 2014 m. vasario 12 d. skolų suderinimo aktų, ieškovė pateikė teismui šių aktų originalus. Niekam, išskyrus atsakovę, nekilo abejonių dėl skolų suderinimo aktų autentiškumo. Teismo iškviestas liudyti I. G. patvirtino, kad skolų suderinimo aktai yra autentiški ir patikslino, kad metų pabaigoje tarp šalių būdavo suderinamos ir patvirtinamos skolos ir tokia atsakovės skola ieškovei yra tiksli. Kad atsakovė turėjo įsipareigojimų ieškovei žinojo ir visi atsakovės nariai, tai matyti iš atsakovės susirinkimų protokolų, kuriuose buvo svarstoma, kad atsakovės skolą ieškovei galėtų perimti UAB „Baltislanda“. Tą patvirtino buvęs atsakovės pirmininkas ir UAB „Baltislanda“.
13.3. Atsakovė, pateikdama Agentūrai paraišką valstybės paramai gauti, žinojo, kad pati atsakovė prisiima įsipareigojimus ir dalį lėšų namo modernizavimui turės investuoti pati, todėl keistai atrodo atsakovės bandymas apeliaciniame skunde nurodyti, jog apie skolas ar įsipareigojimus atsakovė nežinojo. Atsakovė bando suklaidinti teismą.
13.4. Ieškovė, vykdydama rangos darbus, juos priduodavo atsakovei, šalys pasirašydavo darbų perdavimo – priėmimo aktus, kuriuose yra nurodyti atlikti darbai ir kainos, ne vienus metus skola atsakovei klausimų nekėlė, kiekvienų metų pabaigoje skolų suderinimo aktu šalys patvirtindavo skolą, ieškovė vis laukdavo iš atsakovės skolos tikėdama atsakove ir bandydama jai padėti, o ši, pakeitusi valdybą, nutarė pabandyti išvengti įsipareigojimų ieškovei.
13.5. Ką bendro turi atsakovės skola ieškovei ir modernizavimo sutartis nėra aišku. Atsakovė pretenzijų dėl darbų kokybės ir kiekio neturėjo, yra pasirašiusi darbų perdavimo aktus, naudojasi ieškovės atliktais darbais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
15. 2007 m. liepos 9 d. tarp UAB „Baltislanda“, UAB „Estinos arka“ bei atsakovės pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu UAB „Baltislanda“ ir UAB „Estinos arka“ įsipareigojo atlikti ginčo daugiabučio rekonstravimą, pastatyti kitą daugiabutį gyvenamąjį namą su požemine automobilių aikštele. UAB ,,Estinos arka“ pradėjo daugiabučio rekonstrukcijos darbus, tačiau 2009 m. spalio 22 d. šiai bendrovei iškelta bankroto byla, jungtinės veiklos sutarties dalyvėmis liko UAB ,,Baltislanda“ ir atsakovė. Už UAB ,,Estinos arka“ atliktų daugiabučio rekonstrukcijos darbų dalį atsiskaityta.
16. Dėl daugiabučio rekonstravimo atsakovė 2009 m. balandžio 23 d. su Agentūra sudarė valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo pagal daugiabučių namų modernizavimo programą sutartį, paramos suma sudarė 1 566 000 Lt (453 544,95 Eur).
17. 2009 m. rugsėjo 16 d. tarp šalių pasirašyta rangos darbų sutartis. Visų minėtų sutarčių sudarymo metu atsakovei atstovavo jos valdybos pirmininkas I. G., kuris pareigas ėjo 2003–2022 m.
18. Byloje pateikti penki šalių skolų suderinimo aktai: 2010 m. gruodžio 20 d., 2012 m. sausio 26 d., 2014 m. vasario 12 d. (pasirašyti abiejų šalių atstovų), 2016 m. vasario 26 d. ir 2021 m. gruodžio 21 d. (pasirašyti tik ieškovės atstovo, juose nurodant ,,patvirtintą suderinimo akto vieną egzempliorių prašome grąžinti 10-ies dienų laikotarpyje. Negavę jūsų patvirtinimo įsiskolinimo likutį laikysime teisingu“). Visuose aktuose nurodyta iš esmės ta pati suma (38 351,64 Eur) kelių centų skirtumu.
19. 2019 m. sausio 24 d. atsakovės valdybos pirmininkas I. G. el. laiške, be kita ko, nurodė, jog UAB „Baltislanda“ įsipareigoja perimti ieškovės reikalavimą atsakovei, kurio suma 38 351,64 Eur.
20. 2021 m. liepos 27 d. įvyko atsakovės valdybos narių susirinkimas, kuriame 5 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl atsakovės skolos ieškovei perleidimo UAB „Baltislanda“, susirinkimo protokole nurodytas skolos dydis – 38 351,73 Eur.
21. 2021 m. gruodžio 8 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą (38 351,64 Eur). Atsakovė skolos negrąžino. Ieškovė 2022 m. sausio 18 d. pareiškė atsakovei ieškinį.
Dėl ieškinio senaties taikymo
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 12 d. skolų suderinimo aktas pasirašytas abiejų šalių, todėl, remdamasis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi, nusprendė, kad nuo šio momento ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas.
23. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį, mano, jog 2014 m. vasario 12 d. skolų suderinimo akto tikrumas kelia abejonių – buvusio atsakovės pirmininko naujajam šis aktas nebuvo perduotas, o jeigu atsakovė būtų šį aktą pasirašiusi ir prisiėmusi skolą, šis faktas atsispindėtų ir atsakovės ataskaitose. Be to, atsakovė nurodo, kad I. G. įgaliojimai prisiimti skolą atsakovei nebuvo suteikti.
24. Pagal tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (ranga) ir pagrindinį ieškinio dalyką (skola už atliktus darbus), šiuo atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti.
25. Ieškovė į bylą yra pateikusi 2014 m. vasario 12 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurį atsakovės vardu pasirašė jos pirmininkas I. G., kuriame šis patvirtino, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 132 420,42 Lt (38 351,60 Eur). Byloje nėra ginčo, kad šio akto pasirašymo metu I. G. buvo atsakovės valdybos pirmininku. Nors atsakovė teigia, kad I. G. neturėjo įgaliojimų pasirašyti 2014 m. vasario 12 d. skolų suderinimo aktą, tačiau teisėjų kolegija su tokiu atsakovės teiginiu nesutinka. Pagal atsakovės įstatų 52 punktą, atsakovės valdybos pirmininkas atstovauja atsakovei. Taigi atsakovės valdybos pirmininkas (I. G.) buvo tinkamas subjektas pasirašyti tarpusavio skolų suderinimo aktą. Be to, minėtas skolų suderinimo aktas laikytinas ne naujos prievolės (skolos) prisiėmimo aktu (šis aktas nėra prievolės atsiradimo pagrindas (CK 6.2 straipsnis), kaip teigia atsakovė, o pripažinimo, kad tokia prievolė (skola) egzistuoja, aktu. Šiuo atveju minėto akto pasirašymas yra tik teisinis veiksmas, kuriuo prievolė pripažįstama ir nutraukiamas ieškinio senaties terminas (CK 1.130 straipsnis), tačiau pati prievolė nesukuriama ir nemodifikuojama. Pati prievolė (skola) susidarė atsakovei neapmokėjus 2009–2010 m. ieškovės išrašytų sąskaitų. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad tokio akto pasirašymui I. G. reikėjo gyventojų susirinkimo pritarimo.
26. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog atsakovė galbūt neturi visų savo apskaitos dokumentų ir negali tinkamai atsikirsti į ieškovės pateiktus įrodymus ir teiginius, nelemia pagrindo abejoti ieškovės teiginių ir įrodymų pagrįstumu. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad pasikeitus atsakovės pirmininkui atsakovei galbūt nebuvo perduota dalis dokumentų, nesudaro pagrindo abejoti ieškovės į bylą pateikto 2014 m. vasario 12 d. skolų suderinimo akto tikrumu, kurio sudarymo faktą patvirtina ne tik ieškovė, bet ir šį aktą pasirašęs I. G.. Pirmosios instancijos teismo posėdyje išklausytas liudytojas I. G. patvirtino, kad ieškovė atliko PVM sąskaitose faktūrose nurodytus darbus ir už tuos, dėl kurių buvo susitarta papildomai, atsakovė ieškovei liko skolinga, nes atsakovė neturėjo pinigų atsiskaityti su ieškove, todėl buvo pasirašomi tarpusavio skolų suderinimo aktai, patvirtino pasirašęs minėtus aktus.
27. Nesutiktina, kad atsakovei pirmosios instancijos teismas taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių 2014 m. vasario 12 d. skolų suderinimo akto tikrumą, o aplinkybė, jog atsakovės buvęs pirmininkas galbūt neperdavė naujam pirmininkui dalies atsakovės dokumentų, nelemia atsakovės įrodinėjimo naštos sumažėjimo.
28. Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad 2014 m. vasario 12 d. skolų suderinimo akte nurodyta atsakovės skola ieškovei neatsispindi atsakovės ataskaitose, todėl šis aktas turi būti laikomas nepatikimu. Atsakovės pateiktoje 2013 m. kovo 28 d. sudarytoje veiklos ataskaitoje už 2012 m. nėra išvardijami atsakovės turimi įsipareigojimai už rangos darbus, tik nurodoma, kad 2012 m. renovacijos darbai dar nepriduoti, dėl susiklosčiusių nepalankių ekonominių sąlygų bei užsitęsusios krizės ir pagrindinio rangovo bankroto, renovacijos darbai sustabdyti. Nėra pagrindo teigti, kad šiame dokumente nenurodžius atsakovės skolos už rangos darbus, reiktų manyti, jog tokia skola neegzistavo, kadangi atsakovė yra pateikusi 2011 m. detalią skolų tiekėjams suvestinę, kurioje jau aiškiai įvardinami visi atsakovės kreditoriai, tarp jų ir ieškovė, skola kuriai sudarė 376 385,30 Lt (109 008,72 Eur). Taip pat atsakovė pateikė revizoriaus ataskaitą už 2012 m., tačiau šioje nurodomos tik atsakovės pajamos ir išlaidos, bet nėra nurodomi įsipareigojimai kreditoriams, todėl ši ataskaita negali paneigti skolos ieškovei egzistavimo. 2012 m. pajamų ir išlaidų suvestinėje taip pat nėra duomenų apie skolą ieškovei dėl šio dokumento pobūdžio – jeigu 2012 m. atsakovė skolos ieškovei nesumažino, tai tokių duomenų suvestinėje ir neturi būti, šioje suvestinėje nėra išvardijami atsakovės kreditoriai ar skolininkai, o tik parodomos pajamos ir išlaidos.
29. Atsakovės pateiktoje 2014 m. kovo 28 d. sudarytoje pirmininko veiklos ataskaitoje už 2013 m. nėra duomenų, kad atsakovė yra skolinga už rangos darbus, tik nurodoma, kad 2013 m. renovacijos darbai dar nepriduoti, dėl užsitęsusios krizės ir pagrindinio rangovo bankroto. Iš pačios ataskaitos turinio matyti, kad joje nėra pateikiamos detalios atsakovės skolos jos kreditoriams, o tik apžvelgiami pagrindiniai 2013 m. įvykiai, susiję su namo administravimu.
30. Atsakovė taip pat pateikė revizoriaus ataskaitą už 2015 m., tačiau šioje pateikiami tik pinigų srautai per 2015 m., joje nėra duomenų apie atsakovės turimus įsipareigojimus, todėl ši ataskaita nepaneigia skolos egzistavimo ieškovei.
31. Įvertinusi minėtas aplinkybės teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo abejoti 2014 m. vasario 12 d. skolų suderinimo akto tikrumu ar šį atsakovės vardu pasirašiusio I. G. įgaliojimų apimtimi, todėl šio akto pasirašymas nutraukė ieškinio senaties terminą ir 10 metų ieškinio senaties terminas pradėtas skaičiuoti iš naujo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Dėl atsakovės skolos ieškovei
32. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad 2007 m. liepos 9 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsakovė už namo rekonstrukcijos darbus apskritai neturėjo mokėti (sutarties 2.15 papunktis), todėl I. G. neturėjo teisės prisiimti skolų atsakovei, nes gyventojai nebuvo išreiškę sutikimo mokėti už rekonstrukcijos darbus – sutikimas buvo išreikštas pasirašyti jungtinės veiklos sutartį, kuri numatė, jog jungtinės veiklos dalyviams pastačius daugiabutį, rekonstrukcijos darbai bus atlikti mainais už atsakovės dalį pastatytame name.
33. Ieškovė pateikė 2007 m. liepos 9 d. jungtinės veiklos sutartį, kurią sudarė atsakovė, UAB ,,Baltislanda“ ir UAB ,,Estinos arka“. Šia sutartimi jos šalys įsipareigojo kooperuodamosi vykdyti atsakovės administruojamo daugiabučio rekonstrukciją ir naujo daugiabučio su požemine automobilių stovėjimo aikštele statybą. Šios sutarties 2.15 papunkčiu atsakovė įsipareigojo parduoti, o UAB „Baltislanda“ ir UAB „Estinos arka“ nupirkti atsakovės dalį bendrame turte per 1 mėn. nuo gyvenamojo namo (nebaigtos statybos) kadastrinių matavimų ir gyvenamojo namo (nebaigtos statybos) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; atsakovės dalies bendrame turte pardavimo kaina yra lygi atsakovės įnašo vertei; pardavimo kaina yra sumokama atliekant tokios pačios vertės gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, kurių sąmata ir atlikimo tvarka bei terminai nustatomi šalių susitarimu.
34. Pažymėtina, kad atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove atsirado 2009 m. rugsėjo 16 d. rangos darbų sutarties ir išrašytų sąskaitų faktūrų pagrindu, ieškovė savo reikalavimo faktinio pagrindo negrindžia atsakovės ir kitų minėtų juridinių asmenų sudaryta jungtinės veiklos sutartimi, pagal kurią atsakovė neturėjo atsiskaityti už namo rekonstrukcijos darbus. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nėra jungtinės veiklos sutarties šalimi ir tarp UAB ,,Baltislanda“ bei atsakovės sudaryti susitarimai neturi įtakos ieškovės teisėms ir pareigos.
35. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad yra tikimybė, jog dalis rekonstravimo darbų, už kuriuos apmokėjimo dabar reikalauja ieškovė, atlikti dar jungtinės veiklos sutarties pradiniame vykdymo etape. Teigia, kad dėl daugiabučio rekonstrukcijos 2009 m. balandžio 23 d. su Agentūra sudaryta modernizavimo sutartis ir tik gavusi finansavimą, atsakovė pasirašė rangos sutartį su ieškove, o ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad mokėtoja yra ne atsakovė, o Agentūra. Atsakovės teigimu, nors teismas konstatavo, kad ginčo dėl darbų atlikimo nėra, tačiau nenustatė, jog visi daugiabučio rekonstrukcijos darbai atlikti būtent ieškovės, teismas nenustatė už kokius darbus pagal modernizavimo sutartį neva mokėjo Agentūra, nors atsakovės prašymas įtraukti Agentūros teisių perėmėją į bylą trečiuoju asmeniu ir šias faktines aplinkybes išsiaiškinti nebuvo patenkintas
36. Atsakovė į bylą pateikė 2009 m. balandžio 23 d. atsakovės su Agentūra sudarytą valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo pagal daugiabučių namų modernizavimo programą sutartį, paramos suma sudarė 1 566 000 Lt (453 544,95 Eur). Atsakovė minėta sutartimi taip pat įsipareigojo modernizavimui naudoti ir savo lėšas (sutarties 2.3.2 papunktis), valstybės parama pagal sutartį turėjo būti skirta finansuoti tik dalį modernizavimo darbų (sutarties 4 punktas). Gavusi finansavimą atsakovė 2009 m. rugsėjo 16 d. su ieškove pasirašė rangos darbų sutartį. Ieškovė atlikdavo rangos sutartyje numatytus darbus, pateikdavo atsakovei išsamius atliktų darbų aktus, kuriuose būdavo aiškiai išskirta, kurie darbai valstybės remiami, o kurie ne. Ieškovė išrašytose sąskaitose taip pat nurodydavo, kurias sąskaitas tenka apmokėti Agentūrai, o kurias pačiai atsakovei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nepriėmė kokių nors ieškovės atliktų darbų, ar yra nustatyti tokių darbų trūkumai, ar atsakovė atsisakė apmokėti kurią nors sąskaitą. Priešingai – šalys abiejų jų atstovų pasirašytuose tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktuose, sudarytuose 2010 m. gruodžio 20 d., 2012 m. sausio 26 d. ir 2014 m. vasario 12 d., aiškiai įvardijo atsakovės ieškovei susidariusią skolą (132 420,42 Lt (38 351,60 Eur). Byloje taip pat pateiktas 2019 m. sausio 24 d. atsakovės valdybos pirmininko el. laiškas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog UAB „Baltislanda“ įsipareigoja perimti ieškovės reikalavimą atsakovei, kurio suma 38 351,64 Eur. 2021 m. liepos 27 d. įvyko atsakovės valdybos narių susirinkimas, kuriame 5 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl atsakovės skolos ieškovei (susirinkimo protokole nurodytas skolos dydis – 38 351,73 Eur) perleidimo UAB „Baltislanda“.
37. Taigi byloje esančių įrodymų visuma aiškiai patvirtina, kad atsakovė pagal modernizavimo ir rangos sutartį pati įsipareigojo iš dalies atsiskaityti su ieškove, tačiau laiku neatsiskaitydama, skolų suderinimo aktais pripažindavo skolą, ir iki 2021 m. liepos nekilo klausimų dėl skolos ieškovei egzistavimo ar jos dydžio. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad dalis darbų galėjo būti atlikti jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o pirmosios instancijos teismas nenustatė už kuriuos darbus turėjo mokėti Agentūra, o už kuriuos atsakovė. Atsakovė pati aiškiai pripažino skolą ir jos dydį daugiau nei 10 metų nuo jos susidarymo, nei darbų atlikimo fakto nei kokybės neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo imtis aktyvių veiksmų dispozityvioje byloje ir siekti pašalinti atsakovės deklaratyvias abejones. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes ir turėjo faktinį ir teisinį pagrindą patenkinti ieškinį visa apimtimi.
38. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija sprendimo dalies dėl palūkanų priteisimo, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
39. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas materialinės ir proceso teisės normas, visiškai patenkino ieškovės ieškinį atsakovei turėdamas tam tiek faktinį, tiek ir teisinį pagrindą, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Atsakovės apeliacinį skundą atmetant, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Šios išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio už tokio pobūdžio advokato teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl yra priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Naujas fasadas“, juridinio asmens kodas 125561330, iš atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis