Administracinė byla Nr. eI-1263-739/2015

Teismo proceso Nr. 3-64-3-01949-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.; 1.8.2.; 1.35.3.; 1.38.; 3.6.; 3.21.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,

dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams S. S. ir R. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir

n u s t a t ė:

pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Telšių RATC“) prašymu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovo S. S. priteisti 64,00 Eur ir iš R. L. priteisti 64,01 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotų nuo 2010-04-01 iki 2014-12-31 (toliau – ginčo laikotarpis) bei po 18,15 Eur pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų. UAB „Telšių RATC“ nurodė, kad jis yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Telšių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-236 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir 2013 m. Nuostatai) nustato, kad UAB „Telšių RATC“ apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (45 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 punktas). Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. 2013 m. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Pagal 2013 m. Nuostatų 31 punktą, vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį už kiekvienus kalendorinius metus. Atsakovams nuosavybės teise priklauso Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas, todėl jie yra pareiškėjo UAB „Telšių RATC“ administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojai. UAB „Telšių RATC“ nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti 128,01 Eur dydžio vietinę rinkliavą už 2010 metų II, III, IV ketvirčius, 2011-2014 metus, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatomis – atsakovai privalo atlyginti pareiškėjui ir jo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Atsakovai atsiliepimų į pareiškėjo UAB „Telšių RATC“ prašymą nepateikė.

Prašymas atmetamas.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis ). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios vietinės rinkliavos sąvoką, yra nurodęs, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1333/2008; 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2210/2011; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2403/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014 akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra valdingo pobūdžio; šie santykiai susiklosto tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų) ir yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Valdingas teisinių santykių pobūdis reiškia, kad dėl vietinės rinkliavos su jų mokėtojais nesitariama. Vien faktinė aplinkybė, jos atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, nulemia šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos aiškinimu, vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti vykdyti šią pareigą ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Ginčo laikotarpiu Telšių rajono savivaldybėje vietinės rinkliavos teisinius santykius reguliavo Tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtinti nuostatai (toliau – 2010 m. Nuostatai) ir 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 nuo 2013-07-01 įsigalioję 2013 m. Nuostatai (toliau – 2013 m. Nuostatai). Išvardintų nuostatų 5 punktuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą – tai Telšių rajono savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal šių teisės aktų 6 punktuose įtvirtintas teisės normų nuostatas, vietinės rinkliavos mokėtojai buvo ir fiziniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis S. S. ir R. L. ginčo laikotarpiu Telšių rajono savivaldybės teritorijoje bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdė statinius, t. y. ūkinį pastatą, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio, ir kitus inžinierinius statinius (kiemo statinius), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai), esančius Telšių r. sav., Tryškių sen., Tryškių mstl., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašo iš atsakovų kaip vietinės rinkliavos mokėtojų priteisti šios rinkliavos įsiskolinimą už paminėtus nekilnojamojo turto objektus už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2014-12-31.

Iš byloje esančios UAB „Telšių RATC“ pažymos „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo duomenų“ nustatyta, kad  vietinė rinkliava  už Telšių r. sav. Tryškiuose (duomenys neskelbtini) esančius statinius apskaičiuota pagal gyvenamosios paskirties pastatams taikomus vietinės rinkliavos dydžius. Pagal 2010 m. Nuostatų 33 punkto 1 dalį  visiems vietinės rinkliavos mokėtojams savivaldybės teritorijoje už naudojimąsi bendru ar individualiu konteineriu vietinės rinkliavos suma apskaičiuojama dauginant metinę minimalią patvirtintą atliekų susikaupimo normą, išreikštą kubiniais metrais, iš  nustatytos vietinės rinkliavos bazinio dydžio. Vietinės rinkliavos bazinis dydis numatytas 2010m. Nuostatų 34 punkte.  2010m. Nuostatų 33.3 bei 33.4 punktuose yra nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai už daugiabučio namo kiekvieną butą Telšių mieste bei Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, o 2010m. Nuostatų 36 punkte nurodyta, kad fiziniams asmenims minimali atliekų susikaupimo norma nustatoma pagal turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir gyvenamąją vietovę, tai yra pagal 2010m. Nuostatų 1 priedo nuostatas. Nei  2010 m. Nuostatuose, nei šių Nuostatų 1 priede nėra nustatyta minimali atliekų susikaupimo norma  bei  vietinės rinkliavos dydis už pagalbinio ūkio paskirties ūkinį pastatą bei prie jo esančius kiemo įrenginius. Iš  tiek pareiškėjui, tiek ir atsakovams žinomi viešo Nekilnojamojo turto registro duomenys(žr. VĮ Registrų centro svetainės duomenis) patvirtina, kad atsakovai nuosavybės teise valdo gyvenamosios paskirties pastato(gyvenamojo namo) dalis su prie jų esančiais pagalbinės ūkio paskirties statiniais Telšių r.sav. Tryškiuose (duomenys neskelbtini),  be to, atsakovas S. S. nuosavybės teise valdo butą daugiabučiame name Telšių mieste – (duomenys neskelbtini) Telšiuose. Tačiau ūkinis pastatas, už kurį atsakovams apskaičiuota vietinė rinkliava, nėra jų valdomų gyvenamosios paskirties pastatų (gyvenamojo namo dalių, buto) priklausiniu. Ūkiniam pastatui ir inžinieriniams statiniams yra suteiktas savarankiškas nekilnojamojo turto registro numeris, ūkinis pastatas yra kitu adresu, negu atsakovų valdomi gyvenamosios paskirties statiniai. Nors 2010 m. Nuostatuose nustatyta, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau sistemiškai aiškinant aukščiau paminėtas Nuostatų normas, tame tarpe ir Nuostatų 1 priedo normų nuostatas apie apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų paskirtį bei jiems taikomus vietinės rinkliavos dydžius, daroma išvada, kad pagal 2010 m. Nuostatus fiziniams asmenims nėra nustatytas vietinės rinkliavos dydis bei šį dydį apskaičiuojant taikytina metinė minimali atliekų sukaupimo norma tokiems savarankiškiems nekilnojamojo turto objektams kaip ūkinis pastatas ir prie tokio pastato esantiems inžinieriniams statiniams. Kadangi pareiškėjas  už ūkinį pastatą ir prie jo esančius kiemo įrenginius vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2013m.liepos 1d. apskaičiavo taikydamas vietinės rinkliavos dydžius, kuriais apmokestinami gyvenamosios paskirties pastatai, pareiškėjo prašymas priteisti taip apskaičiuotą vietinę rinkliavą negali būti tenkinamas, nes yra pažeidžiama imperatyvi nuostata apie prievolę mokėti vietinę  rinkliavą pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose

2013m. Nuostatuose, kurie patvirtinti 2013m. gegužės 30d. Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T1-236 1 punktu ir pagal šio sprendimo 3 punktą įsigaliojo nuo 2013m. liepos 1d., yra numatytos analogiškos jau aptartoms 2010m. Nuostatų normoms nuostatos dėl  vietinės rinkliavos dydžių nustatymo(V skyrius, 1 priedas), išskyrus tai, kad pagal 2013 m. Nuostatų 42 punktą ir Nuostatų 2 priedą jau yra numatyta, kad gali būti apmokestinami ir kitos paskirties fizinių asmenų pastatai, kurie neišvardinti Nuostatų 2 priede ir  kurių negalima priskirti prie kitų išvardintų grupių (2013m. Nuostatų 2 priedo 18 p.). Tačiau apskaičiuojant vietinės rinkliavos dydį atsakovams už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31 , pareiškėjas taip pat taikė vietinės rinkliavos dydžius, kuriais apmokestinami gyvenamosios paskirties pastatai, todėl pareiškėjo prašymas priteisti taip apskaičiuotą vietinę rinkliavą ir šioje dalyje negali būti tenkinamas. Atmetus pareiškėjo prašymą, nėra pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą( ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a

prašymą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                      Dalia Pranckienė