Civilinė byla Nr. e2S-2798-794/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06346-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.5.14; 3.3.2.6.3; 3.3.2.7
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. D. – A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo M. A..
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme 2025 m. birželio 2 d. gautas pareiškėjos I. D. – A. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10257-676/2023 patvirtintos prievolės – 43 000 Eur kompensacijos sumokėjimo – įvykdymo.
2. Pareiškėja nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.6 punkte nustatyta, kad M. A. įsipareigojo sumokėti I. D.-A. 43 000 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. 2025 gegužės 12 d. buvo pateikta rašytinė pretenzija M. A. dėl teismo sprendime numatytos kompensacijos nesumokėjimo. Per pretenzijoje nustatytą terminą skolininkas 43 000 Eur skolos (kompensacijos) pareiškėjai nesumokėjo, atsakymo nepateikė. M. A. iki šiol nėra įvykdęs minėtos prievolės – kompensacijos nesumokėjo. Taigi, teismo sprendimas šioje dalyje nėra įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartimi išdavė pareiškėjai I. D. – A. vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų M. A. ir I. D.-A. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.6 punktą.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, taip pat suinteresuotas asmuo M. A. įrodymų, patvirtinančių jo prievolės vykdymą, nepateikė, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, jog teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos nėra vykdomos.
5. Teismas pabrėžė, jog šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi laisva valia prisiėmė tam tikras pareigas, kurios kiekvienai iš šalių yra privalomos.
6. Teismas darė išvadą, jog M. A. savo pareigos tinkamai vykdyti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas nevykdo, todėl pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CPK 646 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Suinteresuotas asmuo M. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-15064-676/2025 ir priimti naują sprendimą – atmesti I. D.-A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo; priimti teikiamus naujus įrodymus; priteisti iš pareiškėjos apelianto patirtas visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Teismas nevertino ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad pati pareiškėja 2023-09-28 sutarties (2023-10-31 sprendimo) 4.7. punkte patvirtino, kad M. A. jai iki sutarties pasirašymo išmokėjo 43 000 Eur kompensaciją.
7.2. Šalys, be kita ko, susitarė dėl turto pasidalinimo, t. y. kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 2021-04-01, lieka M. A., jis toliau asmeniškai vykdys kreditorinius įsipareigojimus ir I. išmokės 43 000 Eur kompensaciją už jam tenkantį didesnės vertės turtą. Pagal susitarimą M. A. atitekęs butas buvo neįrengtas, todėl 2022-05-19 kredito sutarties Nr. 22-026570-FA, sudarytos su banku Swedbank, pagrindu, buvo gautas kreditas būsto įrengimui. Šalys susitarė, kad nutraukiant santuoką ši prievolė bus modifikuota, t. y. taps asmenine M. A. prievole ir I. D. – A. nebebus solidariai atsakinga (ši šalių valia vėliau įtvirtinta ir 2023-09-28 sutartyje).
7.3. Gavęs finansavimą būsto įrengimui, apeliantas pinigines lėšas išsigrynino ir per kelis kartus išmokėjo pareiškėjai sutartą piniginę kompensaciją – 43 000 Eur. Kompensacijos mokėjimai pavedimu nebūtų atitikę kredito paskirties, todėl buvo pasirinktas ir su pareiškėja suderintas būtent toks kompensacijos išmokėjimo būdas. Tai patvirtina teikiamas bankinis išrašas, kuriame matomos laikotarpiu 2022-06-23 – 2023-10-03 apelianto išgrynintos piniginės lėšos.
7.4. Tokiu būdu, apeliantas savo įsipareigojimą įvykdė, buvusi sutuoktinė neturėjo jokių pretenzijų, todėl šalys įtvirtino savo valią 2023-09-28 sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, o būtent sutarties 4 dalyje aptarė visą dalintiną santuokinį turtą ir sumokėtas kompensacijas.
7.5. Be to, šalys 2023-09-28 sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.9. punkte dar kartą užtvirtino savo valią nurodydami, kad „sutinka su aukščiau nurodyta santuokinio turto padalinimo tvarka ir sąlygomis. Šalys patvirtina, kad neturi jokių šioje Sutartyje neaptartų reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su santuokiniu turtu ir jo padalinimu.“. Taip pat 2023-09-28 sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių virš vietos parašams nurodytas juodai paryškintas tekstas: „Šalys perskaitė šią Sutartį, suprato jos turinį ir sukuriamas teisines pasekmes “.
7.6. Nei po 2023-09-28 sutarties pasirašymo, nei po teismo sprendimo priėmimo, pareiškėja savo valia neabejojo, pasirašydama 2023-10-19 prašymą (po 20 dienų nuo sutarties pasirašymo) teismui dar kartą patvirtino savo ketinimus, o vėliau ir priimto teismo sprendimo per nustatytą 30 dienų terminą neskundė.
7.7. Teismas turėjo įvertinti šalių susitarimą dėl kompensacijos ir pačios pareiškėjos patvirtinimą dėl kompensacijos gavimo iki sutarties pasirašymo.
7.8. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys Sutartyje dėl santuokos nutraukimo aiškiai išskyrė aptariamus klausimus, t. y. 3 dalyje su papunkčiais aptariami su nepilnamečiu vaiku susiję klausimai, o 4 dalyje su papunkčiais šalys susitaria dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo.
7.9. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo 2025-04-18 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2 1416-965/2025 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo, pateikė į bylą duomenis, kad 2024 metais asmeninės nuosavybės teise įsigijo ½ dalį buto, nors ieškovė teigė, kad pinigus šiam būstui padovanojo jos mama, tai nėra tiesa, nes apelianto žiniomis, pareiškėjos mamos finansinė padėtis yra sunki, ji ilgą laiką niekur nedirba, turi didelių sveikatos problemų, jai nustatytas neįgalumo lygis, gauna tik valstybės išmokas, todėl tokio dydžio sumos neturėjo ir negalėjo pareiškėjai padovanoti. Šioje byloje taip pat pareiškėja nurodė, kad jos pačios pajamas sudaro apie 1000 Eur suma per mėn. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėja iš ties turtą nusipirko iš atsakovo išmokėtos piniginės kompensacijos, o manipuliuodama situacija, siekia dar kartą pasipelnyti apelianto sąskaita.
7.10. Teismas, gavęs pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pranešimu apeliantą informavo, kad bus sprendžiamas šis klausimas, tačiau nenurodė, kad apeliantas turi teisę pateikti dokumentus ar duomenis, ar privalo atsikirsti, kažką įrodyti. Apeliantas nėra teisininkas, nesant teismo nurodymų apie jo teises ar pareigas, jam nebuvo suprantama, kad turėtų imtis kažkokių veiksmų, o esant visoms šioms aplinkybėms, pagrįstai tikėjosi, kad teismas teisingai ir išsamiai įvertins visas aplinkybes ir esant pačios pareiškėjos patvirtinimui apie kompensacijos gavimą, - netenkins pareiškėjos prašymo. Tokiu būdu, tik teismui priėmus skundžiamą nutartį, atsirado būtinybė pateikti papildomus įrodymus: bankinis išrašas apie išgrynintas lėšas, paskolos duomenys, NTR išrašas apie pareiškėjos įsigytą turtą, kuriuos prašo apeliacinės instancijos teismo priimti.
8. Pareiškėja I. D.-A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo suinteresuoto asmens M. A. atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš M. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
8.1. Apeliantas šio proceso metu ignoravo tiek pareiškėjos atstovės pretenzijas dėl jai priklausančios kompensacijos nesumokėjimo, tiek ir teismo pranešimą apie gautą pareiškėjos pareiškimą dėl vykdomojo dokumento išdavimo.
8.2. Nauji argumentai ir įrodymai, kurie galėjo apelianto būti pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tačiau to nepadarius, apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti priimti ir/ar, juo labiau, vertinami. Šiuo atveju nėra ginčo, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti atitinkamus įrodymus, tačiau ja nepasinaudojo, kas laikytina savarankišku pagrindu apeliacinės instancijos teismui atsisakyti priimti ir vertinti naujus kartu su skundu teikiamus argumentus bei juos grindžiančius dokumentus.
8.3. Apeliantas, iš karto po 2022-05-19 kredito sutarties (kuri buvo suteikta būstui įsirengti) sudarymo ėmėsi nuiminėti (gryninti) jo sąskaitoje turimas įvairias pinigų sumas. Šios lėšos, kaip tvirtina pats apeliantas, buvo gryninamos iš banko suteiktos paskolos, kurią buvo įsipareigojusios grąžinti ir gyvendamos santuokoje dengė abi sutarties šalys. Piniginės lėšos sąlyginai nedidėlėmis (nuo 50 Eur iki 2 000 Eur) sumomis buvo apelianto nuiminėjamos itin ilgą net 15 mėnesių (nuo 2022-06-23 iki 2023-10-03) laikotarpį. Įvertinus tai, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas 2023-10-31, šios lėšos (jeigu apeliantas jas iš tiesų, slapta nuo Pareiškėjos kaupęs) turėtų būti laikomos bei pripažintos abiejų sutuoktinių jungtine nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, turėjo būti padalintos tarp abiejų sutuoktinių.
8.4. Vien banko sąskaitos išklotinė, rodanti grynųjų pinigų nuėmimą, negali būti laikomas įrodymu, kad šie pinigai buvo faktiškai perduoti kitam sutuoktiniui kaip kompensacija. Šiuo atveju reikalinga pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą ir tikslą.
8.5. Apeliantui pripažinus, kad jis laikė išsigryninęs ir nuo pareiškėjos bei bylą nagrinėjusio teismo nuslėpęs sąskaitos išklotinėje nurodytą pinigų sumą - tai įgalintų spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. dėl dalintino didelės dalies sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto (grynųjų lėšų) iš apelianto pusės nuslėpimo.
8.6. Pažymėtina ir tai, kad banko paskola buvo suteikta su tiksline paskirtimi, t. y. būsto įsirengimui. Todėl apeliantas jos jokiam kitam tikslui panaudoti neturėjo teisės (tokia teisė nebuvo suteikta ir banko paskolos sutartyje).
8.7. Pažymėtina, kad šalys pirmiausia sutartį pasirašė 2022-09-28, o vėliau apeliantas pareiškėjai atsiuntė pasirašyti kitą variantą 2023-10-18 vėlai vakare (po 22 val.), skubinant pastarąją kuo greičiau pasirašyti. Pareiškėja, neatstovaujama jokio teisininko, pasirašė apelianto sesers paruoštą sutartį tuo metu sirgdama psichinėmis ligomis.
8.8. Nagrinėjamu atveju itin aktualus bei labai informatyvus yra pareiškėjos, vykstant mediacijos procesui, 2024 m. birželio mėn. su apeliantu užfiksuoto pokalbio garso įrašas, kuriame pareiškėja klausia apelianto, kada šis ketinantis grąžinti (už būstą) skolą.
8.9. Apeliantas niekaip nepaaiškina dėl ko kompensaciją reikėjo mokėti grynais pinigais, iš kur jis gavo šias lėšas (jeigu nenaudojo sutuoktinio bendro turto) ir, galiausiai kada tai vyko bei kodėl nebuvo pasirašyti jokie tai patvirtinantys dokumentai.
8.10. Apeliantui yra puikiai žinoma, kad pareiškėjos mama daugiau nei 20 metų ėjo „Lietuvos telekomo” skyriaus direktorės pareigas, kur gaudavo gerą atlyginimą. Todėl turi sukaupusi daug piniginių lėšų bei įgijusi nekilnojamojo turto. Taip pat daug padėjo šalims finansiškai gyvenant santuokos metu. Vien nekilnojamojo turto įsigijimui bei jo įrengimui 2021 m. buvo pervedusi daugiau net 40 400 Eur sumą. Apeliantui taip pat puikiai žinoma, kad pareiškėjos mama niekada neturėjo ir neturi jokių didelių sveikatos problemų ar, juo labiau, neįgalumo. Be to, po skyrybų pareiškėjos mama bankiniais pavedimais pervedė pareiškėjai būsto įsigijimui dar 18 500 Eur, taip pat 16 650 Eur pareiškėjai pervedė jos gyvenimo draugas. Nors šios aplinkybės nagrinėjamu atveju ir nėra tiesiogiai susijusios su skunde ginčijamu klausimu, tačiau akivaizdžiai parodo apelianto nesąžiningumą.
8.11. Atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą dėl Taikos sutartyje nustatytos kompensacijos (ne)išmokėjimo prieštarautų tiek šalių pasirašytos Sutarties turiniui, tiek ir įsiteisėjusiam 2023-10-31 Teismo Sprendimui dėl bet kokių mokėjimų pagal šią sutartį mokėjimo tvarkos (Sprendimo 3.5 p.).
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties, kuria išduotas pareiškėjai vykdomasis raštas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų M. A. ir I. D.-A. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.6 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
12. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė šiuos naujus įrodymus: 2023-10-19 prašymas teismui dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu; Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių; Paskolos duomenys; Banko išrašas apie grynųjų pinigų išėmimą; NTR išrašas; 2025-04-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1416-965/2025; 2025-06-12 kvietimas dalyvauti privalomojoje mediacijoje.
13. Pareiškėja su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos naujus įrodymus: susirašinėjimas, patvirtinantis Sutarties atsiuntimo laiką (2023-10-18 vėlai vakare (po 22 val.)) bei reikalaujant kuo skubiau ją pasirašyti; garso įrašas, kuriame užfiksuotas tarp pareiškėjos bei apelianto vykęs pokalbis dėl kompensacijos iki šiol nesumokėjimo; pareiškėjos iš mamos 2021 metais gauti bankiniai pavedimai; pareiškėjos po santuokos nutraukimo būsto įsigijimui gautos piniginės lėšos; duomenys apie pareiškėjos sutarties pasirašymo metu vartotus vaistus.
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Visi šalių įrodymai turi būti nurodomi ir pateikiami ar pateikiamas prašymas dėl jų išreikalavimo pirmosios instancijos teisme parengiamojoje proceso stadijoje, o vėlesnis jų pateikimas yra draudžiamas, išskyrus CPK nustatytas išimtis, be to, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį, todėl, įstatymo leidėjui laikantis nuoseklios pozicijos, naujų įrodymų teikimas yra draudžiamas ir apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis. Naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme yra bendros ribojimo taisyklės išimtis, dėl to ji negali būti aiškinama per plačiai. Kasacinio teismo praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025 41 punktas; kt.).
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas; kt.).
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių pateiktais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog apelianto ir pareiškėjos pateikti įrodymai priimami, kad juos, esant būtinybei, teismas galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10257-676/2023 nutraukė pareiškėjų M. A. ir I. D.-A. santuoką bendru sutarimu ir patvirtino pareiškėjų pasirašytą 2023 m. rugsėjo 28 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 1 d.
19. Sutarties 4.6. punktu šalys sutarė, kad M. A. sumoka I. D.-A. 43 000 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.
20. Sutarties 4.7. šalys patvirtino, kad M. A. I. D.-A. iki sutarties pasirašymo išmokėjo 43 000 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.
21. Sutarties 4.9. šalys sutiko su Sutartyje nurodyta santuokinio turto padalinimo tvarka ir sąlygomis. Šalys patvirtino, kad neturi jokių šioje Sutartyje neaptartų reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su santuokiniu turtu ir jo padalinimu.
22. Pareiškėja I. D.-A. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (civilinės bylos Nr. e2VP-15064-676/2025) nurodydama, kad M. A. iki šiol nėra įvykdęs Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.6 punkte nustatytos prievolės, t. y. M. A. 43 000 Eur kompensacijos pareiškėjai nesumokėjo. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, todėl darė išvadą, kad M. A. savo pareigos tinkamai vykdyti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas nevykdo.
23. Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu ginčydamas skundžiamą teismo nutartį, argumentuoja, kad teismas pranešimu apeliantą informavo, kad bus sprendžiamas šis klausimas, tačiau nenurodė, kad apeliantas turi teisę pateikti dokumentus ar duomenis, ar privalo atsikirsti ir kažką įrodyti, be to, teismas nevertino ir visiškai neatsižvelgė į patvirtintos Sutarties 4.7. ir 4.9. punktų turinį, todėl prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
24. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktuose atsikirtimuose su atskiruoju skundu nesutinka, nurodo, jog vien banko sąskaitos išklotinė, rodanti grynųjų pinigų nuėmimą, negali būti laikomas įrodymu, kad šie pinigai buvo faktiškai perduoti kitam sutuoktiniui kaip kompensacija, todėl šiuo atveju reikalinga pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą ir tikslą. Be to, mano, kad apeliantas niekaip nepaaiškina dėl ko kompensaciją reikėjo mokėti grynais pinigais, iš kur jis gavo šias lėšas (jeigu nenaudojo sutuoktinio bendro turto) ir, galiausiai kada tai vyko bei kodėl nebuvo pasirašyti jokie tai patvirtinantys dokumentai.
25. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį, bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020). Pažymėtina, jog analogija taip pat taikoma išduodant vykdomąjį raštą pagal sprendimą, kuriuo santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kaip šioje byloje nagrinėjamu atveju.
26. Aktualu tai, jog pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo formaliai apsiribojo pareiškėjos teiginiais apie prievolės neįvykdymą, neįvertindamas teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimu patvirtintos šalių 2023 m. rugsėjo 28 d. pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.7 ir 4.9 punktų turinio.
28. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašo išdavimo, skundžiamoje nutartyje neatliko Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.7 ir 4.9 punktuose nustatytų sąlygų, susijusių su pareiškėjos patvirtinimu, jog M. A. jai iki sutarties pasirašymo išmokėjo 43 000 Eur kompensaciją bei Sutartyje neaptartų reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su santuokiniu turtu ir jo padalinimu, nebuvimu, analizės. Pažymėtina, kad vien pareiškėjos teismui pateiktame prašyme aplinkybės nurodymas, kad kompensacija „nebuvo sumokėta“, nėra pakankama pirmosios instancijos teismo išvadai apie neįvykdytą prievolę, kai pati šalių pasirašyta Sutartis numato priešingą faktą (Sutarties 4.7. punktas).
29. Be to, iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų civilinėje byloje Nr. e2VP-15064-676/2025 nustatyta, kad teismas, gavęs pareiškėjos I. D.-A. 2025 m. birželio 2 d. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl piniginės prievolės – kompensacijos sumokėjimo, 2025 m. birželio 4 d. išsiuntė suinteresuotam asmeniui M. A. pranešimą apie prašymo nagrinėjimo datą ir laiką rašytinio proceso tvarka, tačiau neišaiškino jam teisės nustatant terminą pareikšti savo nuomonę/paaiškinimus dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, pateikti įrodymus apie taikos sutarties sąlygų/įsipareigojimų vykdymą. Taigi, nors CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad prašymas gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau tai nereiškia galimybės ignoruoti šalių procesinių teisių ir pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti suinteresuotam asmeniui, kad jis turi teisę pateikti nuomonę/paaiškinimus dėl gauto pareiškėjos prašymo bei pateikti reikalingus įrodymus.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, tačiau pateiktame atskirajame skunde, kurio priėmimą sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantas aiškiai neigia pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl taikos sutarties nevykdymo. Apelianto atskirojo skundo argumentai grįsti paaiškinimais bei pridėtais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui aiškiai matant skirtingą šalių poziciją tuo pačiu (taikos sutarties nevykdymu ir vykdomojo rašto išdavimo) klausimu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, turėdamas teisę sutikti su atskiruoju skundu ir pasinaikinti skundžiamą nutartį, turėjo minėta teise pasinaudoti ir pareiškėjos klausimą skirti nagrinėti teismo posėdyje abiem šalims dalyvaujant, įpareigojant šalis pateikti įrodymus, pagrindžiančius šalių dėstomas aplinkybes.
31. Taigi pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių ginčo aplinkybių, neužtikrino šalių procesinių teisių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas prašymas.
32. Teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, nepasisako dėl šalių nurodytų aplinkybių, nes jų pagrįstumą turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą.
33. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, neištyrė ir neįvertino esminių bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla negali būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme bei pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Esant šioms aplinkybėms, pirmiau aptartiems argumentams, yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
34. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą (nutartį).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos I. D. – A. vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjas Vaclovas Paulikas