Administracinė byla Nr. AS-232-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00020-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. F. prašymą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

        Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. B. F, gim. 2017 m. rugpjūčio 29 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas panaikinti 2022 m. sausio 14 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimo Nr. 22S57495 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti  pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) teritorijoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

        Pareiškėjas skunde teigė, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių : užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir ji išlaikyti; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2022 m. sausio 14 d., tačiau pareiškėjas teigė, kad su skundžiamu sprendimu buvo supažindintas 2022 m. sausio 19 d., bet pareiškėjo atstovas tik 2022 m. vasario 8 d. elektroniniu paštu gavo užsakymą - teisinių paslaugų teikimo lentelę, kuriuo užsakyta skundo parengimo paslauga. Susiklosčius tokiai informavimo ir darbų užsakymo situacijai, kai užsakymas pateikiamas praleidus skundo padavimo terminą, skundo parengimo paslauga pareiškėjui buvo suteikta per protingą ir trumpiausią laiką, siekiant geriausio asmens atstovavimo. Pareiškėjas jokiu būdu nėra atsakingas už tai, kad jo valia gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikė ir per protingą laiką užsakyta. Pareiškėjas tenkančiomis teisėmis ir pareigomis naudojosi sąžiningai ir tinkamai, todėl uždelstas užsakymo pateikimas neturėtų sukelti sudėtingų teisinių pasekmių. Juo labiau, kad paslaugas teikiantis advokatas maksimaliai, esant dideliam darbo krūviui, dėjo dideles pastangas, kad pareiškėjui paslauga būtų suteikta kuo greičiau. Departamentas yra kompetentinga institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašymus ir turėtų būti suinteresuota teisingų, patikrintų sprendimų egzistavimu, dėl to atsakovas turėtų būti suinteresuotas, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas būtų peržiūrėtas patikrinus jo teisėtumą ir pagrįstumą, nes valstybės įstaigos tarnauja žmonėms. Atsižvelgiant į tokį teisinėje valstybėje egzistuojantį principą prašytina įvertinti pareiškėjo nurodytas priežastis ir atnaujinti terminą skundui pateikti. Skundas buvo parengtas ir teikiamas prioriteto tvarka nuo pat užsakymo gavimo, nors dėl migrantų krizės yra susidaręs nepaprastai didelis užimtumas, todėl pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundo padavimui, kadangi jis praleistas dėl svarbių, objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.

II.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. F., gim. 2017 m. rugpjūčio 29 d., skundą; pareiškėjui išaiškinti, kad su skundu A. B. F., gim. 2017 m. rugpjūčio 29 d., vardu turi teisę kreiptis jo atstovai pagal įstatymą; išaiškinti pareiškėjui, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 7 dalimi, nustatančia, kad jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai), išaiškino, kad vaikas negali būti savarankišku proceso dalyviu teisme, o savo teises gali įgyvendinti tik per atstovus pagal įstatymą.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad 4 metų amžiaus vaikas A. B. F., gim. 2017 m. rugpjūčio 29 d., negali būti savarankišku proceso dalyviu, bylos šalimi (pareiškėju), o jo interesams teisme turi teisę atstovauti jo atstovai pagal įstatymą (tėvai).

Iš skundžiamo 2022 m. sausio 14 d. Departamento Sprendimo teismas nustatė, kad A. B. F., gim. 2017 m. rugpjūčio 29 d., tėvai yra L. K. O. ir B. S., o A. B. F., gim. 2017 m. rugpjūčio 29 d., kartu su savo tėvais apgyvendintas Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre.

III.

        Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. B. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį byloje Nr. ITS-72- 871/2022; perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

        Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju teismui buvo žinoma, kad pareiškėjas turi atstovus (tėvus), todėl jie teismo iniciatyva galėjo būti įtraukti į bylą siekiant išnagrinėti teismui pateiktą skundą ir priimti sprendimą, kuriuo būtų patikrintas skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

        Teismas, pasak pareiškėjo, turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi iš bylos medžiagos akivaizdu, kad jie visiškai gali būti pašalinami pareiškėjo atstovais pagal įstatymą nurodant ir į bylą įtraukiant nepilnamečio pareiškėjo tėvus - atstovus pagal įstatymą. Tokiu atveju pareiškėjo atstovas galėjo patikslinti skundą ir prašyti į bylą kviesti pareiškėjo tėvus. Kitu atveju vilkinamas bylos nagrinėjimas, procesas ir pareiškėjui aktualaus apgyvendinimo klausimo sprendimas. Tai neturėtų būti toleruojama atsižvelgiant į teismo proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir teisingumo vykdymo principus.

        Teismas, pareiškėjo manymu, nepagrįstai nenustatė termino patikslinti skundą dėl pareiškėjo atžvilgiu priimto sprendimo, nors tai galėjo ir turėjo būti padaryta siekiant teisingai išspręsti pateikto skundo priėmimo ir tolesnio nagrinėjimo galimumo klausimą.

        Pareiškėjo teigimu, svarbu tai, kad tam pačiam teismui pateiktas pareiškėjo tėvų skundas dėl analogiško sprendimo, taigi, teismas galėjo sujungti bylas ir nagrinėti jas kartu, kad vaiko ir tėvų atžvilgiu galiotų vienodi sprendimai.

        Atkreiptinas dėmesys į tai, pasak pareiškėjo, kad ginčijamas sprendimas pasirašytas pareiškėjo motinos, o tai rodo, kad iš esmės yra išreikšta pareiškėjo atstovės pagal įstatymą valia skųsti sprendimą. Pagal priedo prie Sutarties Nr. 1, t. y. techninės specifikacijos 5.1. p. paslaugos teikiamos tik gavus užsakovo pranešimą (telefonu, elektroniniu paštu) apie gautą prieglobsčio prašytojo prašymą paskirti jam advokatą. Paslaugos parengti skundą yra užsakytos Departamento, kas leidžia daryti išvadą, jog su pareiškėjo atstovų pagal įstatymą valia buvo suteiktos ginčijamo sprendimo apskundimo paslaugos, t.  y. teikiant pareiškėjo skundą buvo veikiama pagal įstatymą ir pavedimą teikti valstybės teikiamas teisines paslaugas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. B. F. skundą dėl Departamento 2022 m. sausio 14 d. sprendimo dalies panaikinimo bei alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis į teismą, 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) (ABTĮ 47 str. 7 d.). ABTĮ 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems; kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos nustato įstatymas. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, o pagal to paties įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. F. yra gimęs 2017 m. rugpjūčio 29 d., todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis negali būti savarankišku proceso dalyviu, o jo interesams teisme turi teisę atstovauti jo atstovai pagal įstatymą. Kadangi byloje nustatyta, kad mažametis A. B. F. į Lietuvą atvyko su savo šeima, nagrinėjamu atveju nėra aktualios Departamento ir advokato 2021 m. lapkričio 25 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo išrašo bei sutarties priedo – techninės specifikacijos 5.1. punkto nuostatos, pagal kurias advokatas gali teikti paslaugas nepilnamečiui užsieniečiui tik tuomet, kai jis yra nelydimas nepilnametis.

Atsižvelgus į tai, kad skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyti pareiškėjo atstovai pagal įstatymą, turėjo būti taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas, o ne skundą iš karto atsisakoma priimti, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėto skundo trūkumo pobūdžio, masto bei galimybės jį pašalinti. Šiuo atveju teismas privalėjo pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu ir pasiūlyti nurodyti pareiškėjo atstovus pagal įstatymą bei įtraukti juos į bylos nagrinėjimą. Dėl skundžiamos teismo nutarties susidariusioje situacijoje A. B. F., siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, iš esmės turėtų inicijuoti naują procesą dėl skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo, kuris vėlesniu atveju apimtų ir klausimą dėl praleisto termino skundui dėl ginčijamo akto dalies panaikinimo paduoti. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, taip pat ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtintą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prašantys prieglobsčio asmenys gali susidurti su specifinėmis administracinėmis ir praktinėmis kliūtimis, dėl kurių jiems sunkiau įgyvendinti savo teises, ypač susijusias su procesinėmis taisyklėmis, taikomomis kreipiantis į nacionalinį teismą dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. ABTĮ 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog nepilnamečiams asmenims atstovauja jų atstovai pagal įstatymą, neatleidžia teismo nuo pareigos būti aktyviam ir ex officio šio pobūdžio bylose išspręsti procesinius klausimus tokiu būdu, kuris užtikrintų vaiko teisių teisminį gynimą. Atsižvelgiant į tinkamo proceso vaiko teisių apsaugos srityje teismui kylančią pareigą būti aktyviam, yra pagrindas įpareigoti pirmosios instancijos teismą skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. 

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundas perduotinas pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. F. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Ernestas Spruogis

        Skirgailė Žalimienė