Civilinė byla Nr. e2A-260-790/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00834-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,
sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,
atsakovės atstovėms Valentinai Kundinovič ir Elinai Dovgerd,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sumokėto užstato grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vilungės statyba“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 7 d. raštui apskųsti, panaikinti šį raštą ir priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 18 332 Eur ieškovės sumokėtą užstatą.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių 2019 m. gegužės 20 d. buvo sudaryta darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – rangos sutartis, sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo įvykdyti sutartyje numatytus Maišiagalos Houvalto dvaro sodybos teritorijos sutvarkymo darbus ir perduoti juos atsakovei. Ieškovė sumokėjo atsakovei 18 332 Eur užstatą, kaip rangos sutarties įvykdymo užtikrinimą. Ieškovė darbus turėjo atlikti per 6 mėn. nuo rangos sutarties įsigaliojimo dienos, tačiau šalių papildomu susitarimu Nr. 1 sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. vasario 3 d., o 2020 m. sausio 29 d. garantiniu raštu šalys sutarė, kad darbus ieškovė turi baigti iki 2020 m. balandžio 30 d.
3. Atsakovė 2020 m. gegužės 7 d. rašte nurodė, kad, vadovaudamasi rangos sutarties 4.3 papunkčiu, priėmė sprendimą pasinaudoti rangos sutarties įvykdymo užtikrinimu, kadangi ieškovė iki 2020 m. vasario 3 d. neįvykdė visų pagal rangos sutartį prisiimtų įsipareigojimų, taip pat 2020 m. balandžio 30 d. surašytame darbų apžiūros akte konstatuojama, jog ieškovė įvykdė ne visus įsipareigojimus pagal sutartį ir juos įvykdė ne iki galo.
4. Ieškovė su tokiu atsakovės sprendimu nesutinka, nes 2020 m. balandžio 30 d. surašytame apžiūros akte išvardinti neatitikimai negali būti vertinami kaip neatlikti darbai, juo labiau kad rangovas per visą garantinį laiką užtikrina, jog statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Darbų vėlavimą nulėmė ir pasaulinė pandemija. Ieškovės įsitikinimu, net jei būtų pripažinta, kad ji viena diena praleido sutarties įvykdymo terminą, viso užstato panaudojimas nėra proporcinga priemonė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad ieškovė sutartyje numatytų darbų visiškai neatliko arba juos atliko su trūkumais. Nors ieškovė nurodė, kad visus trūkumus ar defektus yra pašalinusi, tačiau savo argumentams pagrįsti jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kadangi atsakovės raštai, apžiūros aktas ir kiti dokumentai patvirtina, kad ieškovė darbus atliko netinkamai, šios aplinkybės fiksuotos dokumentuose, o ieškovė savo teiginiams, susijusiems su darbų defektų ištaisymu, įrodymų nepateikė, teismas sprendė, jog nurodytų aplinkybių ieškovė neįrodė.
7. Teismas ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su karantinu, atmetė kaip nepagrįstas, kadangi pagal sutarties 5.5 papunktį darbai turėjo būti užbaigti iki 2020 m. vasario 3 d., o karantinas paskelbtas tik 2020 m. kovo 16 d., t. y. daugiau negu 1 mėn. vėliau, nei turėjo būti įgyvendinti visi įsipareigojimai pagal rangos sutartį.
8. Teismas nurodė, kad vadovaujantis rangos sutarties 6.2 papunkčio nuostatomis, atsakovė privalėjo apžiūrėti priduodamus atliktus darbus ir pasirašyti aktą arba motyvuotai nuo to atsisakyti per 7 darbo dienas. Atsakovė atsisakė priimti darbus tokios būklės, kokie užfiksuoti 2020 m. balandžio 30 d. nuotraukose prie apžiūros akto, todėl esant rangos sutarties 4.3 papunkčio taikymo sąlygai, ji pagrįstai surašė ginčijamą raštą ir pasinaudojo rangos sutarties įvykdymo užtikrinimu, dėl to nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės užtikrinamą pinigų sumą.
9. Ieškovės teiginius, kad ji darbus atliko pavėlavusi vieną dieną ir dėl to neproporcinga taikyti tokią sankciją, teismas atmetė, nes iš sutarties 4.3 papunkčio turinio sisteminės ir loginės analizės padarė išvadą, jog rangovui netinkamai įvykdžius bet kokius įsipareigojimus (tai apima tiek terminą, tiek technines charakteristikas), užsakovas turi teisę taikyti sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar darbų trūkumai tikrai buvo. Dalis darbų, nurodytų 2020 m. balandžio 30 d. darbų apžiūros akte (akto pozicijos 1, 2, 5), kuriuos atsakovė įvardino kaip neatliktus darbus, nebuvo numatyti rangos sutartyje. Visi šiame akte išvadinti darbai negali būti vertinami kaip neatlikti darbai, kadangi ieškovė visą garantinį laikotarpį yra atsakinga už defektų taisymą. Be to, ieškovė nedelsdama pašalino nurodytus trūkumus.
10.2. Darbų atlikimo aplinkybę patvirtina atliktų darbų aktas Nr. 7, pasirašytas ir patvirtintas atsakovės samdomo techninės priežiūros vadovo R. J., pagal kurį visi darbai buvo atlikti 2020 m. balandžio mėn. pilna apimtimi.
10.3. Nors ieškovė tiek objekte, tiek prie Vilniaus rajono savivaldybės pastato (dėl pandemijos pastatas buvo uždarytas), tiek paštu bandė perduoti aktus pasirašymui, tačiau atsakovė vengė juos pasirašyti, motyvavo, kad dokumentų pasirašyti negali dėl paskelbto karantino. Kai užsakovas vengia priimti darbus ir pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktus, reikšdamas nekonkrečias pretenzijas ar neatsakinėdamas į raginimus pasirašyti, darbų priėmimo–perdavimo akte daroma žyma apie atsisakymą priimti darbus ir aktas pasirašomas vienašališkai. Šiuo atveju apie vienašališką akto pasirašymą atsakovei buvo pranešta ieškovės 2020 m. birželio 15 d. raštu, šio akto atsakovė neginčijo.
10.4. Visi darbai buvo atlikti iki 2020 m. balandžio 30 d. ir atsakovė nuo šios dienos objektu galėjo pradėti naudotis. Tačiau, kaip paaiškino pati atsakovė, dėl paskelbto karantino objekto užbaigimo terminas neturėjo esminės reikšmės, nes planuotas trijų šalių prezidentų susitikimas šiame objekte jau buvo atšauktas 2020 m. kovo mėn. Miestelio gyventojams minėtas objektas (Maišiagalos Houvalto dvaro sodyba) buvo atidarytas ir prieinamas nuo 2020 m. gegužės 1 d.
11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
11.1. Darbų atlikimo terminas yra esminė sutarties sąlyga. Ieškovė ne kartą buvo raginama prisiimtus įsipareigojimus atlikti laiku. 2020 m. sausio 29 d. garantinis raštas negali būti vertinamas kaip šalių susitarimas dėl darbų termino pratęsimo, tai yra vienašališkas ieškovės įsipareigojimas.
11.2. Atsakovė, siekdama bendradarbiauti vykdant sutartį, geranoriškai ne kartą ragino ieškovę imtis visų būtiniausių veiksmų susidariusiai situacijai ištaisyti ir iki sutarties vykdymo termino pabaigos įvykdyti visus sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį. Atsakovė veikė kaip sąžininga sutarties šalis, kooperavosi ir bendradarbiavo su ieškove.
11.3. Dalyvaujant ieškovės atstovams 2020 m. balandžio 30 d. atsakovė atliko darbų rezultato apžiūrą objekte ir surašė darbų apžiūros aktą, kuriame konstatavo, kad ieškovė įvykdė ne visus įsipareigojimus pagal sutartį ir (ar) juos įvykdė nevisiškai.
11.4. Darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. vasario 3 d., o karantinas paskelbtas tik 2020 m. kovo 16 d., t. y. daugiau negu 1 mėn. vėliau nei turėjo būti įvykdyti įsipareigojimai pagal sutartį. Todėl pandemijos aplinkybe remtis ieškovė neturi pagrindo. Ieškovė nuolat vėlavo ir nekokybiškai atliko darbus.
11.5. Ieškovė atsisakė ištaisyti atliktų darbų aktą pagal atsakovės pateiktas pastabas. Be to, ieškovė iki šiol atsakovei nėra pateikusi garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinančio dokumento, nors atsakovė ne kartą dėl to kreipėsi.
11.6. Atsakovės techninės priežiūros atstovas apžiūros akte užfiksavo, kad ne visi rangos darbai atlikti arba atlikti ne visiškai. Ieškovė teikia teismui klaidinančias aplinkybes, kurių faktiškai nebuvo.
11.7. Kadangi projektas finansuojamas Europos Sąjungos paramos lėšomis, ieškovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų laiku, atsakovė neturėjo galimybės įgyvendinti Europos Sąjungos projekto laiku.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
13. Tarp šalių 2019 m. gegužės 20 d. buvo sudaryta darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo įvykdyti sutartyje numatytus Maišiagalos Houvalto dvaro sodybos teritorijos sutvarkymo darbus ir perduoti juos atsakovei, o atsakovė už darbus sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Sutarties 5.3 papunktyje numatyta, kad darbų atlikimo terminas – 6 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos, su galimybe pratęsti šį terminą iki 3 mėn.
14. Sutarties 4.1–4.2 papunkčiuose numatyta, kad sutarties įvykdymas užtikrinamas užstatu, kurio vertė 5 proc. nuo sutarties vertės be pridėtinės vertės mokesčio ir kuris pervedamas į užsakovo sąskaitą. Užsakovas pagal raštišką rangovo prašymą grąžina užstatą per 10 dienų, jei rangovas tinkamai vykdė visus susitarimus ir įsipareigojimus. Užstatas negrąžinamas tais atvejais, kai buvo juo pasinaudota sutarties 4.3 papunktyje nustatyta tvarka.
15. Remiantis Sutarties 4.3 papunkčiu, rangovui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius nors vieną iš įsipareigojimų, numatytų šioje sutartyje, pvz., praleidus bet kurios pareigos įvykdymo terminą, nepasirašius statybvietės perdavimo akto, atsisakius sutarties vykdymo, nepateikus garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento ir t. t., užsakovas turi teisę pasirinkti – pasinaudoti užtikrinimu arba pritaikyti rangovui 0,2 proc. nuo sutarties vertės dydžio baudą. Apie numatomą baudos pritaikymą arba užtikrinimo vykdymą užsakovas informuoja rangovą elektroniniu paštu.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2019 m. gegužės 28 d. pervedė atsakovei 18 332 Eur užstatą, kaip sutarties įvykdymo užtikrinimą, ir šią dieną sutartis įsigaliojo, atitinkamai, darbai privalėjo būti atlikti per 6 mėn. terminą iki 2019 m. lapkričio 28 d. Iš šalių susirašinėjimo (ieškovės 2019 m. rugpjūčio 7 d. rašto, atsakovės 2019 m. rugpjūčio 29 d., 2019 m. spalio 8 d. bei 2019 m. spalio 29 d. raštų), Kultūros paveldo departamento 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašto matyti, kad darbų vykdymo metu atsirado aplinkybės, kliudę vykdyti darbus, t. y. iškilo būtinybė atlikti žvalgybinius archeologinius tyrimus, buvo sustabdyti žemės judinimo darbai, ieškovė prašė atsakovės atlikti projektinius pakeitimus, numatyti papildomus darbus ir pan. Šalys 2019 m. gruodžio 3 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie sutarties, kuriuo vadovaujantis sutarties 5.3 papunkčiu (galimybė pratęsti terminą iki 3 mėn.) ir sutarties 5.4.2 papunkčiu (darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas tik dėl vėlavimo, kliūčių ar trukdymų, sukeltų ar priskiriamų užsakovui arba tretiesiems asmenims) pratęsė darbų atlikimo terminą iki 2020 m. vasario 3 d.
17. Ieškovė visų sutartyje numatytų darbų iki 2020 m. vasario 3 d. neatliko ir 2020 m. sausio 29 d. garantiniame raštu nurodė, kad dėl nepalankių gamtinių sąlygų negali garantuoti augalų sodinimo bei dangų atstatymo darbų kokybės, todėl šiuos darbus įsipareigoja atlikti iki 2020 m. balandžio 30 d. Aplinkybę, kad sutartyje numatytus darbus vykdė po 2020 m. vasario 3 d., patvirtina Atliktų darbų aktas Nr. 5, atsakovės 2020 m. vasario 5 d. raštas, šalių susirašinėjimas dėl Atliktų darbų akto Nr. 6 – atsakovė, gavusi šį aktą 2020 m. vasario 13 d., 2020 m. vasario 19 d. atliko objekto apžiūrą ir nustatė, kad ne visi rangos darbai yra faktiškai atlikti ar jie atlikti ne visa apimtimi, bei grąžino šį aktą 2020 m. vasario 21 d. raštu. Iš atsakovės 2021 m. balandžio 20 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto rašto „Dėl dokumentų siuntimo“ matyti, kad atsakovė Atliktų darbų aktą Nr. 6 pasirašė 2020 m. balandžio 1 d., šiame akte nurodytas visiškas darbų baigtumas, išskyrus augalų sodinimo darbus (jų baigtumas – 62 proc.).
18. Ieškovė 2020 m. balandžio 17 d. raštu informavo atsakovę apie atliekamus baigiamuosius sklypo sutvarkymo darbus ir prašė priimti sprendimus dėl tam tikrų darbų atlikimo bei papildomų darbų įsigijimo, tačiau atsakovė 2020 m. balandžio 29 d. raštu nurodė, kad neturi teisinio pagrindo įsigyti papildomų darbų bei pranešė ieškovei apie 2020 m. balandžio 30 d. organizuojamą susirinkimą objekto vietoje siekiant apžiūrėti rangos darbų rezultatą pasibaigus rangos darbų vykdymo terminui. Ieškovė sudarė Atliktų darbų aktą Nr. 7, kurį pasirašė ir techninės priežiūros vadovas R. J., jame nurodė, kad sutartyje numatyti darbai atlikti visiškai. Kartu ieškovė sudarė ir 2020 m. balandžio 30 d. galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą, kurį pasirašė ir techninės priežiūros vadovas R. J.
19. 2020 m. balandžio 30 d. susirinkimo metu buvo sudarytas darbų apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad tam tikri darbai nėra pilnai ar tinkamai atlikti, o ieškovei nurodyta pašalinti akte įvardintus trūkumus. Atsakovė 2020 m. gegužės 7 d. rašte ieškovei nurodė, kad vadovaudamasi rangos sutarties 4.3 papunkčiu priėmė sprendimą pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu. Šiame rašte atsakovė rėmėsi aplinkybėmis, kad ieškovė iki 2020 m. vasario 3 d. neįvykdė visų pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, todėl atsakovė 2020 m. vasario 5 d. raštu įspėjo ieškovę apie susidariusį pagrindą pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu. Atsakovė taip pat rėmėsi aplinkybėmis, kad ji, siekdama bendradarbiauti, suteikė ieškovei galimybę pabaigti darbus per 2020 m. sausio 29 d. garantiniame rašte nurodytą terminą, tačiau 2020 m. balandžio 30 d. darbų rezultato objekto vietoje apžiūros metu buvo konstatuota, jog ieškovė įvykdė ne visus įsipareigojimus pagal sutartį ar juos įvykdė ne iki galo.
20. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nesutinka su atsakovės sprendimu pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu ir prašo kaip sutarties įvykdymo užtikrinimą atsakovei pervestą 18 332 Eur užstatą jai priteisti. Ieškovės manymu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė įvykdė ne visus įsipareigojimus pagal sutartį ar juos įvykdė ne iki galo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė nustatytais terminais sutartyje numatytų darbų pilnai neatliko ar juos atliko su trūkumais, tuo tarpu ieškovė neįrodė, jog ji trūkumus yra pašalinusi. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, esant rangos sutarties 4.3 papunkčio taikymo sąlygai, atsakovė pagrįstai pasinaudojo sutarties įvykdymo užtikrinimu. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu sprendimu, mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus kaip pagrindžiančius atliktų darbų trūkumus, teigia, kad teismas neįvertino, jog dalis darbų apskritai nebuvo numatyti sutartyje, nurodo, kad darbai buvo perduoti surašant vienašališką darbų perdavimo–priėmimo aktą, taip pat, ieškovės vertinimu, pasinaudojimas užstatu yra neproporcinga priemonė. Taigi, byloje kyla ginčas dėl atsakovės sprendimo pasinaudoti ieškovės sumokėtu užstatu teisėtumo bei atsakovės pareigos grąžinti užstatą ieškovei.
Dėl atsakovės sprendimo pasinaudoti užstatu teisėtumo
21. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant kilusį šalių ginčą, pirmiausia būtina išanalizuoti užstato, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, paskirtį ir sąlygas, kurioms esant atsakovė galėjo teisėtai pasinaudoti užstatu.
22. Prievolių užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina ir skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsniu, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį ar įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Užtikrinamas gali būti tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas. Iš šių nuostatų matyti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas nėra baigtinis, šalys sutartyje gali susitarti ir dėl CK nenumatyto prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama perkančiųjų organizacijų teisė viešojo pirkimo sutartyje numatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, tiesiogiai nenurodytus CK 6.70 straipsnyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015).
24. Nagrinėjamu atveju iš aptartų rangos sutarties nuostatų (plačiau žr. šio sprendimo 14–15 punktus) matyti, kad sutartyje buvo numatytas vienas iš sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, tiesiogiai nenurodytų CK 6.70 straipsnyje – užstatas. Pagal sutarties nuostatas, šis užstatas sudaro 5 proc. nuo sutarties vertės ir jis yra pervedamas į užsakovo sąskaitą, o grąžinamas pagal raštišką rangovo prašymą, jei jis tinkamai vykdė visus susitarimus ir įsipareigojimus. Užstatas negrąžinamas, jei juo buvo pasinaudota sutarties 4.3 papunktyje nustatyta tvarka, pagal kurią užsakovas turi teisę pasinaudoti užtikrinimu, rangovui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius nors vieną iš įsipareigojimų, numatytų šioje sutartyje (pvz., praleidus bet kurios pareigos įvykdymo terminą, nepasirašius statybvietės perdavimo akto, atsisakius sutarties vykdymo, nepateikus garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento ir t. t.).
25. Rangos sutartyje nėra apibrėžta, ką reiškia joje minimas pasinaudojimas užstatu, dėl to aiškinant šią sąvoką turi būti remiamasi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, be kita ko, atsižvelgiama į tai, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu abejojama dėl sąvokų, atsižvelgiama į sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką.
26. Nagrinėjamu atveju iš sutarties sąlygų matyti, kad užstato, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, paskirtis – užtikrinti užsakovo teisių apsaugą, kad sutartinės prievolės bus vykdomos tinkamai ir dėl rangovo neteisėtų veiksmų užsakovas nepatirs nuostolių. Vienas iš užstato ypatumų – lėšos perduodamos užsakovui ir yra jo žinioje iki tinkamo sutartinių prievolių įvykdymo. Kartu tokiu būdu rangovas skatinamas tinkamai vykdyti sutartines prievoles. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šie užstato, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, ypatumai neleidžia spręsti, kad pasinaudojimas užstatu reiškia galimybę užsakovui perimti užstato pinigines lėšas ir jų negrąžinti rangovui, nesiejant sutarties pažeidimo su užsakovo patirtais turtiniais praradimais.
27. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pasisakant dėl užstato, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, paskirties, laikomasi aiškinimo, kad užstato sumos negrąžinimas dėl bet kokio formalaus (t. y. nesusijusio su tikslu, kuriam skirtas užstatas) sutarties pažeidimo reikštų baudinį jo pobūdį, būtų neadekvatus, teisės principų neatitinkantis pasinaudojimas prievolių įvykdymo užtikrinimu. Atsižvelgiant į tai, jog užstatas netiesiogiai skirtas atsakovo turtiniams praradimams, kylantiems ieškovui pažeidus savo prievoles, kompensuoti, prievolių pažeidimo atveju, jeigu atsakovas pasinaudoja užstatu, jis turi būti įskaitomas į jo patirtus nuostolius; ieškovui įvykdžius savo prievoles, užstatas jam turėtų būti grąžinamas nepaisant to, ar vykdant prievoles buvo jų pažeidimų, ar ne, jeigu tik pažeidimai yra ištaisyti. Priešingu atveju, užstatas atliktų baudinę funkciją, todėl šiam užstatui pagal analogiją turėtų būti taikoma baudinių netesybų mažinimo taisyklė (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015).
28. Taigi, nagrinėjamu atveju sutarties 4.3 papunktyje numatyta užsakovo galimybė pasinaudoti užstatu reiškia, kad iš užstato piniginių lėšų atsakovė turi teisę padengti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius ar sutartyje nustatytas netesybas, tačiau ji neturi teisės perimti nuosavybės teisės į užstatą ir jo negrąžinti, nesiedama sutarties pažeidimo su jos patirtais turtiniais praradimais.
29. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2020 m. gegužės 7 d. rašte ieškovei nurodė, kad vadovaudamasi sutarties 4.3 papunkčiu priėmė sprendimą pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, nes ieškovė iki 2020 m. vasario 3 d. neįvykdė visų pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, be to, 2020 m. balandžio 30 d. darbų rezultato objekto vietoje apžiūros metu buvo konstatuota, jog ieškovė įvykdė ne visus įsipareigojimus pagal sutartį ar juos įvykdė ne iki galo. Tačiau šiame rašte atsakovė nenurodė, kokius nuostolius ji patyrė dėl jos nurodomų sutarties pažeidimų. Atsakovė konkrečių turtinių praradimų, kilusių dėl to, kad ieškovė galimai tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, neįrodinėjo ir bylą nagrinėjant teisme, tik teikė argumentus dėl kilusio poreikio kreiptis dėl Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimo termino pratęsimo. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą sutarties 4.3 papunktyje numatytos sąlygos aiškinimą, sprendžia, kad atsakovės 2020 m. gegužės 7 d. rašte išreikštas sprendimas pasinaudoti rangos sutarties įvykdymo užtikrinimu, yra neteisėtas.
Dėl atsakovės pareigos grąžinti užstatą ieškovei
30. Kaip minėta, pagal sutarties nuostatas užstatas grąžinamas rangovui, jei jis tinkamai vykdė visus susitarimus ir įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje įrodinėjo, kad ieškovė pažeidė sutartį, nes iki 2020 m. vasario 3 d. neįvykdė visų pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, o 2020 m. balandžio 30 d. atliekant objekto apžiūrą vietoje buvo konstatuota, jog ieškovė įvykdė ne visus įsipareigojimus pagal rangos sutartį ir (ar) juos įvykdė ne iki galo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė nustatytais terminais sutartyje numatytų darbų pilnai neatliko ar juos atliko su trūkumais, tuo tarpu ieškovė neįrodė, kad ji trūkumus yra pašalinusi. Su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.
31. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovės pateikti įrodymai patvirtina netinkamą darbų atlikimą, ir tai sudaro pagrindą negrąžinti ieškovei užstato, neįvertino dalies bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi iš esmės tik atsakovės surašytais raštais bei svarbią įrodomąją reikšmę suteikė 2020 m. balandžio 30 d. darbų apžiūros aktui, tačiau neįvertino, jog po 2020 m. balandžio 30 d. darbų apžiūros akto surašymo ieškovė atsakovei ne kartą teikė Atliktų darbų aktą Nr. 7, pasirašytą techninės priežiūros vadovo R. J., kuriame nurodyta, jog sutartyje numatyti darbai atlikti visiškai, ir 2020 m. balandžio 30 d. galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą, kurį taip pat pasirašė techninės priežiūros vadovas ir kuriame konstatuojama, kad darbai atlikti pilnai ir tinkamai pagal paskirtį. Atsakovė, gavusi šiuos dokumentus, jų nepasirašė, dėl to ieškovė 2020 m. birželio 15 d. raštu (priedas prie dubliko) išsiuntė atsakovei vienašališkai pasirašytus minėtus aktus.
33. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė aktą pasirašyti pagrįstai. Tiek CK 6.694 straipsnio 6 dalis, tiek sutarties 6.13 papunktis numato, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai arba nepasiektas sutartyje numatytas darbų rezultatas, dėl kurių objekto neįmanoma naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Taigi, būtent atsakovė, atsisakiusi pasirašyti Atliktų darbų aktą Nr. 7 ir 2020 m. balandžio 30 d. galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą, privalėjo nuginčyti šiuos vienašališkai ieškovės pasirašytus aktus ir įrodyti, kad egzistuoja CK 6.694 straipsnio 6 dalyje bei sutarties 6.13 papunktyje numatytos aplinkybės, įgalinusios atsisakyti priimti darbų rezultatą.
34. Iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad atsakovė ieškovės vienašališkai pasirašytų Atliktų darbų akto Nr. 7 bei 2020 m. balandžio 30 d. galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto neginčijo, argumentų dėl šiuose aktuose nurodytų duomenų nepagrįstumo nepateikė. Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad po 2020 m. balandžio 30 d. darbų apžiūros akto surašymo dalis nustatytų trūkumų buvo pašalinti, pvz., įspėjamųjų paviršių trinkelės sudėtos, šiukšlės (perteklinis gruntas) pašalintos, dviračio stovas sumontuotas, į pastabas dėl blogai funkcionuojančio apšvietimo ir kreivos atramos atsižvelgta, atsakovė informuota, kur buvo išvežtas augalinis sluoksnis ir kt., o kita dalis 2020 m. balandžio 30 d. darbų apžiūros akte konstatuotų trūkumų apskritai negali būti vertinami kaip trūkumai, nes tokie darbai neįėjo į sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė nepaneigė ir ieškovės nurodytų aplinkybių, kad rangos darbų rezultatu ji faktiškai naudojasi, nes objektas yra atidarytas ir nuo 2020 m. gegužės 1 d. prieinamas miestelio gyventojams. Todėl konstatuotina, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog ieškovė sutartyje numatytų darbų pilnai neatliko ar juos atliko su tokio pobūdžio trūkumais, kurie sudarytų pagrindą atsisakyti juos priimti bei negrąžinti ieškovei jos sumokėto užstato. Šiuo atveju vien atsakovės surašyti raštai ir 2020 m. balandžio 30 d. darbų apžiūros aktas tokių aplinkybių neįrodo.
35. Teisėjų kolegijos padarytų išvadų nekeičia ir apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateikti nauji įrodymai dėl objekto eksploatacijos metu nustatytų darbų trūkumų, be kita ko, 2020 m. spalio 22 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Houvalto dvaro sodybos apšvietimo sistemos elektrotechninės dalies projekto įgyvendinimo vertinimo ataskaita, kurioje užfiksuotas netinkamas apšvietimo sistemos veikimas, nulemtas per didelio, neatitinkančio gamintojo rekomendacijų įsuktų lempų svorio. Teisėjų kolegija pažymi, kad naudojant statybos darbų rezultatą gali išryškėti tam tikri atliktų darbų trūkumai, todėl sutarties 6.9 papunktyje yra nustatyta, jog užsakovui pastebėjus jau priimtų darbų trūkumus, rangovas privalo juos pataisyti per protingą terminą. Be to, sutartyje yra numatytas darbų garantinis terminas, kurio metu rangovas savo sąskaita ir rizika privalo atlikti darbus, jeigu tie darbai susiję su sutarties neatitinkančiomis medžiagomis, netinkama darbų kokybe arba bet kurio rangovo įsipareigojimo pagal sutartį neįvykdymu (sutarties 13.3 papunktis). Taigi, atsakovės nurodyti priimtų darbų trūkumai turi būti šalinami sutartyje nustatyta tvarka, tačiau tokių trūkumų egzistavimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, kad ieškovė netinkamai atliko sutartyje numatytus darbus ir dėl to ieškovei neturi būti grąžinamas užstatas.
36. Pažymėtinas ir atsakovės pozicijos nenuoseklumas dėl užstato negrąžinimo ieškovei faktinio pagrindo. Nors, kaip minėta, atsakovė 2020 m. gegužės 7 d. rašte sprendimą pasinaudoti užstatu grindė aplinkybėmis, kad ieškovė iki 2020 m. vasario 3 d. neįvykdė visų pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, be to, 2020 m. balandžio 30 d. darbų rezultato objekto vietoje apžiūros metu buvo konstatuota, jog ieškovė įvykdė ne visus įsipareigojimus pagal sutartį ar juos įvykdė ne iki galo, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovės atliktų darbų trūkumų faktu, kaip sudarančiu pagrindą negrąžinti ieškovei užstato, nesirėmė, ir kaip esminį sutarties pažeidimą, dėl kurio buvo pasinaudota užstatu, nurodė darbų atlikimo termino praleidimą. Tačiau aplinkybės, susijusios su tuo, ar darbai buvo atlikti per sutartyje nustatytą terminą, sprendžiant dėl užstato grąžinimo iš esmės nėra teisiškai reikšmingos. Sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pažeidimas, kaip pagrindas negrąžinti užstato, galėtų būti reikšmingas tada, jeigu atsakovė įrodytų dėl šio galimo sutarties pažeidimo patirtus nuostolius bei juos nuspręstų padengti ieškovės sumokėto užstato lėšomis, tačiau šiuo atveju, kaip minėta, atsakovė dėl galimo sutarties termino praleidimo patirtų nuostolių neįrodinėjo.
37. CPK 312 straipsnyje reglamentuota, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad rangovas nėra įvykdęs rangos sutarties 13.5 papunkčio sąlygų, t. y. užsakovui nepateikė garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinančio dokumento, nors užsakovas ne kartą kreipėsi į rangovą dėl minėto dokumento pateikimo. Tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės atsakovė nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė šiuo nauju argumentu neturi teisės remtis apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo ir turėjo panaudoti šiuos argumentus, jei jie, jos vertinimu, buvo svarbūs nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
38. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino rangos sutarties sąlygas dėl atsakovės galimybės pasinaudoti užstatu, taip pat neįvertino dalies bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir priėjo nepagrįstos išvados, jog ieškovė nustatytais terminais sutartyje numatytų darbų pilnai neatliko ar juos atliko su trūkumais. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog ieškovė sutartyje numatytų darbų visiškai neatliko ar juos atliko su tokio pobūdžio trūkumais, kurie sudarytų pagrindą atsisakyti juos priimti bei negrąžinti ieškovei jos sumokėto užstato. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
39. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).
40. Ieškovė nurodė pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrusi 4 700 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (jų detalizaciją). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių šios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir šias išlaidas faktiškai patyrė jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ši dalis bylinėjimosi išlaidų negali būti priteisiama. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė nurodė patyrusi 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, yra pagrįstos, jos priteistinos iš atsakovės. Ieškovė už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo po 412 Eur žyminio mokesčio. Šios bylinėjimosi išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ ieškinį tenkinti.
Pripažinti neteisėtu atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 7 d. rašte Nr. A33(1)-3311 „Dėl 2019-05-23 darbų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. A56(1)-517-(3.18) vykdymo“ išreikštą sprendimą pasinaudoti rangos sutarties įvykdymo užtikrinimu.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilungės statyba“, juridinio asmens kodas 304584210, iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188708224, 18 332 Eur (aštuoniolikos tūkstančių trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų) dydžio užstatą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilungės statyba“, juridinio asmens kodas 304584210, iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188708224, 3 024 Eur (tris tūkstančius dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Marius Bajoras
Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė