Civilinė byla Nr. e3K-3-84-684/2026

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.4; 2.6.29.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 27 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Baltas sniegas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Baltas sniegas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mirfesta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atlygintinų (kredito tarpininkavimo) paslaugų teikimą ir tarpininko teisę į atlygį, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 79 500 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 1 241,51 Eur kompensuojamąsias palūkanas ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškinį ieškovė reiškė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Ji nurodė, kad teikia konsultavimo, finansavimo gavimo ir kitas susijusias paslaugas. 2023 m. spalio 15 d. šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo ieškoti ir organizuoti kreditus (paskolas) teikiančių fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurie suteiktų atsakovei reikiamus kreditus (-ą) (refinansavimą) ar pan. dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas); planuojama kredito apimtis – 5 300 000–5 800 000 Eur. Ieškovė surado juridinį asmenį – Estijos banką „Bigbank AS“ (toliau – Bankas), jis sutiko suteikti atsakovei norimą kreditą ir 2023 m. spalio 22 d. pateikė preliminarų pasiūlymą. Atsakovė įvykdė šiame pasiūlyme nurodytas sąlygas (įkeitė nekilnojamąjį turtą, pasirašė nuomos sutartį su įmone, kuri veiks atsakovės logistikos centre) ir kreditas buvo išmokėtas. Taigi ieškovė suteikė paslaugas pagal Sutartį (surado kredituojantį asmenį), todėl atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už paslaugas, remiantis Sutarties 3 punktu, pagal kurį: atsakovė, gavusi kreditą, įsipareigoja sumokėti ieškovei atlyginimą už paskolos tarpininkavimą pagal formulę: 1,5 proc. plius PVM (jei taikomas) nuo išmokėtos paskolos sumos ir 21 750 Eur plius PVM (jei taikomas) už kredito patvirtinimą, kai kredito įstaiga patvirtina paskolą. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė.

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad vien tai, jog ieškovė ieškojo finansavimo Objektui ir pasiūlė atsakovei kreiptis į Banką, negali būti laikoma tinkamu paslaugų suteikimu ir Sutarties įvykdymu, nes ieškovė nedalyvavo kredito organizavimo procese (neatstovavo atsakovei derybose su kredito davėju, neatliko veiksmų, būtinų kredito gavimui užtikrinti). Atsakovė savarankiškai kreipėsi į Banką, tiesiogiai (be tarpininkų) tarėsi su Banko atstovu dėl kredito gavimo, teikė reikalingą informaciją, dokumentus, atsakinėjo į Banko užklausas ir, atlikusi visus reikalingus veiksmus, galiausiai su Banku susitarė dėl kredito gavimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 39 750 Eur skolą, 619,06 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (40 369,06 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.  

6.       Teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 14 d. atsakovė su Banku sudarė kredito sutartį dėl 5 300 000 Eur paskolos suteikimo (toliau – Kredito sutartis). 2024 m. liepos 16 d. Bankas išmokėjo atsakovei 3 886 968,39 Eur kredito dalį, o 2024 m. liepos 17 d. – 1 413 031,61 Eur kredito dalį. 2024 m. birželio 18 d. ieškovė išrašė atsakovei 21 750 Eur sąskaitą faktūrą už paskolos tarpininkavimo paslaugas – Banko paskolos patvirtinimą, atsakovė ją apmokėjo. 2024 m. liepos 29 d. ieškovė išrašė atsakovei 79 500 Eur sąskaitą faktūrą už paskolos tarpininkavimą – Banko išmokėtą paskolą. Dėl šios sąskaitos apmokėjimo kilo šalių ginčas.

7.       Teismas vadovavosi CK 6.716 straipsnio 1 dalies, 6.718 straipsnio 1, 2 dalių, 6.720 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis. Nurodė, kad šalis siejo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, ieškovė Sutartimi įsipareigojo ieškoti ir organizuoti atsakovei kreditus teikiančių asmenų, kurie suteiktų kreditą Objektui. Galutinis Sutarties tikslas buvo pasiektas – visas Sutartyje nurodytas 5 300 000 Eur kreditas atsakovei buvo išmokėtas.

8.       Teismas konstatavo, kad ginčas yra kilęs ne dėl Sutarties sąlygų aiškinimo, o dėl faktinių aplinkybių: abi šalys sutinka, kad pagal Sutartį ieškovė turėjo ne tik surasti kredito davėją, bet ir organizuoti kreditą, t. y. atstovauti atsakovei derybose su kredito davėju, atlikti kitus veiksmus, kurie būtini, kad kreditas atsakovei būtų suteiktas, tačiau šalys nesutaria, kokia apimtimi ieškovė įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

9.       Įvertinęs bylos duomenis (ieškovės pateiktą susirašinėjimą su Banku, atsakovės vadovu, kitais asmenimis), teismas padarė išvadą, kad ieškovė ne tik surado Banką kaip kredito davėją, bet ir atliko kitus veiksmus tarpininkaudama atsakovei dėl kredito suteikimo. Ieškovė organizavo kredito gavimą – susirašinėjo su Banko atstovu dėl Objekto finansavimo, siuntė Bankui reikiamus dokumentus, ieškojo kitų finansavimo šaltinių, rūpinosi tarpiniu finansavimu, Objekto nuomininko kreditavimu. Nors dalis ieškovės veiksmų atlikta iki Sutarties pasirašymo, tačiau jie taip pat laikytini Sutarties vykdymu, atsižvelgiant į tai, kad šalys dėl UAB „Mirfesta“ Objekto kreditavimo bendradarbiavo jau nuo 2022 m. rugsėjo mėn., o pirminę paslaugų teikimo sutartį dėl kreditavimo Objektui ieškojimo ir organizavimo pasirašė dar 2022 m. spalio 3 d. (Sutartimi ši sutartis pakeista – išdėstyta nauja redakcija).

10.       Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą susirašinėjimą, nesutiko, kad po Sutarties pasirašymo ieškovė neatliko jokių veiksmų, organizuodama kredito gavimą. Nustatė, kad: 2023 m. spalio 17 d. ieškovės vardu veikiantis M. S. nusiuntė Bankui atsakovei išduotą statybos leidimą, buvo suderintas susitikimas su Banko atstovu K. S. (K.), Bankas susirašinėjo su M. S. dėl įvairių duomenų, reikalingų, sprendžiant dėl kredito suteikimo, tiek M. S., tiek ieškovės vadovei E. N. 2023 m. spalio 22 d. Bankas siuntė preliminarų finansavimo pasiūlymą; Banko atstovas 2023 m. gruodžio 18 d. M. S. išsiuntė informaciją, kokius „namų darbus“ reikia atlikti, siekiant gauti finansavimą, ir tą pačią dieną šią informaciją M. S. persiuntė atsakovės vadovui, o 2023 m. gruodžio 22 d. reikiamus dokumentus išsiuntė Banko atstovui K. K. Kartu teismas pažymėjo, kad įrodymų, pagrindžiančių ieškovės veiksmus, susijusius su kredito organizavimu, kurie būtų atlikti po 2023 m. gruodžio 22 d., byloje nėra (susirašinėjimai su Banku vyko dėl kito projekto).

11.       Ieškovė pripažino, kaip pažymėjo teismas, kad Bankas rimtai pradeda svarstyti kredito suteikimo klausimą tik po to, kai gaunamas statybą leidžiantis dokumentas. Tai reiškia, kad pagrindinė informacija, reikalinga kreditui išduoti, Bankui turėjo būti teikiama po statybos leidimo išdavimo. Įvertinęs liudytojo – Banko darbuotojo K. K. parodymus, kad ieškovės pasitelkto asmens M. S. siųsti dokumentai ir informacija nebuvo pakankami sprendžiant dėl kredito atsakovei išdavimo, esminė informacija buvo gauta iš atsakovės vadovo A. P., bendraujant su juo tiesiogiai, teismas padarė išvadą, kad 5 300 000 Eur dydžio kreditui suteikti reikėjo žymiai daugiau duomenų, nei M. S. pateikė.

12.       Teismas konstatavo, kad ieškovė faktiškai teikė atsakovei Sutartimi sulygtas paslaugas – surado kredito davėją ir organizavo kredito gavimą, tačiau kredito organizavimo veiksmus ieškovė įvykdė ne visa apimtimi, todėl jai atsakovė turi atlyginti proporcingai už faktiškai suteiktas paslaugas. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 21 750 Eur, ir į atsakovei faktiškai suteiktų kredito organizavimo paslaugų apimtį, protingumo ir teisingumo principus, teismas nusprendė, kad atitinkama suma už tokios apimties suteiktas paslaugas sudaro 39 750 Eur, t. y. pusę sumos nuo atlyginimo, skaičiuojamo nuo faktiškai atsakovei išmokėtos paskolos.

13.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2025 m. spalio 30 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14.       Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčas kilęs ne dėl Sutarties sąlygų aiškinimo, o dėl faktinių aplinkybių – kokia apimtimi ieškovė įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Nurodė, kad ieškovės paslaugų apimtis nurodyta jos rengtos Sutarties 2.1 punkte. Nors Sutartyje nenurodytos detalios suteiktinos paslaugos, sudarančios kreditoriaus ieškojimo ir kredito organizavimo paslaugas, tačiau paslaugų turinio aplinkybės buvo aiškinamos bylos nagrinėjimo metu ir atskleistos ištyrus įrodymus. Paslaugos Sutartyje buvo nustatytos kompleksinės, dvejopo pobūdžio – finansuotojo paieškos paslaugos ir kredito organizavimo paslaugos, jos buvo skirtos Sutartyje nurodytam tikslui – atsakovės Objekto finansavimui – pasiekti. Po to, kai 2023 m. spalio 22 d. Bankas pateikė atsakovei preliminarų finansavimo pasiūlymą, ieškovė turėjo toliau teikti paslaugas atsakovei, dirbdama jau su konkrečiu finansuotoju, kad pasiektų galutinį tikslą – kredito išmokėjimą atsakovei. Tik suteikusi paslaugas visa apimtimi ieškovė galėjo tikėtis gauti visą atlyginimą pagal Sutartį. Kolegija pažymėjo, kad Kredito išmokėjimas atsakovei nėra lemianti faktinė aplinkybė, suteikianti neginčijamą teisę į atlyginimą pagal Sutartį. Svarbu, ar Bankas išmokėjo kreditą ieškovei suteikus paslaugas atsakovei, ar atsakovei pačiai įvykdžius Banko reikalavimus.

15.       Kolegija nustatė, kad nėra ginčo dėl to, jog nuo faktinio paslaugų teikimo pradžios iki 2023 m. spalio 22 d. ieškovė suteikė dalį Sutartyje nustatytų paslaugų – ieškojo ir surado atsakovei sutinkantį skirti finansavimą kreditorių, o šis, įvertinęs ieškovės pateiktus atsakovės finansavimui reikšmingus duomenis, per ieškovę pateikė atsakovei preliminarų finansavimo pasiūlymą. Banko atstovas elektroniniame laiške, kuriuo persiuntė pasiūlymą, ieškovei nurodė, kad pasiūlyme išdėstytos visos esminės sąlygos, tačiau kai kurios pasiūlymo sąlygos bus tikslinamos, pradedant ruošti medžiagą. Pasiūlyme nurodyta daug sąlygų ir reikalavimų jam įgyvendinti (turto įkeitimas, esamo kreditoriaus leidimo įkeisti nekilnojamąjį turtą gavimas, nekilnojamojo turto vertinimas, (duomenys neskelbtini) laidavimas, su projektu susijusios būtinos informacijos pateikimas, raštiškas patvirtinimas apie visus turimus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, nuomos sutartis su būsimu nuomininku). Atsižvelgusi į tai, kolegija konstatavo, kad ieškovės paslaugų – kredito suteikimo organizavimo – turinį po Banko preliminaraus finansavimo pasiūlymo pateikimo sudarė pasiūlyme nurodyti reikalavimai atsakovei, kuriuos ji turėjo įvykdyti, o ieškovė, kaip paslaugų teikėja, turėjo organizuoti kredito suteikimą – atstovaudama atsakovei, surinkti ir pateikti Bankui reikalaujamus duomenis. Taigi išvadai, ar ieškovė suteikė visas kredito organizavimo paslaugas pagal Sutartį po to, kai buvo rastas finansuotojas, ar jų dalį, reikšminga nustatyti, kokius konkrečius veiksmus ieškovė atliko po 2023 m. spalio 22 d.

16.       Kolegija nustatė, kad ieškovė, teikdama sutartines paslaugas atsakovei, nerengė paslaugų teikimo ataskaitų, paslaugų teikimo turinį įrodinėjo elektroniniais laiškais, šalies paaiškinimais, liudytojo (ieškovės atstovo M. S.) parodymais, SMS nuotraukomis. Nei ieškovės atstovė, nei jos kviestas liudytojas nenurodė, kokias konkrečias paslaugas suteikė atsakovei organizuojant kredito suteikimą pagal nurodymus Banko preliminariame finansavimo pasiūlyme, kokius konkrečius dokumentus teikė Bankui ir atliko kitus veiksmus, būtinus kreditui gauti. Įvertinusi ieškovės pateiktus elektroninio susirašinėjimo duomenis, kolegija konstatavo, kad jie nepatvirtina Sutarties vykdymo organizuojant kredito suteikimą atsakovei, preliminariame finansavimo pasiūlyme reikalaujamų pateikti dokumentų rengimo ir teikimo Bankui fakto. Šios išvados nepaneigia nustatyta aplinkybė, kad liudytojas M. S. dirbo su kitais projektais ir bendravo su atsakovės vadovu bei Banko atstovais.

17.       Kolegija įvertino liudytojo Banko darbuotojo, paskirto dirbti su Objekto finansavimu, parodymus, kad po Banko pateikto preliminaraus finansavimo pasiūlymo jis visus reikalingus dokumentus teikė atsakovės vadovui A. P. ir tiesiogiai su juo bendravo, ieškovės atstovas M. S. kredito organizavimo procese dalyvavo teikiant pirminius dokumentus, vėliau atsakovei netarpininkavo, tarpininkavo dėl finansavimo suteikimo kitam objektui (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad jie patvirtina atsakovės vadovo paaiškinimus teisme apie tai, jog buvo finansuojamas didelės vertės ir apimties Objektas, todėl teikiama Bankui dokumentų apimtis buvo didelė, medžiagos teikimas ir vertinimas finansavimui skirti užtruko apie pusę metų, dokumentus Bankui teikė atsakovė, o ne ieškovė ar jos atstovas M. S.

18.       Byloje esančių įrodymų visuma, kolegijos vertinimu, paneigia ieškovės argumentus, kad ji pagal Sutartį suteikė visas tarpininkavimo paslaugas atsakovei. Nors ieškovė surado ir iki Banko preliminaraus finansavimo pasiūlymo pateikimo atliko kreditą teikiančių fizinių, juridinių asmenų paieškos organizavimo paslaugas, pradėjo bendradarbiavimą su Banku, organizavo pirminį turto vertinimą, persiuntė Bankui statybą leidžiantį dokumentą, derėjosi dėl galimų finansavimo sąlygų ir jas gavo, Bankui pateikus preliminarų finansavimo pasiūlymą, tačiau kredito organizavimo paslaugų pagal Sutartį neatliko – kad įvykdytų pateiktame pasiūlyme nurodytas Objekto finansavimo sąlygas, reikalingus veiksmus atliko, rengė ir teikė dokumentus Bankui atsakovė. Ieškovės suteiktos pagal Sutartį paslaugos buvo nepakankamos finansavimui gauti, todėl jos negali būti prilyginamos kredito organizavimo prievolės įvykdymui.

19.       Kolegija pažymėjo, kad paslaugos, suteiktos iki Banko preliminaraus finansavimo pasiūlymo pateikimo, sudarė kredito davėjo paieškos, o ne kredito organizavimo, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, paslaugų dalį. 2023 m. gruodžio mėn. ieškovės atstovo susirašinėjimas su Banko atstovu vyko ne dėl Banko reikalavimų vykdymo. Nors ieškovės atstovas teikė dokumentus Bankui, tačiau tarpininkavimo paslaugas teikė dėl kitų objektų finansavimo. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ir ieškovės veiksmai, kaip nustatė kolegija, nesusiję su kredito organizavimo paslaugos teikimu ginčo Sutarties pagrindu.

20.       Kolegija vadovavosi CK 6.720 straipsnio nuostatomis. Nurodė, kad ieškovei už paslaugas (už kredito patvirtinimą) buvo sumokėta 21 750 plius PVM, t. y. 21,48 proc. visos galimos paslaugų kainos, ir konstatavo, kad ieškovė neturi teisės gauti kitos dalies atlyginimo pagal Sutartį – 1,5 proc. suteikto kredito dydžio. Šią išvadą kolegija motyvavo nustatyta aplinkybe, kad visos paslaugos pagal Sutartį nebuvo suteiktos – nesuteikta kredito organizavimo paslauga. Bankui pateikti pirminiai dokumentai, reikalingi svarstant finansavimo Objektui klausimą, buvo nepakankami. Po Banko pateikto preliminaraus finansavimo pasiūlymo reikėjo rinkti ir teikti medžiagą, įgyvendinti visas Banko nurodytas sąlygas ir įvykdyti reikalavimus, kurių neįvykdžius kreditas nebūtų buvęs suteiktas. Preliminaraus finansavimo pasiūlymo teikimo metu Objektas nebuvo pradėtas statyti – jam buvo tik išduotas statybą leidžiantis dokumentas, Objektas turėjo būti pastatytas, perduotas 100 proc. baigtumo ir sudaryta jo nuomos sutartis su nuomininku, pradėtos gauti nuomos pajamos, kurios bei kiti atsakovės finansiniai rodikliai turėjo atitikti Banko nurodytus minimalius rodiklius, gauti hipotekos kreditoriaus sutikimai, pateikti atsakovės finansiniai dokumentai ir kita. Taigi, nors ieškovė surado kredito teikėją, tačiau šių ieškovės paslaugų nepakako Sutartyje nurodytam tikslui pasiekti. Kreditas atsakovei buvo suteiktas ne dėl to, kad ieškovė surado finansuotoją, o dėl to, kad atsakovė įvykdė Banko iškeltus reikalavimus, įgyvendino kreditui suteikti būtinas sąlygas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 spalio 30 d. sprendimą ir pakeisti tą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo atmestas, priteisti ieškovei iš atsakovės 79 500 Eur skolos, 1241,51 Eur kompensacines palūkanas ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Kreditą galinčio suteikti asmens paieška ir organizavimas pagal Sutartį (2.1 punktą) yra vientisa paslauga. Ši paslauga laikoma suteikta ir įvykdyta iki galo, jeigu ieškovės surastas kredito davėjas faktiškai išmoka kreditą atsakovei. Jokios kitos paslaugos, kurias pagal Sutartį ieškovė privalėtų suteikti atsakovei, nebuvo nurodytos, nes sutartinių paslaugų esmė yra susieta su rezultatu – kredito išmokėjimu. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad galutinis Sutarties tikslas buvo pasiektas, tačiau nepagrįstai konstatavo, ir apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiai išvadai, kad ginčas yra kilęs ne dėl Sutarties aiškinimo, o dėl faktinių aplinkybių, ir analizavo kiekvienos iš šalių veiksmus kredito suteikimo procese bei pagal tai sprendė, kokia apimtimi ieškovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Teismai nepagrįstai ignoravo Sutarties šalių susitarimą dėl numatyto tikslo pasiekimo.

21.2.                      Teismai neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.716 straipsnio nuostatas, pažeidė CK normas, reglamentuojančias atstovavimą, – CK 2.132 straipsnio 1, 2 dalis. Teismai CK 6.716 straipsnį aiškino taip, lyg paslaugų teikimo sutartis turėtų apimti visus tokiam kreditui gauti veiksmus, ir santykiui neteisėtai taikė normas, reglamentuojančias atstovavimo, komercinio atstovavimo, įgaliojimo, pavedimo, prekybos agento santykius, dėl kurių ieškovė su atsakove nesitarė. Teismai neturėjo pagrindo plačiai aiškinti ieškovės prisiimto įsipareigojimo „organizuoti“, nes tokiu aiškinimu įsikišo į šalių sutartinių santykių turinį ir jį pakeitė. Teismų Sutarties aiškinimas nepagrįstas, nes teismai neįvertino, kad veiksmams, kurie teismų laikyti patenkančiais į kredito organizavimo apimtį, atlikti yra būtina turėti įmonės pavedimą, įgaliojimą ar kitus įgaliojimus patvirtinančius dokumentus, kurių atsakovė ieškovei nebuvo išdavusi. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad Sutartyje nebuvo nustatyta pareiga ieškovei atlikti tokius veiksmus, kuriais būtų patenkinamos Banko keliamos kredito suteikimo sąlygos, ir ieškovė objektyviai neturėjo galimybės tokių veiksmų atlikti. Nors ieškovė sutinka, kad po Banko pateikto preliminaraus finansavimo pasiūlymo reikėjo rinkti ir teikti medžiagą, įgyvendinti visas Banko nurodytas sąlygas ir įvykdyti reikalavimus, kurių neįvykdžius kreditas nebūtų suteiktas, tačiau Banko reikalavimus galėjo įvykdyti tik atsakovė. Teismai negalėjo taikyti atstovavimą reglamentuojančių nuostatų, nėra pagrindo reikalauti iš ieškovės atlikti tokius veiksmus, atitinkamai taikyti atsakomybę už tokių veiksmų neatlikimą.

21.3.                      Santykiai šiuo atveju vertintini kaip paslaugos suteikimas, ieškovei tarpininkaujant dėl būsimo sandorio sudarymo tarp atsakovės ir kreditoriaus. Tarpininkavimo paslaugų sutartis savo prigimtimi laikytina rezultato sutartimi, nagrinėjamu atveju paslauga turi būti laikoma suteikta suradus reikiamą kreditą suteikiantį asmenį. Ieškovė surado ir pasiūlė atsakovei kreditorių, atsakovei buvo priimtinos šio kreditoriaus sąlygos, todėl, atsakovei tas sąlygas įvykdžius, kreditorius suteikė paskolą. Atsakovė informaciją iš ieškovės apie paslaugų teikimo eigą ir suteikimą gavo (CK 6.722 straipsnis) ir pati atliko visus veiksmus kreditui gauti. Taigi Sutarties rezultatas pagal joje nustatytas šalių teises ir pareigas buvo pasiektas. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti ieškovės atlikti vykdant Sutartį veiksmai vertintini kaip atitinkantys Sutartyje nustatytą ieškovės prisiimtą įsipareigojimą „ieškoti ir organizuoti“, nes jie atitinka tarpininkavimo paslaugos pagal Sutartį turinį ir siekiamo tikslo įgyvendinimą.

22.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą,  priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1.                      Teismai tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nepakeitė Sutarties objekto ir netaikė teisės normų, reglamentuojančių atstovavimo teisinius santykius, remdamiesi byloje esančiais įrodymais bei tarp šalių nusistovėjusia praktika pagrįstai konstatavo, kad Sutarties objektas buvo susijęs išimtinai su tarpininkavimo paslaugomis. Ieškovė bando sudaryti įspūdį, kad kredito organizavimo veiksmai neva turėjo apimti pareigą ieškovei pačiai savarankiškai atlikti tam tikrus veiksmus (turto įkeitimus, atsakovės vardu prisiimti įsipareigojimus, užsakyti ir rinkti finansinius ir kitus dokumentus), tačiau šie veiksmai nebuvo Sutarties objektu. Šalys susitarė ir teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo, kad ieškovės pareiga buvo bendrauti, susirašinėti, rinkti duomenis, juos perduoti ir apėmė kitų organizacinių, techninių veiksmų organizuojant kredito gavimą atlikimą. Preliminariame pasiūlyme nurodyti atlikti kredito organizavimo veiksmai ieškovei buvo išimtinai tarpininkavimo pobūdžio.

22.2.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina šalių sulygtą ieškovės kredito organizavimo prievolės apimtį, turinį ir tai, kad Sutartimi ieškovė buvo įsipareigojusi teikti paslaugas iki pat kredito išdavimo, tačiau šios prievolės neįvykdė. Pagal anksčiau šalių nusistovėjusią praktiką ieškovės teiktos tarpininkavimo paslaugos būdavo visapusiškos, t. y. ieškovė aktyviai veikdavo kaip tarpininkė, organizuodavo visą procesą, atlikdavo veiksmus iki kredito gavimo. 

22.3.                      Kadangi ieškovė Sutartimi sulygtų visų paslaugų iki galo neatliko, vien aplinkybė, kad atsakovei buvo išduotas kreditas, negali būti pagrindas ieškovei įgyti teisę į visą atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

23.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

24.       Kasaciniame skunde ieškovė kelia teisės klausimą dėl atlygintinų (kredito tarpininkavimo) paslaugų teikimą ir tarpininko teisę į atlygį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Nurodytu teisės klausimu teisėjų kolegija pasisakys šioje nutartyje.

25.       Kasacinio skundo argumentais ieškovė taip pat kelia klausimą dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, teigdama, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyti ieškovės vykdant Sutartį atlikti veiksmai, jos įsitikinimu, vertintini kaip atitinkantys Sutartyje nustatytą jos prisiimtą įsipareigojimą „ieškoti ir organizuoti“, nes jie atitinka tarpininkavimo paslaugos pagal Sutartį turinį ir siekiamo tikslo įgyvendinimą.

26.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad byloje surinktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, nepriskirtinas kasacinio teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-415/2015; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016, 17 punktas; 2025 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-823/2025, 28 punktas, kt.). Todėl dėl argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pasisakys tik tiek, kiek jie susiję su iškeltu teisės klausimu ir teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą.

Dėl atlygintinų (kredito tarpininkavimo) paslaugų teikimą ir tarpininko teisę į atlygį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

27.       Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl paslaugų Sutarties tinkamo įvykdymo ir ieškovės teisės į visą Sutartimi sulygtą atlyginimą už paslaugas.

28.       Paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. 

29.       Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (nurodyto straipsnio 2 dalis). Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (3 dalis).

30.       Šalims vykdant sutartį taikomos ir bendrosios nuostatos, kuriose nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (nurodyto straipsnio 2 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

31.       Tinkamai įvykdęs sutartį, paslaugų teikėjas turi teisę į sutartimi sulygtą atlyginimą. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.

32.       Aiškinant ir taikant atlygintinų paslaugų teikimo sutartis reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys pagal savo pobūdį, dalyką gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 64, 65 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33.       Šios bylos šalių sudaryta Sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei Sutartyje nustatytas paslaugas, o atsakovė – sumokėti už jas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (1 punktas). Pagal Sutarties 2 punktą, ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti tokias paslaugas: ieškoti ir organizuoti kreditus (paskolas) teikiančių fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurie suteiktų reikiamus kreditus (-ą) (refinansavimą) ar pan. dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini); planuojama kredito suma – 5 300 000–5 800 000 Eur. Sutarties 3 punkte šalys nustatė, kad atsakovė, gavusi kreditą, įsipareigoja sumokėti atlyginimą už paskolos tarpininkavimą pagal formulę: 1,5 proc. plius PVM (jei taikomas) nuo išmokėtos paskolos sumos ir 21 750 Eur plius PVM (jei taikomas) už kredito patvirtinimą, kai kredito įstaiga patvirtina paskolą.

34.       Taip pat nustatyta, kad faktiniai sutartiniai paslaugų teikimo santykiai šalis siejo nuo 2022 m. rudens. 2023 m. spalio 22 d. atsakovei buvo pateiktas Banko preliminarus pasiūlymas. Įgyvendinusi Banko keliamus reikalavimus, 2024 m. gegužės 14 d. atsakovė su Banku pasirašė Kredito sutartį. 2024 m. liepos 16 d. Bankas išmokėjo atsakovei 3 886 968,39 Eur kredito dalį, 2024 m. liepos 17 d. – likusią 1 413 031,61 Eur kredito dalį. 2024 m. birželio 18 d. ieškovė išrašė atsakovei 21 750 Eur sąskaitą už paskolos tarpininkavimo paslaugas – Banko paskolos patvirtinimą, 2024 m. liepos 29 d. – 79 500 Eur sąskaitą už paskolos tarpininkavimą – Banko išmokėtą paskolą.

35.       2024 m. liepos 29 d. (ginčo) sąskaitą atsakovė atsisakė apmokėti, argumentuodama tuo, kad ieškovė nedalyvavo kredito organizavimo procese, t. y. neatstovavo atsakovei derybose su kredito davėju, neatliko veiksmų, būtinų kredito gavimui užtikrinti. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad suteikė visas paslaugas pagal tokio pobūdžio Sutartį, t. y. surado kredituojantį asmenį – Banką, šis sutiko suteikti atsakovei norimą kreditą, pateikė atsakovei Banko preliminarų pasiūlymą, atsakovė įvykdė Banko pasiūlyme nurodytas sąlygas (įkeitė nekilnojamąjį turtą, pasirašė nuomos sutartį su įmone, kuri veiks atsakovės logistikos centre, kt.) ir kreditas buvo išmokėtas.

36.       Šią bylą nagrinėję teimai nustatė, kad nėra šalių ginčo dėl to, jog jas siejo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Paslaugų apimtis nurodyta Sutarties 2.1 punkte. Abi šalys sutinka, kad pagal Sutartį ieškovė turėjo ne tik surasti kredito davėją, bet ir organizuoti kredito suteikimą, t. y. atstovauti atsakovei derybose su kredito davėju, atlikti kitus veiksmus, kurie būtini, kad kreditas atsakovei būtų suteiktas. Šalys nesutaria dėl faktinių aplinkybių – dėl to, kokia apimtimi ieškovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus.

37.       Įvertinę bylos duomenis (rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus), susijusius su šalių veiksmais kredito davėjo paieškos ir kredito išdavimo procese, teismai padarė skirtingas išvadas dėl ieškovės reikalavimo – priteisti iš atsakovės visą 2024 m. liepos 29 d. sąskaitoje nurodytą 79 500 Eur sumą – pagrįstumo. 

38.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad galutinis Sutarties tikslas buvo pasiektas (visas kreditas išmokėtas), konstatavo, kad ieškovė turi teisę į dalį ieškiniu reikalaujamos priteisti už tarpininkavimo paslaugas sumos, nes suteikė dalį paslaugų pagal Sutartį – surado Banką kaip kredito davėją ir atliko kitus veiksmus tarpininkaudama atsakovei dėl kredito suteikimo – organizavo kredito gavimą. Teismas konkrečiai įvardijo organizavimo veiksmus, nurodė, kad ieškovė: susirašinėjo su Banko atstovu dėl Objekto finansavimo, siuntė Bankui reikiamus dokumentus, ieškojo kitų finansavimo šaltinių, rūpinosi tarpiniu finansavimu, taip pat Objekto nuomininko kreditavimu, gavo Banko preliminarų finansavimo pasiūlymą, persiuntė atsakovei informaciją, kokius Banko nurodytus „namų darbus“ reikia atlikti, siekiant gauti finansavimą, siuntė reikiamus dokumentus Banko atstovui. Tačiau teismas pažymėjo, kad vėliau ieškovės veiksmai organizuojant kredito gavimą nutrūko, o esminius kreditui suteikti dokumentus Bankui pateikė pati atsakovė (ieškovės pateiktų dokumentų neužteko). Taigi kredito organizavimo veiksmus ieškovė įvykdė ne visa apimtimi, todėl jai turi būti atlyginta proporcingai už faktiškai suteiktas paslaugas.

39.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ginčo suma ieškovei nepriklauso, nes ieškovės suteiktos paslaugos buvo nepakankamos finansavimui gauti. Teismas vertino, kad ieškovė, pagal Sutartį turėjusi teikti kompleksines – finansuotojo paieškos ir kredito organizavimo – paslaugas, kurios buvo skirtos nustatytam tikslui – atsakovės Objekto finansavimui – pasiekti, suteikė tik dalį paslaugų – ieškojo ir surado atsakovei sutinkantį finansavimą skirti kreditorių. Tačiau ieškovė nesuteikė esminės – kredito gavimo organizavimo – paslaugos, kreditas atsakovei suteiktas dėl to, kad ji pati įvykdė Banko iškeltus reikalavimus, įgyvendino kreditui gauti būtinas sąlygas.

40.       Skundžiamame sprendime teismas įvardijo šiuos ieškovės pagal Sutartį atliktus veiksmus: ieškovė surado ir iki Banko preliminaraus finansavimo pasiūlymo pateikimo atliko kreditą teikiančių fizinių bei juridinių asmenų paieškos organizavimo paslaugas, pradėjo bendradarbiauti su Banku, organizavo pirminį turto vertinimą, persiuntė Bankui statybą leidžiantį dokumentą, derėjosi dėl galimų finansavimo sąlygų ir jas gavo Bankui pateikus preliminarų finansavimo pasiūlymą. Teismas pažymėjo, kad po Banko pasiūlymo, kuriame buvo nurodyta daug sąlygų ir reikalavimų jam įvykdyti, ieškovė turėjo toliau teikti paslaugas – organizuoti kredito suteikimą, t. y. atstovaudama atsakovei surinkti ir pateikti Bankui reikalaujamus duomenis.

41.       Ieškovė nesutinka su teismų išvadomis, kad suteikė ne visas paslaugas pagal Sutartį. Kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, kuriomis vadovaujantis turėjo būti nutatyta šalių įsipareigojimų apimtis. Teisėjų kolegija šį ieškovės argumentą pripažįsta teisiškai nepagrįstu.

42.       Nors ieškovė teisingai nurodo, kad sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis teismo išaiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinys ir sąlygos, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinamos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju abiejų instancijų teismai nustatė, kad abi šalys sutinka, jog pagal Sutartį ieškovė turėjo ne tik surasti kredito davėją, bet ir organizuoti kredito gavimą, taigi nekilo šalių ginčo dėl Sutarties sąlygų aiškinimo. 

43.       Ieškovė argumentuoja, kad kreditą galinčio suteikti asmens ieškojimas ir organizavimas pagal Sutartį (2.1 punktą) yra vientisa paslauga, kuri laikoma suteikta, visiškai įvykdyta, jeigu pasiekiamas Sutartyje nustatytas tikslas – ieškovės surastas kredito davėjas faktiškai išmoka kreditą atsakovei, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime, kredito išmokėjimas atsakovei nėra savaime lemianti faktinė aplinkybė, suteikianti neginčijamą teisę į visą atlyginimą pagal Sutartį. Teismai pagrįstai laikė, kad yra svarbūs ieškovės veiksmai teikiant tarpininkavimo paslaugas kredito suteikimo atsakovei procese, t. y. ar ieškovė nuosekliai ir tinkamai teikė tarpininkavimo organizuojant kreditą paslaugas, iki kreditas atsakovei buvo išduotas (pasiektas atsakovės siektas rezultatas).

44.       Tokia išvada koreliuoja su kasacinio teismo išaiškinimais (nors pateiktais faktinėmis aplinkybėmis skirtingose bylose, tačiau dėl tarpininkavimo santykių, todėl reikšmingais bendrąja prasme), pagal kuriuos sutarties vykdymas – konkrečių aktyvių veiksmų atlikimas paslaugos gavėjo naudai siekiant sutartyje nustatyto tikslo – yra svarbus sprendžiant dėl tarpininko teisės į atlygį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-781/2025); svarbu nustatyti ir tinkamai įvertinti, kokius veiksmus atliko tarpininkas paslaugos gavėjo naudai, koks šių veiksmų sąsajumas su paslaugų teikimo sutartimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). 

45.       Ieškovė kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismai neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius – netinkamai (plačiai) aiškino CK 6.716 straipsnio nuostatas ir šalių santykiams nepagrįstai taikė atstovavimą reglamentuojančias teisės normas (CK 2.132 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovės įsitikinimu, teismai pripažino, kad Sutartis apima visus veiksmus, kurie turėjo būti atlikti siekiant gauti kreditą pagal Banko nurodymus, pakeitė šalių susitarimą neatsižvelgdami į aplinkybę, kad veiksmams, kurie teismų laikyti patenkančiais į kredito organizavimo apimtį, atlikti būtinas įmonės pavedimas, įgaliojimas ar kitas įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, kurio atsakovė ieškovei nebuvo išdavusi. Ieškovė pažymi, kad objektyviai neturėjo galimybės tokių veiksmų atlikti, Banko reikalavimus galėjo įvykdyti tik atsakovė, todėl ieškovei nepagrįstai taikyta atsakomybė už tokių veiksmų neatlikimą nesumokant visos paslaugų kainos.

46.       Teisėjų kolegija nurodo, kad šie argumentai nepagrįsti, nes ieškovės teiginiai dėl teismų išvadų neturi pagrindo – teismų sprendimuose tokios išvados, kaip teisingai pabrėžia atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą, nebuvo padarytos.

47.       Abiejų instancijų teismai šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teisinius santykius. Sprendimuose nėra konstatuota, kad šalis siejo ir atstovavimo teisiniai santykiai tuo aspektu, jog ieškovei buvo suteikti įgaliojimai veikti atsakovės vardu įgyvendinant Banko nustatytus kredito išmokėjimo reikalavimus pagal preliminarų pasiūlymą.

48.       Skundžiamame sprendime, atsižvelgdamas į Banko preliminariame pasiūlyme nurodytas sąlygas ir reikalavimus, teismas konstatavo, kad ieškovės paslaugų – kredito suteikimo organizavimo – turinį po Banko preliminaraus finansavimo pasiūlymo pateikimo sudarė pasiūlyme nurodyti reikalavimai atsakovei, kuriuos ji turėjo įvykdyti, ieškovė, kaip paslaugų teikėja, turėjo organizuoti kredito suteikimą – atstovaudama atsakovei, surinkti ir pateikti Bankui reikalaujamus duomenis. Taigi teismas atskyrė ieškovės, kaip tarpininkės, ir atsakovės, kaip tiesioginės kredito gavėjos, funkcijas tolesniame kredito gavimo etape. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas nenurodė, kad ieškovė, atstovaudama atsakovei, turėjo įgyvendinti Banko reikalavimus, susijusius su turto įkeitimu, esamo kreditoriaus leidimo įkeisti nekilnojamąjį turtą gavimu, nekilnojamojo turto vertinimu, (duomenys neskelbtini) laidavimu, su projektu susijusios būtinos informacijos pateikimu, raštišku patvirtinimu apie visus turimus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, nuomos sutarties su būsimu nuomininku sudarymu ir kt. Teismas nurodė, kad po preliminaraus Banko pasiūlymo pateikimo ieškovė turėjo toliau dalyvauti kaip tarpininkė – surinkti iš atsakovės ir pateikti Bankui reikiamus duomenis. Ieškovė neginčija, kad tokio pobūdžio veiksmus (bendravimo, susirašinėjimo, duomenų rinkimo, perdavimo ir pan.) teikdama tarpininkavimo paslaugas atliko ankstesniame bendravimo su Banku etape. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, taip pat laikėsi pozicijos, kad ieškovė turėjo tarpininkauti organizuojant kreditą, iki jis buvo išduotas.

49.       Vis dėlto teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstomis apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad ieškovei nepriklauso pirmosios instancijos teismo priteistas proporcingas atlygis už tarpininkavimo paslaugas, nes ieškovė neatliko tarpininkavimo paslaugos – kredito gavimo organizavimo pagal Sutartį.

50.       Kaip teisingai nurodo ieškovė, apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, nustatė tarpininkaujant kredito suteikimo procese ieškovės atliktus organizacinius veiksmus – ieškovė surado ir iki Banko preliminaraus finansavimo pasiūlymo pateikimo atliko kreditą teikiančių fizinių bei juridinių asmenų paieškos organizavimo paslaugas, pradėjo bendradarbiauti su Banku, organizavo pirminį turto vertinimą, persiuntė Bankui statybą leidžiantį dokumentą, derėjosi dėl galimų finansavimo sąlygų ir jas gavo Bankui pateikus preliminarų finansavimo pasiūlymą. Kita vertus, teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, šių veiksmų nepripažino kredito organizavimo paslaugos dalimi. Nors teismas sprendime teisingai nurodė, kad byloje yra svarbu nustatyti, ar ieškovės surastas kredito davėjas faktiškai išmokėjo kreditą atsakovei suteikus paslaugas ieškovei, tačiau nepasisakė, ar paminėtais paties teismo nustatytais veiksmais ieškovė realiai neprisidėjo prie galutinio Sutarties tikslo – kredito atsakovei suteikimo.

51.       Paslaugų teikėjo indėlis sutarties rezultato pasiekimo aspektu vertintinas atsižvelgiant, be kita ko, į paslaugų, dėl kurių šalys susitarė, rūšį, specifiškumą. Šiuo atveju šalys sudarė Sutartį dėl tarpininkavimo paslaugos, kad atsakovė gautų investicinį didelės apimties kreditą savo būsimam Objektui. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė ieškojo ir surado kreditorių, sutinkantį skirti finansavimą atsakovei, pateikė jam reikšmingus atsakovei finansuoti duomenis, šiuos įvertinęs kreditorius per ieškovę pateikė atsakovei preliminarų finansavimo pasiūlymą. Teismų nustatyta, kad atsakovė tęsė bendravimą su ieškovės surastu kreditoriumi, su kuriuo ieškovė atsakovės naudai, vykdydama Sutartį, derėjosi dėl galimų finansavimo sąlygų ir jas gavo Bankui pateikus preliminarų finansavimo pasiūlymą. Šiame suderėtame pasiūlyme nustatytos sąlygos buvo realiai įgyvendinamos, nes atsakovė jas, nors savarankiškai, kaip nustatyta, įgyvendino ir galiausiai norimas kreditas Banko buvo suteiktas.

52.       Kasacinio teismo praktikoje tarpininkavimo santykiuose kliento suradimas, ryšio su juo užmezgimas pripažįstamas reikšmingu prisidėjimu prie galutinio sutarties tikslo net tuo atveju, jei galiausiai šis tikslas pasiektas – sutartis sudaryta tarpininkui nežinant. Pvz., 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018 kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, jog tarpininkavimo paslaugų sutarčiai tęsiantis pirkėjas, persigalvojęs dėl pirkimo–pardavimo sandorio sąlygų, kreipėsi tiesiai į atsakovą, o šis nepranešė ieškovei ir (ar) pardavimų atstovei apie atsinaujinusias derybas su jos surastu asmeniu, nepaneigia fakto, kad ieškovė, veikdama per pardavimų atstovę, tinkamai įvykdė savo pareigas pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį (t. y. sutarties galiojimo metu surasti turto pirkėją, be pardavimų atstovės pastangų šis pirkėjas su atsakovu nebūtų susisiekęs ir pradėjęs pirminių derybų, lėmusių vėlesnį, po kelių mėnesių įvykusį, antrąjį kontaktą, kuris vėliau baigėsi sutarties sudarymu. Taigi pardavimų atstovės veiksmai buvo conditio sine qua non (būtina sąlyga; sąlyga, be kurios neįmanoma ką pradėti) pirkėjui sužinoti apie sklypą).

53.       Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kreditas atsakovei buvo suteiktas ne dėl to, kad ieškovė surado finansuotoją, o dėl to, kad atsakovė įvykdė Banko iškeltus reikalavimus, įgyvendino kreditui suteikti būtinas sąlygas, nelaikytina motyvuota, nes neatitinka paties teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl ieškovės indėlio kredito organizavimo procese ir kitos, jau minėtos, teismo išvados, kad kredito suteikimo organizavimo turinį po Banko preliminaraus finansavimo pasiūlymo pateikimo sudarė pasiūlyme nurodyti reikalavimai atsakovei, kuriuos ji turėjo įvykdyti pati, o ieškovė, kaip paslaugų teikėja, turėjo organizuoti kredito suteikimą – atstovaudama atsakovei, surinkti ir pateikti Bankui reikalaujamus duomenis. Taigi atsakovei kreditas ir negalėjo būti suteiktas vien dėl ieškovės, kaip tarpininkės, organizacinių veiksmų – atsakovės dalyvavimas, jos indėlis buvo būtinas.

54.       Pirmiau nurodyti pažeidimai suponuoja pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ieškovės ieškinys atmestas.

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovei, kuri po Banko preliminaraus pasiūlymo pateikimo, toliau turėjo teikti tarpininkavimo – kredito organizavimo paslaugas, tačiau vykdydama Sutartį paslaugas suteikė ne visa apimtimi, priklauso proporcingas faktiškai suteiktoms paslaugoms atlygis.

56.       Minėta, kad Sutartyje šalys sulygo dėl atlygio už paskolos tarpininkavimą pagal formulę: 1,5 proc. nuo išmokėtos paskolos sumos ir 21 750 Eur už kredito patvirtinimą, kai kredito įstaiga patvirtina paskolą. Dėl konkrečiu dydžiu nurodytos atlygio dalies, Bankui patvirtinus kreditą, šalių ginčo nekilo, o visas procentine išraiška nuo išmokėto kredito sumos nurodytas atlygis ieškovei, kaip konstatuota, nepriklauso. Įvertinęs ieškovės indėlį kredito organizavimo procese, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė turi teisę į pusę ginčo atlygio – 39 750 Eur. Teismas pažymėjo, kad pagrindinė informacija, reikalinga kreditui išduoti, Bankui turėjo būti teikiama po statybos leidimo išdavimo. Nustatė, kad 2023 m. spalio 17 d. būtent ieškovės vardu veikiantis M. S. nusiuntė Bankui atsakovei išduotą statybos leidimą, buvo suderintas susitikimas su Banko atstovu, Bankas susirašinėjo su M. S. dėl įvairių duomenų, reikalingų sprendžiant dėl kredito suteikimo, o 2023 m. spalio 22 d. galiausiai atsiuntė preliminarų finansavimo pasiūlymą. Vis dėlto, kaip nustatė teismas, tarpininko siųsti dokumentai ir informacija nebuvo pakankami, kad atsakovei būtų suteiktas kreditas.

57.       Minėta, kad kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės indėlio kredito organizavimo procese ir atlygio už suteiktas paslaugas dydžio būtų nemotyvuotos, padarytos pažeidžiant atlygintinų paslaugų teikimą ir tarpininko teisę į atlygį reglamentuojančias teisės normas. Todėl nėra pagrindo visiškai patenkinti kasacinio skundo reikalavimą – pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant ieškovei iš atsakovės visą ginčo atlygį (79 500 Eur), ir atitinkamai tenkinti kitus ieškovės reikalavimus (dėl 1241,51 Eur kompensacinių palūkanų, procesinių palūkanų priteisimo). Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas, vadovaujantis CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliekamas galioti visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

59.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

60.       Atsižvelgdama į šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą (ieškovės kasacinis skundas patenkintas iš dalies, panaikintas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo atmestas, ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista pusė reikalautos atlygio už tarpininkavimą sumos bei atitinkama dalimi tenkinti susiję reikalavimai), taip pat į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniais skundais skųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliaciniame teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kiekvienai iš šalių klausimas nespręstinas, patirtas bylinėjimosi išlaidas paliekant neatlygintas kiekvienai iš šalių.

61.       Išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatas teikia pagrindą ieškovei iš atsakovės priteisti pusę kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 1 436 Eur žyminį mokestį. Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 1 452 Eur Eur išlaidas advokato pagalbai už kasacinio skundo parengimą apmokėti. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 7, 8.12 punktų nuostatas. Ieškovei iš atsakovės priteisiama 1/2 dalis sumokėto žyminio mokesčio – 718 Eur ir dalis išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 726 Eur, iš viso – 1 444 Eur.

62.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

63.       Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą suformulavo prašymą jos naudai iš ieškovės priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau konkrečios sumos nenurodė ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą nepateikė. 2026 m. gegužės 26 d. atsakovė pateikė procesinį dokumentą – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, juo prašo iš ieškovės priteisti 4 634,30 Eur kasaciniame teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, taip pat kaip šio prašymo priedus pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Šis atsakovės procesinis dokumentas su priedais pateiktas po to, kai kasacinio teismo teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo šią civilinę bylą ir priėmė nutartį teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėti. Kadangi atsakovė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, juos pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir nenurodė bei nepagrindė reikšmingų aplinkybių, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti laiku, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

64.       Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas teisėjų kolegijos nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti         Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Baltas sniegas“ (j. a. k. 306055316) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mirfesta“ (j. a. k. 305466357) 1 444 (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                               Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Dalia Vasarienė