Baudžiamoji byla Nr. 1-240-1133/2021

        Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00061-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1.; 1.1.6.3.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.11.; 1.1.7.2.5.; 1.1.1.5.4.; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,

sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Boženai Voišvilienei,

dalyvaujant prokurorėms Neringai Malinauskaitei-Pasaškovai, Jūratei Žvironienei,

kaltinamajai J. L. ir jos gynėjui advokatui Aleksandrui (Aleksandr) Gončarko,

kaltinamajam G. S. ir jo gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui,

nukentėjusiajam M. Ž. ir jo atstovui advokato padėjėjui Romanui Fedosiukui (Roman Fedosiuk),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje,

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), auginantis du mažamečius vaikus, teistas Vilniaus apygardos teismo 2013-05-02 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nuosprendžiu, pagal BK 307 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių; pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2016-11-17, 2016-11-29 įtrauktas į probuojamų asmenų registrą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

1.       J. L. tyčia suklastojo tikrą dokumentą, o būtent ji, veikdama kartu su G. S., pastarajam pastatytą sodo namą (u. n. (duomenys neskelbtini)) siekiant įteisinti kaip I grupės nesudėtingą statinį, ji (J. L.), eidama matininkės pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. ?(duomenys neskelbtini)), šios įmonės vardu, nuo 2017-01-27 iki 2017-02-01 sudarė nekilnojamojo turto objekto (žemės sklypo su statiniais), esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (registro numeris (duomenys neskelbtini)), kurioje tyčia įrašė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent: ne vėliau kaip iki 2017-01-27 apžiūrėjusi minėtą statinį, esantį (duomenys neskelbtini), atlikusi šio statinio kadastrinius matavimus ir nustačiusi, kad statinio plotas yra didesnis nei 80 kv. m, statinio kategorija – neypatingas statinys, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2017-02-01, G. S. ją sukursčius, t. y. paprašius, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (registro numeris (duomenys neskelbtini)) tyčia įrašė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis: mažesnį statinio, esančio (duomenys neskelbtini), plotą bei pakeitė statinio kategoriją į „nesudėtingas“. T. y. žinodama, kad pastatyto namo bendras plotas yra didesnis nei 80 kvadratiniai metrai bei statinio kategorija yra neypatingas statinys, pildydama pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų 1A formą, grafoje „Bendras plotas: kv. m“ nurodė „79,97“; grafoje „Statinio kategorija“ nurodė „I grupės nesudėtingas“. Pildydama pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos 3 formą, grafoje „Iš viso bendras plotas kv. m“ nurodė „79,97“, bei pirmo aukšto plano brėžiniuose išbraižė nesantį židinį, pastorino vidines namo sienas, taip siekdama sumažinti pastatyto namo plotą. Tokiu būdu ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

2.       G. S. sukurstė suklastoti tikrą dokumentą ir jį panaudojo. O būtent jis, veikdamas kartu su J. L., siekdamas pastatytą sodo namą (u. n. (duomenys neskelbtini)) įteisinti kaip I grupės nesudėtingą statinį, 2017-01-27, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. ?(duomenys neskelbtini)) matininkei J. L. atlikus statinio, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir nustačius, kad namo plotas yra didesnis nei 80 kvadratinių metrų bei, kad statinys yra priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, jis (G. S.) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-01, sukurstė, t. y. paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkę J. L. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (registro numeris (duomenys neskelbtini)) tyčia įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnį statinio, esančio (duomenys neskelbtini), plotą bei pakeisti statinio kategoriją. Po to, J. L., vykdydama jo (G. S.) prašymą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-01, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sudarydama nekilnojamojo turto objekto, t. y. žemės sklypo su statiniais, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (registro numeris (duomenys neskelbtini)) tyčia įrašė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis. T. y. žinodama, kad pastatyto namo (u. n. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas didesnis nei 80 kvadratiniai metrai bei statinio kategorija yra neypatingas statinys, pildydama pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų 1A formą, grafoje „Bendras plotas: kv. m“ nurodė „79,97“; grafoje „Statinio kategorija“ nurodė „I grupės nesudėtingas“. Pildydama pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos 3 formą grafoje „Iš viso bendras plotas kv. m“ nurodė „79,97“ bei pirmo aukšto plano brėžiniuose išbraižė nesantį židinį ir pastorino vidines namo sienas, taip siekdama sumažinti pastatyto namo plotą. Po to, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-01, jis (G. S.), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017-02-08, tyčia perdavė žinomai suklastotą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą A. Ž., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kuris minėtą nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylą pateikė valstybinei įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui registruoti sodo namą kaip I grupės nesudėtingos statybos statinį bei 2017-03-16 šį suklastotą dokumentą pristatė Vilniaus miesto 23-ąjį notaro biuro notarei R. K. sandoriui, t. y. žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai su pirkėju M. Ž. sudaryti. Tokiu būdu G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

3.       Kaltinamoji J. L. teisme savo kaltę pripažino visiškai.

3.1.        J. L. teisme paaiškino, kad galimai dvi savaitės prieš kadastrinės bylos sudarymą jai paskambino asmuo ir paprašė atlikti kadastrinius matavimus kaltinime nurodytu adresu. Neprisimena telefono numerio iš kurio skambino. Paskambinęs pasakė, kad nori užsakyti kadastrinius matavimus kaltinime nurodyto objekto. Sprendžia, kad jai paskambino G. S., nes jis ją vežė į objektą, pati nevairuoja. Kartu niekas nevažiavo, bet tiksliai nepamena. Ji objekte atliko matavimus. Kai grįžo į darbą, pradėjo braižyti ir paskaičiavo, kad ploto per daug. Po to ji G. S. pasakė, kad per daug, gal telefonu, o gal jis buvo atvažiavęs. Pasakė, kad nepraeis su I kategorija, tada – sumažino plotą. Jos tai padaryti paprašė G.S.. G. S. sakė, kad bus židinys. Nubraižius židinį plotas vis tiek būtų per didelis, todėl ji pastorino sienas. G. S. sakė, kad plotą reikia sumažinti, kad būtų pirmos kategorijos. Kai sutiko sumažinti plotą ir įregistruoti statybą, tada suprato, kad nebus židinio. Objekto plotą sumažino, nes paprašė G.S.. Ji nubraižė židinį svetainėje, iš kairės pusės, prie sienos, kuri ribojasi su lauku. Kitus kambarius sumažino pastorinant sienas pati, kad plotas sumažėtų. Taip pat nurodė, kad prašantysis suprato, kokiu tikslu reikia mažinti, o būtent, kad lengviau priduoti objektą, nes yra įstatymai, jeigu pirmos kategorijos — vieni dokumentai, o jeigu kitos — kiti, tai ir projekto reikia, leidimo, žinojo visi, visiems paaiškina, yra statybos įstatymas. Ji padarė bylą ir jai sumokėjo, papildomo atlygio negavo. Gal ir yra mačiusi A. Ž. ir K. P.. K. P. pavardė jai nieko nesako, tokio žmogaus nepažįsta, nesilankė. Iki kaltinime nurodyto objekto G. S. matė pirmą kartą, o vėliau jis buvo kreipęsis dėl kitų objektų. Pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. 4, b. l. 84-85, nurodė, kad po šio objekto nurodė, kad galėtų atpažinti G. S.. Kadastriniai matavimai vyksta taip: važiuoja į objektą ir matuoja pagal faktą, o paskui pagal matavimus braižo kadastrinių matavimų bylą. Žino, kokias pasekmes gali sukelti asmeniui. Tai statybų kaštų skirtumai, reikalingas leidimas. Sutiko sumažinti plotą, nes norėjo žmonėms padėti, kad problemų neturėtų, manė, kad sau stato. Nedažnai G. S. atvykdavo. Pripažįsta savo veiksmus. Jai buvo šokas pirmesnių apklausos metu. Kai gavo raštą, galvojo, kad supainiojo objektus. Kai viską apgalvojo, tada prisiminė. Apie M. Ž. darytą slaptą įrašą sužinojo po antros apklausos, vykusios 2019-03-20, advokatas pasakė. Prieš antrą apklausą su M. Ž. nebuvo susitikusi, jį buvo sutikusi tik tada, kai jis su šeima pas ją į darbą atėjo. Po antros apklausos, galimai 2019 m. vasario 25 ar 26 d. su M. Ž. derėjosi dėl taikos. Gynėją rado per pažįstamą.

3.2.       G. S. antrą kartą matė po savaitės (po nuvežimo į objektą), šis žmogus posėdžių salėje sėdintis G. S.. Jai atrodo, kad kadastrinės bylos pasiimti buvo atėjęs G. S.. Už kadastrinę bylą buvo sumokėta oficialiai, dokumentai buvo, kvitas buvo iš anksto išrašytas ir matyt — supainiojo, nes ten kitas asmuo pasirašė. Tą dieną buvo pora asmenų, adresą tinkamą įrašė, o pasirašyti davė kitam žmogui, nes supainiojo kvitukus. Pasiimant bylutę asmenys nepasirašo, nebent dideli objektai, tada yra ir sutartis, o maži — pagal žodinį susitarimą. Per vienus metus pas juos ateina maždaug 100 žmonių. 2017 m. iki šio momento apie 150-200 žmonių pas juos buvo atėję. Labai mažai laiko tiesiogiai bendrauja su žmonėmis.

3.3.       Apklausus liudytojus parodė, kad liudytojai iš jos tikrai nieko neprašė. Neprisimena kas paėmė bylutę. Jai atrodo, kad G. S., bet jei sako, kad kitas žmogus, tai galėjo ir kitam atiduoti. G. S. užsakė. Telefonu užsakė. Nėra jokio dokumento, kad kažkam kažką perduoda. Nedideli užsakymai yra tik žodiniai, tai leidžia kadastro įstatymas. G. S. žinojo gal iš anksčiau, gal jis ir anksčiau užsakinėjo, o gal matė po to, dabar jau neprisimena kaip ten buvo. Pirmi parodymai kitokie, nes nenorėjo pavesti žmonių, norėjo, kad jiems būtų „nemalonumų“. Patikslino, kad kalba apie G. S..

3.4.       Nurodė, kad pas ją pagrinde statybininkai ateina, neprašo jų įgaliojimo, kai ateina pasiimti bylutės. Neprisimena kam atidavė bylutę, gal K. P.. Apskritai savininkas pasirašo, o jei ateina ne savininkas, tai duoda kitiems pasirašyti. Tai seniai buvo ir ji negali kiekvieno objekto prisiminti.

3.5.       Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu 2019-05-14 J. L. atpažino G. S., kaip asmenį, užsakiusį pas ją namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (t. 4, b. l. 86-90).

4.       Kaltinamasis G. S. savo kaltės nepripažino visiškai.

4.1.        G. S. teisme parodė, kad statė kaltinime nurodytą namą pagal A. Ž. užsakymą iki 80 kv. m. Toks namas yra nesudėtingos statybos todėl nereikia jokio projekto. Namą statė pagal A. Ž. jam perduotą ekskiziuką. Eskiziuką galimai pametė. Jo žiniomis, pagal reikalavimus turėjo būti židinys. Židiniui įrengti yra įvairių būdų, nebūtinai turi būti anga per stogą, yra kiti būdai, kai daromi per fasadą, yra specialūs įdėklai. Pavyzdžiui jis galėjo pagal projektą pastatyti 4 kvadratų židinį ir tada nebūtų jokių pažeidimų. Eskiziuke, kurį davė A. Ž., buvo židinys. Židinio nepastatė, nes užsakovai neprašė. Nukentėjusysis M. Ž. susipažinęs su šiuo projektu, apžiūrėjo šį namą ir nupirko, nepareikalavo ir nepanoro, kad ten būtų židinys. Jis (G. S.) vykdė visas statybas, o dokumentacija rūpinosi A. Ž. su K. P.. Jokių dokumentų jis (G. S.) nedarė, priešingai nei teigia J. L., bylučių iš J. L. neužsakinėjo, nei jos prašė, nes nėra suinteresuotas žmogus. Jam (G. S.) priklausė statybos, o namo pridavimas jam nepriklausė. Tiksliai nepamena, bet mano, kad kadastrinius matavimo dokumentus atvežė A. Ž., o jis (G. S.) nėra savininkas, neturėjo dokumentų. Taip pat nurodė, kad su K. P. vykdė ne vieną projektą, statė ir kitose vietose: Gulbinuose, Avižieniuose, ten jam pinigų nesumokėjo, vyksta teismas, nes toje byloje apgautas. Nepamena žemės įsigijimo aplinkybių, gal savininkai nusipirko, kas rado – nepamena, ieškojo A. Ž. ir K. P. . Už statybos darbą mokėjo savininkai A. Ž. kartu su K. P.. Neprisimena, ar gaudavo kažkokį atlyginimą, buvo sutarta, kad atsilygins pardavus namą. Darbuotojams jie mokėjo. Yra iš nukentėjusiojo tiesiogiai ėmęs pinigus, yra vienas raštelis, iš kurio matosi, kad nukentėjusysis jam (G. S.) buvo skolingas už baldus, virtuvę, plyteles, kurie už jo (G. S.) pinigus buvo pirkti. Nepamena ar grynaisiais ar pavedimu mokėjo už baldus. Nepamena, kokius baldus pirko. Dar buvo pastatytas sandėliukas, už kurį jam pinigų nesumokėjo. J. L. pažįsta, kelis kartus jam (G. S.) matavo objektus, kurie greičiausiai buvo jo paties. Namo pirkėjais rūpinosi jis. Jis koordinavo statybos darbus. Neatitinkamai gavosi, nes nepadarytas židinys. Neatsimena, kodėl židinys nebuvo pastatytas. Vieni žmonės nori, o kiti nenori židinio, šiuo atveju pagal eskizą buvo matoma, kad židinys bus virš 4 kv. m. Apie neatitikimus nežinojo, namas buvo pastatytas, perduotas A. Ž., toliau jie vykdė visą dokumentaciją. A. Ž. yra matęs, sumokėdavo pinigus darbuotojams su K. P., jie draugai, vienoje įmonėje dirba. Su K. P. buvo pažįstamas. J. L., kiek jam žinoma iš bylos, darė kadastrinius matavimus, o jis tame procese nedalyvavo. Su J. L. neturėjo jokių santykių. Nurodė, kad prieš jį duoti parodymai, nes su K. P. yra byla, kur statė objektą, o jie su juo neatsiskaitė. Jo santykiai su K. P. kaip priešų, o A. Ž. su K. P. yra geri draugai. Mano, kad J. L. buvo šantažuojama nukentėjusiojo M. Ž.. Mano, kad J. L., K. P., A. Ž. kartu susitarė. Nežino, kodėl M.Ž. nutarė jį apkaltinti nebūtais dalykais. Su A. Ž. ir K. P. teisiniai dokumentai lyg nebuvo įforminti. Nurodė, kad negali paaiškinti apie minėto objekto statybos užbaigimą, nepasirašinėjo. Nedalyvavo priduodant savininkui atliktas statybas. Statybos darbų pridavimas, tai atvažiavo savininkai, pažiūrėjo, kad namas pastatytas, ir viskas yra gerai, o židinį bet kada galima statyti. J. L. pamačiusi neatitikimus turėjo pranešti savininkams, kad yra neatitikimas ir to namo negali priduoti supaprastinta tvarka, jeigu ji būtų pranešusi, jie būtų pastatę židinį ir problema būtų išspręsta.

4.2.       Nurodė, kad nėra matęs dokumento apie statybos užbaigimą (t. 3, b. l. 39-42). Pinigų priėmimo-perdavimo aktas matytas, pasirašinėjo, bet nepamena kas dalyvavo. Neprisimena, ar įformino statybas įmonės vardu.

4.3.       Negalėjo atsakyti, kas užsakinėjo statybines medžiagas. Darbuotojai atlikdavo mūro darbus, darbuotojai buvo jo, arba A. Ž.. Darbuotojus gal ir jis surasdavo iš skelbimų, darbuotojai turėjo individualios veiklos pažymėjimus, arba patentus. Savininkai mokėjo darbuotojams. Neprisimena, pagal ką mokėdavo atlyginimą statybininkams.

4.4.       Registrų centrui bylos neteikė. Pas J. L. nebuvo atėjęs užsakyti kadastrinės bylos. Aplinkybės tokios, kad visus dokumentus, susijusius su tuo objektu, kurie yra A. Ž. vardu, rengė, ruošė ir rinko K. P., nes jis (kaltinamasis) neturėjau teisės to daryti. Jis dalyvavau tik statybose. K. P. neprisimena, tada pas juos buvo geri santykiai, jis buvo jam J. L. telefoną davęs ir jis pats rinko visus dokumentus ir jis asmeniškai atsiiminėjo bylutes. Jis pats visus dokumentus rinko ir turėjo.

5.       Nukentėjusysis M. Ž. teisme parodė, kad jo nesieja jokie santykiai su abiem kaltinamaisiais. J. L. nepažinojo iki nagrinėjamų įvykių. G. S. sūnus reabilitavosi jo kineziterapiniuose užsiėmimuose. Internete žmona rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) yra A+ klasės, labai kokybiškas namas. Tiko namo lokacija, todėl rinkosi tą namą. Skelbimas buvo įdėtas G. S., su visomis nuotraukomis. Pasitikėjo, nes lyg ir iš pažįstamo įsigijo šį namą. Susitarė su G. S. apžiūrai, nuvyko visa šeima, du maži vaikai ir žmona. Namas atitiko namą nuotraukose, viskas tenkino, įrengta, liko padaryti iki galo visus darbus, dujas paleisti su balionu. Tai labai užsitęsė, pradėjo gyventi apie liepos pradžią. Namo apžiūros metu bendravo su G. S., tą dieną, dar jis nuvežė parodyti išbaigtus kelis (duomenys neskelbtini) g. esančius namus, kuriuos jis yra pastatęs, ir savo namą, esantį (duomenys neskelbtini)  g. — pavyzdį. Kai 2017-03-15 gavo banko sutikimą paskolai, G. S. greitai suorganizavo kovo 16 d. pas notarą sandėrį. G. S. jį (nukentėjusįjį) pasiėmė po savo sūnaus mankštos iš sporto klubo, nusivežė pas notarą. Pas notarą jis (nukentėjusysis) vežėsi asmens dokumentus, o G. S. turėjo dokumentus, kadastrinę bylą, sertifikatą. Automobilyje matė tuos dokumentus. Kai nuvažiavo pas notarą, susipažino su A. Ž., sėdėjo ir laukė aukštesnės kategorijos notaro. Po dokumentų pasirašymo A. Ž. buvo staigmena, kad pradinio įnašo nėra, G. S. nutylėjo savo naudai, neinformavo A. Ž., kad jis (nukentėjusysis) pradinį įnašą sumokėjo. Nepamena kiek, bet žino, kad buvo likę sumokėti 17 800 Eur, tai G. S. pasakė A. Ž., kad šiuos pinigus M. Ž. dalimis sumokės, nes šiuo metu neturi, aš teikiau pasitikėjimą, kad būsiu mokus, ir galėsiu tą likusią sumą dalimis sumokėti. Ten dar buvo nebaigtas dujų įrengimas, pasižadėjo trinkeles sudėti, tvorą užbaigti. G. S. patikino A. Ž., kad M. Ž. sumokės dalimis visą likusią sumą. Dalimis mokėjo G. S., kiekvieną savaitę po 3 000 Eur grynais pinigais. Jis pasirašydavo, kad sumokėjo, o G. S., kad sumokėta. Tada darbus G. S. pradėjo aktyviau daryti. Dalį pradinio įnašo buvo sumokėjęs Luminor bankiniu pavedimu, A. Ž. 10 000 Eur. Kitą dalį sutarė su G.sS. kaip sumokės, o G. S. patikino A. Ž., kad pinigai grįš. Visi trys dalyvavo pokalbyje, tarėsi. Grynaisiais sumokėjo likusius pinigus G. S.. Apie rugsėjo mėnesį pas jį netikėtai atvažiavo K. P. su A. Ž., ir sako: „M. Ž., klausyk, tu mums pinigų nemoki“, sakau: „kaip tai nemoku“, padavė lapą (parodžius t. 2, b. l. 116, patvirtino, kad tai šis lapas) su mokėjimais, viskas atrodo civilizuotai, įvyko tarp jų konfliktas, kad G. S. juos apgavo, sau į kišenę tuos pinigus pasiėmė. O paskui prasidėjo liūtys. G. S. apgavo K. P. ir A. Ž. nepadarydamas infiltravimo šulinio, skendo visas sklypas, tualete pakilo visa kanalizacija, važiavo į tą kompaniją, kuri rengia valymo įrengimus, tai jie ir pasakė, kad G. S. geriau uždirbti pinigų, nei įrengiant infiltravimo darbus. A. Ž. Ir K. P. geranoriškai ėmėsi šį defektą suremontuoti, pasirūpino šiuo dalyku. Kai atėjo žiema, aišku lapkričio 16 d. išlindo visi trūkumai, švilpė vėjas. Nurodė, kad G. S. nebuvo skolingas už baldus, pas notarą buvo galutinė suma, net nuolaidos jokios nebuvo, eilinis jo melas. Sužinojo, kad į kadastrinio matavimo bylą neteisingai įrašyti duomenys, nustebo, kad šnekama apie židinį. Ekspertas padarė ekspertinį tyrimą, neatitiko statybų įstatymui, tai pasekmė, kad be leidimo galima statyti kaip nori. Gal neblaivūs žmonės statė, ar nekontroliuojami, yra nuotraukos, pamatai šlapi, putplasčiai nepriklijuoti, vandens vamzdis 60 cm aukštyje, vos nenukirto Telia laido, dažnos slogos vaikams, turėjo atšaukti visus kineziterapinius užsiėmimus, šeimai stresas, dabar turi keliauti kaip turistai 5-ių asmenų šeima, yra problema išsinuomoti su mažais vaikais butą. Labiausiai pikta dėl vaikų, nenorėjome eiti į tą vilą, nes ten nekokie prisiminimai, neturi kur gyventi, ir šiuo metu negali paimti paskolos, nes šalyje Covid situacija, vienintelis dirba. Nenori jų nuteisti, tik nori, kad jie suprastų, kad suklastotų dokumentų negalima turėti, jais disponuoti. Tikisi, tai bus pamoka, kad reikia gerbti kitus, elgtis padoriai. Ekspertizės dokumentų nėra, kurie nurodytų, kad namas pastatytas nekokybiškai, tai yra savavališka statyba. Jo nuomone, tikrasis namo pardavėjas buvo G. S.. J. L. neturi pretenzijų, gerbia ją už drąsą. Jeigu būtų pateiktas prašymas dėl susitaikymo, palaikytų prašymą. Išdidinimas ploto gyvenimui netrukdo, bet techninė kokybė trukdo. G. S. siekė mažesniais kaštais pastatyti namą, kad kuo daugiau uždirbti. Jeigu ten būtų sudėtingesnis variantas, būtų daręs pagal reikalavimus ir tas sertifikato naudingumas, kuris irgi nebuvo įregistruotas, jis buvo suklastotas, nuteistas sertifikatą išdavęs asmuo. Pirko namą iki 80 kv. m, jiems buvo ramu, kad buvo energetinio naudingumo sertifikatas. Kadastrinių matavimų bylą pamatė tik atvykęs pas notarus. Jis nesupranta techninių dalykų, nėra statybininkas, tai negali ir komentuoti. Slapta įrašinėjo, kai iškilo abejonė, kad dokumentai suklastoti, nes kitaip nebūtų net už ko užsikabinti. Garso įrašai, esantys byloje — jo, pats juos darė, klausė patarimų. Taip pat nurodė, kad jo niekas neklausė, ar jam židinys reikalingas.

6.       Liudytojas, (ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-08 apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais; įtarimai nepareikšti, vėliau – 2020-04-10 apklaustas kaip liudytojas) K. P. teisme parodė, kad su kaltinamuoju G. S. pažintis prasidėjo nuo A. U.. A. U. jo žmonos sesers vyras. Jie sugalvojo užsiimti statybiniais projektais. Giminystės ryšių nėra. Šiai dienai jų santykių nepavadintų draugiškais. Iš pradžių suremontavo vieną butą, o po šio projekto nutarė bandyti kažką rimtesnio. Prieš tai nieko bendro su statybomis neturėjo. Nutarė pastatyti dvibutį kotedžą. Susitarimas buvo, kad jis projektą finansuoja, o A. U. bus atsakingas už statybinę dalį. Jis virš 10 metų su kolega A. Ž. buvo draudimo brokeriai ir nelabai daug laiko galėjo skirti statyboms.

6.1.       Prasidėjus kotedžo projektui, G. S. pradėjo siūlyti statyti tokį projektą, kokiame gyvena jis. Tada jis (liudytojas) pasiūlė savo kolegai A. Ž. investuoti, kad jis su A. Ž. rūpinsis finansais, o G. S., kadangi gyrėsi, kad jis labai nusimano statybose ir turi patirtį, statys. Jie pasitikėjo ir nutarė šį projektą vykdyti. G. S. aprodė savo namą ir pasakė, kad analogiškai gali pastatyti sklype. Sklypą jis (G. S.) surado, jie sutiko. A. Ž. vardu įformino sklypą ir prasidėjo statybos. Jie statybose dalyvavo tik tiek, kad atvažiuodavo pažiūrėti kaip vyksta statybos. Atvažiuodavo pažiūrėti kas padaryta. Eigoje G. S. į priekį mokėjo pinigus po 5 000 po 10 000 Eur, įvairiomis sumomis. Kalbant apie šį objektą, A. Ž. buvo savininkas ir aišku atsakomybė kyla jam. G. S. rado pirkėją M. Ž.. Po to pasirodė, kad jie yra pažįstami. Greičiausia buvo kažkoks susitarimas dar prieš pasirašant notarinę sutartį, kad M. Ž. įsipareigoja 18 000 Eur išmokėti dalimis. Jie sutiko, laukė pinigų. Tuo momentu nebuvo nei karto susitikę. Bendravo per G. S.. G. S. pradėjo uždavinėti klausimus, kada bus pinigai. o pastarasis vis sakė, kad viskas tvarkoje, kad pirkėjas neatsiskaitė, bet žada, kad tuoj. Situacija pasidarė įtartina. Jie susirado pirkėją, nuvyko susitikti. Pasiteiravo dėl pinigų, pirkėjas ištraukė lapą, kuris paruoštas G. S., ir jame parašyta, kad jis, kaip A. Ž. įgaliotas atstovas, ėmė pinigus iš M. Ž.; kad kas savaitę, kas dvi yra nurodytos sumokėtos sumos. Viso buvo apie 10 000 Eur paduota, pasirašyta buvo tik M. Ž. ir G. S.. Apie šį sandorį jie nieko nežinojo. Iš karto su G. S. susisiekė. Jam labai trumpai pasakė, kad viską išsiaiškino, pretenzijų neturi, prašo grąžinti pinigus. Likusius 8 000 Eur tiesiogiai atsiėmė. A. Ž. pasirašė, kad gavo tuos 10 000 Eur, nors realiai negavo, tai tiesiog, kad pirkėjui nebūtų jokių pretenzijų. Galima sakyti, kad ištraukė pirkėją nuo 10 000 Eur nuostolių. Galima sakyti, kad dėl 10 000 Eur G. S. juos apgavo. Visu dokumentus tvarkė G. S.. Jie apie statybas tada nieko nenusimanė, tada net kadastrinė bylutė buvo pakankamai naujas dalykas, nekalbant apie kitus niuansus. Eigoje, kai pradėjo gilintis, išaiškėjo, kaip viskas buvo daroma. Aišku M. Ž. turėjo reikšti pretenzijas jo kolegai A. Ž., nes jis buvo namo savininkas. Jis (liudytojas) taip pat prisiėmė atsakomybę, nes jis buvo kaip ir iniciatorius šio projekto. M. Ž. visą laiką reiškė pretenzijas. Jiems buvo naujiena, ką jis išvardino. Jie nesikratė atsakomybės, sutiko spręsti šį konfliktą. M. Ž. norėjo namą grąžinti. Jis (liudytojas) sutiko išpirkti namą, finansų neturėjo, paskolos jam niekas nedavė, reikėjo dokumentus ir finansus susitvarkyti. Viskas užtruko. M. Ž. turbūt nenorėjo jau laukti ir juos padavė į teismą. Teisme šiek tiek kovojo, po to buvo pasirašyta taikos sutartis, kai atsirado galimybės išpirkti turtą, sutiko su visais reikalavimais. Išpirko turtą. Jam nelengva buvo. G. S. buvo jiems skolingas 10 000 Eur, o kai paaiškėjo faktas, kad G. S. jam ir A. Ž. skolingas 10 000 Eur, jis pareiškė 2 000 Eur pretenzijas už kitą objektą, kad už jo važinėjimus nebuvo atsiskaityta, nors visi pinigai jam buvo mokami į priekį. Toks reketas. Buvo kraštutinė priemonė, kai žmogus manė, kad jau riba, pradžiai bandė per sūnėną spausti, jis nepasidavė, nes tai panašu į reketą. Galiausiai prasidėjo grasinimai. G. S. po to faktiškai savo sūnėną padavė į teismą, nors jo (sūnėno) ieškinyje nepaminėjo, ir pareiškė pretenziją 60 000 Eur jam ir kitam asmeniui, kurio vardu statė, motyvuodamas tuo, kad jis turi čekius 60 000 Eur už medžiagų pirkimą. Po sunkaus kelio, apie asmeninius dalykus net nekalbu, jam pavyko su vienu banku suderėti. Jam pavyko, nors turto ir sąskaitų areštas labai pakenkė. Išpirko tą namą. Tada vyko teismai lygiagrečiai. G. S. bandė tris kartus. Du kartus G. S. pralošė teismą. Galiausia dar kartą kreipėsi į teismą su apeliacija, bet teismas nepriėmė. Antstolis yra areštavęs jam virš 3 000 Eur liudytojo naudai. G. S. jam pasiūlė statyti namą, o jis pasiūlė A. Ž., nes tiesiog ieškojo asmens, kurio vardu statyti. Jie sėdėjo ofise dviese, matė, kad žmogus nori irgi papildomai užsidirbti pinigų, todėl pasiūlė, prišnekino A. Ž., jis figūravo tik dokumentuose, o iš esmės finansavimą viską jis vykdė. Buvo tartasi nuo pat pradžių, kad A. Ž. vardu viskas daroma, nes priduodant mokesčiai mokami tik GPM, o jis savo vardu jokio turto tada neturėjo. Tiesiog buvo toks susitarimas. G. S. reikėjo asmens, kurio vardu reikėjo statyti, reikėjo finansų.

6.2.       Pagarsinus t. 2, b. l. 160, nurodė, kad nebent per jį G. S. pasiūlė, bet netiesiogiai. Pradžioje projektą jam pasiūlė, o po to jis A. Ž. pristatė. Jo veiksmai buvo finansavimas. Projekto eigoje, kiek pamena, A. Ž. su G. S. nelabai bendravo, galbūt tik pabaigoje ir gal, kai pas notarą sklypą pirko. Jo manymu, tik tada susitikimas ir įvyko. Pardavime dalyvavo tik A. Ž. pas notarą. Jis pardavime nedalyvavo. Su pirkėju pirmą kartą susitiko dėl minėtų 18 000 Eur, kai 10 000 Eur buvo paimti be jo žinios. Namo pardavimu, nuo skelbimo įdėjimo, rūpinosi G. S.. Jo vaidmuo – namo finansavimas, o A. Ž. - ateiti pas notarą. Nepamena kas atsiėmė kadastrinio matavimo bylą iš matininkės.

6.3.       Žino, kad vieną kartą buvo šalia Konstitucijos pr. kažkokiam kabinete G. S. nurodymu. Ar tai susiję su (duomenys neskelbtini) gatve, ar su šiuo objektu – pasakyti negali, tai buvo netoli prekybos centro „Europos“. Buvo, bet nežino su kuriuo projektu susiję ir negali pasakyti, ar tai matininkės J. L. kabinetas. Buvo kažkokiam kabinete, bet nežino dėl kokio objekto. Su G. S. buvo ši byla ir dėl 60 000 Eur pretenzijos. Dvi bylos. Šiuo metu pasibaigė, neturi ko pareikšti, nebent kažką naujo kuria. Patikslino, kad iš pradžių jie jau buvo startavę su kitu, minėtu objektu (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur sūnėnas kuravo, tada jis jau G. S. padavinėjo pinigus, o po to gavo pasiūlymą pastatyti namą (duomenys neskelbtini) tokį, kokiame gyveno tuo metu G. S.. Santykiai nebuvo įforminti. Rizikos nematė, pasitikėjo. Galvojo, kad rizika nedidelė, objektas auga, vertė didėja, o šiai dienai mato, kad galėjo blogiausia įvykti. Namo įregistravimo procedūrą organizavo G. S.. Jis (liudytojas) ir A. Ž. nei vieno dokumento nedarė. Deklaracijas apie statybų užbaigimą G. S. darė. Viską G. S. darė. Pelną turėjo į tris lygias dalis dalinti, o žmogaus nuostoliai nesidalino, o dar ir apvogti galėjo. Jo (G. S.) principas buvo imti pinigus į priekį. Jis turėjo kelis objektus, pinigus išmėtydavo ir jam tai buvo paranku. Žmogaus apetitas yra beribis, kas matosi iš jo tolesnių veiksmų.

6.4.       Išpirko namą iš M. Ž., jame gyvena šiuo metu, plotų neperregistruoja, laukia teismo pabaigos, tiesiog gyvena. J. L. matė gal vieną kartą, arba iš vis nematė. Jis nėjo į Registrų centrą registruoti namo, nes neturėjo tokio įgaliojimo, greičiausiai A. Ž. tai turėjo daryti. Deklaracijos apie statybų baigimą nepildė. M. Ž. reiškė daug pretenzijų – dėl nesandaraus namo, termovizinių rodyklių, suklastotos kadastrinės bylos. G. S. niekaip nereagavo į pretenzijas. Tiesiogiai niekada nesikišo. Viena ką jis padarė, tai tik kreipėsi į kažkokį asmenį dėl termovizijos, kuris surašė savo kažkokius komentarus dėl termovizinės ataskaitos. Tai man tokį dokumentą perdavė ir viskas. Daugiau jam buvo neįdomu. Jam patraukliau išlaidauti advokatams.

6.5.       Dabar jis (liudytojas) turi 2 statybų įmones, o su A. Ž. įmonę atsidalino. Santykiai sugadinti, nors buvo vaikystes draugai. Po įvykių su J. L. nebendravo.

6.6.       Po liudytojo A. Ž. apklausos parodė, kad jie apie statybas iš esmės nieko nežinojo ir sakė, kad gali finansus pasiūlyti. Buvo akcentas, kad namas iki 80 kv. m, nes nereikia statybos leidimo. Tuo metu jie nieko nežinojo, net kaip statybų leidimą gauti. Apžiūrėjo G. S. namą, kuriame pastarasis tada gyveno. G. S. sakė, kad bus identiškas. G. S. viską organizuodavo. Dėl VĮ Registrų centro —, tai kur reikėdavo parašo, tai G. S. jam pasakydavo, o jis A. Ž.. Viską sutvarkydavo G. S., o A. Ž. tik pasirašydavo. Visus dokumentus organizavo G. S.. Deklaraciją gali būti, kad G. S. A. Ž. perdavė, o gali būti ir, kad jis (liudytojas). Nurodė, kad G. S. pateikė klaidingą informaciją, (duomenys neskelbtini) statybos vyko vėliau, o iki to nieko nežinojo apie statybas. Visus dokumentus paruošė G. S.. Toliau teigia, kad viską organizavo G. S., o A. Ž. tik pasirašė. Susitikimą su notare organizavo G. S.. G. S. perdavė jam, o jis A. Ž. tik laiką ir kuris notaras.

6.7.       Teismui pristačius gautus dokumentus, kad liudytojas siuntė laiškus el. paštu M. vardu, paaiškino, kad jo su G. S. patirtis buvo tokia, kad statė du objektus, tai galbūt sąskaitos buvo siuntinėjamos ar kažkokie dokumentai, neprisimina. Susirašinėjimai buvo ir buvo ne vienas. Gal draudimo klausimais susirašinėjo ar statybų klausimais, ar dėl sąskaitų. G. S. nurodė tokį el. paštą, nes savo asmeninio neturėjo, mano, kad jis slapstėsi. Su A. M. teko susitikti, kai kvietė į savo namą, kuris yra analogiškas, tai kelis kartus teko matytis. Kiek jis žino, G. S. savo vardu sąskaitų neturi, elektroninio pašto neturi, o naudoja A. M., todėl susidarė nuomonę, kad jis slapstosi ar vengia kažko. Abejoja, ar A. M. elektroniniu paštu siuntė kažkokius dokumentus, susijusius su statybomis, bet galėjo būti, kad siuntė kažkokius dokumentus. Anksčiau minėjo, kad negarantuos dėl bylutės atsiėmimo. Kaip matė, J. L. darė abejuose objektuose kadastrines bylutes, nors jie yra skirtingi. Jis asmeniškas iš šios įmonės nieko neužsakinėjo, o užsakinėjo G. S.. G. S. jam pranešė, kad bylutė paruošta, tokio skambučio tikrai buvo sulaukęs.

7.       Liudytojas, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. Ž. teisme parodė, kad jokie santykiai su kaltinamaisiais nesieja.

7.1.       Parodė, kad dalyvavo kaip investuotojas, finansuotojas sklypui pirkti. Matininkę pirmą kartą pamatė teismo posėdyje. Jokių kontaktų su ja neturėjo nei telefonu, nei dar kitaip. Jo supratimu namo statybai sklypą surado G. S.. Tai suprato iš K. P.. Kontaktavo tik su K. P.. Prieš prasidedant statyboms, jam buvo parodytas panašus namas, koks buvo pastatytas, tai tada matė G. S.. Jokio eskizo nematė, tik namą. Buvo informuotas, kad bus iki 80 kv. m. Tada vieną kartą G. S.  matė. G. S. su K. P. aprodė namą. Jie abu buvo. Iš K. P. suprato, kad G. S. organizavo namo statybą. Dėl dalyvavimo projekte konkretaus susitarimo nebuvo, jis buvo finansuotojas, bendravo su K. P., o jis toliau bendravo. Susitarimas buvo su K. P.. Kiek suprato iš pokalbių su K. P., namo dokumentų tvarkymą organizavo G. S.. Nežino kas pasirašė dėl kadastrinių matavimo bylos pas matininkę. Kaip suprato, namo pirkėją surado G. S.. Buvo informuotas, kad nori pirkti G. S. draugas. Kaip suprato, namo statybos darbus koordinavo G. S.. Pinigus statyboms jis ir K. P. duodavo. Jam buvo persiunčiamos sąskaitos, į kurias jis darydavo pavedimus. Sąskaitas persiųsdavo K. P.. Jis darydavo pavedimus, kur buvo nurodyti gavėjai, susiję su statybomis. Neatsimena, ar pervedinėjo pinigus G. S., ar K. P.. Grynuosius paduodavo K. P.. Objekte buvo vieną kartą. Pasitikėjo K. P., nes seniai jį pažįsta. Nepamena kas pasiūlė jo vardu užregistruoti sklypą. Jam K. P. pasakė kokiu laiku ir pas kokį notarų biurą nuvykti. Tada, kaip oficialus savininkas, nuvyko į notarų biurą su asmens dokumentu. Atvyko G. S. su M. Ž.. Jis (liudytojas) pasirašė kaip oficialus turto savininkas turto pardavimo sutartyje ir išvyko. Kaip suprato, kad tame biure jau ne pirmas sandoris buvo daromas, nes atvyko G. S. su gėlėm. Jautėsi, kad ten jo pažįstama aplinka. Kiek atsimena, G. S. atsivežė dokumentus. O su notaru jis (liudytojas) nebendravo, pirmą kartą ten buvo. Notarė pakvietė susipažinti su sutartimi. Dokumentus atsivežė G. S., tačiau negali pasakyti kokius dokumentus konkrečiai atvežė, neįsidėmėjo. Neatsimena, ar prieš notarą kažkokius dokumentus pasirašinėjo, realiai jis (liudytojas) dalyvavo ten, kur privalu dalyvauti oficialiam turto savininkui. Pas notarą su M. Ž. pasirašė dar dėl likusių darbų. Buvo ten terminai, darbai ir sumos nurodytos. Laisvos formos buvo dokumentas. Jis nepasirašinėjo deklaracijos ir bylutės. Jokių dokumentų pas save neturėjo. Jokiose dokumentų rengimo ar projekto organizavime nedalyvavo, jis tik finansavo projektą. Pasidomėdavo kas kaip vyksta pas K. P.. Sklypo įsigijimo dokumentus turėjo, bet sklypo įsigijime dalyvavo G. S. ir K. P.. Neatsimena, bet turbūt tuos dokumentus pasiėmė G. S., nes jų reikėjo tvarkymui visų reikalų. Žino, kas yra kadastrinė bylutė, jos neturėjo ir nematė. Registrų centre registravo savo vardu. Viską G. S. organizavo. K. P. pasakė kur nuvykti, kad be jo neįmanoma to namo registracija. Atvyko į Registrų centrą, ten buvo G. S., ten jis viską tvarkė, kaip suprato, turėjo ten pažįstamą, kad greičiau sutvarkytų. Neatsimena kas pasiėmė visus dokumentus iš Registrų centro, bet atsimena, kad G. S. buvo Registrų centre, ėjo pas savo pažįstamą, kad viską sutvarkyti greičiau.

7.2.       Parodžius dokumentus, esančius 3 tome, b. l. 39-42, deklaraciją apie statybos užbaigimą, nurodė, kad tai jo parašas. Vėl gi, vienu momentu buvo duotas dokumentas, paaiškinta, kad reikia oficialaus savininko parašo. Nepamena kas buvo davęs. Neatsimena, ar dar kokius dokumentus pasirašinėjo.

7.3.       Parodžius dokumentą, esantį 2 tome, b. l. 16, pinigų perdavimo-priėmimo aktą, parodė, kad jei teisingai atsimena, tai būnant pas notarą pasirašytas minėtas susitarimas su M. Ž. dėl likusių darbų. Tada M. Ž. atsiskaitinėjo tiesiogiai su G. S.. G. S., jam (liudytojui) apie tai nežinant, už jį pasirašinėjo. M. Ž. išsigandęs prašė pasirašyti, kad tuos pinigus jis (liudytojas) gavo, bet tų pinigų jis negavo iki šiol. Tiesiog suprasdamas šią situaciją, geranoriškai M. Ž. pasirašė, kad pastarasis jaustųsi saugus. G. S. matė Registrų centre, pas notarą, prie namo, o daugiau nepamena. Buvo susitarimas, kad namas iki 80 kv. m. Neprisimena, kas pasirašė B klasės sertifikatą.

8.       Teisme apklausta liudytoja A. M. (kaltinamojo G. S. sugyventinė), sutikusi duoti parodymus, paprašius paaiškinti apie antstolio 2020-11-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, pagal jos prašymą, konstatuotas faktines aplinkybes — užfiksuotus jos mobiliajame telefone, elektroniniame pašte esančius laiškus, kuriuos į jos el. paštą siuntė K. P., parodė, kad ten buvo laiškai gauti iš K. P. dėl namo statybos. K. P. vis siuntinėjo laiškus ir prašė jį pakonsultuoti, padėti „su dokumentais“. Tuo metu ji ir G. S. bendrai naudojosi šiuo elektroniniu paštu. G.S. neturėjo laiko ir prašė K. P., kaip užsakovo, kad į ją kreiptųsi, jei jam kyla kažkokių klausimų. Būdavo, kad ir G.S. siųsdavo laiškus iš jos el. pašto. Apie statybas žino tik tiek, kiek jai pasakodavo. Asmeniškai nedalyvavo statybose. Siųstus laiškus perskaitydavo ir atspausdindavo, atiduodavo G. S. Konsultuodavo, kai K. P. atsiųsdavo laišką ir paklausdavo dėl elektros, tai konsultuodavo dėl elektros, tik formaliai. Paprastai konsultuodavo, kaip ESO pateikti paraišką, po to elektrą vesti. Šiuos duomenis kaip viską atlikti žino dėl to, kad pati yra sau pildžiusi tas paraiškas, tai iš asmeninės patirties, kiek galėdavo, tiek padėdavo. Vykdomose statybose su G.S. nedalyvavo. Parodė, kad M. Ž. tik jei koks nesusipratimas, skambinėdavo G. S. ir reikalaudavo pinigų neaišku už ką. Buvo, kad G.S. važiavo vieną kartą pro (duomenys neskelbtini) gatvelę ir susitiko M. Ž., pastarasis užsipuolė G. S. ir labai agresyviai sakė, kad visus po vieną išgaudys ir susidoros, neaišku kokiu būdu. Sugyventinis nesikreipė dėl to, kad jį M. Ž. užsipuolė.

9.       Liudytojas L. S. teisme parodė, kad kaltinamoji J. L. matyta. Jis statė namą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir jam tiesiog reikėjo matininko paslaugų, nes reikėjo bankui įvertinti namą. Kreipėsi į J. L. ir jam padarė bylutę. Gavo kvituką, tai net nežiūrėjęs į tą kvituką pasirašė. Atėjo susimokėti, pasirašyti ir atsiimti bylutę ir tada — padavė kvitą. Dėl sumos nesigilino, o po to ir adresas neatitiko. Atėjęs pasakė, kad jis namo savininkas, tuo metu kabinete nieko nebuvo. Nieko kabinete nebuvo ir kai atėjo. G. S. ir K. P. nepažįsta. Tos pavardės jam nieko nesako. Mano, kad bylutę atsiėmė iš J. L., kvituką gavo į rankas.

10.       Specialistas S. M. teisme parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, yra įtrauktas į ekspertų sąrašą, šioje byloje atlikau ekspertinio tyrimo aktą, kurio išvadas tvirtina. Nurodė, jog sodo bendrijos įstatymas numato, kad sodo namas gali būti tik nesudėtingas statinys. Statybos techninis reglamentas numato, kad nesudėtingas statinys gali būti sodo namas jei jo aukštis ne didesnis nei 8,5 m, o plotas ne didesnis nei 80 m2 . Pagal pateiktus duomenis pastatytas statinys yra didesnis, todėl jis negali būti priskirtas nei prie nesudėtingų statinių, nei prie sodo namelio. Sodo bendrijoje galima statyti ir gyvenamąjį pastatą. Pats nematavo ploto, jam buvo pateikti du dokumentai, kuriuose buvo pastato plotas. Vienoje kadastrinių matavimo byloje patalpų bendras plotas 84, o pralaidumo bandymų protokole nurodytas kitas pastatų grindų plotas. Nežino, kodėl skyrėsi. Jam buvo svarbu, kad buvo daugiau nei 80 kv. m. Nežinau ar grindų plotas gali skirtis nuo namo ploto. Nežino, kodėl matuoja grindų plotą. Jei ant grindų stovi siena, tai nebe grindys. jis gali tik spėti, kad grindų plotas užima ir pertvarų plotą. Kadastriniams matavimams atlikti reikia kvalifikacijos ir tai atlieka matininkai. Jo darbas yra pasitikėti. Jam buvo duotas bendras plotas ir jis išskaičiavo. Negalėjo pasakyti kada židinio plotas neįtraukiamas į bendrą namo plotą, nes tai nėra dažnas dalykas, kad jis tai skaičiuotų. Nurodė, kad praktikoje būna, kad židinio kaminas per sieną išvedamas, bet reikia laikytis reikalavimų. Negali atsakyti, ar kamino išvedimas susijęs su židinių gabaritais. Nurodė, jog Įmanoma padaryti virš 4 kv. m židinį, bet kyla racionalumo klausimas. 4 kv. m židinys labai didelis, o užimti patalpas tokiu židiniu neracionalu, bet techniškai įmanoma. Nesutiko, kad negali vertinti racionalumo, nes jis turi žinias, bendrą supratimą apie statybas. Nurodė, kad sunku surasti dalyką, kurio negalima būtų techniškai padaryti. Techniškai galima sumažinti plotą. Techniškai galima sumažinti plotą nugriaunant sienas ir pastačius arčiau, pastorinus sienas bei pertvaras, tačiau šiuo atveju kalbama apie nelegalią statybą.

11.       Liudytoja (notarė) R. K. teisme parodė, jog J. L. nepažįstama, o G. S. buvo šio biuro klientas. Jokie artimi santykiai nesieja. Nepasakytų, kad G. S. yra dažnas klientas, laikotarpį sunku vertinti. Jų biure dirbo dvi notarės ir prieš tai dirbo kita notarė, tai nežino, kada G. S. tapo klientu. G. S. buvo atėjęs kaip juridinio asmens atstovas dėl nekilnojamojo turto, hipotekos sandėrių. Kaip fizinis asmuo, tai gal dėl kokių pareiškimų, sutikimų buvo atėjęs. Atvykdavo kartu kažkuo. A. Ž. ir M. Ž. jai žinomi. Buvo su jais sandoris. Nežino kas tarėsi dėl sandorio eigos. Kiek atsimena, A. Ž. sandorio šalis. Buvo atvykęs ne vieną kartą, nes buvo dar civilinė byla. Tai nebuvo pastovus klientas. Į metus ji vidutiniškai atlieka apie 3 000 - 4 000 veiksmų, jei tas sandoris būtų įvykęs neseniai, tai būtų atsiminusi, bet kalbama apie 2017 m., todėl negali pasakyti kas atnešė dokumentus. Nepamena ar G. S. buvo sandorio šalimis. Nurodė, kad pažįsta ir K. P., nes jis lankėsi jų biure. Jis nebuvo sandorio šalimi, o kaip jis gali būti kitaip susijęs, tai jai nežinoma. K. P. yra daręs kelis sandorius kaip klientas dėl nekilnojamojo turto. El. paštu vykęs susirašinėjimas nelaikomas byloje, bet dabar daug dokumentų teikiami el. būdu, tai tokius dokumentus jie įdedame į bylą. Reikėtų žiūrėti ar apskritai išlikę 2017 m. pas juos, žinoti koks kieno elektroninis paštas, kad pasižiūrėti ir žinoti ko ieškoti.

12.       Nukentėjusysis M. Ž. 2018-11-07 pateikė skundą su priedais (dokumentų kopijomis): internetinės svetainės www.aruodas.lt skelbimu, iš kurio matyti, kad aruodas.lt 2017-01-28 įdėtas skelbimas (duomenys neskelbtini), dėl 80 kv. m gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. pardavimo; 2017-03-15 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), dėl paskolos kaltinime nurodytam namui su žemės sklypu įsigyti; 2017-03-16 Nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, kad kaltinime nurodytą turtą M. Ž. nusipirko iš A. Ž.; 2017-01-27 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla, kuri bus aprašyta vėliau; VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro centrinio banko išrašu, 2017-07-01 Pastato - sodo namo priėmimo - perdavimo aktu, pasirašytu tarp pirkėjo (M. Ž.) ir pardavėjo (A. Ž.); 2018-04-02 Kadastrinių matavimų byla, kuri bus aprašyta vėliau; Deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri bus aprašyta vėliau; 2018-08-30 pokalbio stenograma ir DVD su garso įrašu; Ekspertinio tyrimo aktu, kuris bus aprašytas vėliau(t. 1, b. l. 38-123).

13.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ekspertinio tyrimo 2018-04-17 akte Nr. 18-09 (toliau – Konsultacinė išvada) nurodyta, kad: 1. Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išraše nurodyta, jog pastato paskirtis yra kita (sodų), o pastato kategorija – I grupės nesudėtingasis; 2. Faktiškai pastatas priskiriamas gyvenamųjų namų grupei, vieno buto pastatų pogrupiui ir neypatingų statinių kategorijai; 3. NTR pastatas įregistruotas kaip 1 kategorijos nesudėtingas pastatas. Tokiu atveju jo statybai nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Faktiškai pastatas yra priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai, todėl jo statybai yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Kadangi pastatas yra pastatytas be būtino statybą leidžiančio dokumento, jo statyba yra savavališka; 4. Kad įregistruoti NTR teisingus duomenis, pastato savininkas privalo įteisinti pastato savavališką statybą. Savavališkos statybos įteisinimui pastato savininkas turi įvykdyti šiuos reikalavimus: parengti pastato statybos projektą, sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą (t. 1, b. l. 108-121).

14.       Pinigų priėmimo-perdavimo akto kopijoje nurodyta, kad M. Ž. (toliau – skolininkas) ir A. Ž. pripažįsta ir patvirtina, jog skolininkas pinigus perdavė, o kreditorius priėmė žemiau nurodytomis dalimis (nurodytos lentelėje). Taip pat nurodyta, kad kreditorius įgalioja G. S. priimti pinigus iš skolininko. Kreditorius pripažįsta ir patvirtina, jog pretenzijų dėl to, kad pinigus priėmė ne pats, o kreditoriaus įgaliotas asmuo neturi ir neturės. Skolininkas kreditoriui buvo įsipareigojęs grąžinti 17 800 Eur. Akte prie M. Ž., A. Ž. ir G. S. yra pasirašyta (t. , b. l. 116).

15.       VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2020-01-15, 2019-03-08 išrašai, iš kurių matyti, kad žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esančio I grupės nesudėtingos statybos pastato - sodo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bendras plotas nurodytas 79,97 kv. m. 2017-01-27 suformuotas naujas daiktas – pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pastato kadastrinius matavimus atliko matininkė J. L. (t. 3, b. l. 1-7).

16.       VĮ Registrų centro 2019-02-11 pranešimas dėl žemės sklypo su statiniais Registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registravimo bei pateiktos dokumentų kopijos, kurių pagrindu minėtas nekilnojamas turtas buvo užregistruotas; nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylų kopijos. Rašte nurodyta, kad norint įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą (pvz., kaip prašyme nurodyta – sodo paskirties pastatą ar gyvenamosios paskirties pastatą) ir teises į jį Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centrui, kartu su asmens prašymu dėl nekilnojamojo daikto ir teisių į jį įregistravimo turi būti pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai. Pateikė asmenų, besikreipusių dėl žemės sklypo su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), duomenis pagal turimą paslaugų apskaitos sistemos (toliau - PAS) informaciją, iš kurios matyti, kad PAS nurodoma: 2016-08-24 pateiktas A. Ž. prašymas įregistruoti fizinio asmens nuosavybės teises į žemės sklypą; 2016-08-24 Vilniaus m. 14-ojo notaro biuro notarės R. B., A. Ž. prašymas įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą perleidimo sandorį; 2017-01-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenų paketo parengimas (internetinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2017-02-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas sugeneruotas iš IS GeoMatininkas, dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo; 2017-02-08 A. Ž. prašymas dėl prašymo užpildymo, paieškos NTR duomenų bazėje, nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų pakeitimo, nekilnojamojo daikto (pastato) įregistravimo/išregistravimo, fizinio asmens nuosavybės teisės į statinius įregistravimo, NTR išrašo be istorijos, kitų Kadastro tvarkymo darbų (pateikti dokumentai: 2017-02-01 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, 2017-02-07 žemės sklypo planas, 1 patvirtinta kopija, 2017-01-27 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą; 2017-03-15 Vilniaus m. 23-ojo notaro biuro notarės R. K., A. Ž. prašymas patikslinti duomenis sandoriui (t. 3, b. l. 9-64).

17.       Iš daiktų apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėtos VĮ Registrų centro pateiktos 2017-01-27 nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos patvirtintos kopijos ir 2018-04-02 nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos patvirtintos kopijos, deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą kopija:

17.1.       2017-01-27 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos patvirtintos kopijos duomenimis: bylos lapų kopijos patvirtintos spaudais „Kopija tikra“,  „Raštvedė A. B. – E.“, virš pavardės pasirašyta. Visi lapai atspausdinti iš abiejų pusių.

17.1.1.                      Pirmojo lapo viršuje yra įrašai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini); žymėjimas (duomenys neskelbtini); Paskirtis Kita (sodų); Pavadinimas Sodo namas; Matavimų data (apžiūros protokole nurodyta - Kad. duomenų nustatymo data) 2017-01-27; Po šiais įrašais lape yra dvi skaitmeninės namo nuotraukos,  po jomis yra įrašas: Parengė Matininkė J. L. ir parašas. 

17.1.2.                      Kitame kadastro duomenų bylos puslapyje yra žemės sklypo ribos, pažymėtos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo planą, sudarytą 2009-07-29.

17.1.3.                      Kitame puslapyje – nekilnojamo daikto pirmo aukšto planas, sudarytas pagal 2017-01-27 kadastrinių matavimų duomenis; matininkė J. L.; parašas ir data 2017-01-31; UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas; 1-1 patalpos plotas 2,62 kv. m; 1-2 patalpos plotas 11,61; 1-3 patalpos plotas – 5,53 kv. m; 1-4 patalpos plotas 10.14 kv. m; 1-5 patalpos plotas 28,45, šioje patalpoje dešiniame kampe prie išorinės sienos išbraižytas židinys, tačiau nėra atliktas matavimas pagal židinio pagrindo gabaritus; 1-6 patalpos plotas 13.21 kv. m; 1-7 patalpos plotas 2.77 kv. m; 1-8 patalpos plotas 3,15 kv. m; 1-9 patalpos plotas 2,49 kv. m; išorinių sienų plotis 0,46.

17.1.4.                      Kituose trijuose puslapiuose yra užrašas „Pagrindinių pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys“, po šiuo užrašu yra užrašas „Adresas (duomenys neskelbtini)“, o po juo „Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po šiais užrašais yra lentelė su aiškinamaisiais įrašais. Iš šių įrašų matyti, kad bendras pagrindinio pastato plotas nurodytas „79,97“, baigtumas procentais: 100. Statinio kategorija „I grupės nesudėtingas“ ir kt. Po lentelėmis pasirašė matininkė J. L. kaip rengėja.

17.1.5.                      Kitame puslapyje yra užrašas „Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacija“, po juo yra užrašai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini); žymėjimas (duomenys neskelbtini); Paskirtis Kita (sodų); pavadinimas „Sodo namas“, Matavimų data 2017-01-27. Po šiais užrašais yra lentelė, kurioje išvardintos patalpos ir jų plotas, Apatinėje lentelės grafoje yra užrašas: „Iš viso pirmame aukšte (9 patalpos)“, grafoje „Bendras plotas m²“ įrašyta „79,97“. Kitame puslapyje yra užrašas „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimas (perkainojimas)“, po juo yra užrašas Adresas (duomenys neskelbtini), Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po šiais užrašais yra lentelė su aiškinamaisiais įrašais. Po lentelėmis pasirašė matininkė J. L. kaip rengėja (t. 3, b. l. 34-38, 65-67).

17.2.       Apžiūros objektas 2018-04-02 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos patvirtinta kopija. Bylos lapų kopijos patvirtintos spaudais „Kopija tikra“,  „Raštvedė A. B. – „E.“, virš pavardės yra parašas:

17.2.1.                        Pirmojo puslapio viršuje yra įrašai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini); žymėjimas (duomenys neskelbtini); paskirtis Kita (sodų); pavadinimas Sodo namas; Kadastrinių duomenų nustatymo data 2018-04-02. Po šiais įrašais lape yra dvi skaitmeninės namo nuotraukos, o po jomis yra įrašas: Parengė Matininkas (tel. (duomenys neskelbtini)) E. K.; data – 2018-06-20. 

17.2.2.                      Bylos puslapyje iš abiejų pusių atspausdintas nekilnojamo daikto planas ir žemės sklypo planas, sudarytas pagal 2009-07-29 žemės sklypo ribų matavimo duomenis. Nurodyta, kad 2018-04-02 tikslintas sodo pastatas (duomenys neskelbtini). Iš pastato patalpų plano matyti, kad : 1-1 patalpos plotas 2,66 kv. m; 1-2 patalpos plotas 11,72; 1-3 patalpos plotas – 6 kv. m; 1-4 patalpos plotas 10.34 kv. m; 1-5 patalpos plotas 30.77, šioje patalpoje dešiniame kampe prie išorinės sienos nėra išbraižyto židinio; 1-6 patalpos plotas 13.39 kv. m; 1-7 patalpos plotas 2.80 kv. m; 1-8 patalpos plotas 3,37 kv. m; 1-9 patalpos plotas 3,08 kv. m; išorinių sienų plotis 0,46.

17.2.3.                      Kitame bylos puslapyje matyti užrašas „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys“, po juo yra užrašas „Adresas (duomenys neskelbtini)“, „Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“, po šiais užrašais yra lentelė su aiškinamaisiais įrašais. Sekančiame lape yra užrašas Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimas (perkainojimas), po juo yra užrašas Adresas (duomenys neskelbtini), Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po šiais užrašais yra lentelė su aiškinamaisiais įrašais. Sekančiame lape yra užrašas Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacija, po juo yra užrašai: Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Adresas (duomenys neskelbtini); Žymėjimas (duomenys neskelbtini); Paskirtis Kita (sodų); Pavadinimas Sodo namas; Kad. duomenų nustatymo data 2018-04-02. Po šiais užrašais yra lentelė, kurioje išvardintos patalpos ir jų plotas, Apatinėje lentelės grafoje yra užrašas: Iš viso pirmame aukšte (9 patalpos), grafoje „Bendras plotas m²“ įrašas „84,13“.

17.3.       Taip pat yra pateiktas matininko E. K. 2018-06-20 aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad jis 2018-04-02, M. Ž. prašymu atliko sodo pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų tikslinimo darbus. Sudarius kadastro bylą bei suskaičiavus visus pastato rodiklius nustatyta, kad minėto pastato bendras plotas yra 84,13 kv. m, o statinio kategorija pakeista iš „I grupės nesudėtinga“ į „Neypatingas“. Jo nustatyti kadastro duomenų skirtumai nuo prieš tai buvusių galimai skiriasi dėl to, kad prieš tai darant šio pastato kadastro duomenų nustatymo darbus buvo netiksliai išmatuotos sodo pastato (duomenys neskelbtini) patalpos (t. 3, b. l. 28-33, 65-67).

17.4.       Iš deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą matyti, kad statytojo pateikti deklaracijos duomenys 2017-01-27. Pastatytas naujas statinys, kurio paskirtis yra kita (sodų); kategorija – I grupės Nesudėtingas; žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini). Duomenys apie statytoją — A. Ž.. Duomenyse apie statinių bendruosius rodiklius nurodyta, kad statinio bendras plotas m2 yra 79,97. A. Ž. pasirašė, kad jam žinoma įstatymų nustatyta atsakomybė už šioje deklaracijoje pateiktų duomenų ir prie prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pridėtų dokumentų atitiktį tikrovei bei, kad įsipareigoja nuolat saugoti jo turimus ir prie prašymo pridėtus statybos dokumentus, o perleidus statinius kitam asmeniui – perduoti dokumentus nuolat saugoti šiam asmeniui (t. 3, b. l. 39-42).

18.       Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. Ž. pateikė Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. l. 71-73). Iš daiktų apžiūros protokolo ir nuo originalo padarytos kopijos matyti, kad Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla yra įsegta į raudonos ir skaidrios spalvos segtuvą minkštais viršeliais. Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla atspausdinta ant A4 formato lapų. Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylą sudaro viršelis ir 11 lapų. Viršelio viršutinėje dalyje yra užrašas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po juo yra užrašas NEKILNOJAMOJO DAIKTO KADASTRINIŲ MATAVIMŲ BYLA. Šioje byloje esantys duomenys atitinka šios bylos kopijoje esančius duomenis, kurie aprašyti pirmiau (t. 3, b. l. 74-89).

19.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktas pranešimas ir dokumentai susiję su matininkės J. L. veiklos vertinimu, kurie buvo nagrinėjami Nacionalinės žemės tarnybos nuolatinėje komisijoje. Pranešime nurodoma, kad komisijos posėdyje, kuris įvyko 2019-03-21, buvo priimtas sprendimas įspėti matininkę J. L., turinčią matininko kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl padarytų teisės aktų pažeidimų, atliekant pastato - sodo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, ir įpareigoti ateityje griežtai vadovautis teisės aktais. Remiantis Komisijos 2019-05-08 išvadomis ir siūlymais, matininkė J. L. 2019-05-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie įspėjimą pateikimo“ įspėta dėl padarytų teisės aktų pažeidimų, atliekant Sodo namo kadastrinius matavimus, bei įpareigota ateityje savo veikloje griežtai vadovautis teisės aktais. Taip pat iš šio rašto matyti, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 81 punktą (redakcija galiojusi iki 2018-02-23) įvairios krosnys, viryklės ir židiniai matuojami pagal pagrindo gabaritus. Pagal taisyklių 81.2 papunktį (redakcija galiojusi iki 2018-02-23) įvairios krosnys, viryklės ir židiniai matuojami pagal pagrindo gabaritus. Taisyklių 144 papunktyje (redakcija, galiojusi iki 2018-02-23) pateikti nurodymai pastato vidaus plotų skaičiavimams. Remiantis taisyklių 144.1 ir 144.2 papunkčiais (redakcijos galiojusios iki 2018-02-23), patalpos plotai skaičiuojami tarp atitvarinių konstrukcijų paviršių. Neįskaičiuojami krosnių, židinių, viryklių, aukštesnių kaip 1,3 m plotai ir kt. (t. 3, b. l. 94-104).

20.       2019-01-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-275-431/2019, patvirtinta tarp ieškovo M. Ž. ir atsakovo A. Ž. 2019-01-18 sudaryta taikos sutartis, pagal kurią pripažinta negaliojančia 2017-03-16 nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas iš atsakovo įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis adresu  (duomenys neskelbtini) ir pastatą - sodo namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Patvirtintos taikos sutarties 4 punkte nurodyta, kad A. Ž. M. Ž. grąžina sumokėtą 138 000 Eur kainą bei sumoka 12 000 Eur kompensaciją bei nurodytos kitos sąlygos (t. 3, b. l. 109-113).

21.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas pranešimas apie tai, kad internetiniame portale aruodas.lt publikuotą namo pardavimui (duomenys neskelbtini) g. skelbimą, kurio nuoroda (duomenys neskelbtini), nurodant 80 kv. m plotą, aktyvuotą pirmą kartą 2016-06-29 pateikė asmuo, kuris naudojasi telefono numeriu +370 (duomenys neskelbtini), skelbimo bankinius mokėjimus atliko A. M. (t. 3, b. l. 123-126).

22.       2019-10-31 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas pranešimas apie portale aruodas.lt publikuotą namo pardavimą (duomenys neskelbtini) g. Skelbimas, kurio nuoroda - (duomenys neskelbtini), aktyvuotas pirmą kartą 2016-06-29 08:28:31, aktyvuotas (Po pasibaigimo), 2017-01-28 10:27:54, ištrintas (Parduotas). 2017-03-29 20:31:42. Skelbime nurodytas kontaktinis telefonas +370 (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-18 buvo apklaustas spec. liudytojas G. S., kuris pildant proceso dalyvio asmens duomenų pažymą nurodė savo kontaktinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai galima manyti, kad minėtą skelbimą patalpino pats G. S. (t. 3, b. l. 127).

23.       2020-06-09 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. V. tarnybiniame pranešime, be 2019-10-312 tarnybiniame pranešime nurodytos informacijos, papildomai nurodoma, kad visi skelbimo bankiniai mokėjimai atlikti iš A. M. DNB Nord banko sąskaitos. Patikrinus A. M. asmens duomenis, nustatyta, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su G. S. deklaruota gyvenamąja vieta, be to, ji ir G. S. turi bendrus mažamečius vaikus (t. 3, b. l. 128-129).

24.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-06-08 pateiktas pinigų perdavimo kvitas serija Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 130 Eur suma buvo paimta iš L. S. už kadastrinius matavimus atliktus adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 131).

25.       Taikos sutarties, pasirašytos 2019-02-26 tarp J. L. ir M. Ž., duomenimis, M. Ž. pareiškė, kad susitaikė su J. L., kuri jo atsiprašė ir visiškai atlygino jo turtinę ir neturtinę 3 800 Eur žalą (t. 4, b. l. 83).

26.       Kaltinamasis G. S. pateikė antstolio D. K. 2020-11-06 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, A. M. prašymu, antstolis aprašė A. M. telefone „Huawei P30“, elektroninio pašto programėlėje „Gmail“ esančius elektroninius laiškus, siųstus K. P.:

26.1.       2016-11-16 AB „Eso“ laiškas A. Ž., siųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tema „(duomenys neskelbtini)“, kuriame pranešama, kad pagal paraišką (duomenys neskelbtini) dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), parengta prijungimo paslaugos sutartis, kurią galima atsisiųsti ir pasirašyti prisijungus prie savitarnos svetainės www.manogile.lt arba atsiimti bet kuriame patarnavimo skyriuje.

26.2.       2016-11-26, 9:25 val., K. P. siųstas elektroninis laiškais A. Ž., tema „(duomenys neskelbtini)“, kuriame rašoma „Sveikas, tai jeigu gali- prisijunk prie savitarnos ir atsisiusk ta dok. Taip pat iš šio elektroninio laiško matyti, kad 2016-11-26, 8.30 val., A. Ž. AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį laišką tema „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė K. P..

26.3.       2016-11-26, 13.13 val. K. P. siųstas elektroninis laiškas (duomenys neskelbtini), tema „(duomenys neskelbtini)“, kuriame rašoma „Labas, cia toka turejo būti (duomenys neskelbtini)atsakymas? Jau moketi?“. Šiuo elektroniniu laišku persiųstas A. Ž. K. P. rašytas elektronis laiškas, tema ta pati, kuriame klausiama „Ar cia sitas ko rteikia? Kazkaip ten labai neaiskiai ju puslapyje“.

26.4.       2016-10-19, 12.12 val. K. P. siųstas elektroninis laiškas (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal faktinių aplinkybių konstatavimą, siųsta 2017-08-31, 10.45 val. K. P. siųstas elektroninis laiškas (duomenys neskelbtini), kuriuo, pagal faktinių aplinkybių konstatavimą, siųsta Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prisijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos 2016-09-13 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp A. Ž. ir AB „(duomenys neskelbtini)“.

26.5.       2016-09-20, 13.10 val., K. P. siųstas elektroninis laiškas (duomenys neskelbtini), kuriuo, pagal faktinių aplinkybių konstatavimą, siųstas Elektros prietaiso rodmenų suderinimo aktas.

26.6.        2016-08-30, 15.39 val.; 2016-08-30, 15.40 val., 2016-09-20, 15.39 val. K. P. siųsti elektroninis laiškai (duomenys neskelbtini), kuriais, pagal faktinių aplinkybių konstatavimą, siųsta pirkimo pardavimo sutarties kopija, žemės sklypo kopija; NTR išrašas; UAB “ (duomenys neskelbtini)” pranešimai dėl elektros energijos prieigos ir tinkle pajungimo, kad netikslinga prieš pasirašant sutartį įvertinti objekto elektros tinklo ir įvado iki AB (duomenys neskelbtini) nuosavybės ribos techninės būklės (t. 5, 2-8).

Dėl pareikštų kaltinimų

27.       BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.

28.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik ant popieriaus, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

29.        Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

30.       J. L. kaltinama tyčia suklastojusi tikrą dokumentą, o G. S. kaltinamas sukurstęs J. L. suklastoti tikrą dokumentą. O būtent, kad jie veikdami kartu, G. S. siekiant pastatytą sodo namą (u. n. (duomenys neskelbtini)) įteisinti kaip I grupės nesudėtingą statinį, 2017-01-27, UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkei J. L. atlikus kaltinime nurodyto statinio kadastrinius matavimus ir nustačius, kad namo plotas yra didesnis nei 80 kvadratinių metrų bei kad statinys yra priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, jis (G. S.) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-01, sukurstė UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkę J. L. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (registro numeris (duomenys neskelbtini)) tyčia įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnį statinio plotą bei pakeisti statinio kategoriją. Po ko J. L., vykdydama jo (G. S.) nurodymą, nuo 2017-01-27 iki 2017-02-01 sudarė nekilnojamojo turto objekto (žemės sklypo su statiniais), esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (registro numeris (duomenys neskelbtini)), kurioje tyčia įrašė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. žinodama, kad pastatyto namo (u. n. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas didesnis nei 80 kvadratiniai metrai bei statinio kategorija yra neypatingas statinys, pildydama pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų 1A formą, grafoje „Bendras plotas: kv. m“ nurodė „79,97“; grafoje „Statinio kategorija“ nurodė „I grupės nesudėtingas“ bei pirmo aukšto plano brėžiniuose išbraižė nesantį židinį, taip siekdama sumažinti pastatyto namo plotą.

31.        Kaltinime J. L. taip pat nurodoma, kad J. L. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-01, perdavė šią kadastrinių matavimų bylą G. S..

32.       Kaltinime G. S. taip pat nurodoma, kad G. S. panaudojo suklastotą dokumentą, t. y. atsiėmė minėtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą iš J. L. ir ją tyčia perdavė A. Ž., o šis minėtą Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylą pateikė VĮ Registrų centrui registruoti sodo namą kaip I grupės nesudėtingos statybos statinį bei 2017-03-16 šį suklastotą dokumentą pristatė Vilniaus miesto 23-ąjį notaro biuro notarei R. K. sandoriui, t. y. žemės sklypo su statiniais nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai su pirkėju M. Ž. sudaryti.

33.       Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. L. tyčia suklastojo 2017-01-27 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylą (registro numeris (duomenys neskelbtini)) tyčia, į ją įrašydama objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. mažesnį (duomenys neskelbtini) statinio (u. n. (duomenys neskelbtini)) plotą bei kitą statinio kategoriją. T. y. žinodama, kad pastatyto namo bendras plotas didesnis nei 80 kvadratiniai metrai bei statinio kategorija yra neypatingas statinys, pildydama pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų 1A formą, grafoje „Bendras plotas: kv. m“ nurodė „79,97“; grafoje „Statinio kategorija“ nurodė „I grupės nesudėtingas“ bei pirmo aukšto plano brėžiniuose išbraižė nesantį židinį, pastorinio vidines statinio sienas, taip siekdama sumažinti pastatyto namo plotą. Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodyto pastato plotas nurodytas 79,97 kv. m; pirmo aukšto plane nurodyta, kad pastato 1-1 patalpos plotas yra 2,62 kv. m; 1-2 patalpos plotas – 11,61 kv. m; 1-3 patalpos plotas – 5,53 kv. m; 1-4 patalpos plotas – 10,14 kv. m; 1-5 patalpos plotas – 28,45 kv. m, šioje patalpoje dešiniame kampe prie išorinės sienos išbraižytas židinys, tačiau nėra atliktas matavimas pagal židinio pagrindo gabaritus; 1-6 patalpos plotas – 13,21 kv. m; 1-7 patalpos plotas 2,77 kv. m; 1-8 patalpos plotas 3,15 kv. m; 1-9 patalpos plotas 2,49 kv. m; išorinių sienų plotis 0,46; pastato baigtumas procentais: 100.

34.       Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo faktą patvirtina pačios matininkės, atlikusios statinio matavimus, parodymai. J. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad pati atliko kaltinime nurodyto statinio matavimus, o rengdama kadastrinių matavimų bylą pamatė, kad statinio bendras plotas didesnis nei 80 kv. m, žinojo, kad tam, kad įregistruoti tokį statinį reikia statybos leidimo, tačiau jo nagrinėjamu atveju nebuvo. Apie nustatytą statinio didesnį plotą, nei leidžiama statant nesudėtingą statinį, pranešė G. S., kuris paprašė nubraižyti židinį. Todėl tam, kad palengvinti statinio įregistravimą, kad žmonės „neturėtų problemų“ ji suklastojo kadastrinių matavimų bylą, nurodant neteisingą statinio bendrą plotą bei statinio kategoriją, statinio bendrą plotą sumažino nubraižiusi nesantį židinį ir pastorindama vidines namo sienas. Apklausiama teisme patvirtino, jog suprato savo veiksmų pasekmes, o būtent, kad sumažinus namo plotą iki 80 kv. m bus galima jį registruoti kaip nesudėtingą statinį, kuriam nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas bei projektas. Žino, kokias pasekmes gali sukelti nelegali statyba asmeniui, tai statybų kaštų skirtumai, reikalingas leidimas. Be J. L. prisipažinimo, jos parodymus patvirtina jos parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini); nukentėjusiojo M. Ž. parodymai. Nukentėjusysis M. Ž. parodė, kad nuvykus pas matininkę J. L., pastaroji pripažino suklastojusi kadastrinių matavimų bylą. Taip pat dokumento suklastojimo faktą patvirtina Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos, parengtos matininko E. K., duomenys, iš kurių matyti, jog patikslinus 2018-04-02 sodo pastato (duomenys neskelbtini) patalpas, nustatyta, kad: 1-1 patalpos plotas yra 2,66 kv. m (J. L. parengtoje byloje 2,62 kv. m); 1-2 patalpos plotas – 11,72 kv. m (J. L. parengtoje byloje 11,61 kv. m); 1-3 patalpos plotas – 6 kv. m (J. L. parengtoje byloje 5,53 kv. m); 1-4 patalpos plotas – 10,34 kv. m (J. L. parengtoje 10,14 kv. m); 1-5 patalpos plotas – 30,77 kv. m (J. L. parengtoje byloje 28,45 kv. m; be to - šioje patalpoje dešiniame kampe prie išorinės sienos nėra išbraižyto židinio); 1-6 patalpos plotas – 13,39 kv. m (J. L. parengtoje byloje 13,21 kv. m); 1-7 patalpos plotas 2,80 kv. m (J. L. parengtoje byloje 2,77 kv. m); 1-8 patalpos plotas 3,37 kv. m (J. L. parengtoje byloje 3,15 kv. m); 1-9 patalpos plotas 3,08 kv. m (J. L. parengtoje byloje 2,49 kv. m); išorinių sienų plotis 0,46 (toks pat, kaip ir J. L. parengtoje byloje). Iš šios nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad 1-5 patalpoje nėra židinio ir kad visų patalpų plotai yra šiek tiek didesni. Bendras pastato plotas nurodytas 84,13 kv. m. Statinio kategorija pakeista iš „I grupės nesudėtinga“ į „Neypatingas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Konsultacinėje išvadoje, pavadinimu ekspertinio tyrimo 2018-04-17 aktas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad pastatas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip I grupės nesudėtingasis, o faktiškai pastatas priskiriamas gyvenamųjų namų grupei, vieno buto pastatų pogrupiui ir neypatingų statinių kategorijai; nurodyta, kad 1 kategorijos nesudėtingam pastatui statyti nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o faktiškai pastatas yra priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai, todėl jo statybai yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas; nurodyta, kad asmuo, norėdamas įregistruoti pastatą nekilnojamojo turto registre, privalo įteisinti pastato savavališką statybą, o savavališkos statybos įteisinimui pastato savininkas turi įvykdyti šiuos reikalavimus: parengti pastato statybos projektą, sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą.

35.        Kaltinamasis G. S. teigė, kad pagal projektą židinys turėjo būti pastatytas. Tačiau šią versiją teismas atmeta kaip nepagrįstą. Šią jo versiją paneigia jau pirmiau aptarti įrodymai (J. L. parodymai, nukentėjusiojo M. Ž. parodymai, aprašytos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos). Papildomai pažymėtina, kad nukentėjusysis paneigė kaltinamojo G. S. teiginius, kad jo buvo klausiama apie židinio įrengimą. Tai, kad apie židinio įrengimo nebuvo kalbama, patvirtino ir liudytojai A. Ž. bei K. P.. Apie jokias galimybes įrengti židinį nebuvo rašoma ir „aruodas.lt“ įdėtame skelbime dėl namo pardavimo (t. 1, b. l. 46-51). Pažymėtina ir tai, kad norint pastato bendrąjį plotą sumažinti iki 80 kv. m, turėjo būti pastatytas virš 4 kv. m židinys, ką teismas laiko prieštaraujančiu paprastai logikai ir protingumo kriterijams, atsižvelgiant į pastato bendrąjį plotą, patalpos1-5, kurioje įrengta ir virtuvė, plotą (30,77 kv. m), į paskirtį (skirtas gyventi šeimai). Kad tokio dydžio židinį nagrinėjamu atveju būtų statyti neracionalu, nurodė ir teisme specialistu apklaustas S. M., kuris turi ilgametę patirtį statybos techninėje veikloje, atitinkamą išsilavinimą bei 14 metų statybos techninės veiklos eksperto stažą. Šį savo argumentą grindė turimomis žiniomis bei bendru supratimu apie statybas. Tokio dydžio židinio (atsižvelgiant į, kaip minėta, patalpos plotą, paskirti, joje įrengtą virtuvę) įrengimo neracionalumą patvirtina ir aplinkybė, kad matininkė iš esmės pastato bendrą plotą sumažino pastorindama namo vidines sienas, o ne nubraižydama virš 4 kv. m židinį. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 81 punktą (redakcija galiojusi iki 2018-02-23) įvairios krosnys, viryklės ir židiniai matuojami pagal pagrindo gabaritus. Pagal taisyklių 81.2 papunktį (redakcija galiojusi iki 2018-02-23) įvairios krosnys, viryklės ir židiniai matuojami pagal pagrindo gabaritus. Taisyklių 144 papunktyje (redakcija, galiojusi iki 2018-02-23) pateikti nurodymai pastato vidaus plotų skaičiavimams. Remiantis taisyklių 144.1 ir 144.2 papunkčiais (redakcijos galiojusios iki 2018-02-23), patalpos plotai skaičiuojami tarp atitvarinių konstrukcijų paviršių. Neįskaičiuojami krosnių, židinių, viryklių, aukštesnių kaip 1,3 m plotai ir kt. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Taigi, be statinio patalpų plotų, nurodytų J. L. bei matininko E. K. parengtose Kadastrinių matavimų bylose, neatitikimo, J. L. parengtoje kadastrinių matavimų byloje nėra nurodyti nubraižyto nesančio židinio matmenys. Tačiau iš J. L. ir E. K. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų matyti, kad pastato 1-5 plotas, išbraižius židinį, sumažėjo 2,32 kv. m (30,77 – 28,45), o ne daugiau kaip 4 kv. m. Tai taip pat rodo, kad nebuvo ketinama statyti virš 4 kv. m židinio bei, kad vien židinio išbraižyti neužteko namo bendrajam plotui, kuris viršijo leistiną riba daugiau nei 4 kv. m, sumažinti, todėl J. L. sumažino visų 9 pastato patalpų plotus, nedidindama išorinių namo sienų pločių, o storindama vidines namo sienas.

36.       Kaip minėta, kaltinime J. L. ir G. S. nurodyta, kad pastato bendras plotas sumažintas tik išbraižant 1-5 patalpoje židinį, tačiau ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad J. L., veikdama tiesiogine tyčia, suklastojo kadastrinių matavimų bylą, sumažindama kaltinime nurodyto pastato plotą (nubraižydama 1-5 patalpoje židinį ir pastorindama visas vidines pastato sienas), siekiant padėti lengviau įregistruoti pastatą, kaip I grupės nesudėtingą statinį, kuriam nereikalingas statybos leidimas. Atsižvelgiant į išdėstytą ir tai, kad apie kaltinimo tikslinimą apimtyje kaltinamiesiems pranešta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsniu, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad namo bendras plotas buvo sumažintas išbraižant židinį ir pastorinant vidines statinio sienas.

37.       Taigi, nustatyta, kad J. L. suklastojo kadastrinių matavimų bylą, sumažindama kaltinime nurodyto pastato plotą (nubraižydama 1-5 patalpoje židinį ir pastorindama visas vidines pastato sienas), siekiant padėti lengviau įregistruoti pastatą, kaip I grupės nesudėtingą statinį, kuriam nereikalingas statybos leidimas. Ji ir G. S. kaltinami veikę bendrai, o būtent, kad ji suklastojo kadastrinius matavimus sukurstyta G. S.. Iš kaltinimo G. S. matyti, kad J. L. vykdė G. S. nurodymą, t. y. pagal G. S. pareikštą kaltinimą kurstymas pasireiškė nurodymo davimu J. L.. Teismas kaltinamiesiems pranešė, kad priimant galutinį procesinį sprendimą, kaltinimo aplinkybė, kad J. L. sukurstyta nurodant gali būti pakeista į aplinkybę, kad kurstymas pasireiškė prašymu.

38.       Kaltinamasis G. S. teigė nekurstęs J. L. sumažinti pastatyto namo bendro ploto, nurodė, jog kaltinime nurodytą namą statė pagal A. Ž. užsakymą iki 80 kv. m. Toks namas yra nesudėtingos statybos todėl nereikia jokio projekto. Namą statė pagal A. Ž. jam perduotą „ekskiziuką“. „Eskiziuką“ galimai pametė. Jo žiniomis pagal reikalavimus turėjo būti židinys. Pavyzdžiui, jis galėjo pagal projektą pastatyti 4 kvadratų židinį ir tada nebūtų jokių pažeidimų. Židinio nepastatė, nes užsakovai neprašė. Nukentėjusysis M. Ž., susipažinęs su šiuo projektu, apžiūrėjo šį namą ir nupirko, nepareikalavo ir nepanoro, kad ten būtų židinys. Jis (G. S.) vykdė visas statybas, o dokumentacija rūpinosi A. Ž. su K. P.. Jokių dokumentų jis (G. S.) nedarė, priešingai nei teigia J. L., bylučių iš J. L. neužsakinėjo ir neprašė , nes nėra suinteresuotas žmogus. Jis tik vykdė namo statybą pagal K. P. ir K. Ž. užsakymą, t. y. tik vykdė statybas ir nebuvo vienas iš statytojų, nesirūpino dokumentų parengimu, statybų įteisinimu.

39.       Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir aprašytų įrodymų visumą, konstatuoja pasitvirtinus kaltinimo aplinkybėms, kad G. S. sukurstė J. L. suklastoti kadastrinių matavimų bylą sumažinant pastatyto pastato bendrąjį plotą ir kad J. L. sukurstyta G. S. šią bylą suklastojo, t. y., kad kaltinime nurodyta kadastrinių matavimų byla buvo suklastota G. S. ir J. L. bendrininkaujant.

40.       Pagal BK 24, 25 straipsnių nuostatas bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Teismų praktikoje nurodyta, jog bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Būtinas bendrininkavimo požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai.

41.       Kaltinamojo versiją, kad jis buvo tik statytojas pagal A. Ž. jam duotą „eskiziuką“, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos neužsakinėjo, visų pirma paneigia kaltinamosios J. L. parodymai. Nors jos parodymų teisme negalima laikyti išsamiais, nes ji daugelio aplinkybių neprisiminė, t. y. neprisiminė, kokiu būdu G. S. pas ją užsakė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (ar atvažiavęs, ar paskambinęs telefonu), neprisiminė, kas atsiėmė kadastrinių matavimų bylą, neprisiminė, ar asmuo, prašęs sumažinti bendrąjį pagalbos plotą, buvo atvykęs, ar skambino, ar ji pati skambino jam, tačiau nurodė, kad ją atlikti kadastrinius kaltinime nurodyto pastato matavimus vežė ir bendrąjį mano plotą sumažinti prašė tas pats asmuo – G. S.. Nurodė, kad nei K. P., nei A. Ž. ji nepažinojo. K. P. pavardė jai nieko nesako, tokio žmogaus nepažįsta, pas jį nesilankė. Objekto plotą sumažino, nes paprašė G.S.. Ji nubraižė židinį svetainėje, iš kairės pusės, prie sienos, kuri ribojasi su lauku. Kitus kambarius pati sumažino pastorinant vidines sienas, kad plotis sumažėtų, šis sprendimas buvo jos. Apklausus liudytojus parodė, kad liudytojai iš jos tikrai nieko neprašė. Paaiškino, kad pirmi parodymai buvo kitokie, nes nenorėjo pavesti žmonių, kad jiems būtų „nemalonumų“. Patikslino, kad kalba apie G. S..

42.       J. L. parodymus pagrindžia ir nukentėjusiojo M. Ž., liudytojų K. P. bei A. Ž. parodymai, kurie paneigia kaltinamojo G. S. versiją, kad jis buvo tik namo statybų vykdytojas pagal užsakymą ir nebuvo vienas iš statytojų, buvo nesuinteresuotas dėl statybos įteisinimo bei namo pardavimo.

43.       Liudytojas K. P. nurodė, kad su kaltinamuoju G. S. pažintis prasidėjo nuo jo žmonos sesers vyro A. U., kuris po kartu suremontuoto buto, pasiūlė pabandyti kažką rimtesnio. Prieš tai nieko bendro su statybom liudytojas neturėjo. Nutarė pastatyti dvibutį kotedžą. Susitarimas buvo, kad jis projektą finansuoja, o A. U. bus atsakingas už statybinę dalį. Prasidėjus kotedžo projektui, G. S. pradėjo siūlyti statyti tokį projektą, kokiame gyvena pats. Buvo akcentas, kad namas iki 80 kv. m, nes nereikia statybos leidimo. Tuo metu jis nieko nežinojo, net kaip statybų leidimą gauti. Tada jis (liudytojas) pasiūlė prisidėti savo kolegai A. Ž.. Pasiūlė, kad jis su A. Ž. rūpinsis finansais, o G. S., kadangi gyrėsi, kad jis labai nusimano statybose ir turi patirtį, statys. Jie pasitikėjo ir nutarė šį projektą vykdyti. G. S. aprodė savo namą ir pasakė, kad analogiškai gali pastatyti sklype. Sklypą jis (G. S.) surado, jie sutiko. A. Ž. vardu sklypą registravo ir prasidėjo statybos. Jie (K. P. ir A. Ž.) statybose dalyvavo tik tiek, kad atvažiuodavo pažiūrėti kaip vyksta statybos. Nurodė, kad A. Ž. nedalyvavo statybų procese, jis apie statybas nieko nežinojo, tik pasirašydavo dokumentus, kuriuos turi pasirašyti savininkas bei duodavo pinigų statybai. G. S. viską organizuodavo. Dėl dokumentų pateikimo VĮ Registrų centrui paaiškino, kad kai reikėdavo savininko parašo, tai G. S. jam pasakydavo, o jis – A. Ž.. Viską sutvarkydavo G. S., o A. Ž. tik pasirašydavo. Visus dokumentus organizavo G. S.. Deklaraciją, gali būti, kad G. S. A. Ž. perdavė, gali būti ir kad jis. Pardavę namą pelną būtų pasidalinę į tris dalis.

44.       K. P. parodymus patvirtina iš esmės sutampantys liudytojo A. Ž. parodymai, kuris nurodė, kad dalyvavo kaip investuotojas, finansuotojas sklypui pirkti. Matininkę pirmą kartą pamatė teismo posėdyje. Jokių kontaktų su ja neturėjo nei telefonu, nei dar kitaip. Kaip oficialus turto savininkas nuvyko pas notarą. Jam buvo pranešta kuriuo metu. Atvyko G. S. su visais dokumentais. Jis kartu atvažiavo su M. Ž.. Pasirašė kaip oficialus turto savininkas turto pardavimo sutartyje ir išvyko. Jo supratimu namo statybai sklypą surado G. S.. Tai suprato iš K. P.. Kontaktavo tik su K. P.. Prieš prasidedant statyboms, jam buvo parodytas panašus namas, koks buvo pastatytas, tai tada matė G. S.. Jokio eskizo nematė, tik namą. Buvo informuotas, kad bus iki 80 kv. m. Tada vieną kartą G. S. matė. G. S. su K. P. aprodė namą. Jie abu buvo. Iš K. P. suprato, kad G. S. organizavo namo statybą. Dėl dalyvavimo projekte konkretaus susitarimo nebuvo, jis buvo finansuotojas, bendravo su K. P., o jis toliau bendravo. Iš pokalbių su K. P. suprato, kad namo dokumentų tvarkymą organizavo G. S.. Kaip suprato, namo pirkėją surado G. S.. Buvo informuotas, kad nori pirkti G. S. draugas. Grynuosius paduodavo K. P.. Objekte buvo vieną kartą. Pasitikėjo K. P., nes seniai jį pažįsta. Atvykęs pas notarę suprato, kad G. S. ten jau ne pirmą sandorį darė, nes atvyko su gėlėmis, jautėsi, kad ten jo pažįstama aplinka. Atsisėdo salėje pas notarą. Pasirašė dokumentus ir išvažiavo. Kiek atsimena, G. S. atsivežė dokumentus. O su notaru jis (liudytojas) nebendravo, pirmą kartą ten buvo. Notarė pakvietė susipažinti su sutartim. Pasirašė sutartį. Negali pasakyti kokius dokumentus konkrečiai atvežė G. S., neįsidėmėjo. Neatsimena, ar prieš notarą kažkokius dokumentus pasirašinėjo, realiai jis dalyvavo ten, kur privalu dalyvauti oficialiam turto savininkui. Kai atvyko į VĮ Registrų centrą, ten buvo G. S., ten jis viską tvarkė, kaip suprato, turėjo ten pažįstamą, kad greičiau sutvarkytų. Parodžius dokumentus, esančius 3 tome, b. l. 39-42 (deklaraciją apie statybos užbaigimą), nurodė, kad tai jo parašas. Vėl gi, vienu momentu buvo duotas dokumentas, buvo paaiškinta, kad reikia oficialaus savininko parašo. Nepamena, kas buvo davęs. Neatsimena, ar dar kokius dokumentus pasirašinėjo. Parodžius dokumentą, esantį 2 tome, b. l. 16 (pinigų perdavimo-priėmimo aktą), parodė, kad jei teisingai atsimena, šį susitarimą pasirašė su M. Ž. pas notarą dėl likusių darbų, kur dalyvavo ir G. S.. Paaiškėjo, kad M. Ž. atsiskaitinėjo tiesiogiai su G. S. jam apie tai nežinant, už jį pasirašinėjo jam nežinant. M. Ž. išsigandęs prašė pasirašyti, kad tuos pinigus jis (liudytojas) gavo, bet tų pinigų jis negavo iki šiol. Tiesiog suprasdamas šią situaciją, geranoriškai M. Ž. pasirašė, kad pastarasis jaustųsi saugus.

45.       Kad G. S. rūpinosi namo pardavimu ne kaip statybų vykdytojas o kaip statytojas, patvirtina ir nukentėjusiojo M. Ž. parodymai, kad jo nesieja jokie santykiai su abiem kaltinamaisiais, J. L. nepažinojo iki nagrinėjamų įvykių. G. S. sūnus reabilitavosi jo kineziterapiniuose užsiėmimuose. Pagal skelbimą žmona rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini), yra A+ klasės labai kokybiškas namas. Tiko namo lokacija, todėl rinkosi tą namą. Skelbimas buvo įdėtas G. S. su visomis nuotraukomis. Pasitikėjo G. S., nes lyg ir iš pažįstamo įsigijo šį namą. G. S. jį su šeima vežė namo apžiūrai. Namo apžiūros metu bendravo su G. S., kuris tą dieną parodė išbaigtus kelis (duomenys neskelbtini) g. namus, kuriuos jis yra pastatęs, ir savo namą, esantį (duomenys neskelbtini)g., kaip pavyzdį. Kai gavo banko sutikimą paskolai, G. S. greitai suorganizavo kovo 16 d. pas notarą sandorį. G. S. jį pasiėmė po savo sūnaus mankštos iš sporto klubo, nusivežė pas notarą. Pas notarą vežėsi asmens dokumentus, o G. S. turėjo dokumentus, kadastrinę bylą, sertifikatą. Automobilyje matė tuos dokumentus. Kai nuvažiavo pas notarą, susipažino su A. Ž..

46.       Liudytoja apklausta notarė R. K. teisme patvirtino, kad pažįsta G. S. ir K. P., G. S. ne kartą lankėsi pas ją dėl nekilnojamojo turto, hipotekos sandorių. Nurodė, kad A. Ž. nebuvo „pastovus klientas“, jį atsimena dėl kilusio ginčo, dėl namo pardavimo M. Ž..

47.       Taigi, nukentėjusiojo M. Ž., liudytojų K. P. ir A. Ž. parodymai patvirtina, kad G. S., K. P. ir A. Ž. susitarė pastatyti kaltinime nurodytą namą ir jį pardavę pelną pasidalinti; kad G. S. buvo pagrindinis namo statytojas, o ne statybų vykdytojas pagal A. Ž. ir K. P. užsakymą. Kad G. S. buvo suinteresuotas tiek namo užregistravimu NTK, tiek pardavimu, patvirtina pirmiau aprašyti liudytojų K. P. ir A. Ž. parodymai, kaltinamosios J. L. parodymai, iš kurių matyti, kad būtent G. S. turėjo patirties namų statyboje, todėl jis rūpinosi tiek kadastriniais pastato matavimais, tiek namo užregistravimu NTR, kur važiavo kartu su liudytoju A. Ž., tiek namo pardavimu ir pardavimo sandorio įforminimu, o A. Ž. dokumentus pasirašydavo kaip savininkas, nurodžius kur jam atvykti ir kada. Pasak liudytojo K. P., A. Ž. dokumentus perduodavo jis (K. P.), kuris dokumentus paimdavo iš G. S.. Iš liudytojų ir nukentėjusiojo M. Ž. parodymų bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo (t. 3, b. l. 123-126, dėl skelbimo apie namo pardavimą patalpinimo), tyrėjos G. V. tarnybinio pranešimo (t. 3, b. l. 128-129, dėl skelbimą įdėjusio asmens nustatymo) matyti, kad G. S. rūpinosi ir namo pardavimu (jis būtent surado pirkėją, kuriam aprodė pastatytą namą; įdėjo skelbimą į „aruodas.lt“ internetinį puslapį dėl namo pardavimo; su notare sutarė dėl namo pardavimo-pirkimo sandorio įforminimo; pas notarę vežė nukentėjusįjį, pasak kurio G. S. turėjo su savimi ir kadastrinių matavimų bylą). Iš kaltinamojo pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo taip pat matyti, kad A. Ž. per K. P. siuntė dokumentus dėl elektros tiekimo sutarties sudarymo, klausdami G. S., kuris naudojasi sutuoktinės elektroniniu paštu, kaip ją reikia sudaryti, o po to G. S. persiųsta sudaryta sutartis, elektros rodmenų suderinimo aktas, žemės sklypo planas, pastato – sodo namo priėmimo-perdavimo 2017-08-31 akto projektas, dėl trūkumų taisymo (Pastaba. Namas nukentėjusiajam parduotas 2017-03-16, iš ko matyti, kad projektas yra jau dėl trūkumų šalinimo pardavus namą, M. Ž. reiškiant pretenzijas A. Ž. kaip namo pardavėjui). Iš notarės R. K. parodymų matyti, kad G. S. ne kartą pas ją lankėsi dėl nekilnojamojo turto sandorių, o A. Ž. atsimena tik dėl vėliau prasidėjusio ginčo, dėl namo pirkimo-pardavimo sandorio. Visos šios aplinkybės, kartu su kaltinamosios J. L. parodymais, leidžia teismui daryti išvadą, kad G. S. buvo atsakingas ne tik už namo statybą, bet ir buvo vienas iš namo statytojų, kartu su K. P. ir A. Ž., kurie iš esmės tik investavo į projektą. Taigi G. S. buvo suinteresuotas tiek pastatyto namo statybų įteisinimu, tiek namo pardavimu.

48.       Kaltinamosios J. L., liudytojų K. P. ir A. Ž. parodymai patvirtina ir faktą, kad būtent kaltinamasis G. S. bendravo su kaltinamąja J. L. dėl kadastrinių matavimų, ją vežė atlikti kadastrinius matavimus bei, sužinojęs apie per didelį pastatyto namo plotą, paprašė nubraižyti neegzistuojantį židinį. Vienintelis liudytojas K. P. nurodė galimai vieną kartą matęs matininkę J. L., bet ir tai nežino ar matė ir dėl kurio projekto pas ją galėjo būti. J. L. nurodė, kad K. P. pavardė jai nieko nesako ir pas ją toks asmuo nebuvo atėjęs. Taip pat nurodė nepažįstanti liudytojo A. Ž.. Liudytojas A. Ž. parodė, kad J. L. pamatė pirmą kartą teisme. J. L. neabejodama nurodė, kad kadastrinius matavimus į kaltinime nurodytą objektą vežė būtent G. S., su kuriuo ji, nustačiusi, kad pastatytas namas viršija 80 kv. m, bendravo ir kuriam pasakė šias aplinkybes. J. L. nurodė, kad būtent G. S. paprašė nubraižyti židinį, kad sumažinti pastato bendrą plotą.

49.       Tai, kad apie 4 kv. m židinį nebuvo kalbama, patvirtino namą pirkęs nukentėjusysis M. Ž., o liudytojai A. Ž. ir K. P. paneigė kaltinamojo versiją dėl neva iš A. Ž. gauto eskiziuko, kurio pagrindu buvo statomas kaltinime nurodytas namas. Abu liudytojai patvirtino, kad namą G. S. ketino statyti tokį patį kaip savo, kurį rodė abiem liudytojam. Savo pastatytus namus rodė ir nukentėjusiajam po to, kai nuvežė nukentėjusįjį apžiūrėti parduodamo, kaltinime nurodyto, namo. Tai, kad nebuvo ketinama statyti virš 4 kv. m židinio, nustatyta teismo pirmiau ištirtais ir aptartais įrodymais (žr. 35 punktą).

50.       G. S. nurodė, kad jis galėjo pastorinti namo vidines sienas, pastatyti židinį ir taip sumažinti plotą iki 80 kv. m. Tačiau namo plotas matuotas jau atlikus visą namo apdailą (tiek vidinę, tiek išorinę), todėl vien vidinių sienų storinimas būtų pareikalavęs nemažų išlaidų ir darbo. Tai taip pat rodo G. S., kaip statytojo, vykdžiusio namo statybas, suinteresuotumą, dėl namo bendro ploto sumažinimo nepatiriant papildomų išlaidų, ar nepatirti nelegalios statybos padarinių – savavališkos statybos įteisinimo, kuriam pastato savininkas turi įvykdyti šiuos reikalavimus: parengti pastato statybos projektą, sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą (t. 1, b. l. 108-121).

51.       Kaltinamojo G. S. gynėjas nurodė, kad negalima tikėti nei kaltinamosios J. L. versija, kuri yra įtakota liudytojų K. P., A. Ž. ir nukentėjusiojo M. Ž., nei liudytojų K. P., A. Ž. ir nukentėjusiojo M. Ž. parodymais, kurie, G. S. pripažinus kaltu, iš jo pasipelnytų. Ši gynėjo versija atmetama kaip nepagrįsta. Visų pirma J. L. paneigė, kad ji parodymus prieš G. S. duoda įtakota liudytojų ar nukentėjusiojo. Antra, nepriklausomai nuo bylos baigties, nukentėjusysis ir liudytojai, kurie kartu su G. S. dalyvavo namo statybos sumanyme, civilinio proceso tvarka gali reikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo, atsakomybės pasidalinimo. Taigi vien ta aplinkybė, kad liudytojai ar nukentėjusysis ateityje gali civilio proceso tvarka prašyti atlyginti žalą, automatiškai nedaro jų suinteresuotais. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą netikėti minėtų asmenų parodymais.

52.       Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas liudytojų K. P., A. Ž., nukentėjusiojo M. Ž., kaltinamosios J. L. parodymus, kurie vienas kitą papildo esminėse aplinkybėse (dėl darbų ir vaidmenų statant namą pasiskirstymo, bendravimo su matininke), pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi.

53.       Taigi, aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad G. S. buvo faktinis namo statytojas ir būtent jis vykdė namo statybas, o iš matininkės J. L. sužinojęs apie pastatyto namo per didelį plotą, kuris įpareigotų jį taisyti trūkumus arba atlikti veiksmus, kad A. Ž., kaip oficialus savininkas, galėtų atlikti nelegalios statybos įteisinimo veiksmus, kalbėjo su J. L. dėl pastato bendrojo ploto sumažinimo, paprašydamas nubraižyti židinį, dėl ko J. L. suklastojo kadastrinius pastato matavimus įbraižydama į patalpą 1-5 židinį ir pastorindama vidines namo sienas, t. y. sumažindama bendrą namo plotą bei nurodydama ne tą statinio kategoriją tam, kad būtų „paprasčiau statinį įregistruoti“ (nedarant projekto ir atitinkamai nesikreipiant leidimo). Būtent šio tikslo ir siekė G. S., prašydamas nubraižyti name nesantį židinį. Šią išvadą teismas daro įvertinęs tiek J. L. parodymus, kad G. S. prašydamas nubraižyti židinį, siekė sumažinti plotą, kad galėtų paprasčiau įregistruoti statybą, tiek ir tai, kad G. S. užsiima statybų verslu ir yra statęs ne vieną panašų namą (šią aplinkybę, patvirtino ir pats G. S., kuris nurodė, jog yra statęs ne vieną namą ir nukentėjusysis, kuris nurodė, kad G. S., aprodęs parduodamą namą, dar jį vežiojo ir rodė anksčiau pastatytos jo (G. S.) namus). Šiuo konkrečiu atveju G. S. paprašymas nubraižyti židinį, sužinojus apie per didelį namo plotą, kas įpareigoja taisyti trūkumus (storinti namo sienas, kai jau yra atlikta visa apdaila) arba atlikti veiksmus, kad įteisinti nelegalią statybą, laikytinas kurstymu BK 24 straipsnio 5 dalies prasme. Paprašydamas ir taip palenkdamas J. L. suklastoti tikrą dokumentą, įrašant neteisingus duomenis sumažinant bendrą pastato plotą, įbraižant 1-5 patalpoje nesantį židinį, pastorinant vidines namo sienas, G. S. veikė kaip kurstytojas (BK 24 straipsnio 5 dalis), o J. L. tiesiogiai realizavo BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius kaip vykdytoja. Abu suprato savo vaidmenį bendrame nusikaltime, siekiamą tikslą, t. y. veikė kaip bendravykdžiai.

54.       Kaltinamojo gynėjas baigiamosiose kalbose nurodė, kad nėra kaltinime nurodyta, kokiu būdu G. S. sukurstė matininkę J. L. sumažinti pastato bendrąjį plotą, todėl yra apribota kaltinamojo teisė gintis. Su šiuo kaltinamojo gynėjo teiginiu teismas nesutinka. Kaltinime, pareikštame G. S., nurodyta, kad J. L., vykdydama G. S. nurodymą, suklastojo kadastrinę bylą. Taigi kaltinime yra nurodytas kurstymo būdas, tačiau kyla klausimas ar G. S. nurodė, ar kokiu kitu būdu sukurstė ir ar sukurstė matininkę suklastoti kadastrinę bylą. Be to, teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą byloje, kaltinamiesiems pranešė, kad šioje dalyje kaltinimas gali būti tikslinimas, nurodant, kad kurstymas pasireiškė prašymu.

55.       Kurstytojas yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Kurstymui yra keliamas konkretumo reikalavimas, veiksmai pripažįstami kurstymu, jei kitas asmuo yra palenkiamas daryti konkrečią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) ir kurstytojas suvokia, kokią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) padaryti kursto kitą asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013). Kurstymas visada turi būti ne tik konkretus, bet ir realus. Byloje turi būti neginčytinai nustatyta, kad asmuo iš tikrųjų skatino kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, tokią išvadą turi patvirtinti byloje nustatytų aplinkybių visuma. Pasirinkti kurstymo būdai gali būti įvairūs (įtikinėjimas, prašymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan.), jų pasirinkimą paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos aplinkybės ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-489/2019).??? ???

56.        Kaip nustatyta pirmiau, J. L. ne kartą apklausiama nurodė, kad suklastojo kadastrinius matavimus G. S. paprašyta.

57.       Pagal Lietuvių kalbos žodyno elektroninį variantą, nurodymas, tai pasakymas, kas ir kaip darytina, paliepimas (http://www.lkz.lt/?zodis=rodymas&id=23066170007); nurodyti – įkalbėti nueiti: http://www.lkz.lt/?zodis=rodyti&id=23066360006; prašyti, kreiptis į ką norint gauti, pageidaujant, kad ką darytų: http://www.lkz.lt/?zodis=pra%C5%A1yti&id=22240230000.

58.       Teismas, atsižvelgdamas į J. L. parodymus, kad jos G. S. tik paprašė (o neliepė) nubraižyti židinį, kad sumažinti plotą iki 80 kv. m, į tai, kad J. L. be įkalbinėjimo, siekdama „padėti paprasčiau įregistruoti statinį“, sumažino bendrą pastatyto statinio plotą iki 79,97 kv. m, keičia kaltinimo aplinkybę, kad J. L. suklastojo nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, ne vykdydama G. S. nurodymus, o G. S. paprašyta.

59.       Kaltinamajam G. S. taip pat pareikštas kaltinimas, kad jis padarė alternatyvią nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad jis panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, t. y. atsiėmė minėtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą iš J. L. ir ją tyčia perdavė A. Ž., o šis, minėtą Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylą, pateikė VĮ Registrų centrui registruoti sodo namą kaip I grupės nesudėtingos statybos statinį bei 2017-03-16 šį suklastotą dokumentą pristatė Vilniaus miesto 23-iojo notaro biuro notarei R. K. sandoriui, t. y. žemės sklypo su statiniais nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai su pirkėju M. Ž. sudaryti.

60.       J. L. pareikštame kaltinime taip pat nurodyta, kad ji tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017-02-01, perdavė šią kadastrinių matavimų bylą G. S..

61.       Teismas laiko nepasitvirtinusia kaltinimo aplinkybę, kad J. L. suklastotą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą atidavė G. S. bei kad G. S. šią bylą perdavė A. Ž.. J. L. apklausiama teisme negalėjo prisiminti, kas pasiėmė šią bylą ir nurodė, kad bylas atiduoda ir statytojams ir namų savininkams, įgaliojimų neprašo. Liudytojas K. P. taip pat neatmetė galimybės, kad jis paėmė iš matininkės minėtą bylą, nors tokios aplinkybės nurodė nepamenantis. Kad byla buvo atiduota kaltinamajam G. S., nepatvirtina ir pinigų priėmimo kvitas už Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos parengimą, kuris paprastai pasirašomas bylą atsiimančio ir už jos parengimą sumokėjusio asmens. Nagrinėjamu atveju pinigų priėmimo kvitas pasirašytas L. S., atėjusio atsiimti kitos (savo) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, J. L. sumaišius kvitus.

62.       Esant tokioms aplinkybėms nėra galimybės neginčytinai nustatyti, kam Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla buvo atiduota, todėl ši kaltinimo aplinkybė tiek J. L., tiek G. S. iš kaltinimo šalinama.

63.       Tačiau teismas laiko įrodyta kaltinimo aplinkybę, kad G. S. panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, t. y. kaip nurodyta kaltinime, jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017-02-08, tyčia perdavė žinomai suklastotą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą A. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kuris minėtą Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylą pateikė VĮ Registrų centrui registruoti sodo namą kaip I grupės nesudėtingos statybos statinį bei 2017-03-16 šį suklastotą dokumentą pristatė Vilniaus miesto 23-iojo notaro biuro notarei R. K. sandoriui, t. y. žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai su pirkėju M. Ž. sudaryti.

64.       Iš VĮ Registrų centro 2019-02-11 pranešimo dėl žemės sklypo su statiniais (Registro Nr.: (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), registravimo bei pateiktų dokumentų kopijų, kurių pagrindu minėtas nekilnojamas turtas buvo užregistruotas, nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centrui, kartu su asmens prašymu dėl nekilnojamojo daikto ir teisių į jį įregistravimo turi būti pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai. Paslaugų apskaitos sistemos duomenimis A. Ž. 2017-02-08 pateikė prašymą dėl prašymo užpildymo, paieškos NTR duomenų bazėje, nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų pakeitimo, nekilnojamojo daikto (pastato) įregistravimo/išregistravimo, fizinio asmens nuosavybės teisės į statinius įregistravimo, NTR išrašo be istorijos, kitų Kadastro tvarkymo darbų (pateikti dokumentai: 2017-02-01 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, 2017-02-07 žemės sklypo planas, 1 patvirtinta kopija, 2017-01-27 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą (t. 3, b. l. 9-64)). Liudytojas A. Ž. nurodė, kad jis vykdamas į VĮ Registrų centrą ir pas notarę su savimi jokių dokumentų neturėjo, jam apie vietą kur nuvykti pranešdavo K. P.; nuvykus tiek į VĮ Registrų centrą, tiek pas notarę R. K. buvo G. S., kuris viską ir „tvarkydavo“, jo nuomone, G. S. suorganizuodavo ir susitikimus; jis atvykdavo tik dėl to, kad be jo, kaip oficialaus savininko, nebuvo įmanoma namo registracija. Kaip minėta, liudytojas K. P. negalėjo nurodyti, ar jis, ar G. S. paėmė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, tačiau nurodė, kad jam G. S. pranešdavo kada ir kur A. Ž. turi nuvykti, o jis pranešdavo A. Ž.; jis (K. P.) pats nebuvo nei VĮ Registrų centre, nei pas notarę R. K.. Nukentėjusysis M. Ž. parodė, kad jam G. S. pranešė, kad suorganizavo susitikimą pas notarę, kad būtent G. S. jį paėmė ir nuvežė pas notarę ir dalyvavo, kaip organizatorius, namo pirkime-pardavime. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad pas notarę K. P. nebuvo. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad važiuodamas matė, kad dokumentus notarei veža G. S.. Notarė R. K. patvirtino, kad G. S. ne kartą pas ją tvirtino nekilnojamojo turto sandorius, kas nagrinėjamu atveju atvežė dokumentus, neatsimenanti.

65.       Visuma šių įrodymų, kurie vienas kitą papildo, sudaro pagrindą išvadai, kad G. S. dalyvavo tiek pastatytą namą įregistruojant VĮ Registrų centre, tiek pasirašant namo pirkimo-pardavimo sutartį ir kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, būdamas VĮ Registrų centre, o po to pas notarę, perdavė A. Ž., nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką. Teismas pažymi, kad jis būdamas su A. Ž. ir žinodamas, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla suklastota, nes, kaip nustatyta, būtent jis sukurstė matininkę J. L. šią bylą suklastoti, nutylėdamas šį faktą nuo A. Ž., pasyviai stebėjo, kaip suklastotas dokumentas panaudojamas statinio įregistravimui ir jį parduodant, t. y. leido A. Ž. šį žinomai suklastotą dokumentą panaudoti. Nuo pat pradžių, t. y. nuo matininkės sukurstymo, jis šio rezultato tikėjosi ir jo siekė.

66.        Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius įstatyme nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Tai reiškia, jog vykdytojas yra asmuo, kuris pats asmeniškai realizavo bent dalį nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių arba tai padarė per kitus asmenis, kurie nėra baudžiamosios atsakomybės subjektai. Taigi, nors G. S. pats į rankas VĮ Registrų centro darbuotojams ir notarei Nekilnojamojo daikto kadastrinio matavimo bylos nepateikė, tačiau pastarąją perdavė A. Ž., kuris, nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, ją pateikė juridiniams faktams įtvirtinti. Visa tai rodo pasitvirtinus kaltinimo aplinkybę, kad G. S. panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą ir to siekė, t. y. veikė tyčia.

67.        Kaltinamojo G. S. gynėjo nuomone, teismas taip pat turėtų įvertinti ir veikos, kuria kaltinamas G. S. pavojingumą. Gynėjo nuomone, ši veika nėra tiek pavojinga, kad užtrauktų asmeniui baudžiamąją atsakomybę. Su šia gynėjo nuomone teismas nesutinka.

68.       BK 300 straipsniu saugoma valdymo tvarka, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrinama teisinga dokumentų apyvarta. Sutiktina su kaltinamojo gynėju, jog nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Todėl ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, nustatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovę ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas ar jo panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Tokia veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-424-696/2016).

69.       Apie žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, 2K-421-139/2015, 2K-375-693/2016).

70.       Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. S. sukurstė kaltinamąją J. L. suklastoti kadastrinių matavimų bylą ir ją panaudojo, t. y. suklastotą kadastrinių matavimo byla buvo pateikta VĮ Registrų centrui ir notarei R. K.. Suklastotos kadastrinių matavimų bylos pagrindu VĮ Registrų centras įregistravo kaltinime nurodytą namą kaip I grupės nesudėtingą statinį, kuriam nereikalingas statybos projektas ir leidimas, nors pagal nustatytas faktines aplinkybes, buvo pastatytas pastatas, priskiriamas neypatingiems statiniams, kurių statybai reikalingas tiek projektas, tiek leidimas, t. y. nekilnojamojo turto registre suklastoto dokumento pagrindu buvo įregistruota savavališka statyba. Po to šis pastatas, kaip sodo namas, I grupės nesudėtingas statinys buvo parduotas nukentėjusiajam M. Ž.. Namo pirkimo-pardavimo sandorį tvirtino notarė, kuriai taip pat buvo pateikta suklastota kadastrinių matavimų byla. Iš specialisto S. M. konsultacinės išvados matyti, jog pastatui, kuris yra priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, ne tik reikalingas projektas ir statybų leidimas, tačiau tokios kategorijos pastatas negali būti laikomas sodo namu, o kadangi pastatas naudojamas ir pagal gyvenamąją paskirtį, pastatas pagal faktinį naudojimą priskirtinas gyvenamųjų pastatų grupei, vieno buto pogrupiui (STR 1.01.03:2017 6.1.p.). Nagrinėjamu atveju neypatingasis pastatas pastatytas be statybą leidžiančio dokumento, todėl laikomas savavališka statyba. Jos padarinių šalinimui turi būti teisės aktų nustatyta tvarka parengtas projektas, sumokėta Statybos įstatymo I priede nustatyta įmoka už savavališką statybą, gautas statybą leidžiantis dokumentas. Kaltinamoji J. L. taip pat patvirtino, kad pastatui, kurio bendras plotas viršija 80 kv. m, keliami griežtesni statybos reikalavimai, jo statybai reikalingas projektas bei statybą leidžiantis dokumentas. Visa tai rodo, jog suklastotos kadastrinės bylos pateikimas visų pirma VĮ Registrų centrui sukėlė atitinkamus padarinius, įstatymų reikalavimų neatitinkantis pastatas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o vėliau parduotas nukentėjusiajam M. Ž., kuriam sužinojus apie statybos neatitikimus nustatytiems statybos reikalavimams, perėjo pareiga įteisinti savavališką statybą. Teismas pažymi, kad vien tai, jog M. Ž. apgynė savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, pasirašydamas civilinėje byloje taikos sutartį ir grąžindamas namą buvusiam oficialiam savininkui A. Ž. bei atgaudamas sumokėtus pinigus už jį, neleidžia daryti išvados, kad jo teisių gynimas nebuvo apsunkintas. Visų pirma, namas gražintas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, o oficialiam savininkui A. Ž., nežinojusiam apie savavališkos statybos faktą, dėl ko užtruko teisme nagrinėjamas ginčas civilinio proceso tvarka ir tik M. Ž. kreipusis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pavyko pasiekti taikaus sutarimo dėl namo pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-275-431/2019 nutartis priimta 2019-01-22, nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutartimi namas nukentėjusiajam parduotas 2017-03-16; nukentėjusysis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi 2018-11-07). Tai patvirtino ir liudytojas K. P.. Antra, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nustatymas buvo efektyvus tik baudžiamojo proceso tvarka. Trečia, baudžiamajam procesui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį veikos požymių nustatymui civilinio proceso priemonių panaudojimas neturi prejudicinės reikšmės, nes baudžiamojo proceso pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtis pirmiausia susijusi su valstybės baudžiamąja justicija saugoma valdymo tvarka, dokumentų ir matavimo priemonių teisėtu sukūrimu, panaudojimu bei apyvarta. Teismo vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes (dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai turi teisinę reikšmę (įregistruota nelegali statyba, pastatytas namas, neatitiko įstatymų reikalavimų), sukėlė kitiems asmenims teisiškai reikšmingus padarinius (kiti asmenys turės atlikti veiksmus, šalinančius nelegalios statybos padarinius)) nėra jokio pagrindo G. S. veikos laikyti nepavojinga baudžiamosios teisės prasme.

71.       Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog nustatyta, kad J. L. veikdama kartu su G. S., pastarojo sukurstyta, tyčia suklastojo tikrą dokumentą, o G. S., veikdamas tyčia, sukurstė J. L. suklastoti tikrą dokumentą, o vėliau jį panaudojo. Tiek J. L., tiek G. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Kaltinamajame akte kaltinamojo G. S. nusikalstama veika kvalifikuota su nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį, t. y. tik kaip kurstytojo, tačiau, atsižvelgus į tai, kad G. S. pripažintas kaltu ir dėl suklastoto tikro dokumento panaudojimo, kaip vykdytojas, nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį šalintina.

Dėl kaltinamosios J. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

72.       Kaltinamoji J. L. ir jos gynėjas pateikė prašymą atleisti J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiam M. Ž. susitaikius bei baudžiamąją bylą jai nutraukti. Nurodo, kad šioje byloje J. L. visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir davė išsamius parodymus. Nusikalto pirmą kartą, pati veika padaryta ne iš savanaudiškų paskatų, o tiesiog norėjo „žmogiškai“ padėti, buvo paprašyta. Padarytas nusikaltimas – nesunkus. Pabrėžė, kad svarbu ir tai, kad 3 800 Eur žalą ji nukentėjusiajam atlygino su nukentėjusiuoju M. Ž. susitaikė. Pats nukentėjusysis 2019-02-26 Taikos sutarties 4 punkte nurodė, kad M. Ž. sutinka, prašo, kad ikiteisminis tyrimas J. L. būtų nutrauktas, tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Pažymi ir tai, kad J. L. dėl šios situacijos buvo nubausta ir drausmine tvarka. 2019-05-20 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos paskyrė J. L. drausminę nuobaudą – įspėjimą. Pateikė darbdavio charakteristiką. Nurodė, kad ši charakteristika ir J. L. charakterizuojanti bylos medžiaga sudaro pagrindą manyti, kad J. L. daugiau nenusikals, nes ji anksčiau teista nebuvo, taip pat neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamosios gynėjo nuomone byloje nėra pagrindų, dėl kurių J. L. negalėtų būti pritaikytas BK 38 straipsnis (t. 4, b. l. 212-213). J. L. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dirba nuo 2008-11-12 iki dabar) charakterizuojama teigiamai. Ji apibūdinama kaip pareiginga, drausminga, darbšti ir atsakinga. Galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi (t. 4, b. l. 183).

73.       BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis įstatymas numato tam būtinas sąlygas, t. y., kad asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

74.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. L. padarė nesunkų nusikaltimą. J. L. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, atlygino nukentėjusiajam žalą, šios dvi aplinkybės lengvina jos atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Nukentėjusysis M. Ž. J. L. atleido ir teismo posėdyje patvirtino sutinkantis, kad jai byla būtų nutraukta jam bei kaltinamajai J. L. susitaikius. Taigi, J. L. su nukentėjusiuoju susitaikė, jam žalą atlygino, nukentėjusysis jai pretenzijų dėl šio įvykio neturi. Abi pusės prašė atleisti kaltininkę nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

75.       Taip pat teismo nuomone yra pagrindas manyti, kad J. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes ji neteista, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, dėl savo neteisėtų veiksmų nuoširdžiai išgyvena, dėl nagrinėjamo įvykio buvo bausta drausmine tvarka, nuobauda nebegalioja, priklausomybės ligų įskaitas neįrašyta, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 4, b. l. 113), nėra duomenų, kad po šios veikos būtų padariusi naujų teisės pažeidimų. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad tiek drausminis, tiek baudžiamasis procesas buvo J. L. pakankama priemonė BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti ir teismas tiki, kad ji ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

76.       Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atleisti kaltininkę nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajam susitaikius, todėl J. L. taikytinos BK 38 straipsnio nuostatos ir baudžiamoji byla jai nutraukiama. .

77.        J. L. išaiškintina, kad jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas veikas.

Dėl G. S. skirtinos bausmės

78.       Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į jos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

79.       Kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą, 2 kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (nustatyto greičio viršijimas), nuobaudos nebegalioja, dirba. Taip pat nėra duomenų apie G. S. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą. G. S. naują nusikalstamą veiką padarė Vilniaus apygardos teismo 2013-05-02 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo metu. Ši aplinkybė kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, tačiau teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad po Vilniaus apygardos teismo 2013-05-02 nuosprendžio priėmimo praėjo 8 metai, o po bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo probacijos tarnyboje pradžios praėjo beveik 5 metai, kad byloje nėra duomenų, kad G. S. būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti G. S. paskyrus BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – baudą, didesnę, nei BK 47 straipsnyje nustatytas bausmės minimumas už nesunkius nusikaltimus, t. y. 80 MGL dydžio baudą.

80.       BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad BK 64 straipsnio 1 dalis yra taikoma ir tuomet, kai asmuo padaro naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Terminas nuo ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki asmens išregistravimo iš Probacijos duomenų registro dienos ar naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausmės dalimi.

81.       Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, kad nauja nusikalstama veika padaryta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2013-05-02 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nuosprendžiu, atidėjimo metu, į tai, kad pagal teismų praktiką toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę, nors ir suėjo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

82.       Vis tik teismo nuomone nėra pagrindo nagrinėjamu atveju skirti realios laisvės atėmimo bausmės. Šią išvadą teismas daro atsižvelgęs, kaip minėta, į 8 metų laikotarpį, praėjusį po pirmesnio nuosprendžio priėmimo, kuris įsiteisėjo 2016-11-17 po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, probacija pradėta vykdyti 2016-11-29. Po šios nusikalstamos veikos padarymo taip pat praėjo apie 4 metus. Bylos tyrimas užsitęsė ne dėl kaltinamojo kaltės. Byloje nėra duomenų, kad G. S. per šį netrumpą laikotarpį dar būtų nusikaltęs, ar padaręs grubių teisės pažeidimų. G. S. yra sukūręs šeimą (gyvena su sugyventine), augina du mažamečius vaikus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą (nesunkus nusikaltimas) bei visas pirmiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, G. S. dar kartą taiko laisvės atėmimo bausmės atidėjimą 1 metų terminui, paskiriant įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei įpareigojimą per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusio M. Ž. (BK 75 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai, straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu). Pridedant neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, atsižvelgtina į pirmesniu nuosprendžiu į bausmę įskaitytą laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2008-02-06 iki 2008-05-06 (trys mėnesiai) (t. 4, b. l. 30-48).

Kiti klausimai

83.       Nukentėjusysis M. Ž. prašo priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, kad M. Ž. patirta išlaidų suma už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra 1 000 Eur, kurias prašo pripažinti ir priteisti iš kaltinamojo (-ųjų). Atstovavimo išlaidoms pagrįsti pridėjo sąskaitų už teisines paslaugas kopijas ir pinigų priėmimo kvitų kopijas: 2019-04-24 sąskaita Nr. RF5 dėl 100 Eur avanso ir 100 Eur sumokėjimą patvirtinantis 2019-04-24 Pinigų priėmimo kvitas „Serija LAT Nr. 930806“; 2019-06-06 sąskaita Nr. RF6 220 Eur sumai už ikiteisminio tyrimo medžiagos analizę, skundo rengimą dėl 2019-04-09 nutarimo iš dalies nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2019-05-22 prašymo pripažinti įgaliotuoju atstovu rengimas, 2019-05-22 prašymo rengimas dėl duomenų prijungimo ir proceso veiksmų atlikimo (nurodyta pastaba, kad pagal 2019-04-24 sąskaitą už teisines paslaugas sumokėtas 100 Eur avansas, todėl pagal šią sąskaitą mokėtina suma – 120 Eur) ir 120 Eur sumos sumokėjimą patvirtinantis 2019-06-03 pinigų priėmimo kvitas „Serija LAT Nr. 930808“; 2019-09-13 Sąskaita Nr. RF8 360 Eur sumai už 2019-07-30 papildomo prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis rengimas ir jo pateikimas prokuratūrai (1 val.), 2019-08-16 susitikimas su vyresniąja tyrėja G.V. ir susipažinimas su byla (1 val.); 2019-09-10 papildomos ikiteisminio tyrimo medžiagos atsiėmimas (0,5 val.), 2019-09-10 turimų ikiteisminio tyrimo duomenų papildoma analizė (3 val.); 2019-09-13 pasitarimas su klientu (0,5 val.); 2019-09-13 prašymo atlikti papildomus proceso veiksmus rengimas ir jo pateikimas prokuratūrai (3 val.) ir 360 Eur sumos sumokėjimą patvirtinantys dokumentai (2019-09-13 pinigų priėmimo kvitas 100 Eur sumai; 2019-09-14 mokėjimo nurodymas 260 Eur sumai); 2020-05-21 Sąskaita Nr. RF17 už 2019-11-15 nutarimo, nutraukti ikiteisminį tyrimą, analizė (0,75 val.), 2020-12-04 skundo, dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2019-11-15 nutarimo, rengimas (3 val.), 2020-02-28 susipažinimas su 2020-02-28 nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje (0,75 val.), 2020-04-08 apsitarimas ir papildomų ikiteisminio tyrimo duomenų analizė (1 val.), 2020-05-19 prašymo atlikti papildomus proceso veiksmu rengimas (2 val.) ir 300 Eur sumokėjimą patvirtinantis 2020-05-27 Pinigų priėmimo kvitas „Serija LAT Nr. 930816“; 2020-10-17 Sąskaita už teisines paslaugas 120 Eur sumai už 2020-07-09 susipažinimą su papildomais ikiteisminio tyrimo duomenimis (1 val.), 2020-10-06 atstovavimas Vilniaus miesto apylinkės teisme (2 val.) ir 120 Eur sumos sumokėjimą patvirtinantis 2020-10-17 Pinigų priėmimo kvitas „Serija LAT Nr. 930819“ (t. 4, 199-211).

84.       BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

85.       Teismas, atsižvelgęs į baudžiamojo proceso eigą, tai, kad nusikalstamos veikos padarymu buvo įtariamas ne vienas asmuo, tik baudžiamojo proceso tvarka nustatyti kalti asmenys dėl dokumento suklastojimo, į atliktų atstovo veiksmų sudėtingumą (ne kartą rengti skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir jie tenkinti) į išlaidų dydį, kurį teismas laiko proporcingu atliktiems atstovo veiksmams, nukentėjusiojo patirtas išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia po lygiai iš abiejų kaltinamųjų.

86.       Daiktų ir dokumentų klausimas byloje sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)” Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurią pateikė nukentėjusysis M. Ž., DVD laikmena „Acme” su 2018-08-30 garso įrašu, kurią pateikė su pareiškimu nukentėjusysis M. Ž., DVD laikmena „Titanum”, kurią su garso įrašais ir stenograma elektroniniu paštu pateikė nukentėjusysis M. Ž. (laikomi voke, paskutiniame bylos tome), USB raktas, pateiktas su Faktinių aplinkybių konstatavimo 2020-11-06 protokolu (t. 5, b. l. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami saugoti kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsniu, 303 straipsniu, 305 straipsniu, 307 ir 308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

J. L., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius bei jai baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti J. L., kad jeigu ji per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu ji per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą baudos bausmę visiškai pridėti prie Vilniaus apygardos teismo 2013-05-02 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirti G. S. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

G. S. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti G. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusio M. Ž..

Iš G. S. ir J. L. nukentėjusiajam M. Ž. priteisti po 500 (penkis šimtus) Eur turėtoms išlaidoms advokato ir advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

UAB „(duomenys neskelbtini)” nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurią pateikė nukentėjusysis M. Ž., DVD laikmeną „Acme“ su 2018-08-30 garso įrašu, kurią pateikė su pareiškimu nukentėjusysis M. Ž., DVD laikmeną „Titanum”, kurią su garso įrašais ir stenograma elektroniniu paštu pateikė nukentėjusysis M. Ž., USB raktą, pateiktą su Faktinių aplinkybių konstatavimo 2020-11-06 protokolu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kaip bylos medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

        Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja        Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė