Civilinė byla Nr.2S-1283-611/2010

                               Procesinio sprendimo kategorija: 72.; 122.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. Ž., A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. Ž., A. Ž. ir V. A. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėjai G. Ž., A. Ž. ir V. A. kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašė patvirtinti jų 2010-03-15 sudarytą taikos sutartį. Nurodė, jog 2008-08-25 O. A. jai nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko lygiomis dalimis pareiškėjoms G. Ž. ir A. Ž.. Pareiškėjoms paveldėjimo teisės liudijimas dalyje dėl buto, esančio Kalvarijų g.132-7, Vilniuje, nebuvo išduotas, kadangi notaras atsisakė į paveldimą turtą įtraukti mirusiajai O. A. priklausiusį minėtą butą. Notaras atsisakymą motyvavo tuo, jog nuosavybės teisės į minėtą butą yra įregistruotos po O. A. mirties jos sutuoktinio V. A. vardu, todėl butas yra asmeninė V. A. nuosavybė.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi taikos sutartį atsisakė tvirtinti. Teismas nustatė, kad taikos sutartimi šalys siekė nustatyti nekilnojamojo turto – buto, bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą bei paveldėjimo faktą. Pažymėjo, kad juridinę reikšmę turintis faktas įstatymo nustatyta tvarka gali būti nustatytas teismo, paduodant pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pabrėžė, kad šalys supaprastinto proceso tvarka negali kreiptis į teismą bei prašyti patvirtinti taikos sutartį, kadangi juridinių faktų patvirtinimui įstatymas numato imperatyvias procedūras .

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pažymėjo, jog taikos sutartimi nesiekiama nustatyti paveldėjimo fakto, kadangi bylos šalys laiku kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir pareiškėjų vardu yra užvesta paveldėjimo byla. Nurodo, kad taikos sutartimi apeliantai siekia išspręsti turto dalies priklausomybės bendrosios jungtinės nuosavybės teise mirusiajai klausimą, kadangi viešajame registre santuokoje įgytas turtas buvo registruotas mirusios O. A. sutuoktinio V. A. vardu. Mano, jog svarbu atsižvelgti į tai, kad nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo momentu vienas iš sutuoktinių buvo miręs, todėl pareiškėjai neturėjo galimybės LR Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka registruoti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pabrėžė, jog tarp įpėdinių ginčo dėl buto priklausomybės ir teisinio statuso nėra, todėl nesutinka su teismo argumentu, jog pareiškėjai turi kreiptis į teismą ypatingosios teisenos tvarka. Taip pat byloje nėra visų sąlygų, būtinų juridinio fakto nustatymui.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes,  dėl ko neteisingai taikė taikos sutarties ypatumus ir paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas (LR CK 6.983 str., 5.50 str.),  taip pat LR CPK V dalies XXVI skyriaus XXXIX skyriaus normas, todėl teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, dėl ko ji naikintina.

Kolegija pažymi, kad pagal LR CK 6.983 str. 1 d. taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis gali išspręsti teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. T.y. šalys taikos sutartimi gali išspręsti ne kilusį ir jau teisme nagrinėjamą jų ginčą, bet ir kilusį ginčą, dėl kurio išsprendimo dar nėra kreiptasi į teismą. Dėl tokios tarp šalių sudarytos taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą LR CPK V dalies XXXIX skyriuje (LR CPK 579-582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta šalių suderinta valia, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Pažymėtina, kad teismas neturi jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, jeigu šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos ar viešajam interesui bei nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (CPK 140 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjos G. Ž. ir A. Ž., nepraleisdamos įstatymo nustatyto 3 mėn. termino, kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, jų vardu yra užvesta paveldėjimo byla (b.l. 18, 21). Kadangi pagal LR CK 5.50 str. 1 d. neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar su išlygomis, todėl priėmus bent dalį turtą, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą palikėjo turtą. Todėl pripažinus, kad taikos sutartyje minimas butas priklausė palikėjai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl šio buto, kaip palikimo, priėmimo kreiptis į teismą nereikia. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalys siekė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie paveldėjimą. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka pagal LR CPK V dalies XXXIX skyriuje įtvirtintas taisykles (LR CPK 579-582 str.), iš byloje esančios 2010-03-15 šalių sudarytos taikos sutarties matyti, kad šalys taikiai susitarė išspręsti teisės klausimą dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės (b.l. 3). Toks klausimas taikos sutartimi gali būti sprendžiamas ir teismas turi svarstyti jos tvirtinimo klausimą, kadangi apeliantai turi teisę taikos sutartimi išspręsti klausimą dėl turto teisinio režimo, šią taikos sutartį pateikti tvirtinti teismui, nes aptariamoje šalių pasirašytoje taikos sutartyje buvo aiški visų sutarties šalių valia.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė taikos sutarties sudarymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, taip pat proceso teisės normas, dėl ko nepagrįstai atsisakė tvirtinti apeliantų pateiktą taikos sutartį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o taikos sutarties tvirtinimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str., 337 str. 3 p.). Taikos sutarties tvirtinimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantų pareiškimą, nevertino taikos sutarties atitikimą imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui, nevertino jos turinio, šalių pateiktų įrodymų. Dėl šios priežasties, panaikinus pirmos instancijos teismo skundžiamą nutartį, byla perduotina iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui (LR CPK 337 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas                                                                         Andžej Maciejevski

Kolegijos teisėjos                                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                            Romualda Janovičienė