Civilinė byla Nr. 2S-1653-254/2015;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17049-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 119.5.; 122.1; 122.4.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2624-800/2015 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I . Ginčo esmė

Ieškovė J. V. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui R. V. dėl prievolės už kitą asmenį įvykdymo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2015 m. balandžio 1 d. Teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutarė paskirti dar vieną parengiamąjį teismo posėdį 2015 m. gegužės 6 d. Į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovė ir jos atstovas advokatas. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas nustatė, kad ieškovė ir jos atstovas, kuriems apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimą, todėl sprendė, kad ieškovė ir jos atstovas  neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, teismas ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 230 straipsnio 4 dalis, 246 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė J. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nurodo, kad ji ir jos atstovas advokatas į 2015 m. gegužės 6 d. 13:30 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį negalėjo atvykti dėl ligos. Pažymi, kad ieškovė susirgo 2015 m. gegužės 5 d., o apie ligą teismui nepranešė, nes galvojo, jog teismo posėdyje ją atstovaus advokatas. Pasak apeliantės, ji bandė susisiekti su advokatu, tačiau tai pavyko tik 2015 m. gegužės 6 d., kuomet sužinojo, kad advokatas taip pat serga. Teigia, kad teismo negalėjo tinkamai informuoti apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, nes tik posėdžio dieną sužinojo, kad ji ir jos atstovas negalės atvykti į teismo posėdį. Atkreipiamas dėmesys, kad atsakovas vengia vykdyti savo prievolę ieškovei, o panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas gali imtis veiksmų, kurie apsunkins teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantės vertinimu, ieškinio palikimas nenagrinėtu tik užvilkintų jos teisių įgyvendinimą bei pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. V. prašo jį atmesti. Nurodo, kad apie paskirtą teismo posėdį ieškovei buvo žinoma ilgą laiką. Pasak atsakovo, atmestinas apeliantės argumentas, jog ji neatvyko į posėdį nes turėjo atstovą, kadangi atstovaujamasis privalo bendradarbiauti su atstovu ir jam pranešti  apie neketinimą dalyvauti teismo posėdyje. Be to, ieškovė buvo atstovaujama advokato, kuris privalėjo žinoti, kad apie nedalyvavimą teismo posėdyje būtina pranešti iki teismo posėdžio. Pažymi, kad nei ieškovė, nei jos atstovas nebuvo hospitalizuoti, be to, teismo posėdis vyko antroje dienos pusėje, todėl buvo galima teismui telefonu pranešti apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Nurodo, kad parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas dėl ieškovės pasiūlymo sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovė pasiūlė sudaryti taikos sutartį aiškiai nepalankiomis sąlygomis, kas, atsakovo vertinimu, tik užvilkino bylos nagrinėjimą. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, nesidomėjo bylos eiga.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas ieškinį paliko nenagrinėtu ieškovei ir jos atstovui advokatui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu bylą nagrinėjant parengiamajame teismo posėdyje (CPK 230, 296 straipsnis), todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį laikyti teisėta ir pagrįsta. 

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė J. V. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl prievolės už kitą asmenį įvykdymo (b. l. 3-5). Byloje pateikta 2014 m. rugsėjo 10 d. atstovavimo sutartis, kuria ieškovė pavedė advokatui R. M. atstovauti šioje civilinėje byloje (b. l. 13). Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2015 m. balandžio 1 d. Parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo šalių advokatai, kurie patvirtino, kad apie kitą paskirtą parengiamąjį teismo posėdį (2015 m. gegužės 6 d., 13:30 val.) jiems pranešta (b. l. 87). Į 2015 m. gegužės 6 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį neatvyko nei ieškovė, nei jos atstovas advokatas R. M., o atvyko tik atsakovo atstovė advokatė E. G.. Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 246 straipsniu, nes skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, kurios eiga reglamentuojama specialiąja CPK norma – 230 straipsniu, o CPK 246 straipsnis yra taikomas bylą nagrinėjant teismo posėdyje iš esmės, t. y. kitoje proceso stadijoje. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-669-153/2014, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1545-260/2014, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2406-221/2013, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1947-781/2014 ir kt. 

Parengiamojo teismo posėdžio eigą nustato CPK 230 straipsnis, kuriame nurodytos šalių neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmės. CPK 230 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą. Šiuo atveju byla buvo nagrinėjama parengiamajame teismo posėdyje, todėl turi būti taikomos ne procesinės teisės normos reglamentuojančios bylų nagrinėjimo teismo posėdyje tvarką (CPK 246 straipsnis), tačiau specialiosios teisės normos skirtos parengiamajam teismui posėdžiui reglamentuoti. Kadangi į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko tik viena iš byloje dalyvaujančių šalių (ieškovė ir jos atstovas), tačiau atvykus atsakovo atstovui, ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtu (CPK 230 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas yra suformulavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs susidariusią situaciją bei į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, jog negalima sutikti su atsakovu, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė operatyviai pašalino Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d., 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimis nustatytus ieškinio trūkumus, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, taip pat pirmajame parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo jos atstovas, o posėdis buvo atidėtas ieškovės atstovo prašymu dėl galimybės sudaryti taikos sutartį ir atsakovo atstovė tokį prašymą taip pat palaikė (2015 m. balandžio 1 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 2:30 min.), tačiau taikos sutartis nebuvo sudaryta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalies siekis bylą baigti taikiai negali būti laikomas proceso vilkinimu. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė medicinines pažymas, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. sirgo (b. l. 104), o jos atstovas advokatas R. M. sirgo laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. (b. l. 103). Taigi, byloje nenustatyta aplinkybė, jog ieškovė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, taip pat, kad jos dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas numatytas CPK 230 straipsnyje, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėja                                                                                                                                             Dalė Burdulienė