Administracinė byla Nr. eA-2307-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04672-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Tarptautinės žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacijos „Baltijos vienybė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Tarptautinės žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacijos „Baltijos vienybė“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Rikneda“, uždarajai akcinei bendrovei „Rikvaldas“, uždarajai akcinei bendrovei „Nemantuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos jūra“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, V. R. žvejybos įmonei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Tarptautinė žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacija „Baltijos vienybė“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) 2015 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr.3R-343(AG-234/04-2015) (toliau – ir Sprendimas) (pareiškėjo skunde dėl techninės klaidos neteisingai nurodytas Komisijos sprendimo numeris); pareiškėjo Komisijai pateiktą 2015 m. rugpjūčio 3 d. skundą patenkinti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) direktoriaus 2015 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V129 buvo nuspręsta 2015 m. kovo 25 d. surengti aukcioną, skirtą suteikti teisę naudoti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) valdomus žvejybos pajėgumus. 2015 m. kovo 25 d. planuotas aukcionas neįvyko, Tarnyba 2015 m. liepos 8 d. surengė aukcioną naudoti Tarnybos valdomus žvejybos pajėgumus. Pareiškėjas dėl aukciono paskelbimo teikė raštą Ministerijai. Ministerija 2015 m. balandžio 7 d. rašte Nr. 3IN-G-511-415 pareiškėjui nurodė, kad didžioji dalis planuojamo aukcione parduoti žvejybos pajėgumo atsirado dėl to, kad stojimo į Europos Sąjungą metu užfiksuotas ir Lietuvai priskirtas pajėgumas buvo didesnis, nei realus žvejybos laivyno pajėgumas. Įvykus aukcionui, pareiškėjas teikė skundą Komisijai, kuriame prašė įvykusį aukcioną pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
3. Teigė, kad Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme nėra nustatyta, kad buvusiems laivo savininkams nuosavybės teise priklausančius laisvus žvejybinius pajėgumus, juos nepanaudojus per tam tikrą laiko tarpą, reikėtų atstatyti, o neatstačius Tarnyba galėtų juos perimti valdyti ir parduoti aukcione. Nurodė, kad Tarnyba pradėjo valdyti laisvus žvejybinių laivų pajėgumus be raštiškų savininkų atsisakymų. Tarnybai nepriėmus individualių administracinių aktų, savininkai neturėjo galimybės apskųsti Tarnybos veiksmus. Tarnyba nėra perėmusi pajėgumų valdymo ir negali jų pardavinėti aukcione. Pareiškėjas nurodė, kad gina savo narių interesus ir yra įgaliotas atstovauti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Rikvaldas“ ir UAB „Rikneda“.
4. Atsakovas Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Pažymėjo, kad, išbraukus žvejybos laivą iš rejestro, žvejybos laivo savininkas per 48 mėnesius nepanaudojo žvejybos pajėgumų, todėl minėtus žvejybos pajėgumus, be raštiško ūkio subjekto atsisakymo atkurti žvejybos pajėgumą, pradėjo valdyti Tarnyba. Pagal teisės aktus, galiojusius iki 2013 m. liepos 1 d., žvejybos pajėgumas nebuvo laikomas ūkio subjekto nuosavybe. Nuo 2013 m. liepos 1 d. Tarnyba laisvų žvejybos pajėgumų nepradėjo valdyti ir nenusavino ūkio subjektų nuosavybės. Teigė, kad skunde nenurodytos jokios aplinkybės, jog ginčijami teises aktai (veiksmai) pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Ginčyti žvejybos pajėgumų aukciono rezultatus gali tik tie ūkio subjektai, kurie valdo konkrečius žvejybos pajėgumus ar dalyvavo žvejybos pajėgumų aukcione.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rikneda“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu sutinka ir prašė jį patenkinti.
7. Teigė, kad įstatymuose nenustatyta, jog Tarnyba gali žvejybos pajėgumus perimti ir parduoti aukcione. Be to, už aukcione parduotus žvejybos pajėgumus UAB „Rikneda“ negavo kompensacijų. Pažymėjo, kad pareiškėjo įstatai jam suteikia teisę atstovauti bei ginti asociacijos narių teises ir interesus Europos Sąjungos, nacionalinėse ir kitose institucijose, todėl pareiškėjas gina savo ir UAB „Rikneda“ interesus.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateikė iš esmės tokius pačius argumentus, kaip ir Tarnyba.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nemantuva“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
10. Teigė, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neturi subjektiškumo bei teisinio suinteresuotumo. Pareiškėjas neįrodė, jog aukciono vykdymas bei su jo vykdymu susiję teisės aktai pažeidė pareiškėjo teises, nepateikė įrodymų, kad asociacijos nariams nuosavybės teise priklausė žvejybos pajėgumai. Pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamo ginčo atveju neveikia kaip subjektas, kurio teisės ir teisėti interesai yra galimai pažeisti, o kaip trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Rikvaldas“ ir UAB „Rikneda“ atstovas. Iš pareiškėjo ar UAB „Rikvaldas“ ir UAB „Rikneda“ negalėjo būti atimta nuosavybės teisė, kadangi nei pareiškėjas nei jo nurodyti tretieji asmenys niekada neturėjo nuosavybės teisės į žvejybos pajėgumus. Teigė, kad žvejybos pajėgumų aukcionas vykdytas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, reikalavimas panaikinti žvejybos pajėgumų aukcioną neatitinka teisės aktų reikalavimų.
11. Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. nuosavybė į žvejybos pajėgumus reglamentuota Žuvininkystės įstatyme. Prieš pradedant aukcioną, visi ūkio subjektai buvo informuoti apie žvejybos pajėgumus.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
13. Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2015 m. sausio 9 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V1-5 buvo patvirtintas Aukciono, skirto suteikti teisę naudoti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valdomus žvejybos pajėgumus (toliau – ir Aukcionas), sąlygų aprašas (toliau – ir Aprašas). Tarnybos interneto svetainėje adresu www.zuv.lt 2015 m. birželio 25 d. paskelbta, kad 2015 m. liepos 8 d. 11 val. Tarnyboje įvyks aukcionas, kuriame bus suteikiama teisė naudoti žvejybos pajėgumus. Pareiškėjas Ministerijai pateikė 2015 m. birželio 26 d. raštą Nr. 03-18, kuriame prašė atšaukti 2015 m. liepos 8 d. aukcioną. 2015 m. liepos 8 d. Tarnyboje įvyko Aukcionas, surašytas Aukciono posėdžio protokolas Nr. AK1-1 (10.18) (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, jog aukciono komisijos posėdis įvyko 2015 m. liepos 8 d., gauti 4 vokai su aukciono dokumentais. Aukciono organizavimo ir vykdymo komisijos bendru sutarimu nutarta paskelbti aukciono dalyvius. 2015 m. liepos 9 d. Tarnyba raštu Nr. R18-964(10.18) paskelbė aukciono laimėtojus. Pareiškėjas, nesutikdamas su įvykusiu Aukcionu ir jo metu priimtais dokumentais, 2015 m. rugpjūčio 7 d. pateikė Komisijai 2015 m. rugpjūčio 3 d. skundą dėl Tarnybos veiksmų. 2015 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos sprendimu Nr. 3R-343(AG-234/04-2015) pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas nesutiko su minėtu Komisijos Sprendimu, prašė jį panaikinti ir patenkinti jo Komisijai pateiktą skundą.
14. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies taikymo praktika ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi Tarptautinė žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacija „Baltijos vienybė“. Kaip pareiškėjas nurodė savo skunde, jis gina savo narių, tarp jų ir UAB „Rikneda“ bei UAB „Rikvaldas“, interesus. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas, atsakydamas į teismo klausimą dėl žvejybos pajėgumų, nurodė, kad pats pareiškėjas, kaip savarankiškas subjektas, neturėjo teisės naudoti žvejybos pajėgumus, tačiau pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje jis gina ne viešąjį interesą, bet savo narių interesą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo aukciono dalyvis.
15. Pareiškėjo įstatų 4.1. punkte nustatytas vienas iš asociacijos tikslų – atstovauti bei ginti savo narių teises ir interesus. Teismas pažymėjo, kad asociacijos nariai šioje byloje nėra pareiškėjai, pareiškėjas yra pati asociacija, todėl šioje byloje būtina nustatyti pareiškėjo materialinį suinteresuotumą.
16. Pareiškėjas skunde teismui formulavo du reikalavimus: 1) panaikinti Komisijos sprendimą; 2) patenkinti pareiškėjo Komisijai 2015 m. rugpjūčio 3 d. pateiktą skundą. Kadangi pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas Komisijoje ir dėl to Komisija priėmė sprendimą, pareiškėjas gali skųsti Komisijos sprendimą pagal ABTĮ 18 straipsnio 3 dalį, 32 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas nurodė, kad šioje byloje bus nagrinėjamas Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
17. Komisija nagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė sprendimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (toliau – ir AGKĮ), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintais Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatais, galiojusiais iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. (toliau – ir Nuostatai).
18. Teismas rėmėsi AGKĮ 10 straipsniu, Nuostatų 16, 18, 44.1 punktais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsniu ir pažymėjo, kad pareiškėjui, kaip savarankiškam subjektui, teisė naudoti žvejybos pajėgumus nebuvo suteikta ir pareiškėjas, kaip savarankiškas subjektas, nepretendavo į aukciono metu suteiktas teises naudoti žvejybos pajėgumus. Pareiškėjas taip pat nėra subjektas, pagal teisės aktus turintis specialią kompetenciją spręsti dėl teisės naudoti žvejybos pajėgumus suteikimo (žvejybos pajėgumų paskirstymo). Teismas pažymėjo, kad nei Tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V1-81 patvirtintose Teisės naudoti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valdomus žvejybos pajėgumus suteikimo taisyklėse, nei Tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V1-5 patvirtintame Aukciono, skirto suteikti teisę naudoti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valdomus žvejybos pajėgumus, sąlygų apraše nėra nustatyta pareiga konsultuotis su žvejybos sektoriuje veikiančiomis įmonių asociacijomis rengiant aukcioną, kuriame suteikiama teisė naudoti žvejybos pajėgumus. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad, pagal Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjektai turi pareigą konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis tik dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais. Nagrinėjamu atveju aukcionas buvo rengiamas ir su juo susiję sprendimai buvo priimami dėl teisės naudoti žvejybos pajėgumus suteikimo. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad aukciono procedūra buvo pravesta netinkamai dėl to, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę ir pan. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi į Ministeriją, pareikšdamas savo poziciją dėl organizuojamo aukciono. Tai pareiškėjas patvirtino ir savo skunde. Šios aplinkybės nustatytos ir Komisijos sprendime. Tačiau vien tai, kad pareiškėjas savo iniciatyva kreipėsi į tam tikrus subjektus dėl aukciono, nereiškia, kad jis tapo aukciono dalyviu ir taip įgijo teisę ginčyti su aukciono rengimu susijusius sprendimus ir aukciono metu priimtus sprendimus. Be to, teismo nuomone, klausimas dėl teisės naudoti žvejybos pajėgumus nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste negali būti priskirtas klausimui, susijusiam su bendru visuomenės interesu, todėl šiuo atveju nekilo pareiga taikyti Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą. Taigi pareiškėjas, teismo vertinimu, nelaikytinas suinteresuotu subjektu pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 1 punktą.
19. Vertindamas pareiškėjo materialinį suinteresuotumą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 56 straipsnio 1 dalį, teismas pažymėjo, kad nei Žuvininkystės įstatyme, nei kituose su žuvininkystės teisinių santykių reglamentavimu susijusiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiškėjo teisė ginti viešąjį interesą žuvininkystės srityje. Nenustatęs pareiškėjo įgaliojimų ginti viešąjį interesą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nelaikytinas suinteresuotu asmeniu pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 56 straipsnio 1 dalį.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturi materialinio suinteresuotumo. Nenustačius pareiškėjo materialinio suinteresuotumo, Komisija šiuo pagrindu turėjo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Todėl Komisijos sprendimo motyvuojamąją dalį teismas pakeitė, panaikindamas jo dalį, kurioje nustatytas pareiškėjo materialinis suinteresuotumas ir kurioje aukcionas pripažintas atitinkančiu teisės aktų nuostatas, Komisijos sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, paliko galioti. Taigi teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teismui pateikto skundo dalis dėl Komisijos sprendimo panaikinimo atmestina kaip nepagrįsta.
21. Šiame sprendime konstatavus, kad Komisijos sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, Komisijos sprendimą pakeitus, paliekamas galioti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą patenkinti jo Komisijai pateiktą 2015 m. rugpjūčio 3 d. patikslintą skundą. Taigi teismas darė išvadą, kad ši pareiškėjo teismui pateikto skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

III.

22. Pareiškėjas Tarptautinė žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacija „Baltijos vienybė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pareiškėjo manymu, klausimas dėl teisės naudoti žvejybos pajėgumus yra susijęs su bendru visuomenės interesu, nes Žuvininkystės įstatyme yra įtvirtintos buvusių žvejybinių laivų savininkų nuosavybės teisės į šių laivų laisvus žvejybinius pajėgumus ir Tarnyba ignoruoja šią įstatymo nuostatą, negrąžina nuosavybės teisėtiems savininkams ir ją prieš jų valią parduoda aukcione, tuo pažeisdama įstatymus ir Lietuvos Respublikos Konstituciją. Žvejų asociacijos ne kartą reikalavo, kad kol nebus duotas išsamus paaiškinimas dėl laisvų žvejybos pajėgumų atsiradimo ir nebus priimtas naujas Žuvininkystės įstatymas, Ministerija nedarytų skubotų sprendimų dėl žvejybos pajėgumų panaudojimo tvarkos. Tai, kad klausimas yra susijęs su bendru visuomenės interesu, parodo ir aplinkybė, jog vyksta ne vienas ginčas dėl žvejybinių laivų pajėgumų susigrąžinimo.

22.2. Organizuodamas aukcioną, atsakovas pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, kuri draudžia piktnaudžiauti valdžia.

22.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės yra užkertamas kelias fiziniams ir juridiniams asmenims vienytis į asociacijas, kurios gintų bendrus narių interesus. Teismas ignoravo aplinkybę, kad pareiškėjas, remiantis įstatais, yra įgaliotas atstovauti apie trečdalį Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų.

22.4. Pareiškėjas negavo atsakymo į 2015 m. birželio 26 d. raštą, kuriuo pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją. Šiuo atveju pažeistas Viešojo administravimo įstatymas ir užkirstas kelias skųsti neigiamą atsakymą. Pareiškėjas vertina, jog atsakymas į šį raštą iš esmės buvo pats aukciono pravedimo faktas, todėl pareiškėjas skundžia atsakovo neteisėtus veiksmus.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija padavė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Naujų dalyvių patekimą į rinką, kad būtų apsaugoti nykstantys žuvų ištekliai, riboja Europos Sąjungos teisė, o valstybei narei paliekama spręsti, kaip efektyviai panaudoti pajėgumus. Iki 2013 m. liepos 1 d., kol neįsigaliojo naujos redakcijos Žuvininkystės įstatymas, nei viename teisės akte nebuvo įtvirtinta, kad žvejybos pajėgumas yra ūkio subjekto nuosavybė. 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo Žuvininkystės įstatymas, kuriame įtvirtinta žvejybos pajėgumo nuosavybė, tačiau tas žvejybos pajėgumas, kurį iki minėto įstatymo įsigaliojimo pradėjo valdyti Tarnyba, negali būti sugrąžinamas ūkio subjektams, nes teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios pasibaigusiems teisiniams santykiams.

23.2. Pareiškėjo skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių ir nepateikti jokie dokumentai, kurie pagrįstų, kad su žvejybos pajėgumų aukciono vykdymu susiję priimti teisės aktai pažeistų kokias nors pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjas nepagrindė, kad jam nuosavybės teise priklausė kokie nors pajėgumai, kurie buvo parduoti aukcione. Teisės aktuose taip pat nėra numatyti pareiškėjo įgaliojimai ginti viešąjį interesą. Taigi pareiškėjas nelaikytinas suinteresuotu asmeniui ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies prasme.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos padavė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime remiasi iš esmės tokiais pačiais argumentais, kaip Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.
26. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Šioje teisės normoje paminėtos sąvokos „atstovauti“ ir „ginti“ yra naudojamos plačiausia bendrinės kalbos reikšme ir nėra tapačios „atstovavimo“ ir „teisminės gynybos“ sąvokoms naudojamoms apibūdinti teisminius procesus. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas nėra skirtas kaip nors paneigti ar pakeisti nuostatas išdėstytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ). Jeigu asociacija nusprendžia ginti asociacijos narių interesus teisme, ji privalo vadovautis ABTĮ nuostatomis,  nes šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.).
27. Nuosekliai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš esmės, yra pažymėjęs, kad asociaciją sudarančių narių subjektinių teisių ir interesų gynyba administraciniame teisme gali įgauti įvairias formas, t. y. pareiškėjas kreipdamasis į teismą gali ginti savo, kaip juridinio asmens, pažeistas teises ir interesus, viešąjį interesą ar administracinėje byloje dalyvauti kaip savo narių procesinis atstovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-610/2013, 2016 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje A-1056-492/2016, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-803-261/2016).
28. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-747-502/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016 ir kt.). Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.).
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjui, kaip savarankiškam subjektui, teisė naudoti žvejybos pajėgumus nebuvo suteikta ir pareiškėjas, kaip savarankiškas subjektas, nepretendavo į aukciono metu suteiktas teises naudoti žvejybos pajėgumus, be to, pareiškėjas nėra subjektas, pagal teisės aktus turintis specialią kompetenciją spręsti dėl teisės naudoti žvejybos pajėgumus suteikimo (žvejybos pajėgumų paskirstymo).
30. Be to, iš pareiškėjo paaiškinimų seka, kad jis siekia ginti tik kelių uždarųjų akcinių bendrovių interesus. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad klausimas dėl teisės naudoti žvejybos pajėgumus nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste negali būti priskirtas klausimui, susijusiam su bendru visuomenės interesu, todėl šiuo atveju nekilo pareiga taikyti Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą.
31. Kaip jau minėta šios nutarties 28 p. suinteresuotas subjektas, nusprendęs kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, turi įrodyti, kad jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomi interesai pažeisti. Tai šioje byloje nėra įrodyta.
32. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (1 punktas), o įstatymų nustatytais atvejais – pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (2 punktas). ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Iš šių teisės normų seka, kad viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).              
33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patikrinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nei Žuvininkystės įstatyme, nei kituose su žuvininkystės teisinių santykių reglamentavimu susijusiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiškėjo teisė ginti viešąjį interesą žuvininkystės srityje. Nenustatęs pareiškėjo įgaliojimų ginti viešąjį interesą, Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas nelaikytinas suinteresuotu asmeniu.
34. Iš apeliacinio skundo taip pat seka, kad pareiškėjas siekia ginti teisme konkretaus asociacijos nario teises dalyvaudamas byloje kaip pareiškėjas. ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais organizacijos gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Iš šios normos turinio akivaizdu, kad tokia teisė organizacijai turi būti specialiai ir nedviprasmiškai suteikta. Bet nei Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, nei ABTĮ tokios teisės pareiškėjui teisės nesuteikia. Dar daugiau, kreipimasis į teismą gali sukelti rimtas materialines pasekmes – prievolę atlyginti teismo išlaidas, žalą ir kt. Pareiškėjo įstatuose tik abstrakčiai paminima, kad asociacijos tikslas – ginti narių teises, bet nėra jokių aiškių nuostatų, kad pavedama jų vardu kreiptis į teismą, formuluoti reikalavimus, vesti bylą teisme, išreikalauti nuosavybę ar pan. Todėl, teismas atmeta visus apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus ir šioje srityje.
35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio  1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Tarptautinės žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacijos „Baltijos vienybė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

                                                                                                  Ričardas Piličiauskas

                                                                                                  Veslava Ruskan