Civilinė byla Nr. e2A-291-577/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33502-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.9; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skardvila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lignas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skardvila“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Lignas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Skardvila“ 17 924,64 Eur nuostolių atlyginimui, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindė šiais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:
1.1. Ieškovė 2020 m. sausio 3 d. ir 2020 m. kovo 16 d. pateikė atsakovei du užsakymus pagaminti milteliniu būdu dažytus aliuminio lankstinius (toliau ir - gaminiai). Atsakovė 2020 m. sausio 30 d. ir 2020 m. balandžio 7 d. išrašė ir pateikė ieškovei dvi bendros 5 364,64 Eur sumos PVM sąskaitas faktūras, kurias ieškovė apmokėjo. Ieškovei gaminius sumontavus Švedijoje esančiame objekte, statybos rangos darbų priėmimo - perdavimo metu paaiškėjo, kad gaminiai turėjo paslėptų trūkumų - gaminių dažymo darbai atlikti nekokybiškai, t. y. išryškėjo adhezijos defektas, kurio pasekmė yra nusilupantys milteliniai dažai. Ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. informavo atsakovę, kad gaminiai pagaminti nekokybiškai, tačiau atsakovė pretenziją atmetė kaip nepagrįstą. Siekdama tinkamai ir laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus savo klientui, ieškovė užsakė milteliniu būdu dažytus aliuminio lankstinius iš kito rangovo UAB „Švytėjimas“, kuriam sumokėjo 5 272,77 Eur. 2020 m. gegužės 28 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl 4 357,66 Eur patirtų nuostolių už naujų milteliniu būdu dažytų aliuminio lankstinių įsigijimą iš kito rangovo ir 17 600 Eur už nekokybiškų gaminių demontavimą ir naujų milteliniu būdu dažytų aliuminio lankstinių sumontavimą objekte. 2020 m. birželio 9 d. atsakovė pretenziją atmetė.
1.2. Vilniaus Gedimino Technikos Universitete (toliau ir - VGTU) buvo atliktas atsakovės gaminių Miltelinių dažų dangos adhezijos tyrimas ir ataskaitoje nurodyta, jog dangoje nustatyta silpna adhezija, dujinės tuštumos ir ribotas plastiškumas. Šie trūkumai atsirado, kadangi gamybos metu buvo pažeisti dangos polimerizacijos terminiai režimai. Be to, pateiktas pavyzdys neatitinka gamintojo Eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytų savybių (deklaruojamo dangos storio ir linijinio šiluminio plėtimosi koeficiento).
1.3. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 2 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę, reikalaudama padengti nuostolius. 2020 m. spalio 1 d. atsakovė atsiėmė gaminius, išskyrus du vienetus, kurie buvo pateikti ekspertiniam tyrimui. Ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į atsakovę su pakartotine pretenzija. 2020 m. lapkričio 5 d. atsakovė nurodė, kad neturi eksperto išvadų, todėl prašė palaukti. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė atsakymo/pranešimo dėl atsakovo iniciatyva atliekamos gaminių ekspertizės nepateikė, ieškovės patirtų nuostolių neatlygino.
2. Atsakovė UAB „Skardvila“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė užsakė 165 vienetus įvairių gaminių, tačiau ekspertams pateikė ištirti tik du vienetus. Pažymėjo, kad kiekvienas gaminys yra individualus (atskirai lankstomas iš skardos, dažomas), todėl nesant įrodymų, kad kiekvienas gaminys yra nekokybiškas, nėra pagrindo teigti, kad visos prekės yra nekokybiškos. Atsakovė atliko prekių dalies dažymo kokybės ekspertizę, kurios išvadose nurodyta, kad ne visi tyrimui pateikti gaminiai yra nekokybiškai nudažyti. Ieškovė nesuteikė galimybės atsakovei ištaisyti galimus prekių trūkumus, o iš karto pareikalavo grąžinti pinigus už prekes ir atlyginti jų demontavimo ir transportavimo išlaidas. Atsakovė, atsakydama į pretenziją nurodė, kad prekių defektai yra ne tik dėl dažymo, nuotraukose buvo matomi gaminių trūkumai dėl netinkamo montavimo, skardos kirpimo ir pjovimo. AB „Arkor Bygg“ sąskaitos, kuriose nurodyta „papildomi darbai (stiklinio stogo nukrypimai)“ nepatvirtina ieškovės patirtų demontavimo ir montavimo darbų; darbai atlikti po 2-3 mėnesių. Ieškovė užkirto kelią taikiai susitarti, pretenzijose nurodė neadekvačias reikalavimo sumas (nuo pirmosios pretenzijos iki ieškinio reikalavimo nuostolių suma sumažėjo 32 075,36 Eur suma). Atsakovės nuomone, tarp šalių susiklostė pirkimo - pardavimo, o ne rangos santykiai, tačiau santykių teisinį kvalifikavimą palieka spręsti teismui. Ieškovės nuostoliai atsirado dėl nebendradarbiavimo su atsakove, ieškovei vienašališkai nutraukus sutartinius santykius, atsakovė neturėjo galimybės savo lėšomis ištaisyti prekių trūkumų; ieškovė negalėjo remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.665 straipsnio 3 dalimi (nutraukti sutartinių santykių ir įsigyti prekes iš UAB „Švytėjimas“). Atsakovė neatsako už demontavimo ir sumontavimo darbus (10 560 Eur), kadangi nenumatė ir negalėjo numatyti, jog prekės taps objekto Švedijoje dalimi. Be to, teisė reikalauti atlyginti sutarties vykdymo trūkumų išlaidas yra tik tada, jei dėl tokios teisės šalys susitaria rangos sutartyje. Iš ieškovės prekių fotofiksacijų matyti, kad jų trūkumai yra dėl montavimo, pjaustymo, o ne dėl dažymo. Keistinos ne visos, o tik nekokybiškos prekės, todėl, atsakovės įsitikinimu, ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius, susijusius su visų prekių (kokybiškų) pakeitimu nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Skardvila“ ieškovei UAB „Lignas“ 17 924,64 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 783,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė teisinį reiškiamų reikalavimų pagrindą – bendrąsias civilinės atsakomybės instituto nuostatas (CK 6.245–6.249 straipsniai), o atsakovė nurodė, jog ieškovės reikalavimas kildinamas iš netinkamo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, todėl turi būti nagrinėjamas pagal specialiąsias CK normas dėl parduotų daiktų trūkumų. Nustatęs, jog ieškovė iš atsakovės įsigijo gaminius, kuriuos ieškovė sumontavo objekte Švedijoje, teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostė prekių pirkimo – pardavimo santykiai.
5. Teismas ieškovės pateiktą išvadą (Mokslinio tyrimo ataskaitą) laikė rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes, neturinčiu didesnės įrodomosios galios, ir vertinamo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovės pateiktos UAB „Litnobiles“ (dažų, kuriais buvo dažyti gaminiai, platintoju) atliktos bandymų išvados teismas nelaikė rašytiniu įrodymu, kuriame yra specialių žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes, todėl taip pat ją pripažino rašytiniu įrodymu, neturinčiu didesnės įrodomosios galios, ir vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į atsakovę su pretenzijomis dėl netinkamos gaminių kokybės kreipėsi keturis kartus, tačiau atsakovė ieškovės pretenzijas atmetė. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė siūlė ieškovei pašalinti gaminių trūkumus ar juos pašalino. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą VGTU mokslinio tyrimo išvadą, atsakovės pateiktą UAB „Litnobile“ gaminių bandymo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad vienas iš pateiktų gaminių nudažytas nekokybiškai, atsakovės patvirtinimą, jog visi ieškovo užsakyti gaminiai buvo dažomi vienu metu, vadovaudamasis įrodymų tikimybės pusiausvyra, sprendė, jog visi ginčo gaminiai buvo nudažyti nekokybiškai, o atsakovės motyvus, kad nekokybiška yra tik jų dalis, atmetė. Gaminių trūkumus teismas laikė esminiais, trukdančiais jais naudotis pagal įprastinę jų paskirtį, todėl padarė išvadą, jog pirkėjas gavęs netinkamos kokybės gaminius pagrįstai atsisakė sutarties su atsakovu ir įgijo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą bei patirtus nuostolius.
7. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (nekokybiškos prekės pardavimo) ieškovė patyrė 10 560 Eur išlaidų už gaminių demontavimo ir naujų skardos lankstinių sumontavimo darbus bei 2 000 Eur už atliktą dengtos aliuminio skardos dažų atsisluoksniavimo priežasčių tyrimą. Vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas, neišeidamas už pareikšto ieškinio reikalavimo ribų, pripažino ieškinį pagrįstu, ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 17 924,64 Eur (5 364,64 Eur už nekokybiškus gaminius (prekių kainą), 10 560 Eur išlaidų už gaminių demontavimo, naujų gaminių sumontavimo darbus ir 2 000 Eur už atliktą gaminių dažų atsisluoksniavimo priežasčių tyrimą) sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė UAB „Skardvila“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir ieškovės UAB „Lignas“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės apeliantei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Prekių demontavimo ir naujų sumontavimo kaštų suma (10 560 Eur) yra dvigubai didesnė už prekių kainą; jos dydis yra toks, nes darbai Švedijoje yra brangūs. Apeliantė, kaip verslininkė, atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos galėjo numatyti. Šalys nesutarė, kad prekės bus montuojamos objekte Švedijoje ir to apeliantė nenumatė, todėl už šią nuostolių dalį apeliantė neatsako. Teismas netaikė CK 6.258 straipsnio 4 dalies (dėl jos įtakos nepasisakė), ir tai lėmė skundžiamo sprendimo nepagrįstumą. Teismas, taikęs pirkimo – pardavimo santykius reguliuojančias normas, be pagrindo nesprendė ir neatsižvelgė į CK 6.258 straipsnį.
8.2. Nors ieškovė ginčo santykį kvalifikavo rangos teisiniais santykiais, teismas taikė pirkimo – pardavimo normas. Atsakovė prarado galimybę bylos metu tinkamai gintis per pirkimo – pardavimo teisinių santykių reguliavimą. Apeliantė, gindamasi nuo pareikšto reikalavimo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad teisė reikalauti atlyginti sutarties vykdymo trūkumų išlaidas yra tik tada, jei dėl tokios teisės šalys susitaria rangos sutartyje: „Pažymėtina, kad pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę užsakovo teisė reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo siejama su sąlyga, kad užsakovo teisė pačiam pašalinti trūkumus turi būti įtvirtinta rangos sutartyje“. Šalių sudarytuose susitarimuose nėra įtvirtinta, jog UAB „Lignas“ turi teisę pati pašalinti trūkumus. Tai reiškia, kad demontavimo kaštai nepatenka į atlygintinos žalos apimtį.
8.3. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl apeliantės pateiktų įrodymų, jog 10 560 Eur suma yra per didelė. Pagal pateiktus įrodymus, vidutinė demontavimo, montavimo darbų kaina Švedijoje yra 40 Eur/val., o ne 55 Eur/val. Apeliantė negalėjo daryti įtakos ieškovės pasirinkimui, todėl nėra atsakinga už permokėjimą.
8.4. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar apeliantė iš esmės pažeidė užsakymus dėl prekių pardavimo. Ieškovė vienašališkai ir savo rizika iki ginčo išsprendimo išmetė prekes ir nusipirko kitas. Apeliantė pasiėmė prekes jų kokybės tyrimui, o ne sutikdama su prekių atsisakymu (jų paėmimo metu prekės jau buvo visiškai sugadintos). Ieškovė nesudarė sąlygų apeliantei ištaisyti trūkumus ir taip elgdamasi veikė savo rizika. Teismas vienašališkai ir neteisingai ieškovės elgesį kvalifikavo kaip prekių užsakymų nutraukimą dėl esminio pažeidimo. Ieškovė įsigijo kitas prekes ir tik po to pradėjo reikšti apeliantei oficialias pretenzijas. Apeliantė turėjo kompetenciją pašalinti trūkumus ir tą padaryti operatyviai. Teismas negalėjo spręsti dėl prekių užsakymų esminio pažeidimo.
8.5. Teismo išvada, kad visos prekės yra nekokybiškos, nepagrįsta. Atsakovė pateikė „Litnobiles“ ataskaitą, iš kurios matyti, kad ne visos prekės nekokybiškos. Teismas rėmėsi ieškovės tyrimu, bet jis skirtas kokybės priežastims, o ne nekokybiškų prekių apimčiai nustatyti. Minėta teismo išvada padaryta neteisingai interpretuojant apeliantės atstovo teiginį. Du atskiri užsakymai sudaryti skirtingu metu, juos apeliantė įvykdė skirtingais intervalais. Apeliantės atstovo teiginys dėl dažymo nereiškia jų parengimo dažymui (skardos nuriebalinimo ir kt.).
8.6. Į prekės kokybę nepatenka garantija dėl dažų po butilo nulupimo. Butilas dėl savo savybių gali nuplėšti dažus (o tai nėra naudojimas prekių pagal paskirtį). Ieškovė blogai atliko darbus objekte; aiškinantis stoglangių nesandarumą (o su tuo prekės ir jų kokybė nesusiję) reikėjo nulupti butilo juostas nuo prekių. Jas neteisingai nulupant prekės ir buvo sugadintos. Mano, jog po stoglangio (-ių) sutvarkymo tų pačių prekių ieškovė nebenorėjo sudėti, todėl nusprendė apeliantės sąskaita užsisakyti naujas prekes. Vėliau ieškovė tyrė skardos gaminius (jų paviršių), norėdama apginti savo poziciją, kad jie yra nekokybiški. Specialistai nenustatė, kad adhezė įvyko dėl natūralių prekės naudojimo sąlygų. Teismo sprendimo išvada, jog visos prekės yra nekokybiškos, yra nepagrįsta.
8.7. Apeliantės vertinimu, 2 000 Eur suma už tyrimo ataskaitą yra per didelė (neproporcinga ginčo sumai, t. y. prekių kainai (5 364,64 Eur)). Be to, ieškovė jas patyrė veikdama savo rizika – nesiekė išspręsti ginčo taikiai, nesudarė sąlygų apeliantei tvarkyti trūkumų, reikalavo neadekvačių sumų (ieškiniu jas sumažino bent 30 000 Eur).
9. Ieškovė UAB „Lignas“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė tik retrospektyviai vertindama ieškovės pretenzijas ir ieškinį, argumentuoja, jog pirminė pretenzija buvo nepagrįsta, nes yra ženklus reikalavimo sumų skirtumas. Atsakovė neatsakė, kokios aplinkybės sutrukdė jai iš karto pasiūlyti pačiai pašalinti prekių trūkumus, iš naujo pagaminant reikiamą kiekį kokybiškų prekių ir jomis pakeisti nekokybiškas prekes. Toks pasiūlymas niekada nebuvo pateiktas.
9.2. Vykdant rangos darbus ieškovei reikėjo greitų sprendimų, todėl atsakovei atmetus pirminę pretenziją, negavus atsakovės pasiūlymų dėl prekių kokybės trūkumų šalinimo, ieškovė atsisakė atsakovės prekių ir užsakė jas pakeičiančias prekes. Jei ieškovė būtų gavusi atsakovės pasiūlymą, tačiau tokį pasiūlymą būtų atmetusi ar net nesvarsčiusi, galbūt ir būtų galima kalbėti apie nepakankamą ieškovės bendradarbiavimą su atsakove. Ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl patirtų nuostolių atlyginimo yra tikslūs ir pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais.
9.3. Ieškovės darbų grafikas buvo detaliai ir tiksliai sudėliotas. Papildomų darbų, kurie atsirado kaip atsakovės nekokybiškų prekių pasekmė, ieškovė neplanavo, nekokybiškos prekės buvo demontuojamos ir keičiamos kokybiškomis, kai tik buvo galimybė ir reikiamos sąlygos objekte.
9.4. Atsakovės samprotavimai, jog ji atlikdama pakeičiančių prekių gamybą būtų galėjusi tą padaryti tinkamai, laiku ir kvalifikuotai, neturi reikšmės sprendimo teisėtumui. Atsakovė niekada nepateikė tokio pasiūlymo.
9.5. Atsakovės argumentai, jog ji negalėjo numatyti, kad prekės bus montuojamos objekte Švedijoje, nepagrįsti ir neatleidžia nuo atsakomybės. Atsakovei buvo žinoma, jog ieškovė prekes užsakė verslo, o ne asmeninio vartojimo tikslais, jog prekės bus naudojamos atliekant rangos darbus. Aplinkybė, kur ieškovė ketino naudoti užsakytas prekes, t. y. ar Lietuvoje, ar užsienyje, negalėjo turėti jokios įtakos šalių sudarytos sutarties vykdymui, t. y. nei prekių kainai, nei jų kokybei. Ieškovės patirti nuostoliai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (netinkamos kokybės prekių pagaminimu ir pardavimu), todėl atsakovė privalo atsakyti už padarytą žalą.
9.6. Teismo nesaisto ginčo šalių nurodytas teisinių santykių kvalifikavimas, todėl atsakovės argumentai, jog iš jos buvo atimta galimybė tinkamai gintis, yra nepagrįsta ir neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui.
9.7. Atsakovė atliko prekių gamybą ir pardavimą, tačiau ne prekių montavimą, todėl susitarimo tarp šalių, jog esant nekokybiškoms prekėms, ieškovė turės teisę pati demontuoti nekokybiškas prekes ir sumontuoti kokybiškas naujas negalėjo būti. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji būtų šalinusi prekių kokybės trūkumus iš naujo pagamindama naujas prekes. Ieškovės reikalavimas atlyginti nekokybiškų prekių demontavimo išlaidas ir pakeičiančių prekių montavimo išlaidas yra reikalavimas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Dėl teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės nereikėjo jokio atskiro susitarimo.
9.8. Ieškovė pareiškė reikalavimą ne dėl būsimų demontavimo/montavimo išlaidų atlyginimo, o faktiškai patirtas išlaidas. Aplinkybė, jog šios išlaidos yra galimai didesnės nei vidutinės tokių darbų atlikimo išlaidos, nekeičia fakto, jog ieškovė jas faktiškai patyrė ir jos visos privalo būti atlygintos. Atsakovės nurodytos aplinkybės ginčui teisiškai nereikšmingos, todėl tai, jog teismas dėl to nepasisakė, neturi įtakos sprendimo teisėtumui.
9.9. Ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog atsakovė pažeidė sutartį. Teismas pagrįstai situaciją kvalifikavo pritaikydamas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą. Nustatyti ginčo prekių kokybės trūkumai buvo esminiai, t. y. šių daiktų nebuvo galima toliau naudoti pagal jų tikslinę – funkcinę patirtį. Ieškovė negalėjo priduoti atliktų darbų rezultato (pastato stoglangių skardinimo darbų) nekokybiškų prekių nepakeitęs kokybiškomis. Atsakovės padarytas sutarties pažeidimas pagrįstai pripažintas esminiu, suteikusiu teisę ieškovei pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pažeistų teisių gynimo priemone. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė turėjo galimybę pašalinti prekių kokybės trūkumus, todėl sutarties nutraukimui nebuvo pagrindo, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi toks pasiūlymas ieškovei nebuvo pateiktas.
9.10. Atsakovės pateiktą tyrimą atliko įmonė UAB „Litnobiles“, kuri yra atsakovės prekių gamyboje naudojamų dažų tiekėjas. Tyrimas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, todėl teismas šiuo įrodymu negali vadovautis. Atsakovė pastabų dėl ieškovės pateikto prekių kokybės tyrimo nepateikė.
9.11. Atsakovei apeliaciniame skunde (17 punktas) patvirtinus, jog jos gamybos procese nuo 2020 metų niekas nesikeitė, teisiškai nereikšminga tampa aplinkybė, ar ginčo prekių užsakymas buvo pagamintas vieno užsakymo, dviejų ar daugiau užsakymų vykdymo metu. Teismo išvada, jog visos ginčo prekės yra nekokybiškos, laikytinos pagrįsta ir teisėta.
9.12. Apeliaciniame skunde (36-39 punktai) pateiktas naujas argumentas, jog prekės buvo sugadintos ieškovei nulupant sandarinimo medžiagą (butilą), jis nebuvo teiktas pirmosios instancijos teisme. Naujų argumentų ir įrodymų teikimą apeliacinės instancijos teisme riboja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) nuostatos.
9.13. Atsakovė pateikia samprotavimus, nepagrįstus leistinais įrodymais, jog ieškovė galėjo pati sugadinti prekes (neteisingai) nulupant sandarinimo medžiagos (butilo) juostas. Ši aplinkybė nesusijusi su byloje nustatytais prekių kokybės trūkumais. Sandarinimo medžiagos juostų atlupimas tik sudarė galimybę ieškovei pastebėti prekių paslėptus kokybės trūkumus, tačiau tai nebuvo trūkumų atsiradimo priežastimi. Adhezija paaiškėjo anksčiau (nulupant butilo juostas), nei tai būtų vėliau neišvengiamai įvykę dėl natūralių prekių naudojimo sąlygų. Iš prekių tyrimo išvadų matyti, kad prekės yra nekokybiškos dėl atsakovės netinkamai atlikto gamybos proceso, o ne dėl to, jog ieškovė atlupo ant prekių vėliau užklijuotas sandarinimo medžiagos (butilo) juostas.
9.14. Atsakovė neįrodinėjo ir neginčijo, jog tokio pobūdžio mokslinį tyrimą buvo galima atlikti už mažesnę kainą. Atsakovė savo poziciją grindė aplinkybe, jog ieškovė ištyrė tik dvi prekes ir norėdama žalos atlyginimo už visą prekių kiekį, turėjo pateikti tyrimą dėl visų prekių. Tačiau likusių 163 vienetų prekių tyrimas būtų buvęs neracionalus ir nelogiškas, atsižvelgiant į ginčo sumą. Ieškovės faktiškai patirtos išlaidos, siekiant nustatyti prekių kokybės trūkumų priežastis, CK 6.249 straipsnio 2 dalies prasme laikytinos protingomis išlaidomis, kurias teismas tenkindamas ieškinį pagrįstai priteisė iš atsakovės. Teismo sprendimo keitimui ar naikinimui nėra jokio faktinio ir (ar) teisinio pagrindo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieškovės reikalavimai dėl nuostolių, patirtų įsigijus nekokybiškas prekes, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Lignas“ 2020 m. sausio 3 d. bei 2020 m. kovo 16 d. pateikė atsakovei UAB „Skardvila“ užsakymus Nr. SKH1664 ir Nr. SKH2074 pagaminti milteliniu būdu dažytus aliuminio lankstinius. Atsakovė ieškovei už gaminius 2020 m. sausio 30 d. išrašė 2 985,01 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. 020563, ir 2020 m. balandžio 7 d. – 2 379,63 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. 021104. Ieškovė 2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymais šias sąskaitas apmokėjo. Subrangovo Arkor BYGG atstovas 2020 m. gegužės 12 d. elektroniniu laišku ieškovę informavo, kad gaminiai yra su trūkumais. Ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl dažymo kokybės, kurioje pridėjo nekokybiškai nudažytų gaminių nuotraukas. Atsakovė atsakydama į pretenziją šalia nuotraukų nurodė pastabas, kad tai gaminių montavimo brokas; kirpta ar pjauta skarda, todėl taip pat ne gamintojo atsakomybė; miltelinio dažymo galimi storio nukrypimai yra 60-120 mikrometrų. Ieškovė 2020 m. gegužės 15 d. užsakė naujus aliuminio lankstinius iš UAB „Švytėjimas“. Naujų gaminių kaina 5 272,77 Eur su PVM. Ieškovė 2020 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. MP1689 šią sumą sumokėjo. Ieškovė 2020 m. gegužės 28 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl nekokybiškų gaminių trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo (4 357,66 Eur nuostolių už naujus gaminius ir 17 600 Eur gaminių demontavimą ir naujų gaminių sumontavimą). Atsakovė 2020 m. birželio 9 d. informavo ieškovę, kad su pretenzija nesutinka – ji darbus atliko kokybiškai, panaudotos medžiagos yra kokybiškos; tarp nurodomų defektų ir kliento atliktų darbų bei panaudotų medžiagų nėra priežastinio ryšio ir kliento neteisėtų veiksmų bei kaltės; klientas neturi pareigos atlyginti pretenzijoje nurodytų nuostolių, kadangi (1) jų dydis nėra įrodytas ir (2) už nurodytus nuostolius klientas neatsako. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus Gedimino Technikos Universitetą ir tyrimui pateikė du gaminių pavyzdžius (P1 ir P2). Už dengtos aliuminio skardos dažų atsisluoksniavimo priežasčių tyrimą VGTU išrašė ieškovei 2 000 Eur sumos sąskaitą faktūrą Nr. 2020000493, kurią ieškovė apmokėjo 2020 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. MP 1989. Už papildomus darbus (stiklinio stogo brokuotų skardų nuėmimą ir naujų sumontavimo darbus) „ARKOR Bygg“ ieškovei išrašė 10 560 Eur sumos 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitas faktūras Nr. 17216 ir Nr. 17224, kurias ieškovė apmokėjo 2020 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. MP23 ir 2020 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. MP33. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 2 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl gaminių trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Atsakovė pateikė prašymą pateikti jai gaminių pavyzdžius ekspertizei atlikti. Atsakovė 2020 m. spalio 1 d. iš ieškovės objekto, esančio Švedijoje, atsiėmė užsakymų Nr. SKH1664 ir Nr. SKH2074 pagrindu pagamintus gaminius. Ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į atsakovę su pakartotine pretenzija dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovė informavo, kad eksperto išvadas numato gauti 2020 m. lapkričio 20 d. ir prašo ieškovės palaukti. Atsakovės užsakymu UAB „Litnobiles“ atliko dažų prie metalinio substrato adhezijos dviejų gaminių bandymus ir išvadoje nurodė, kad pagal standartą ISO 2409, dažų sukibimo su plienu pjaustant tinkliuku bandymo metodą, pirmasis bandinys atitinka kryžminio pjūvio klasifikaciją 0: pjūvių kraštai yra visiškai lygūs; nei vienas grotelės kvadratas neatsiskyrė ir antrasis bandinys atitinka kryžminio pjūvio klasifikaciją 3: danga atsiskyrė išilgai pjūvių kraštų didelėmis juostomis ir (arba) kai kurie kvadratai atsiskyrė iš dalies arba visiškai; pažeistas supjaustytas plotas, žymiai didesnis nei 35%.
13. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl 17 924,64 Eur nuostolių atlyginimo (5 364,64 Eur sumokėtos kainos, 10 560 Eur išlaidų už gaminių demontavimo ir naujų skardos lankstinių sumontavimo darbus bei 2 000 Eur už dengtos aliuminio skardos dažų atsisluoksniavimo priežasčių tyrimą). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
14. Ieškovė ieškinyje tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo rangos teisiniais santykiais. Atsakovė atsiliepime išdėstė poziciją, jog tarp ginčo šalių susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai ir nurodė, jog prekių suformavime dominuoja žaliavų (skardos) ir jos dažų bei kitų komponentų kaina, o ne žaliavos apdirbimo, lankstymo ir dažymo darbų kaina. Taip pat pažymėjo, jog teikia atsikirtimus pagal ieškovės nurodytas rangos santykių nuostatas, palikdama teisinių santykių kvalifikavimo klausimą spręsti teismui. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostė prekių pirkimo – pardavimo santykiai. Apeliantė teigia, kad teismui nusprendus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti pirkimo – pardavimo santykiais, atsakovė prarado galimybę tinkamai gintis per pirkimo – pardavimo teisinių santykių reguliavimą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
15. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 47 punktas).
16. Ieškovės ieškinyje nurodyta teisinė kvalifikacija negalėjo nulemti atsakovės galimybės gintis nuo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo ribojimo, juolab, pati atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog, jos manymu, tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai ir taikytinos pirkimą – pardavimą, o ne rangą reglamentuojančios įstatymo nuostatos. Atsakovė santykių teisinį kvalifikavimą paliko spręsti teismui, kas rodo, jog ji žinojo apie galimą kitokią, nei nurodė ieškovė ieškinyje, santykių kvalifikaciją. Be to, atsakovę teismo proceso metu atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, todėl atsakovė turėjo galimybę atsiliepime išdėstyti visus savo atsikirtimus, pasisakyti dėl, jos manymu, ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo.
17. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad, nurodžiusi, jog dėl teismo atlikto teisinių santykių kvalifikavimo atsakovė prarado galimybę tinkamai apsiginti, apeliaciniame skunde tokios kvalifikacijos nekvestionuoja. Dėl šios priežasties aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimo metu teiktais atkirtimais pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad šiuo atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos būtent pirkimą – pardavimą reguliuojančios teisės normos.
19. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.
20. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). CK 6.306 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės. Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku taip pat gali būti prieauglis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai (CK 6.306 straipsnio 2 dalis). Pirkimo-pardavimo sutarties dalykas gali būti apibūdintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį (CK 6.306 straipsnio 3 dalis).
21. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).
22. Kvalifikuojant sutartį būtina išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).
23. Vienas iš kriterijų, pagal kuriuos atribojamos pirkimo–pardavimo sutartys nuo rangos, įtvirtintas CK 6.645 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010).
24. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, pati atsakovė nurodė, jog šalis siejo būtent pirkimo – pardavimo santykiai, pripažino, kad prekių suformavime dominavo žaliavų (skardos) ir jos dažų bei kitų komponentų kaina, o ne žaliavos apdirbimo, lankstymo ir dažymo darbų kaina, kitų duomenų, reikšmingų santykius kvalifikuoti rangos santykiais, neatskleidė. Be to, pagamintas prekes atsakovė perdavė ieškovei, pati jų nemontavo. Vien tai, kad prekės dar nebuvo pagamintos (t. y. jas gamino atsakovė), nesudaro pagrindo šalių santykius pripažinti rangos santykiais, kadangi pagal CK 6.306 straipsnio 1 dalį pirkimo - pardavimo sutarties dalyku gali būti ne tik daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi, bet ir tie, kurie gali būti sukurti.
25. Taigi, nors šalių sutartis turi ir rangos sutarties bruožų, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, susijusius su teisinių santykių kvalifikavimu bei galimybės gintis nuo ieškinio ribojimu kaip nepagrįstus.
Dėl priteistos 5 364,64 Eur nuostolių sumos
26. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai ieškovės elgesį kvalifikavo kaip prekių užsakymų nutraukimą dėl esminio pažeidimo ir visą 5 364,64 Eur prekių kainą priteisė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pažymi, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar apeliantė iš esmės pažeidė užsakymus. Ieškovė iki ginčo išsprendimo nusipirko kitas prekes, nesudarė sąlygų ištaisyti trūkumų (pateikti naujas prekes ar jų dalį), todėl ieškovei ir tenka neigiami padariniai. Pasak apeliantės, ji gebėjo ištaisyti pažeidimus.
27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad atlikęs tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimą, teismas pagrįstai vertino, ar nurodytos faktinės aplinkybės bei į bylą pateikti įrodymai yra pakankami sprendžiant ieškovės reikalavimo pagrįstumo klausimą pagal ginčui išspręsti taikytinas teisės normas.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl, sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma, atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-916/2020).
29. Teismas ieškinį tenkino remdamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Ši norma numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
30. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Tokiu būdu, sutartis gali būti nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti, kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui.
31. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad išvadą dėl trūkumų pobūdžio (teismas juos laikė esminiais, trukdančiais daiktais naudotis pagal įprastinę jų paskirtį) ir teisės atsisakyti sutarties, teismas padarė įvertinęs tiek ieškovės atsakovei reikštas pretenzijas, kurias atsakovė atmetė, tai, kad objektyvių įrodymų, jog atsakovė siūlė ieškovei pašalinti gaminių trūkumus ar juos pašalino, nepateikta, taip pat šalių pateiktus gaminių tyrimo išvadas.
32. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti išvadai, kad šiuo atveju prekių kokybės trūkumas buvo esminis. Kaip minėta, ieškovė ginčo prekes naudojo verslo tikslais, t. y. atlikdama rangos darbus (stoglangių skardinimo darbus), todėl akivaizdu, kad jai buvo reikšminga, jog prekės būtų tinkamos šių darbų atlikimui. Ieškovė į bylą pateikė subrangovo Arkor BYGG atstovo 2020 m. gegužės 12 d. elektroninio laiško, siųsto ieškovei, kuriame yra informacija, kad butilas nuo stoglangio skardų lupasi kartu su dažais. Iš ieškovės pateiktos tyrimo išvados turinio, be kita ko, matyti, kad atsakovės gaminys neatitinka gamintojo Eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytų savybių, gaminių dažų dangos storis netolygus ir viršija didžiausią leistiną storį, ant gaminių paviršiaus aptinkamas „aplesino žievės“ efektas ir kt.
33. Apeliantė iš esmės neneigdama ieškovės pateiktos prekių tyrimo ataskaitos išvadose nustatytų trūkumų, apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad ieškovė nesudarė galimybės ištaisyti trūkumus. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nors ieškovė naujas prekes užsakė pernelyg greitai (t. y. po pirminio el. laiško atsakovei, kuriuo pastaroji informuota apie prekių trūkumus, praėjus trims dienoms), atsakovės atsakymų į pretenzijas turinys, t. y. tai, kad atsakovė nepripažino gaminių trūkumų, nesudaro pagrindo kitaip vertinti sutarties pažeidimą. Apeliacinio skundo 11 punkte atsakovė teigia, jog pradiniame atsakyme ji nurodė, kad trūkumų priežastys gali būti ne tik dažymas, bet ir priklausančios ne nuo apeliantės, tačiau objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima suprasti bent dalinį sutikimą su pretenzija, nenurodė. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jokių pasiūlymų dėl ginčo sprendimo atsakovė neteikė. Atkreiptinas dėmesys, kad pradinėje pretenzijoje ieškovė galimas išlaidas nurodė tik preliminariai, o antra (sukonkretinta) pretenzija pateikta tik 2020 m. gegužės 28 d. Taigi atsakovės neveikimas kartu su pradinio atsakymo turiniu leido spręsti apie atsisakymą geranoriškai dalyvauti sprendžiant ginčą. Ieškovė paaiškino skubų poreikį užsakyti prekes.
34. Apeliantės teiginys, kad visas prekes (ar jų dalį) ji gali perdaryti (iš naujo pagaminti) per 10 darbo dienų, šio ginčo kontekste, vertintinas kritiškai, nes atsakovė atsakymuose į pretenzijas laikėsi pozicijos, jog jos darbai atlikti kokybiškai, o prekių tyrimas užtruko daugiau nei mėnesį. Be to, atsakovė tyrė ne visas prekes, ginčijo (ir apeliaciniame skunde ginčija) kitų prekių kokybę. Taigi nepasitvirtinus atsakovės teiginiams dėl prekių kokybės, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai atsisakė sutarties.
35. Kaip minėta, atsakovė iš esmės neneigė ieškovės pateikto prekių tyrimo išvadų, kurios patvirtina jų trūkumus, taip pat atsakovė neįrodinėja, kad pagal susitarimą jie buvo leidžiami, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su trūkumų nustatymo būdu, t. y. po butilo nulupimo (apeliantė akcentuoja, kad dažai nenusilupo dėl natūralaus gamtos poveikio), neturi teisinės reikšmės. Ieškovės pateikta gaminių tyrimo ataskaita patvirtina, kad jų kokybės trūkumai susiję su gamybos procesu, o ne ieškovės veiksmais. Teiginiai, kad butilas buvo lupamas neteisingai, nepagrįsti jokiais įrodymais.
36. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog visos prekės yra nekokybiškos. Apeliantės nuomone, teismas šią išvadą padarė neteisingai interpretuodamas atsakovės atstovo teiginį, kad gaminiai buvo dažomi vienu metu. Pažymi, kad užsakymai pateikti skirtingu metu, jie vykdyti skirtingais intervalais.
37. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Taip pat ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).
39. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliacinio skundo 17 punkte, be kita ko, nurodė, kad nuo 2020 metų pradžios ji nieko nekeitė gaminių gamybos bei dažymo procese, nekeitė žaliavos (skardos), dažų, parengimo dažymui medžiagų tiekėjų. 2020 m. birželio 9 d. atsakyme į pretenziją taip pat yra informacija, kad atsakovė kitus analogiškus užsakymus atliko tokiu pat būdu (pagal tokias pat procedūras ir technologijas, naudojant tokius pat dažus). Atsižvelgiant į tokius pareiškimus, apeliantės argumentas dėl to, kad prekės buvo dažomos ne vieno, o dviejų užsakymų vykdymo metu, taikant tikimybių pusiausvyros principą, nesudaro pagrindo daryti kitokią nei pirmosios instancijos teismo išvadą, kad visos prekės buvo nekokybiškos. Be to, šiuo atveju įvertintina ir tai, kad prekės yra pas atsakovę, todėl siekdama paneigti ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad visos prekės nekokybiškos, atsakovė turėjo galimybę atlikti jų tyrimą ar pan. Atsakovės įsitikinimu, tai, kad ne visos prekės yra nekokybiškos patvirtina UAB „Litnobiles“ ataskaita, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės ir atsakovės pateiktos gaminių ataskaitos yra skirtingos dėl tyrimo apimties (tyrimo būdų (atlikta vizualinė apžiūra, dangos storio matavimai, bandinio deformavimas (lenkimas) ir kt.)), ją atlikusių asmenų (atsakovės pateiktą tyrimą atliko įmonė, kuri yra atsakovės prekių gamyboje naudojamų dažų tiekėja). Taigi UAB „Litnobiles“ ataskaita (pagal kurią, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, vienas iš pateiktų gaminių nudažytas nekokybiškai), byloje surinktų įrodymų bei išdėstytų argumentų visumos kontekste, nekeičia aukščiau nurodytos teismo išvados, kad visos prekės buvo nekokybiškos.
40. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei motyvus, apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo priteista 5 364,64 Eur nuostolių suma, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl 10 560 Eur sumos už prekių demontavimo ir naujų prekių sumontavimo darbus priteisimo
41. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl 10 560 Eur prekių demontavimo ir naujų prekių sumontavimo išlaidų priteisimo, akcentuoja, jog pagal ieškinyje nurodytą teisinių santykių reglamentavimą, ji gynėsi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, jog užsakovo teisė reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo siejama su sąlyga, kad užsakovo teisė pačiam pašalinti trūkumus turi būti įtvirtinta rangos sutartyje. Teigė, kad demontavimo kaštai nepatenka į atlygintinos žalos apimtį, nes tarp šalių sudarytuose susitarimuose dėl ginčo užsakymų nėra nuostatų, jog UAB „Lignas“ turi teisę pati pašalinti trūkumus.
42. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog šioje nutartyje jau pasisakyta, jog dėl vyraujančių pirkimo – pardavimo sutarties požymių, taikytini CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti pirkėjo teisių gynybos būdai. Taip pat pažymėtina, jog šalys nebuvo susitarusios dėl prekių montavimo, todėl argumentai dėl susitarimo pačiai atsakovei pašalinti trūkumus, negali būti siejami su prekių demontavimu (juolab objekte, kuriame ieškovė vykdė įsipareigojimus trečiajam asmeniui). Sutiktina su ieškovės atsiliepime išdėstyta pozicija, jog jos reikalavimas atlyginti nekokybiškų prekių demontavimo išlaidas ir pakeičiančių prekių montavimo išlaidas yra reikalavimas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, t. y. atlyginti žalą, atsiradusią dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (netinkamo sutarties įvykdymo pagaminant ir parduodant nekokybiškas prekes).
43. Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai netaikė CK 6.258 straipsnio 4 dalies nuostatų. Pažymi, jog prašoma priteisti 10 560 Eur prekių demontavimo ir naujų prekių sumontavimo išlaidų suma yra dvigubai didesnė už prekių kainą ir jos dydis yra toks, nes darbai Švedijoje yra brangūs. Šalys nesutarė, kad prekės bus montuojamos objekte Švedijoje ir to apeliantė nenumatė.
44. CK 6.256 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, jog prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
45. Kadangi verslininkui taikoma atsakomybė be kaltės, todėl CK 6.258 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas tokios verslininko atsakomybės be kaltės ribojimas. Pagal minėtą normą, neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Ši norma įtvirtina vadinamąją nuostolių numatymo doktriną. Kadangi verslininkui taikoma atsakomybė be kaltės, tai minėta doktrina skirta griežtos atsakomybės poveikiui sušvelninti ir protingai verslininko atsakomybei riboti, kad ji neprarastų kompensacinio pobūdžio. Dėl to nurodytos CK 6.256 straipsnio 4 dalies ir 6.258 straipsnio 4 dalies normos visuomet taikomos kartu, t. y. verslininkas atsako be kaltės tik už tokio dydžio nuostolius, kuriuos jis galėjo protingai numatyti. Kitoks aiškinimas paneigtų civilinės atsakomybės kompensacinį pobūdį ir sudarytų prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita.
46. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar atsakovė galėjo numatyti galimus nuostolius dėl prekių išmontavimo ir naujų sumontavimo, teisėjų kolegijos nuomone, svarbi parduotos prekės rūšis. Apeliantė neneigė, kad jai buvo žinoma, jog ieškovė prekes naudoja atlikdama tam tikrus rangos darbus. Atsakovės pagamintos ginčo prekės (gaminiai) nėra galutinis produktas, skirtas savarankiškam naudojimui. Taigi akivaizdu, kad nustačius prekės trūkumus, kuomet jos jau panaudotos statybos procese, trūkumų ištaisymui gali atsirasti poreikis prekes išmontuoti, ir tokios aplinkybės apeliantei, kaip verslininkei, turėjo būti suprantamos. Paminėti argumentai sudaro pagrindą išvadai, kad vien aplinkybė, jog montavimo darbai buvo atlikti Švedijoje, priešingai nei nurodo apeliantė, nereiškia, kad ji už šią nuostolių dalį neturi atsakyti. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog verslininkas nenumatė ir negalėjo numatyti tam tikrų kreditoriaus nuostolių, tenka skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019). Nors byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė prekes montuos Švedijoje, tačiau atsakovė neįrodinėjo tikėtinos žalos dydžio, jei darbai būtų atliekami Lietuvoje.
47. Taigi teismas, nustatydamas ieškovės patirtus nuostolius dėl gaminių išmontavimo ir naujų sumontavimo, pagrįstai vertino į bylą pateiktus įrodymus. Tačiau teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliantės pozicijai, jog priteista 10 560 Eur nuostolių suma yra per didelė.
48. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėjo, kad net ir Švedijoje ieškovės už darbus sumokėta ginčo prekių demontavimo ir pakeičiančių prekių sumontavimo kaina yra per didelė, t. y. pritaikytas per didelis valandinis darbų įkainis. Pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų bei pateiktų įrodymų nepasisakė. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžė, jog ieškovė pareiškė reikalavimą ne dėl būsimų demontavimo/montavimo išlaidų atlyginimo, kurios paremtos lokalinėmis sąmatomis ar prognozėmis, o dėl faktiškai patirtų išlaidų, todėl tai, jog šios išlaidos yra galimai didesnės nei vidutinės tokių darbų atlikimo išlaidos, nekeičia fakto, kad ieškovė jas faktiškai patyrė ir jos turi būti atlygintos. Mano, kad atsakovo nurodytos aplinkybės neturi įtakos ieškovės patirtų nuostolių skaičiavimui.
49. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šio straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).
50. Paminėtas teisinis reglamentavimas paneigia ieškovės argumentus, kad vidutinė montavimo darbų kaina neturi teisinės reikšmės sprendžiant priteistinų nuostolių dydžiui. Ieškovė yra verslo subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Akivaizdu, jog pasirinkdamas netinkamos kokybės prekių trūkumų šalinimo būdą, pirkėjas turi tai atlikti kiek įmanoma racionaliau, nedidindamas nuostolių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė domėjosi kitų įmonių pasiūlymais dėl darbų atlikimo, derėjosi su subrangovu dėl darbų kainos, neįrodinėjo, kad dėl skubos ar kitų aplinkybių, ji buvo priversta sutikti mokėti didesnę kainą, nebuvo įmanoma pasamdyti kitų subrangovų (darbai atlikti praėjus 2-3 mėnesiams nuo pirmos pretenzijos pareiškimo) ar pan.
51. Atsakovė pateikė į bylą AB „Natas“, AB „Scandicus“ el. laiškus, kuriuose nurodyta, jog rinkos kaina panašiems darbams yra 400-450 SEK/val., 350-400 SEK/val. (be PVM). Apeliantė paskaičiavo, jog vidutinė demontavimo, montavimo darbų kaina Švedijoje yra 40 Eur/val., todėl montavimo (demontavimo) suma, atsižvelgiant į ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytą darbų atlikimo laiką, būtų 7 680 Eur (192 x 40 Eur). Šie duomenys, taip pat šios nutarties 50 punkte nurodyti argumentai, vertinant juos susidariusios situacijos kontekste (atsižvelgiant ir į tai, kad nėra ginčo, jog darbai Švedijoje yra brangesni, nei Lietuvoje, o atsakovei informacija apie prekių panaudojimo vietą iki sutarties sudarymo nebuvo suteikta), sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių nuostoliams sumažinti (ieškoti būdų darbus atlikti už kuo mažesnę kainą, artimesnę tapačių darbų kainai Lietuvoje), ir sumažinti ieškovei skundžiamu sprendimu priteistą išlaidų už prekių montavimą (demontavimą) sumą iki 7 680 Eur. Dėl nurodytų priežasčių, ši teismo sprendimo dalis keistina (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaidų už gaminių dažų atsisluoksniavimo priežasčių tyrimą priteisimo
52. Apelianto nuomone, 2 000 Eur suma už tyrimo ataskaitą yra per didelė (neproporcinga prekių kainai). Taip pat teigia, jog ieškovė jas patyrė veikdama savo rizika, nes nesiekė išspręsti ginčo taikiai. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. Apeliantė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad analogiško pobūdžio tyrimas kainuoja mažiau. Atsakovė nepripažino prekių trūkumų, todėl, siekdama patvirtinti šią aplinkybę, ieškovė pagrįstai kreipėsi į specialistus. Tyrimo išlaidas sieti su prekių kaina nėra jokio pagrindo.
53. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
54. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistą nuostolių sumą 2 880 Eur, t. y. iki 15 044,64 Eur nuostolių sumos, atitinkamai patikslinant sumą, nuo kurios priteistos procesinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
56. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 3 783,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė – 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus 83,93 procentus ieškinio, iš atsakovės ieškovei priteistina 3 175,23 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 210 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Įskaičius mokėtinas sumas, galutinai iš atsakovės ieškovei priteistina 2 965,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
57. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 403 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1 034,55 Eur išlaidų advokato pagalbai (iš viso – 1 437,55 Eur). Ieškovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 356,24 Eur. Atsižvelgiant į patenkintą/atmestą apeliacinio skundo dalį, iš ieškovės atsakovei priteistina 231,01 Eur, o iš atsakovės ieškovei – 1 138,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus mokėtinų sumų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 907,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Skardvila“ (j. a. k. 300997585) ieškovei UAB „Lignas“ (j. a. k. 3044240645) 15 044,64 Eur (penkiolika tūkstančių keturiasdešimt keturis eurus 64 centus) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15 044,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 965,23 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 23 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti iš atsakovės UAB „Skardvila“ (j. a. k. 300997585) ieškovei UAB „Lignas“ (j. a. k. 304420645) 907,28 Eur (devynis šimtus septynis eurus 28 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Loreta Bujokaitė
Jadvyga Mardosevič
Jūra Marija Strumskienė