Civilinė byla Nr. e2-2455-657/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00836-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.8.2.; 2.6.10.5.1.; 2.6.11.4.5.; 3.2.6.1.

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

sekretoriaujant Rasai Juronienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovams G. M., advokatui Justui Čobotui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inlinen“ atstovams L. P., advokatui Deivydui Soloveičik,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inlinen“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą pradiniame ieškinyje prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Inlinen“ ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ naudai 103 320,00 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2017 m. lapkričio 13 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, kuriame ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Inlinen“ ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ naudai 13 029,94 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, todėl byla nagrinėjama tik dėl sumažinto ieškinio reikalavimo.

Ieškovė ieškinyje ir jos atstovai teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovė skelbiamų derybų būdu vykdė supaprastintą Rodmenų surinkimo paslaugų pirkimą. Pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai, tarp jų ir atsakovė UAB „Inlinen“. Visų keturių tiekėjų pasiūlymai atitiko specialiuosius kvalifikacijos reikalavimus. Ieškovė  paprašė atsakovę pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą I ir II Pirkimo objekto dalims. Atsakovė 2017 m. kovo 29 d. raštu patvirtino, kad suteiks paslaugas už pasiūlyme nurodytą kainą, pateikė detalius kainos skaičiavimus bei informaciją apie turimą techninę įrangą, kaštų optimizavimą, nurodė, kad į skaičiavimus yra įtraukęs ir nenumatytas išlaidas bei įmonės pelną. Sudarius pasiūlymų eilę, atsakovė buvo pripažinta šio konkurso laimėtoja abiejose pirkimo dalyse. Perkančioji organizacija atsakovei pateikė 2017 m. kovo 31 d. pranešimą su sutarčių projektais prašydama peržiūrėti, ar visa užpildyta informacija teisinga bei užpildyti trūkstamas vietas. Atsakovė ieškovę informavo, kad sutarčių šiose dalyse sudaryti negalės, nes koncentruosis į kitų didelės vertės sutarčių įgyvendinimą. Po susitikimo su ieškovės atstovais atsakovė ieškovei pateikė 2017 m. balandžio 14 d. raštą dėl neįprastai žemos kainos pagrindimo papildymo, siekiant patikslinti 2017 m. kovo 29 d. raštą dėl kainos pagrindimo. Ieškovės nustatytu terminu tiekėja UAB „Inlinen“ neatvyko pasirašyti paslaugų teikimo sutarčių, o perkančiajai organizacijai pateikė raštą dėl sutarties pasirašymo, keldama perkančiajai organizacijai sutarčių pasirašymo sąlygas bei prašydama sutarčių pasirašymo terminą nukelti. Vadovaujantis Pirkimo sąlygų 11.4 punktu tiekėjui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, iki nurodyto laiko neatvykus sudaryti pirkimo sutarčių buvo laikoma, kad jis atsisakė šias sutartis sudaryti. Atsakovei atsisakius sudaryti pirkimo sutartis jos pagal Pirkimo sąlygų 11.4 punktą buvo sudarytos su tiekėju, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę buvo pirmas po atsakovės – UAB „Mano būstas“. Šiuo atveju egzistuoja visos atsakovės UAB „Inlinen“ civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovės siekiant išvengti atsakomybės vėliau dirbtinai nurodytos kitos atsisakymo pasirašyti pirkimo sutartis priežastys yra pateiktos nesąžiningai, yra neteisėtos, kadangi susijusios su atsakovės pasiūlyme numatytos kainos didinimu po laimėtojo paskelbimo, o kainos didinimas šioje viešojo pirkimo stadijoje yra draudžiamas. Tiekėja iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino turėjo teisę pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Atsakovė pažeidė oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Dėl UAB „Inlinen“ neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro pirmos ir antros vietos laimėtojų kainos skirtumas, viso – 13 029,94 Eur I ir II Pirkimo dalims. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti. UAB „Inlinen“ kaltė pasireiškė neatsargumu. Atsakovė galėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartį padarys ieškovei žalos, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jos išvengti, o atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys akivaizdus – neteisėtai atsisakyta sudaryti pirkimo sutartis, todėl jos buvo sudarytos už didesnę kainą.

Atsakovė UAB „Inlinen“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį ir atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog 2017 m. balandžio 14 d. susitikimo – derybų metu tiekėjai tapo aišku, jog Pirkimo sąlygose nebuvo pateikta visa tiekėjos kainos apskaičiavimui svarbi informacija. Perkančioji organizacija nevykdė realių derybų su tiekėja iki Pirkimo laimėtojo paskelbimo ir derybas vykdė tik po to, kai tiekėja buvo paskelbta Pirkimo laimėtoja. Derybų metu tiekėja sulaukė dviprasmiškų pastebėjimų dėl jos nesugebėjimo įvykdyti sutartis. Perkančioji organizacija privalo tinkamai įvertinti tiekėjo pasiūlymą bei jo kainos pagrįstumą, o, esant neaiškumams ar netikslumams, privalo juos išsiaiškinti. Pirkimo procedūros dar nebuvo pasibaigusios, 2017 m. balandžio 14 d. įvyko derybos, tiekėja pasirašyti Pirkimo sutarčių nebuvo pakviesta. Tiekėjai iki Pirkimo sutarties pasirašymo ruošiantis jos vykdymui paaiškėjo esminių aplinkybių dėl sutarties vykdymo sąlygų, turinčių tiesioginę įtaką kainai, o perkančioji organizacija iš esmės visiškai nesiaiškino tiekėjos kainos ir jos 2017 m. kovo 29 d. pagrindimo turinio. Tiekėja kainos pagrindimo papildyme aiškiai pažymėjo, jog atsisako 2017 m. balandžio 3 d. rašto dėl negalėjimo sudaryti sutarties. Tiekėja jau derybų metu aiškiai nurodė, jog Pirkimo sutartis yra pasirengusi įvykdyti, nepaisant to, kad yra numatomas sutarčių vykdymo apsunkinimas. Perkančioji organizacija į tiekėjos pateiktą kainos pagrindimo patikslinimą nesureagavo ir nepateikė jokio atsakymo ir (ar) klausimų. Perkančioji organizacija paprašė patvirtinti, jog atsisako sudaryti Pirkimo sutartį. Atsakovė ieškovei dar kartą patvirtino, kad yra pasirengusi sudaryti Pirkimo sutartis. Perkančioji organizacija 2017 m. balandžio 20 d. raštu pakvietė tiekėją iki 2017 m. balandžio 21 d. 16.00 val. atvykti pasirašyti Pirkimo sutartis. Atsakovė paprašė ieškovės nukelti sutarčių pasirašymo terminą, tačiau ieškovė į šį kreipimąsi neatsakė. Perkančioji organizacija 2017 m. gegužės 8 d. nurodė, jog ji laiko, kad tiekėja, nurodytu laiku neatvykęs pasirašyti sutarčių, jas sudaryti atsisakė, todėl Pirkimo sutartys bus sudaromos su UAB „Mano būstas“. Norint pasinaudoti prievolės sudaryti viešojo pirkimo sutartį įvykdymo užtikrinimu, t.  y. pasiūlymo galiojimo užtikrinimu bei, esant nuostolių, reikalauti juos atlyginti, turi būti nustatytas aiškus tiekėjos atsisakymas sudaryti Pirkimo sutartį bei turi būti nustatyti realūs tiesioginiai nuostoliai. Byloje nei atsisakymo sudaryti sutartis, nei tiesioginių nuostolių nėra patirta, todėl taikyti tiekėjai Pirkimo sąlygų 11.5 punkte numatytas sankcijas ir reikalauti nuostolių nėra jokio pagrindo. Ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir tiekėjos veiksmuose nėra kaltės. Dėl susidariusios situacijos yra kalta pati ieškovė. Ieškovės prašomi priteisti tariami tiesioginiai nuostoliai yra neįrodyti, nepagrįsti ir neteisėti. Tarp ieškovės nurodomų nuostolių ir atsakovės veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio. Atsakovė nepažeidė Pirkimo sąlygų 11.3 punkto ir neatsisakė sudaryti Pirkimo sutarčių. Atsakovė buvo suklaidinta ieškovės parengtų Pirkimo sąlygų dėl sutarties vykdymo – tai turėjo tiesioginę įtaką skaičiuojant pasiūlymo kainą (rodmenų nurašymo faktiniai kiekiai bei objektų koncentracija). Tuo Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų skaidrumo principą, 24 straipsnio 9 dalį, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs ir aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjas galėtų tinkamai parengti pasiūlymą. Ieškovė netinkamai vykdė Pirkimo procedūras – aplaidžiai vertino atsakovės pateiktą kainos pagrindimo dokumentą, nesilaikė. Tiekėjos pasiūlyme, taip pat UAB „Mano būstas“ pasiūlyme nurodyta paslaugų teikimo kaina yra preliminari, kas reiškia, jog šiuo metu neįmanoma apskaičiuoti, kiek atsakovė faktiškai patirs išlaidų sutarčių vykdymo metu. Perkančioji organizacija reikalauja priteisti nuostolių sumą, nors jų realiai nepatyrė. . Pati ieškovė kalta, kad Pirkimo sutartys yra sudarytos su UAB „Mano būstas“. Atsakovė, gavusi kvietimą atvykti pasirašyti sutartis, ne atsisakė pasirašyti, bet paprašė pasirašymo terminą nukelti papildomų penkių darbo dienų laikotarpiui. Viena darbo diena atvykti pasirašyti sutartis yra neprotingai trumpas terminas, ką patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Tiekėja buvo suklaidinta Pirkimo sąlygose pateiktos netikslios informacijos, taip pat perkančiosios organizacijos 2017 m. balandžio 4-14 vykdytų derybų, todėl iki Pirkimo sutarčių sudarymo gavusi papildomą informaciją, turėjo teisę patikslinti kainos pagrindime pateiktą informaciją. Tiekėja, teikdama pasiūlymą ir 2017 m. kovo 29 d. kainos pagrindimą, taip pat skaičiavo, jog užduotys sutarčių vykdymo metu bus pateiktos koncentruotai, tačiau iš 2017 m. balandžio 14 d. vykusių derybų paaiškėjo, jog užduotys taip teikiamos nebus, be to, perkančiosios organizacijos poreikiai kiekvieną mėnesį gali ženkliai svyruoti, ženkliai nukrypstant nuo Techninės specifikacijos 3.2 punkte nurodytų užduočių kiekio. Kadangi Pirkimo sąlygas rengė ir Pirkimo objektą aprašinėjo ieškovė, tai būtent ieškovė yra kalta, jog tiekėja, teikdama 2017 m. kovo 29 d. kainos pagrindimą, buvo pateikusi netikslią informaciją. Ieškovė aplaidžiai vykdė Pirkimo procedūras ir dėl to turi prisiimti neigiamas pasekmes. Nesąžininga realiai nevertinti tiekėjo kainos pagrįstumo ir kviesti tiekėją sudaryti sutartį, neišsiaiškinus visų aplinkybių bei vėliau už galimus kainos trūkumus taikyti tiekėjui sankcijas. Tai neatitinka viešųjų pirkimų skaidrumo ir nediskriminavimo principų bei perkančiosios organizacijos pareigų viešojo pirkimo metu. Perkančioji organizacija neįsitikino tiekėjos pasiūlytos kainos realumu ir pagrįstumu, o tiekėjui savarankiškai papildant pateiktą pagrindimą, perkančioji organizacija į jį taip pat nereagavo. Kadangi derybos vyko 2017 m. balandžio 14 d., tiekėja pagrįstai tikėjo, jog derybų procedūros buvo atnaujintos. Taigi, tiekėja buvo aiškiai suklaidinta dėl jo galimybių ir sąlygų sudaryti Pirkimo sutartis bei teikti kainos pagrindimo patikslinimus. CK 6.163 straipsnis numato, jog šalys ikisutartiniuose santykiuose turi elgtis sąžiningai ir atskleisti viena kitai svarbią informaciją bei derėtis turint realų tikslą susitarti, tuo tarpu priešingi veiksmai yra neteisėti. Taigi, ieškovė elgėsi nesąžiningai. Tiekėja sutarčių pasirašyti neatsisakė, o Perkančiosios organizacijos sprendimų dėl tiekėjos pasiūlymo kainos ir jos pagrindimo netinkamumo nėra, todėl tenkinti ieškinį nėra jokio pagrindo. Kadangi tiekėjos kainos pagrindimas nėra atmestas kaip netinkamas, neaišku, kodėl Pirkimo sutartys yra sudarytos ne su atsakove, o su UAB „Mano būstas“. Ieškovė neįrodė, o atsakovė paneigė, jog ieškovės nurodomi nuostoliai kilo dėl atsakovės veiksmų, todėl priteisti iš atsakovės ieškovės reikalaujamus nuostolius nėra pagrindo. Ieškovas nuostolių nepatyrė bei nėra įrodymų, kad tiek nuostolių faktiškai patirs. Šiuo metu neįmanoma apskaičiuoti, kiek atsakovė faktiškai patirs išlaidų sutarčių vykdymo metu. Net jei būtų nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, reikalaujamas priteisti nuostolių dydis turi būti proporcingai sumažintas. Tiek Pirkimo sąlygose nustatytos netesybos, tiek reikalaujami priteisti nuostoliai yra neprotingai dideli. Ieškovės Pirkimo sąlygų 11.5 p. pagrindu reikalaujami priteisti nuostoliai negali tapti ieškovės pasipelnymo šaltiniu, tai taptų ieškovės nepagrįstu praturtėjimu. Tuo atveju, jei teismas nustatytų neteisėtus atsakovės veiksmus, priteisiamų nuostolių dydis turi būti proporcingai sumažintas paties ieškovo neteisėtų veiksmų apimčiai. 

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis skelbimaų derybų būdu vykdė supaprastintą Rodmenų surinkimo paslaugų viešąjį pirkimą (toliau – Konkursas) (pirkimo Nr. 183938). Nustačius konkursui pateiktų neatmestų tiekėjų pasiūlymų eilę, konkurso laimėtoja paskelbta mažiausią kainą pasiūliusi UAB „Inlinen“, antroje vietoje liko UAB „Mano būstas“. Konkurso laimėtoja pripažinta tiekėja 2017 m. balandžio 3 d. raštu Dėl sutarties sudarymo informavo ieškovę, jog negalės sudaryti pirkimo pardavimo sutarties.

Byloje taip pat nustatyta, jog perkantysis subjektas UAB „Vilniaus vandenys“ pakvietė konkurso laimėtojos UAB „Inlinen“ atstovą 2017 m. balandžio 14 d. atvykti į įmonę pokalbiui (ieškovės teigimu, išsiaiškinti atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo pardavimo sutartį). 

Atsakovė 2017 m. balandžio 14 d. raštu Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo papildymo, patikslino 2017 m. kovo 29 d. pateiktą kainos pagrindimą ir informavo, jog atsisako 2017 m. balandžio 3 d. rašto Dėl sutarties sudarymo. Ieškovė 2017 m. balandžio 19 d. raštu Nr. S-2863 Dėl sutarties pasirašymo pareikalavo, jog atsakovė ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 20 d. 13:00 val. patvirtinti, kad atsakovė atsisako pasirašyti paslaugų teikimo sutartis dėl Pirkimo objekto I ir II dalims. Atsakovė 2017 m. balandžio 19 d. raštu Nr. PA-324 Dėl informacijos pateikimo pranešė, kad 2017 m. balandžio 3 d. raštas Dėl sutarties sudarymo yra atšauktas ir apie tai perkančioji organizacija yra informuota 2017 m. balandžio 14 d. raštu.

Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ 2017 m. balandžio 20 d. raštu Nr. S-2887 Dėl sutarties pasirašymo pakvietė atsakovę iki 2017 m. balandžio 21 d. 16:00 val. atvykti sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Atsakovė 2017 m. balandžio 21 d. raštu paprašė nukelti sutarties pasirašymo terminą ne trumpesniam kaip 5 darbo dienų terminui, nurodydamas savo paaiškinimus dėl kainos pagrindimo.

Ieškovė 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. S-3363 Dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir sutarties pasirašymo informavo tiekėjus, jog konkurso laimėtojai UAB „Inlinen“  atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nuspręsta sudaryti sutartį su antrojoje pasiūlymų eilės vietoje esančia UAB „Mano būstas“. Sutartis pasirašyta 2017 m. gegužės 11 d.

Ieškovės vertinimu, dalyvavimas konkurse reiškia, kad jį laimėjęs asmuo įsipareigoja sudaryti sutartį; atsisakydama tai padaryti atsakovė elgėsi nesąžiningai, todėl turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius 13 029,94 Eur, kurie paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2017 m. birželio – spalio mėn., atsižvelgiant į UAB „Inlinen“ pasiūlymo įkainius ir UAB „Mano būstas“ faktiškai sumokėtos kainos skirtumą.

Nagrinėjamu atveju prievoliniai santykiai tarp šalių atsirado vykdant viešųjų pirkimų procedūras. Sutartinių prievolinių santykių subjektai yra ikisutartinių santykių šalys. Konkursą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų. CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių šalims pareigą elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3127/2010).

Ginčas tarp proceso šalių yra kilęs dėl to, ar viešojo pirkimo komisijai sudarius pasiūlymų eilę ir pakvietus atsakovę UAB „Inlinen“ ši atsisakė sudaryti pirkimo pardavimo sutartį ir ar atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

Nors ieškovė atsakovės prievolę kildina iš viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo metu, tačiau tai nesudaro prielaidų netaikyti CK nustatytų šalių pareigų esant ikisutartiniams santykiams. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūras, tvarką, kuriomis privaloma vadovautis, siekiant įsigyti prekių, paslaugų, darbų. Viešojo pirkimo procedūrų metu tarp pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos taip pat susiklosto ikisutartiniai santykiai. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), sudaroma viešojo pirkimo sutartis.

Vadovaujantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažeidimą galima padaryti aktyviais veiksmais arba pasyviai, civilinė atsakomybė atsiranda, kai dėl neteisėto elgesio kiti asmenys patiria žalos. Tokiu būdu atsakovės civilinei atsakomybei kilti, teismo nuomone, būtina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio

Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nurodyta, jog perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Dalyvis sudaryti pirkimo sutarties kviečiamas raštu ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti sutartį. Iš esmės analogiška nuostata atkartota ir analizuojamo konkurso sąlygose (11.2 p.). Atsakovei kaip profesionaliai viešųjų pirkimų dalyvei turėjo būti aiškiai suprantama pareiga sutartį pasirašyti ne vėliau nei buvo nurodyta perkančiosios organizacijos pranešime.

Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.)  nurodyta, jog tuo atveju, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. Šioje įstatymo nuostatoje yra išvardintas baigtinis sąrašas alternatyvių sąlygų, kurioms esant tiekėjas laikomas atsisakiusiu sudaryti sutartį. Pažymėtina ir tai, jog sudarant pirkimo sutartį, įstatymas draudžia keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinę derybų kainą ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytas pirkimo sąlygas (VPĮ 18 str. 3 d.).

Kaip jau minėta atsakovė 2017 m. balandžio 3 d. pranešime nurodė motyvus, dėl ko nesudarys sutarties, tačiau šį savo pranešimą atšaukė 2017 m. balandžio 14 d. raštu ir apie tai, kad vykdys sutartį pakartotinai informavo ieškovę 2017 m. balandžio 19 d. raštu Nr. PA-324 (el. b. T.1, b.l. 57-58, 60). Atsakydama į ieškovės 2017 m. balandžio 20 d. kvietimą Nr. S-2887 iki 2017 m. balandžio 21 d. 16:00 val. atvykti pasirašyti sutartį, atsakovė 2017 m. balandžio 21 d. raštu Nr. INL-546 paprašė nukelti sutarties pasirašymo terminą ne trumpesniam kaip 5 darbo dienų terminui (el. b. T.1, b.l. 61-63). Ieškovė į prašymą neatsakė, kito termino nenustatė ir 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. S-3363 pranešė tiekėjams, kad sutartis bus sudaroma su antrosios vietos laimėtoja UAB „Mano būstas“ (el. b. T.1, b.l. 66-67). 

Atsakovės teigimu, perkančioji organizacija nepagrįstai jos veiksmus vertino kaip atsisakymą sudaryti pirkimo sutartį, nes buvo aiškiai išreikšta nuomonė dėl 2017 m. balandžio 3 d. rašto atšaukimo, sutarties pasirašymo ir vykdymo. Aplinkybės, nurodytos rašte dėl kainos skaičiavimo, prašymas pratęsti terminą sutarties pasirašymui, galų gale 2017 m. balandžio 14 d. įvykęs šalių susitikimas, pagrįstai atsakovei leido tikėtis, jog sutartis bus pasirašoma, išsprendus visus iškilusius klausimus, abiem šalims priimtinu laiku. Teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovės argumentams.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovė atšaukė savo 2017 m. balandžio 3 d. raštą dėl atsisakymo sudaryti sutartį, kad šalys 2017 m. balandžio 14 d. tarėsi dėl sutarties pasirašymo, sąlygų ir kainų. Tačiau teismas, įvertinęs atsakovės 2017 m. balandžio 14 d. ir  2017 m. balandžio 19 d. raštų turinį, sprendžia, kad atsakovė po laimėtojo paskelbimo, nusprendė dar kartą patikslinti mažos kainos pagrindimą, nurodydama, jog darbuotojui skirto darbo užmokesčio dydis yra ne 1,20 Eur, o  2,52 Eur dydį, kas visumoje reiškia, jog bendras įkainis sutartyje bus 2,89 Eur, o ne 1,57 Eur. Atsakovės teiginiai, jog šiuo atveju nebūtų keičiama galutinė pasiūlymo kaina ir ji neatsisakė pasirašyti sutarties nėra teisiškai reikšmingi, nes Viešųjų pirkimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje apibrėžta sąlyga, kuomet tiekėjas sutarties nepasirašo iki perkančiosios organizacijos pranešime nurodyto termino, tiek ir sąlyga, kuomet tiekėjas atsisako sudaryti sutartį pirkimo dokumentuose nurodytomis sąlygomis, nelaikytinos sutarties nesudarymą (nepasirašymą) pateisinančiomis aplinkybėmis (tiekėjo veikimo požiūriu).

Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pakeisti arba atšaukti savo pateiktą pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu dar nėra pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas. Šiam terminui suėjus, pasiūlymų pakeitimas ar atsiėmimas nebėra galimas. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas. Taigi atsakovė, galiojant jos pasiūlymui, gavo ieškovės kvietimą sudaryti sutartį. Kaip jau minėta Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kokiais atvejais yra laikoma, kad tiekėjas, kurio pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu, neįvykdo savo prievolės sudaryti sutartį. Atsakovės veiksmai, nagrinėjamu atveju, taip pat patenka į šios normos taikymo apimtį ir yra oferento įsipareigojimo akcepto atveju būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam pažeidimu. Atsakovė turėjo teisę (laisvą valią) apsispręsti, ar dalyvauti konkurse, ar teikti pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį. Nepasirašydama  sutarties pirkimo dokumentuose nurodytomis, atitinkančiomis atsakovės pateiktą pasiūlymą, UAB „Inlinen“ pažeidė CK 6.163 straipsnyje numatytą pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, todėl nesąžiningai šaliai gali ir šiuo atveju turi būti taikoma civilinė atsakomybė.

Kaip jau minėta atsakovė galėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartį, tuo pačiu ir sutarties nepasirašymas padarys ieškovei žalos. Skolininko kaltė preziumuojama (CPK 6.248 str. 1 d.). Pagal CPK 6.248 straipsnio 3 dalį atsakovė yra kalta dėl to, kad atsižvelgiant į prievolės – įsipareigojimo sudaryti sutartį – esmę bei kitas aplinkybes nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą (VPĮ 18 str.) bei Konkurso sąlygų 11.4 punktą nustatyta, kad pirmosios vietos laimėtojui dėl bet kokios priežasties (tiek pagrįstos, tiek nepagrįstos) atsisakius sudaryti sutartį, sutartis turėjo būti sudaroma su antroje vietoje pagal pasiūlymų eilę esančiu tiekėju – šiuo atveju su UAB „Mano būstas“. Todėl nepriklausomai nuo UAB „Inlinen“ atsisakymo sudaryti sutartį priežasčių, konstatuotina, jog atsakovės veiksmai nulėmė ieškovės praradimus, paslaugas įsigijus didesnėmis kainomis.

Dėl nuostolių atlyginimo

Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y., ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis.

Konkurso sąlygų 11.5 punkte nustatyta, kad jei tiekėjas, kuris bus kviečiamas sudaryti sutartį, atsisakys ją sudaryti, jis turės sumokėti perkančiajai organizacijai 10 proc. tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos EUR be PVM dydžio baudą bei padengti perkančiosios organizacijos patirtus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia aukščiau nurodyta bauda. Tiesioginiais nuostoliais bus laikomas kainos skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos EUR be PVM ir tiekėjo, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo, galutinio pasiūlymo kainos EUR be PVM.

Ieškovė pradiniame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „Inlinen“ 103 320,00 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės 2017 m. lapkričio 13 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, kuriame ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 13 029,94 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įrodinėdama patirtų nuostolių dydį (sumažintas reikalavimas) ieškovė pateikė į bylą sąskaitas, suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktus apie UAB „Mano būstas“ atliktus darbus bei mokėjimo nurodymus ir UAB „Mano būstas“ išmokėtas sumas 2017 m. birželio – 2017 m. spalio mėnesius (el. byla, T.1, b.l. 183-192).

CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų – t. y. veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Pažymėtina, jog CK 6.253 straipsnio nuostatos vertintinos ne izoliuotai, bet kartu su kitomis teisės normomis (CK 6.259 str., 6.282 str.). Be to, teismui paliekama diskrecijos teisė kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti  CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį – visiškai ar iš dalies atleisti teisės pažeidėją nuo atsakomybės. Taigi sprendžiant, kokią žalos dalį turi atlyginti atsakovė, o kuri tenka pačiai ieškovei, reikia įvertinti kiekvienos jų veiksmų įtaką žalos atsiradimui ir proporcingai paskirstyti jos atlyginimo pareigą. 

Dėl ieškovės veiksmų po pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo

Pagal pirkimo sąlygų 11.2 punktą sutartys  su laimėtoju turėjo būti sudaroma ne anksčiau kaip 2017 m. balandžio 14 d. Byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovei (perkančiajai organizacijai) 2017 m. kovo 29 d. sudarius pasiūlymų eilę ir paskelbus laimėtoją, buvo gautas atsakovės 2017 m. balandžio 3 d. raštas dėl sutarties sudarymo, kuriame nurodoma, jog UAB „Inlinen“ neturės resursų sutarties vykdymui. Po šio rašto gavimo ieškovė iki 2017 m. balandžio 14 d. jokių veiksmų nesiėmė, nepakvietė atsakovės pasirašyti sutarčių ir nepriėmė jokių kitokių sprendimų kaip numatyta pirkimo dokumentuose, jeigu atsakovės 2017 m. balandžio 3 d. raštą pripažino kaip atsisakymą pasirašyti sutartis. Tiek liudytoja G. B., tiek ieškovės atstovas G. M., tiek atsakovės atstovas L. P. patvirtino, jog atsakovės vadovas gavo žodinį kvietimą susitikti 2017 m. balandžio 14 d. Kaip teismo posėdyje nurodė, apklausta liudytoja G. B. susitikimas įvyko siekiant išsiaiškinti, kodėl laimėtojas nenori pasirašyti sutarties ir pažymėjo, jog tokios praktikos, kad būtų organizuojami susitikimai su konkurso laimėtoju po pirkimo procedūrų pasibaigimo (pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo) iki sutarties sudarymo anksčiau nebuvo. Pati susitikimo eiga nebuvo protokoluojama ar kitaip fiksuojama. Vykusį pokalbį susitikimo metu šalys apibūdina skirtingai – ieškovė teigė, kad norėjo išsiaiškinti atsisakymo sudaryti sutartis priežastis, atsakovės atstovo teigimu, susitikimo metu buvo keliamas klausimas ne tik dėl sutarties sudarymo ir jos vykdymo sąlygų (kad užsakymai nebus teikiami koncentruotai, kad perkančiosios organizacijos poreikiai kiekvieną mėnesį gali skirtis ir kt.), bet ir dėl to, kiek atsakovė turėtų sumokėti, jei sutartys nebūtų sudarytos ar būtų vykdomos netinkamai, pasidalijimą sėkme ir kt. Nesant susitikimo protokolo, ir šalims skirtingai nurodant susitikimo metu svarstytus klausimus, teismas, vertindamas ieškovės veiksmus po laimėtojo paskelbimo, remiasi tik į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Iš byloje pateikto atsakovės 2017 m. balandžio 14 d. rašto matyti, jog atsakovė atšaukė savo 2017 m. balandžio 3 d. raštą dėl negalėjimo vykdyti sutarties ir pateikė patikslintą neįprastai mažos kainos pagrindimą. Į šį raštą ieškovė neatsakė, bet 2017 m. balandžio 19 d. raštu Nr. S-2863 paprašė, jog atsakovė patvirtintų, kad atsisako pasirašyti sutartis. Atsakovė 2017 m. balandžio 19 raštu Nr. PA-324 dar kartą patvirtino, jog savo 2017 m. balandžio 3 d. raštą atšaukė, kas leidžia teigti, jog atsakovė buvo pasirengusi sudaryti sutartis su perkančiąja organizacija. Ieškovė 2017 m. balandžio 20 d. raštu Nr. S-2887 pakvietusi atsakovę 2017 m. balandžio 21 d. 16:00 val. pasirašyti sutarčių, ir gavusi atsakovės 2017 m. balandžio 21 d. prašymą Nr. INL-546 nustatyti kitą sutarčių pasirašymo laiką, jo nesprendė ir atsakovei neatsakė. Sprendimą dėl kvietimo pasirašyti sutartis su antrosios vietos laimėtoja UAB „Mano būstas‘ perkančioji organizacija priėmė tik 2017 m. gegužės 8 d.

Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str.). Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi viešųjų pirkimų principų – lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų, nes tai garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Aukščiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, leidžia spręsti, jog perkančioji organizacija kviesdama laimėtoją susitikimui (deryboms) po pasiūlymų eilės sudarymo su atskirais perkančiosios organizacijos atstovais (ne visa viešojo pirkimų komisija), susitikimo nefiksuodama (neprotokoluodama), neatsakydama į atsakovės perkančiajai organizacijai pateiktus raštus, ir taip leidžiant atsakovei tikėtis, jog raštuose keliami klausimai yra sprendžiami, elgėsi nerūpestingai,  neatidžiai ir pažeidė viešųjų pirkimų principus, kurių privalu laikytis visose viešojo pirkimo procedūrose nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str.). 

Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-583/2008). Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1123-381/2017). Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012; kt.). Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Taigi asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės bei ieškovės elgesys, vykdant viešąjį pirkimą, imperatyvių viešųjų pirkimų įstatymo principų pažeidimas yra pakankamo konstatuoti ir pačios ieškovės kaltę bei sudaro pagrindą atleisti atsakovę UAB „Inlinen“ nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškinį atmetus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Atsakovė UAB „Inlinen“ prašė priteisti 3 593,70 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (teisines konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį parengimą, vykimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose) ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus – PVM sąskaitas – faktūras, atliktų darbų išklotines bei banko sąskaitos išrašus apie atliktas operacijas.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei vadovaujantis Rekomendacijų 2.2, 2.4, 2.5, 2,9 ir 2.10 punktus teismas sprendžia, jog šios išlaidos yra pagrįstos ir atsakovei priteistinos iš ieškovės.

Dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei

Ieškovė, sumažinusi ieškinio reikalavimus prašė grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio – 1 457,00 Eur. 

Žyminis mokestis – viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių (CPK 79 str.), todėl jis paskirstomas pagal taisykles, kurios taikomos visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. CPK 87 straipsnio antroji dalis numato, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog žyminis mokestis yra grąžinamas kitais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės. Nurodytos proceso teisės normos nenustato žyminio mokesčio paskirstymo taisyklių, kai ieškovas sumažina savo reikalavimus, tačiau nėra ieškovo atsisakymo nuo šios reikalavimo dalies.

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai laisvai disponuoja jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Šalys plačiai naudojasi proceso įstatymo suteikiamomis procesinėmis galimybėmis: ieškovas nustato bylos nagrinėjimo dalyką, turi teisę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinyje pareikštus reikalavimus, atsisakyti ieškinio, atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį ir kt. (CPK 42 str. 1 d.). Šaliai atsisakant ieškinio, teismas išaiškina jai tokio procesinio veiksmo teisinius padarinius, t.y. jog byla bus nutraukta ir ateityje kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebebus galima (CPK 140 str. 1 d.). Sisteminė proceso įstatymo analizė leidžia spręsti, kad ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas bei ieškinyje pareikštų reikalavimų padidinimas ar sumažinimas yra skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, kurios sukelia skirtingus teisinius padarinius. Sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik padidėja ar sumažėja ieškinio dalyko apimtis, bet pats ieškinio dalykas nesikeičia, kadangi išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Nepaisant nurodytų skirtumų, abi procesinės teisės, t. y. tiek ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas, tiek ir reikalavimų sumažinimas ar padidinimas įgyvendinamos laikantis tų pačių proceso teisės taisyklių – CPK 141 straipsnio nuostatų (CPK 3 str. 6 d., 7 d. 42 str. 1 d., 141 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, sumažindama savo reikalavimus, atsisakymo nuo šios reikalavimo dalies nepateikė, todėl nėra pagrindo šioje dalyje bylą nutraukti. Ieškovei pateikus pareiškimą dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo sumažinimo, teismas konstatavo ieškinio reikalavimo sumažinimo faktą ir toliau bylą nagrinėjo pagal sumažintą ieškinio reikalavimą. Pažymėtina, jog sumažinus ieškinio reikalavimą, ieškinio elementai nesikeičia, todėl ieškovei  neatsisakius dalies ieškinio reikalavimų, ir ieškinį atmetus (t. y. bylos rezultatas materialiąja teisine prasme yra nepalankus ieškovei), žyminis mokestis ieškovei negrąžintas. Priešingas teisės normų aiškinimas reikštų, jog teisiškai nepagrįstą reikalavimą pareiškęs asmuo, kitai šaliai nepripažinus šio reikalavimo pagrįstumo ir atmetus ieškinį (ar jo dalį), nepagrįstai turėtų atlyginti jo patirtas su ieškinio pareiškimu bei bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“, juridinio asmens kodas 120545849, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inlinen“, juridinio asmens kodas 302712871, 3 593,70 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Netenkinti ieškovės prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                              Žibutė Budžienė