PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. ir (duomenys neskelbtini) progimnazijos, (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro bei (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-44-783/2022 pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Tarnyba), atsakovei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, atstovaujamai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini)progimnazijos, (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro, (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl valdžios institucijų ir teismo neteisėtų veiksmų, priteisimo, trečiasis asmuo ieškovo pusėje – J. R..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas I. R. (toliau – ir ieškovas, ir apeliantas, ir I. R.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės solidariai priteisti 80 000 Eur neturtinės žalos ir 400 Eur turtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių per teismo nustatytą terminą raštiškai ieškovo atsiprašyti.

2.       Ieškovas ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 ir 6.272 straipsnių normomis,  reglamentuojančiomis valdžios institucijų, teismų atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl šių institucijų, teismų neteisėtų veiksmų.

3.       Paaiškino, kad neteisėtus Lietuvos valstybės atstovaujančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiksmus kildina iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje specialistų 2018 m. lapkričio 15 d. parengtos grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 8GL-1049, 2018 m. lapkričio 19 d. parengtos grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 8GL-1067, kuriose buvo surašyti grėsmės vaikui lygio vertinimo rizikos veiksniai, taip pat iš 2018 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. 8TSD-216, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai, pažeisdami procesines ir materialines teisės normas, 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti ieškovo I. R. ir trečiojo asmens J. R. (toliau – ir J. R., ir trečiasis asmuo), vaiką J. R., g. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vaikas, ir sūnus, ir J., ir J. R.). 

4.       Teigė, kad institucijos nesurinko informacijos apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius ir kriterijus, neatsižvelgė į vaiko asmenybę, jo sveikatos būklę, šeimos atliktą indėlį gerinant vaiko sveikatą ir padarė neteisingas bei nepagrįstas išvadas, nebuvo surinkta patikimų įrodymų, kad ieškovas I. R. sūnaus J. atžvilgiu būtų vartojęs fizinį smurtą ar kad šeimoje buvo smurtaujama, kad tėvas atsisako duoti vaikui paskirtus vaistus, kaip tai nurodyta grėsmės vaikui lygio nustatymo anketų 1.1., 1.3, 1.8. punktuose. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta faktinių duomenų, jog ieškovas I. R. nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai jį auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, be pagrindo nurodė, jog vaikas liko be įstatyminio atstovo ir jam kilęs grėsmės lygis, tai yra realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Priešingai, šeimos materialinės ir buitinės sąlygos nekėlė grėsmės nei vaiko sveikatai, nei gerovei, nei saugumui ir buvo tinkamos vaikui gyventi šeimoje (2018 m. gegužės 21 d. apsilankymo šeimoje aktas), taip pat nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad vaiko motina J. R. netinkamai rūpinosi sūnumi J. R. ar kad ji atsisakė priimti reikiamą atitinkamų specialistų ir institucijų pagalbą ir/ar su jomis nebendradarbiavo, nevežė vaiko pas specialistus, gydytojus ir panašiai (Anketų 1.8., 2.1., 2.6-2.9 punktai, 4.5 punktas).

5.       Taip pat teigė, kad pati atsakovę atstovaujanti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vaikui nesuteikė reikiamos pedagoginės, psichologinės, medicininės ir kitos pagalbos, o skubos tvarka 2018 m. lapkričio 19 d. atskyrė vaiką nuo šeimos, taip pažeisdama vaiko ir jo tėvų teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, 2018 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos išdavimo, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą, apie teismo posėdį neinformavo vaiko tėvų, nesudarė galimybės vaiko tėvams teismui pateikti įrodymus ir duoti paaiškinimus, nesiaiškino vaiko nuomonės dėl jo gyvenimo su tėvais bei neatsižvelgdamas į sprendžiamo klausimo svarbą, nepagrįstai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

6.       Trečiasis asmuo ieškovo pusėje J. R. pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad ieškinys turi būti patenkintas visiškai. Teigė, kad institucijos teismui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, į grėsmės lygio vaikui nustatymo anketas įrašė nepagrįstą informaciją bei teismui nepateikė šią informaciją patvirtinančių įrodymų. Trečiojo asmens manymu, teismai, tiek pirmosios, tiek antrosios instancijos, savo pareigas taip pat atliko neįtikėtinai žemame lygyje, pažeidė procesinį teisingumą, nesusigaudė vaikų teisių apsaugos tarnybos pateiktuose dokumentuose, nesugebėjo atskirti melo nuo tiesos, savo sprendimuose nurodė prieštaringus argumentus, išvadų nepagrindė įrodymais, savo elgesiu diskreditavo teisėjo vardą, padarė didelę žalą valstybei, jų šeimai. Dėl vaiko paėmimo iš šeimos ir ji pati išgyveno milžinišką įtampą, patyrė neigiamus emocinius bei dvasinius išgyvenimus, stresą, buvo viešai pažeminta kaip motina, sutrikdyta jos sveikata.

7.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime, triplike į ieškinį prašė ieškovo I. R. ieškinį atmesti. Teigė, kad pirmosios instancijos teismo padaryti procesinės teisės pažeidimai neturėjo esminės ir lemiamos reikšmės ieškovo teisių pažeidimui. Nurodė, kad vertinant pirmosios instancijos teismo veiksmus nepasiūlant tėvams pasirūpinti atstovavimu bei neišklausant vaiko nuomonės nėra pagrindo šiuos pažeidimus laikyti turėjusiais esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui. Pažymėjo, jog civilinę bylą išnagrinėjus antrą kartą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ne dėl to, kad sprendimas būtų buvęs priimtas neteisingai įvertinus faktinę situaciją, o dėl to, kad faktinė situacija apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu, ją lyginant su vaiko paėmimo iš tėvo metu, buvo pasikeitusi taip, jog apeliacinės instancijos teismui buvo pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas vertino, jog tiek tarnyba, tirdama ir vertindama situaciją, tiek pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, materialinio teisinio reguliavimo nuostatų nebuvo pažeidę. Atsakovės teigimu, tai patvirtino, jog net jei pirmosios instancijos teismas nebūtų padaręs procesinės teisės pažeidimų, tai yra klausimą būtų nagrinėjęs žodinio proceso tvarka, informavęs vaiko tėvus ir pasiūlęs tėvams pasirūpinti atstovavimu, išklausęs vaiko nuomonę, teismas vis tiek būtų priėmęs nutartį leisti paimti vaiką iš šeimos. Manė, jog šiuo atveju neegzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo I. R. nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų ir ieškovui kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

8.       Lietuvos valstybę atstovaujanti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tai, jog 2018 m. lapkričio 19 d. Grėsmės vaikui lygio anketos Nr. 8GL-1049 veiksniai nustatyti pagrįstai, konstatavo Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-677-544/2019. Teigė, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovo I. R. atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, o nesant neteisėtų veiksmų, deliktinės atsakomybės taikymo procesas turėtų pasibaigti, nes nebėra pagrindo ieškoti ir konstatuoti bet kokio priežastinio ryšio su ieškovo deklaruojama neva patirta žala ir/ar vertinti jos dydį.

9.       (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovaujanti (duomenys neskelbtini) progimnazija pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo nurodyti dvasiniai išgyvenimai, patirti dėl leidimo paimti vaiką išdavimo, laikinosios globos nustatymo ir 11 mėnesių trukusio neveikimo nesiekiant vaiką grąžinti į šeimą, nėra susiję su mokymosi įstaigos veiksmais – progimnazija niekaip nesusijusi su leidimu/neleidimu paimti vaiką iš šeimos, su laikinosios globos nustatymu ar sprendimu grąžinti/negrąžinti vaiką į šeimą 11 mėnesių. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija teikė visokeriopą pagalbą vaikui, neinicijavo žiniasklaidos atvykimo į mokyklą filmuoti reportažo, mokyklos vadovė, duodama interviu, neteikė tikrovės neatitinkančių teiginių ar atskleidė asmenį identifikuojančius duomenis, mokykla teikė reikiamą informaciją atitinkamoms institucijoms, tačiau tai darė išimtinai įgyvendinama savo pareigas ir veikdama individualiai vaiko ir/ar bendrai mokyklos bendruomenės interesais.

10.       (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovaujanti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija su ieškiniu taip pat nesutiko ir atsiliepime nurodė, jog savivaldybės administracijos direktorius, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui pateikus nurodymą po teismo leidimo išdavimo, privalo nustatyti vaiko laikinąją globą (rūpybą) nuo atitinkamo nurodymo įregistravimo savivaldybės administracijoje dienos. Todėl savivaldybės administracija, priimdama 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. AĮ-1186, kuriuo J. R. buvo nustatyta laikinoji globa, veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

11.       (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovaujantis (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centras su ieškiniu nesutiko. Manė, kad pagrįstai nutraukė atvejo vadybos procesą, jį nutraukdamas vadovavosi tuo metu galiojusio Atvejo vadybos tvarkos aprašo 42.2 punktu ir apie tai informavo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių bei 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. SŽ-43 teikė siūlymą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos.

12.       (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovaujantis (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centras (toliau – ir Centras) su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, jog visu J. R. globos laikotarpiu pilnai ir atsakingai vykdė jam priskirtas teises ir pareigas globojamojo atžvilgiu, laiku ir tinkamai rūpinosi vaiko gerove užtikrinant vaiko interesus į mokymąsi, sveikatos priežiūrą ir gydymąsi, ryšių palaikymą su vaiko biologine šeima, užtikrinant bendruosius vaiko poreikius į būstą, maitinimąsi, aprangą, laisvalaikio organizavimą, kultūrinį ir socialinį švietimą. Neneigė, kad vaiko ir jo tėvų susitikimai buvo vykdomi stebinti Centro darbuotojui, toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Centro Vaiko susitikimų su biologine šeima, artimu giminaičiu ar kitu fiziniu asmeniu organizavimo tvarkos aprašu, kurio 9, 10, 11 punktuose numatyta, kad pirmi 4 susitikimai Centre vyksta dalyvaujant Centro specialistui, o kituose – esant poreikiui. Su šiuo aprašu ieškovas I. R. buvo supažindintas po to, kai vaikas apgyvendintas Centre. Kadangi ieškovas I. R. susitikimų su vaiku metu įvairia forma pažeidinėjo Centro vidaus taisykles, nesilaikė susitarimų su Centro darbuotojais, susitikimų metu įžeidinėjo darbuotojus, vartojo necenzūrinę leksiką, triukšmavo (dėl tokio ieškovo elgesio ne kartą buvo kviesta policija), savo pasisakymais formavo neigiamą vaiko nuomonę dėl paties Centro ir jų darbuotojų, vadindamas Centrą kalėjimu, Centro darbuotojus – vaiko grobikais, skatindamas vaiką priešintis ir nederamai elgtis Centre, atsisakydavo paisyti specialistų pastabų ir rekomendacijų dėl bendravimo su vaiku, dėl ko vaiko būsena būdavo išbalansuojama, Centro specialistai pagrįstai sprendė, kad atstovo dalyvavimas vaiko susitikimų su šeimos nariais metu nuolat yra būtinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo I. R. (duomenys neskelbtini) progimnazijai ir (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centrui po 1300,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centrui 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14.       Pasisakydamas dėl Lietuvos valstybę atstovaujančios Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus veiksmų, teismas nustatė, kad tuo metu, kada buvo nustatyti grėsmės lygiai, dar nebuvo baigtas ikiteisminis tyrimas prieš I. R. dėl galimo smurto prieš vaiką, paties vaiko teigimu ugdymo įstaigos specialistams, tėvas anksčiau yra jį baudęs, vaiko elgesys ugdymo įstaigoje tuo metu buvo agresyvus, sunkiai valdomas, kėlė pavojų tiek pačiam vaikui, tiek kitiems aplinkiniams, o tai, kad J. R. iš šeimos buvo paimtas pagrįstai, konstatavo ir Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi, ši nutartis nėra panaikinta ar toje dalyje pakeista. Nors ieškovas taip pat teigė, jog 2018 m. lapkričio 19 d. Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir įvaikinimo tarnybos specialistės S. P. tarnybiniame pranešime Nr. 8TSD-216 nurodyta informacija yra neatitinkanti tikrovės, paremta specialisčių S. P. ir I. A. subjektyvia nuomone, tai, kad vaiko elgesys 2018 m. lapkričio 19 d. buvo nevaldomas, dėl tokio elgesio kviečiama greitoji medicinos pagalba, buvo teikiama pagalba vaikui, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, ne tik šis tarnybinis pranešimas. Galiausiai teismas nustatė, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius, 2018 m. lapkričio 19 d. J. R. nustatęs antrąjį grėsmės lygį, tą pačią 2018 m. lapkričio 19 d. jį apgyvendino (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centre, 2018 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į skyriaus vadovą dėl mobiliosios komandos sudarymo bei 2018 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Dėl to sprendė, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmai atitiko aptariamu laikotarpiu galiojusių CK 3.254 straipsnio, 3.2541 straipsnio, VTAPĮ 36, 37, 43 straipsnio reikalavimus ir buvo teisėti.

15.       Dėl teismo veiksmų išduodant teismo leidimą pirmosios instancijos teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai, išnagrinėdami 2018 m. lapkričio 22 d. (sprendime padaryta klaida, nurodant datą – 2019 m. lapkričio 22 d.) Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus prašymą neinformuodami suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) apie teismo posėdį, nesudarydami suinteresuotiems asmenims pateikti įrodymus, rašytinius paaiškinimus, taip pat per atstovą ar kitu būdu neišklausę vaiko nuomonės, pažeidė procesinį teisingumą civilinėje byloje, tokie teismo veiksmai yra neteisėti. Tačiau teismas nesutiko, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai, priimdami sprendimą leisti paimti J. R. iš šeimos, pažeidė ir materialiąsias teisės normas, kaip patikslintame ieškinyje nurodė ieškovas I. R.. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad tai, jog sprendimas jo priėmimo dieną 2018 m. lapkričio 26 d. buvo pagrįstas ir teisėtas, konstatavo Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-677-544/2019.

16.       Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovaujančios (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos veiksmų teismas nurodė, kad teisinis reguliavimas nesuteikė teisės savivaldybės administracijai vertinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. nurodyme nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar vaikui J. R. yra pagrindas nustatyti laikinąją globą ar ne, taip pat skirti kitą laikinąjį globėją, nei buvo nurodyta minėtame 2018 m. lapkričio 26 d. nurodyme. Todėl ieškovo argumentus, jog savivaldybės administracija prieš nustatydama laikinąją globą neatliko nuodugnios šeimos situacijos, nevertino tėvų pareigų vykdymą, neatliko vaiko vertinimo, neužtikrino suinteresuotų asmenų, tai yra tėvų, dalyvavimą, nustatė laikinąją globą, nors tam nebuvo pagrindo, numatyto CK 3.254 straipsnyje, laikė nepagrįstais. Konstatavo, kad Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu nustatydamas laikinąją globą J. R., veikė savo kompetencijos ribose, jos neviršijo, sprendimus priėmė per teisės aktuose nustatytą terminą. Nors ieškovas teigė, kad savivaldybės administracija,  kaip institucija, nesiėmė jokių kitų priemonių siekdama apginti mažamečio J. R. teises ir interesus, byloje nustatyta, jog per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija rengė tarpinstitucinius pasitarimus, šių pasitarimų metu buvo sprendžiama dėl vaiko nuoseklaus grįžimo į ugdymosi procesą, dėl kreipimosi į (duomenys neskelbtini) švietimo centrą dėl vaiko poreikių įvertinimo, jo elgesio pokyčių įvertinimo, savivaldybei pavaldžių įstaigų veiklos koordinavimo sprendžiant klausimus dėl J. R..

17.       Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovaujančio (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro veiksmų teismas sprendė, kad  (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro 2018 m. spalio 16 d. raštas Nr. SŽ-500 Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuriuo ieškovas grindė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, atitiko Atvejo vadybos tvarkos aprašo 44 punkte numatytos informacijos pateikimą po to, kai pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia (VTAPĮ 37 straipsnio 7 dalyje, Atvejo vadybos tvarkos aprašo 42.2 numatytu atveju) ir pats siūlymas dėl ribojimo taip pat atitiko minėto norminio akto reikalavimus. Be to, teismo vertinimu, toks raštas pats savaime jokių pasekmių nesukėlė, jis nebuvo kaip pagrindas 2018 m. lapkričio 19 d. nustatyti J. R. antrąjį grėsmės lygį ir negali būti pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nors ieškovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras pažeidė savo veiklos nuostatų 19.4 punkto, 19.5.1 punkto reikalavimus, nes neieškojo paslaugų, tinkamų šeimai, nesurinko visos informacijos apie vaiką ir šeimą, ir nors tokių įrodymų, kad rinko apie I. R. šeimą medžiagą, nepateikė ir pats (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centras, teismas pripažino, kad ta aplinkybė, įvertinus, jog pats ieškovas I. R. atsisakė bet kokių paslaugų, atsisakė bendradarbiauti tiek su šia savivaldybės įstaiga, tiek su kitomis savivaldybės ir valstybės institucijomis, nelaikoma esmine ir nesudaro pagrindo teigti, jog institucija atliko neteisėtus veiksmus ar neatliko veiksmų, kurie numatyti jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

18.       Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybę atstovaujančios (duomenys neskelbtini) progimnazijos veiksmų teismas, nustatęs faktinius byloje esančius duomenis apie ugdymo įstaigos atliktus veiksmus, pripažino, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija laikėsi įstatymo reikalavimų ugdydama vaiką ir nepažeidė savo veiklos nuostatų 23.4 punkto, numatančio, jog ugdymo įstaiga „sudaro sąlygas mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis pagal individualizuotas, pritaikytas pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programas“. Nors ieškovas teigė, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos pedagogės, rašydamos raštus administracijai apie J. R. elgesį, ar administracija, informuodama Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių apie J. R. elgėsi neteisėtai, teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos Vaiko gerovės komisijos 2018 m. balandžio 13 d. posėdyje buvo nutarta fiksuoti visus J. R. smurto protrūkius ugdymo įstaigoje pagal patvirtintą formą, kas iš esmės ir buvo daroma, o progimnazijos administracija, matydama tam tikrus vaiko teisių pažeidimus, turėjo teisę informuoti ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie tokius faktus. Teismas preziumavo, kad pedagogų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija ar raštuose kitoms institucijoms, yra teisinga, ją, norėdamas paneigti, ieškovas turėjo pateikti tai paneigiančius įrodymus. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, jog televizijos laidos reportažas inicijuotas ugdymo įstaigos administracijos, nurodė, kad tokios išvados negalima daryti ir peržiūrėjus reportažą, jame neužfiksuota, jog būtų buvę paskleisti duomenys, iš kurių galima būtų identifikuoti vaiką.

19.       Spręsdamas dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovaujančios (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro veiksmų teismas nustatė, kad ieškovui I. R. nebuvo ribojami susitikimai su vaiku, tik buvo nustatytas laikas, kada I. R. gali lankyti vaiką ir su juo bendrauti. Taip pat nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. draudimas kalbėtis telefonu lyg ir buvo perteklinis bei suponavo išvadą, jog buvo nepagrįstai ribojamas bendravimas. Tačiau įvertinęs tą aplinkybę, kad tą pačią 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas I. R. vaiką lankė centre, sprendė, kad šis draudimas kalbėtis telefonu neturėjo sukelti didelių nepatogumų. Be to, nors ir buvo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centre įvyko konfliktas, teismas nustatė, kad skirtingai nei teigė ieškovas, ieškovo vaikui niekas peiliu negrasino, konfliktas buvo išprovokuotas jo sūnaus, be to, (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centras pateikė ir daugiau įrodymų, patvirtinančių, jog dėl paties ieškovo sūnaus kilo situacijos, kuriose nesaugiai galėjo pasijausti kiti globotiniai ar net (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro personalas. Nors ieškovas nurodė, kad vaiką globojant (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centre nebuvo rūpinamasi vaiko sveikata, (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro pateikti ir išreikalauti įrodymai patvirtino, jog tokie teiginiai taip pat nėra įrodyti, vaiku, jo sveikata, buvo rūpinamasi.

20.       Dėl ieškovo argumentų, kad atsakovių neteisėti veiksmai pasireiškė ir neteisėtu 11 mėnesių laikinosios globos taikymu, teismas nurodė, kad atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvaujant ieškovui, jam nebendradarbiaujant su valstybės ir savivaldybės institucijų specialistais, nuteikinėjant vaiką prieš tarnybas, institucijas, iš esmės šie neturėjo pagrindo spręsti dėl vaiko grąžinimo į šeimą Vaiko globos organizavimo nuostatų 63 punkto 1 ir 2 papunkčiuose nustatyta tvarka: nei ieškovas, nei trečiasis asmuo ir toliau nebendravo nei su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus specialistėmis, nei su (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotojais, nei (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro darbuotojais, nereaguodavo į jų pranešimus, ignoruodavo pasiūlymus

21.       Apibendrinęs visų Lietuvos valstybę atstovavusių institucijų ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovavusių institucijų veiksmus, teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai, priimdami 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria leido iš ieškovo I. R. šeimos paimti vaiką, prieš tai apie procesą neinformuodami suinteresuotų asmenų vaiko tėvų, nesudarydami jiems galimybės pateikti įrodymus ir rašytinius paaiškinimus, neišklausydami vaiko nuomonės tiesiogiai ar per atstovus, pažeidė procesinį teisingumą, taip pat konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centras, neleisdamas ieškovui I. R. telefonu 2019 m. rugpjūčio 1 d. pabendrauti su sūnumi, po to, kai ieškovo atžvilgiu buvo panaikinta kardomoji priemonė, draudusi bendrauti su vaiku, nepagrįstai suvaržė ieškovo galimybes bendrauti su vaiku.

22.       Spręsdamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad sprendime nustatyti atsakovių pažeidimai nėra susiję nei su ieškovo nurodomais neturtinės žalos atsiradimo pagrindais, nei su turtinės žalos pagrindais. Pripažinęs, jog nėra priežastinio ryšio tarp konstatuotų teismo neteisėtų veiksmų ir ieškovo nurodomos patirtos turtinės žalos ir neturtinės žalos, teismas nevertino kokią neturtinę ir turtinę žalą jis būtų patyręs, jeigu būtų buvę konstatuoti jos atsiradimą lėmę Lietuvos valstybę ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovavusių institucijų neteisėti veiksmai, nurodomi ieškinyje.

23.       Dėl ieškovo I. R. reikalavimo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus atsiprašyti ieškovo pačių pasirinktu būdu, teismas nurodė, kad CK 6.271 straipsnyje, reglamentuojančiame atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nėra nurodyta, jog valstybė už tokio pobūdžio žalą, esant pagrindams, gali būti įpareigota atsiprašyti viešai.

24.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovavusių advokatų bendrijos atstovai byloje atstovavo 24 val. 42 min. (neįskaitant pietų pertraukas), atsakovę atstovavusių institucijų prašomos išlaidos patenka į maksimaliai priteistinų išlaidų dydžius, maksimali suma už advokatų profesinės bendrijos „MJM Legal“ atstovavimą teisme kiekvienai iš atsakovę (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovavusiai įstaigai yra 3995 Eur (25x159,8 Eur)). Tačiau įvertinęs bylos pobūdį, tai, kad visas tris savivaldybę atstovavusias institucijas atstovavo viena ir ta pati advokatų profesinė bendrija, posėdžiai buvo organizuojami nuotoliniu būdu, teismas sprendė, kad prašoma priteisti suma yra per didelė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

25.       Apeliaciniu skundu ieškovas I. R. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.

25.1.                      Apeliantas nurodo, kad teismas, nors ir pripažino atsakovių veiksmus neteisėtais, netinkamai taikė įstatymo normas, teismų praktiką dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kai ji padaroma valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmais. 

25.2.                      Apelianto manymu, akivaizdu, kad iš jo šeimos paėmus sūnų, ieškovas patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą. Mano, jog tam pagrįsti pakanka paprastos logikos.

26.       Apeliacinį skundą pateikė ir atsakovę (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovavusios institucijos (duomenys neskelbtini) progimnazija, (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centras bei (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centras, kuriame prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti atsakovams (duomenys neskelbtini) progimnazijai, (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centrui, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrui visas jų pirmoje instancijoje patirtas atstovavimo išlaidas.

26.1.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vien tai, jog institucijos stengėsi byloje elgtis ekonomiškai ir atstovu pasirinko tą pačią advokatų profesinę bendriją, jie negali būti „nubausti“, sumažinant jiems priteistinas atstovavimo išlaidas, juo labiau kad už atstovavimą visiems trims atsakovės atstovams (institucijoms) jau buvo išrašomos iš dalies mažesnės sąskaitos, įvertinant tai, kad jie atstovaujami visi kartu.

26.2.                      Be to, mano, kad vien tai, kad atsakovės atstoves atstovavo vienos advokatų profesinės bendrijos advokatai, tai jokiu būdu reikšmingai nesumažino šių advokatų darbo krūvio šioje byloje. Institucijų atstovas už kiekvieną iš institucijų atskirai teikė šalies paaiškinimus, uždavinėjo klausimus ieškovų pusei atskirai dėl kiekvienai institucijai keliamų pretenzijų, atsakinėjo į ieškovų pusės ir teismo klausimus dėl kiekvienos atskirai ir su ja (jos veikla) susijusių aplinkybių, sakė atskirai kiekvienos iš institucijų baigiamąsias kalbas ir pan.

26.3.                      Pažymi ir tai, kad visi šie atsakovės atstovai yra biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš savivaldybės biudžeto, todėl tinkamas jų visiškai pagrįstų išlaidų kompensavimas yra ir viešo intereso dalis.

26.4.                      Mano, kad atstovavimo išlaidos negali būti mažinamos ir dėl to, kad posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, nes išlaidos skaičiuojamos ir vertinamos dėl pagrįstumo tik dėl pačiame teismo posėdyje sugaišto laiko ir darbo jame.

26.5.                      Pasak apeliantų, atstovavimo išlaidas sudaro ne tik atstovavimas konkrečiai posėdžio metu, bet ir pasirengimas bylos nagrinėjimui, kuris šioje byloje buvo itin sudėtingas dėl ieškovo ir kitų proceso dalyvių teiktų įrodymų gausos. Byloje itin daug rašytinės medžiagos, garso, vaizdo įrašų, kurių susipažinimui, teisiniam vertinimui ir argumentų parengimui buvo reikalinga daug atstovo laiko ir darbo.

27.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovę (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovavusios institucijos (duomenys neskelbtini) progimnazija, (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centras bei (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centras prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

27.1.                      Pažymi, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo pirmoji diena, kuomet nustojo galioti ieškovui pritaikyta kardomoji priemonė, draudusi bendravimą su vaiku. Dėl šios priežasties, ne visi įstaigos darbuotojai apie šią pasikeitusią aplinkybę buvo spėti informuoti. Todėl vienas neįvykęs telefoninis pokalbis su vaiku, kai vis tik tą pačią dieną ieškovas vaiką fiziškai aplankė atsakovės įstaigoje, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, negalėjo sukelti didelių nepatogumų ieškovui. Juolab, tai negali būti vertinama kaip sąmoningas, nepagrįstas ieškovo teisės bendrauti su vaiku ribojimas, sukėlęs ieškovui turtinę ir neturtinę žalą.

27.2.                      Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė neteisėtų atsakovių veiksmų, todėl jokia atsakomybė atsakovams negali kilti, o ieškovo deklaruojama patirta žala jokiu būdu negali būti siejama su atsakovų veiksmais ar neveikimu (nėra priežastinio ryšio).

28.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, atstovaujama administracijos, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime iš esmės pritariama pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams.

29.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo padaryti procesinės teisės pažeidimai neturėjo esminės ir lemiamos reikšmės apelianto teisių pažeidimui, pirmos instancijos teismo padaryti procesinės teisės pažeidimai nebuvo akivaizdūs ir šiurkštūs, formaliai teismo veiksmai atitiko įstatymo reikalavimus. Pažymi, kad bylą išnagrinėjus antrą kartą apeliacine tvarka, pirmos instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ne dėl to, kad sprendimas būtų buvęs priimtas neteisingai įvertinus faktinę situaciją, o dėl to, kad faktinė situacija apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu, ją lyginant su vaiko paėmimo iš tėvo momentu, buvo pasikeitusi taip, jog apeliacinės instancijos teismui buvo pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.

30.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių tokio teismo vertinimo neteisėtumą ar nepagrįstumą įrodančių argumentų, nenurodė kokios bylos aplinkybės patvirtina ar galėtų patvirtinti jo skundo pagrindą, t. y. nenurodė, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamas jo apeliacinis skundas.

31.       Atsiliepime į atsakovės atstovų apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį apeliantų naudai prašo spręsti teismo nuožiūra.

32.       Atsiliepime į atsakovės atstovų apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija sutinka su (duomenys neskelbtini) progimnazijos, (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro bei (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro apeliaciniu skundu, kuris, atsakovės manymu, yra pagrįstas ir turėtų būti tenkintas, kadangi įstaigų prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra daugiau nei 3 kartus mažesnės už maksimaliai priteistinus išlaidų dydžius.

33.       Atsiliepime į atsakovės atstovų apeliacinį skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius su apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad atstovavimas teismo posėdžiuose truko pakankamai ilgą laiką, byla buvo sudėtinga dėl proceso dalyvių, ypač ieškovo, teiktų įrodymų gausos, kiekvienam atsakovui (apeliantui) buvo teikiami atskiri (skirtingi) ieškovo „reikalavimai“ ((ne)veikimo neteisėtumą „grindžiantys“ argumentai ir įrodymai), įstaigų atstovas už kiekvieną iš įstaigų atskirai teikė atsiliepimus, paaiškinimus, atskirai atsakinėjo į ieškovo pusės ir teismo klausimus dėl kiekvienos įstaigos, sakė atskirai kiekvienos iš įstaigų baigiamąsias kalbas. Dėl to mano, kad teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų paskirstymo yra nepagrįstas ir todėl neteisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

35.       Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, ieškovo kildinamos iš teismo, valstybės ir savivaldybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje specialistų 2018 m. lapkričio 15 d. parengtos grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 8GL-1049, 2018 m. lapkričio 19 d. parengtos grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 8GL-1067, kuriose buvo surašyti grėsmės vaikui lygio vertinimo rizikos veiksniai, taip pat iš 2018 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. 8TSD-216, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti ieškovo I. R. ir trečiojo asmens J. R. vaiką J. R., g. (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigė, kad valstybės institucijos netinkamai nustatė faktines aplinkybes apie vaiką, jo šeimą, grėsmės vaikui lygį, dėl ko vaikas buvo paimtas iš šeimos, o teismas nepagrįstai išdavė leidimą paimti vaiką, be kita ko, pažeisdamas procesines ieškovo teises.

36.       Pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo, kad  (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai, priimdami 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria leido iš ieškovo šeimos paimti vaiką, prieš tai apie procesą neinformuodami suinteresuotų asmenų – vaiko tėvų, nesudarydami jiems galimybių pateikti įrodymus ir rašytinius paaiškinimus, neišklausydami vaiko nuomonės tiesiogiai ar per atstovus, pažeidė procesinį teisingumą, o (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centras, neleisdamas ieškovui telefonu bendrauti su vaiku, kai ieškovo atžvilgiu jau buvo panaikinta kardomoji priemonė, nepagrįstai suvaržė ieškovo galimybes bendrauti su vaiku, ieškovo ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo atmetė. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė ir ieškovas, ir atsakovai (duomenys neskelbtini) progimnazija, (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centras bei (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centras – dėl sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. 

37.       Pažymėtina, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinių skundų ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai), todėl šalių pateikti apeliaciniai skundai bus nagrinėjami teismui pateiktų apeliacinių skundų argumentų ribose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

38.        Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. ieškovo sūnui mokymosi įstaigoje buvo teikiama pagalba dėl vaiko elgesio, emocijų, mokymosi ir kt., 2018 m. rugsėjo 18 d. ieškovo sūnui nustatytas pirmasis grėsmės lygis, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje vyko tarpinstituciniai pasitarimai dėl švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų ieškovo sūnui, kadangi buvo gaunami duomenys apie ieškovo sūnaus sudėtingą elgesį ir psichinę sveikatą. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas institucijų siūlomos pagalbos iš dalies atsisakydavo. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone 2018 m. lapkričio 19 d., gavęs iš ugdymo įstaigos pranešimą apie nevaldomą, viską daužantį, mėtantį daiktus vaiką, ieškovo sūnui nustatė antrąjį grėsmės lygį, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. lapkričio 19 d. vaiką apgyvendino (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centre, apie apgyvendintą vaiką informavo vaiko tėvą, sudarytai mobiliajai komandai nepavyko bendradarbiauti su šeima, 2018 m. lapkričio 22 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius CPK XXXIX skyriaus (579-582 straipsnių) nustatyta tvarka kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmus dėl teismo leidimo paimti vaiką iš šeimos išdavimo, o (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2018 m. lapkričio 26 d. prašymą tenkino bei išdavė leidimą paimti J. R. iš jo tėvų J. R. ir I. R.. Po teismo leidimo išdavimo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo skyrius 2018 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją dėl vaiko laikinos globos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. AĮ-1186 J. R. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju skirtas (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centras, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta centre. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 6 d. civilinėje byloje Nr. e2S-217-252/2019 ieškovo I. R. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties atmetė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-308-969/2019 Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį panaikino, perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-677-544/2019 panaikino (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį leisti paimti J. R. iš vaiko tėvų I. R. ir J. R..

39.       Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis šioje byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei civilinės bylos Nr. eS2-7492-1055/2018 duomenimis, sprendimo motyvuojamosios dalies 17.1-17.61 papunkčiuose išsamiai nurodė byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias tiek su institucijų veiksmais teikiant ieškovo sūnui socialinę, švietimo, medicininę pagalbą, tiek su ieškovo sūnaus ir paties ieškovo elgesiu su institucijų darbuotojais, kitais asmenimis, nurodė ieškovo sūnui diagnozuotus sutrikimus ir pan. Kaip galima suprasti iš ieškovo apeliacinio skundo, nei vienos iš skundžiamo teismo sprendimo 17 punkte nustatytų faktinių aplinkybių ieškovas neginčija, apeliaciniame skunde nėra nurodyta teisinių nesutikimo su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis argumentų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija nekartoja Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendime išsamiai išdėstytų faktinių aplinkybių, su jomis sutinka ir jomis remiasi.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

40.       Ieškovas, pateikęs apeliacinį skundą nurodo, kad teismas, nors ir pripažino atsakovių veiksmus neteisėtais, netinkamai taikė įstatymo normas, teismų praktiką dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kai ji padaroma valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmais. Taigi apeliantas su teismo sprendimu ieškovo ieškinį atmesti nesutinka, tačiau apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad teismas netinkamai taikė įstatymo normas, teismų praktiką dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nedetalizuodamas pirmosios instancijos teismo, apelianto manymu, padarytų proceso ar materialinės teisės normų pažeidimų, netinkamai taikytos teismų praktikos. Jau minėta, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Atsižvelgusi į tai bei įvertinusi apeliacinio skundo turinį, t. y. tai, kad jame iš esmės nesutinkama tik su tuo, jog konstatavus institucijų neteisėtus veiksmus (teismo ir (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro), turėjo būti priteistas žalos atlyginimas, teisėjų kolegija nenagrinėja bylos iš naujo, o pasisako tik dėl skundžiamame sprendime konstatuotų institucijų neteisėtų veiksmų ir dėl jų, pasak apelianto, atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 

41.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai, išnagrinėdami Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus prašymą dėl leidimo paimti vaiką, kuris patenkintas 2018 m. lapkričio 26 d.  teismo nutartimi, ir neinformuodami suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) apie teismo posėdį, nesudarydami galimybės suinteresuotiems asmenims pateikti įrodymus, rašytinius paaiškinimus, taip pat per atstovą ar kitu būdu neišklausę vaiko nuomonės, pažeidė procesinį teisingumą civilinėje byloje, ir tokius teismo veiksmus laikė neteisėtais. Be to, teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas neleisti ieškovui bendrauti telefonu su vaiku buvo perteklinis ir nepagrįstai ribojantis ieškovo teisę bendrauti su sūnumi. Tačiau kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp teismo nustatytų institucijų ir teismo neteisėtų veiksmų ir ieškovo deklaruojamos žalos, atsiradusios dėl vaiko paėmimo iš šeimos, nėra priežastinio ryšio.

42.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalimi, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Vadinasi, civilinei atsakomybei dėl teisėjo ar teismo veiksmų kilti turi būti nustatytos visos (keturios) civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys, teisėjo ar teismo pareigūno kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. 

43.       Civilinė atsakomybė kyla tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys preziumuojamas (CK 6.279 straipsnio 1 dalis, CK 6.6 straipsnio 3 dalis, CK 6.279 straipsnio 4 dalis).  Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi, netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011 ir kt.).

44.       Kaip matyti iš ieškovo pareikšto ieškinio, ieškovas tiek turtinę, tiek neturtinę žalą kildino iš faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos 11 mėnesių, laikinosios globos nustatymo ir institucijų, atsakingų už vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, neveikimo, bei teigė, kad per visą laikotarpį, kai vaikas buvo paimtas, ieškovas, jo sūnus ir vaiko motina patyrė moralinį ir dvasinį sukrėtimą, intensyvius negatyvius dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo reputacija.

45.       Neabejotina, kad valstybės institucijų įsikišimas į šeimos gyvenimą galėjo sukelti ieškovui įtampą, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad procesinių teisės normų pažeidimas, pats savaime kaip toks, ar atsisakymas vieną dieną leisti ieškovui telefonu pakalbėti su sūnumi, nesukėlė ieškovo nurodomos žalos. Ieškovas ir apeliaciniame skunde teigia, kad iš esmės sūnaus paėmimas iš šeimos sukėlė ieškovui neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą ir mano, jog tam pagrįsti pakanka paprastos logikos, tačiau tam, jog būtų galima spręsti dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, šiuo konkrečiu atveju, pagal ieškovo ieškinio pagrindą, buvo privalu nustatyti institucijų neteisėtus veiksmus paimant vaiką iš šeimos, kas šioje byloje nebuvo konstatuota. Priešingai, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartyje, kuria nors ir panaikinta teismo nutartis išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų, nurodyta, kad pagal tuo metu egzistavusius duomenis, Tarnyba teisingai nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį ir surašė vaiko laikino apgyvendinimo aktą bei ieškovo sūnų laikinai apgyvendino (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centre, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu faktiniai duomenys rodė pagrindų paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, įtvirtintų CK 3.254 straipsnio 3 punkte, egzistavimą, taip pat konstatuota, kad buvo pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų. Juo labiau kad ir nustatyti teismo procesiniai pažeidimai, konstatuoti skundžiamame sprendime, buvo ištaisyti bylą nagrinėjant aukštesnės instancijos teisme, todėl iš esmės negalėjo lemti ieškovo deklaruojamos žalos atsiradimo.

46.       Atsižvelgus į tai, spręstina, kad ieškovui byloje neįrodžius, jog jo neinformavimas apie 2018 m. vykusį teismo leidimo išdavimo procesą, vaiko nuomonės neišklausymas, neleidimas 2019 m. rugpjūčio mėn. pakalbėti su sūnumi telefonu, sukėlė ieškovui moralinį ir dvasinį sukrėtimą, intensyvius negatyvius dvasinius išgyvenimus, pablogino jo reputaciją, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas tesimo sprendimas dėl šios dalies paliekamas nepakeistas.

Dėl atsakovę (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovavusių institucijų (duomenys neskelbtini) progimnazijos, (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro bei (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro apeliacinio skundo

47.       Atsakovės atstovai, pateikę apeliacinį skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, prašo (duomenys neskelbtini) progimnazijai, (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centrui, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrui priteisti visas jų pirmoje instancijoje patirtas atstovavimo išlaidas.

48.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, sprendė, kad atsakovę (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovavusios institucijos turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija ir (duomenys neskelbtini) šeimos ir gerovės centras patyrė po 1936 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro po 665,50 Eur už parengtus atsiliepimus ir po 1270,50 Eur už atstovavimą teisme, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovaujantis (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centras pateikė įrodymus apie 1270,50 Eur dydžio išlaidas atstovavimo teisme išlaidoms. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė sumažinti priteistinas atstovavimo išlaidas, atsiradusias dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose. Teismas argumentavo tuo, kad įvertinus bylos pobūdį, tai, kad visas tris savivaldybę atstovavusias institucijas atstovavo viena ir ta pati advokatų profesinė bendrija, posėdžiai buvo organizuojami nuotoliniu būdu, prašoma priteisti suma (už atstovavimą teismo posėdžiuose) yra per didelė. Dėl to vietoj institucijų prašytų 1270,50 Eur kiekvienai (už atstovavimą teismo posėdžiuose), priteisė po 635,25 Eur išlaidų, t. y. sumažino prašytą priteisti išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose sumą per pusę.

49.       CPK

50.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. 

51.       Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliaciniame skunde neginčijama, kad viso advokatų bendrijos atstovai byloje savivaldybę atstovavusias institucijas atstovavo 24 val. 42 min., o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2021 m. III ketvirtyje buvo 1598,10 Eur, todėl maksimali priteistina suma už advokatų profesinės bendrijos „MJM Legal“ atstovavimą teisme kiekvienai iš atsakovę (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovavusiai institucijai galėjo būti 3995 Eur (25x159,8 Eur). Kaip matyti iš atsakovę (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovavusių institucijų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydamos priteisti iš ieškovo dėl atstovavimo teismo posėdžiuose patirtas bylinėjimosi išlaidas, pastarosios prašė teismo priteisti daugiau nei tris kartus mažesnę sumą, t. y. tik po 1270,50 Eur.

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad kiekviena iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovavusių institucijų, atstovaujant jas skirtingiems atstovams, būtų galėjusi gauti ne didesnį nei 3995 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atstovo advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, tai, kad atsakovės atstovių prašomos priteisti sumos yra ženkliai mažesnės. Be to,  nepaisant aplinkybės, jog visų institucijų procesinė padėtis buvo ta pati ir jos visos gynėsi nuo ieškinio, skyrėsi kiekvienos iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovavusių institucijų gynybos argumentų pobūdis ir apimtis dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrindo ypatumų, t. y. nurodant skirtingus kiekvienos iš institucijų neteisėtus veiksmus. Dėl šios priežasties sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad dėl to, jog institucijas atstovavo vienos advokatų profesinės bendrijos advokatai, advokatų darbo krūviai byloje reikšmingai nesumažėjo, kadangi už kiekvieną instituciją atstovas turėjo rengtis bylai ir pasisakyti teismo posėdyje atskirai, atskirai sakė baigiamąsias kalbas, atsakinėjo į klausimus ir pan.

53.       Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovavusių institucijų prašymas priteisti po 1270,50 Eur (viso 3811,50 Eur) advokatų atstovavimo teisme išlaidų už 24 val. 42 min. atstovavimo teismo posėdžiuose, pasirengimo jiems, negali būti laikomas neproporcingu, nesąžiningu ar per ne lyg dideliu šalių išlaidavimu. Dėl to yra pagrindas atsakovę (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę atstovavusių institucijų apeliacinį skundą patenkinti ir padidinti skundžiamu teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas – iš ieškovo (duomenys neskelbtini) progimnazijai ir (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centrui iš viso priteisti po 1936 Eur bylinėjimosi išlaidų, (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centrui – 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

54.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus, tinkamai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, tačiau sumažindamas atsakovės atstovėms (institucijoms) priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, netinkamai pritaikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo keistina, padidinant (duomenys neskelbtini) progimnazijai, (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centrui, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55.       Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi (duomenys neskelbtini) progimnazijos, (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro, (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro apeliacinis skundas tenkinamas, institucijos įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija, (duomenys neskelbtini) šeimos ir gerovės centras ir (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centras patyrė po 72,60 Eur išlaidų už apeliacinio skundo surašymą bei po 18 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą, taip pat patyrė po 121 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl (duomenys neskelbtini) progimnazijai, (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centrui ir (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centrui iš ieškovo priteistina po 211,60 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir išdėstyti ją taip:

„Priteisti iš ieškovo I. R., g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) progimnazijai, juridinio asmens kodas 190182354, ir (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centrui, juridinio asmens kodas 190990439, po 1936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centrui, juridinio asmens kodas 184295582, – 1270,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo I. R., g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) progimnazijai, juridinio asmens kodas 190182354, (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centrui, juridinio asmens kodas 190990439, (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centrui, juridinio asmens kodas 184295582, po 211,60 Eur (du šimtus vienuolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Rita Dambrauskaitė

                                        Vygintas Mažuika

                                        Dalia Pranckienė