LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo M. P. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-526-260/2019 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – A. P., S. P. ir G. M. Š.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. daliniu sprendimu ir 2019 m. gegužės 30 d. galutiniu sprendimu iš dalies patenkino ieškovo A. P. ieškinį ir priteisė jam iš atsakovo M. P. 82 971,57 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. dalinio sprendimo ir pagal ieškovo A. P. bei atsakovo M. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. galutinio sprendimo, 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. dalinį sprendimą, sumažindamas iš atsakovo M. P. ieškovui A. P. priteistą skolą iki 67 531,93 Eur, taip pat pakeitė Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. galutinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3.       Atsakovas M. P. pateikė prašymus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi pakeisto Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. dalinio sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. galutinio sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atsakovas prašė išskaityti iš teismo priteistos 68 032,93 Eur skolos 111 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistos jam iš ieškovo A. P., ir 67 921,93 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą išdėstyti penkeriems metams, t. y. 60 mėnesių, mokant po 1 132,03 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad jis yra ūkininkas, jo pajamos yra labai mažos, turtinė padėtis sunki, nes turi finansinių įsipareigojimų, jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipotekos sutartimis. Gaunamos pajamos yra šeimos pragyvenimo šaltinis, kurios skiriamos maisto pirkimui, komunaliniams mokesčiams, paskolai, kuro išlaidoms. Jis vienintelis išlaiko šeimą.

4.       Ieškovas A. P. nesutiko su atsakovo prašymu. Nurodė, kad atsakovas buvo žadėjęs grąžinti pinigus, kai grįš gyventi į Lietuvą, aiškino, kad jam sunkumų grąžinti pinigus nebus. Ieškovui pinigai reikalingi peties sąnario pakartotinei operacijai, be to, yra paėmęs paskolą, moka palūkanas, nelieka pinigų pragyvenimui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi atsakovo M. P. prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą netenkino. Teismas įskaitė tarpusavyje ieškovui A. P. iš atsakovo M. P. priteistus 501 Eur ir atsakovui M. P. iš ieškovo A. P. priteistus 111 Eur bylinėjimosi išlaidas, išdavė vykdomąjį raštą dėl 390 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo M. P. išieškojimo ieškovui A. P., šią nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymo leido vykdyti skubiai.

6.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo aplinkybes, kad jam yra sunku iškart sumokėti visą priteistą pinigų sumą, nes jis yra ūkininkas, daug turto įkeitęs, bei nustatęs, kad teismui nepateikti duomenys apie gaunamas pajamas, sprendė, kad nėra pagrindo išdėstyti 67 531,93 Eur skolos išieškojimą 60 mėnesių.

7.       Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ieškovas yra 80 metų amžiaus atsakovo tėvas, kuris ilgus metus dirbo užsienyje ir, atsakovo prašymu, siuntė jam į Lietuvą pinigus. Atsakovas laiškuose žadėjo tėvui pinigus grąžinti, kai jis grįš gyventi į Lietuvą, tačiau šio pažado nuo 2014 metų neištesėjo. Teismas konstatavo, kad jis neturi pagrindo netikėti ieškovo aiškinimu, kad jam šiuo metu reikalingi pinigai, todėl pripažino, kad sprendimo vykdymo išdėstymas prieštarautų ne tik ieškovo interesams, bet ir protingumo principui.

8.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo argumentai, jog grąžinant skolą jo siūloma mokėti kas mėnesį 1 132,03 Eur suma pilnai pakankama ieškovo poreikiams ir pragyvenimui, nėra reikšmingi svarstant atsakovo prašymą išdėstyti skolos mokėjimą. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad jam priteista skola būtų sumokėta visa iš karto, o ne pagal jo pragyvenimui reikalingas lėšas.

9.       Teismas taip pat sprendė, kad atsakovo prašymas įskaityti tarpusavyje ieškovui ir atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas gali būti patenkintas, nes šios sumos yra vienarūšės ir jų įskaitymas galimas.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

10.       Atsakovas M. P. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti: išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi, kuria pakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. dalinis sprendimas, iš M. P. ieškovui A. P. priteistą 67 531,93 Eur skolą 5 metų, t. y. 60 mėnesių laikotarpiui, mokant po 1 125,53 Eur kas mėnesį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo prašymo, nevertino kartu su prašymu pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo sunkią finansinę padėtį ir turinčią reikšmės šio prašymo nagrinėjimui. Nutartį priėmė šališkas teismas, nes vertino išimtinai tik ieškovo pateiktas aplinkybes, visiškai nevertindamas apelianto pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų.

10.2.                      Teismas visiškai nevertino, kad apeliantas išlaiko mažametį sūnų, jo žmona niekur nedirba, iš ūkininko ūkio gauna tik vienkartines pajamas, kurios yra sunaudojamos ūkio išlaidoms ir kreditiniams įsiskolinimams dengti. Visas turimas turtas yra įkeistas, todėl nėra nei lėšų, nei turto, iš kurių apeliantas turėtų realią galimybę vykdyti teismo sprendimą.

10.3.                      Jokių kasmėnesinių pajamų apeliantas neturi, todėl jų negalėjo ir negali pateikti. Rašytinius dokumentus, patvirtinančius šias aplinkybes, pateikė kartu su prašymu pirmosios instancijos teismui.

10.4.                      Tokiu neteisėtu, nepagrįstu ir nemotyvuotu teismo sprendimu bus sužlugdytas apelianto ūkis, jis bus priverstas paskelbti asmens bankrotą ir ieškovui nebus galimybės išieškoti jam priteistos piniginės sumos.

10.5.                      Ieškovas nenurodė argumentų, kodėl skola jam negalėtų būti išmokama dalimis, taip pat įrodymais nepagrindė būtinybės kuo greičiau gauti priteistą skolą. Teismas visiškai nevertino fakto, kad apeliantas prašo, jog sprendimas būtų išdėstytas, mokant per mėnesį ieškovui 1 125,53 Eur. Tokios sumos ieškovui užtektų kas mėnesį savo poreikiams tenkinti, tuo labiau, kad jis gauna ir senatvės pensiją. Prašymo patenkinimas nepažeistų ieškovo teisėtų lūkesčių.

10.6.                      Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovo materialinė padėtis šiuo metu yra komplikuota. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad atsakovas stengiasi geruoju įvykdyti sprendimą ir atlygino ieškovui A. P. bylinėjimosi išlaidas.

11.       Apeliantas 2020 m. balandžio 17 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad dėl šalyje paskelbto karantino dėl koronaviruso COVID-19 grėsmės jo materialinė padėtis pasidarė labai sunki, nes jokių pajamų apeliantas negauna, valstybės parama ūkininkams nėra teikiama, todėl sumokėti ieškovui priteistą 67 531,93 Eur sumą iš karto apeliantas neturi jokių realių galimybių. Atsižvelgiant į prioritetus, M. P. privalo skirti bent jau minimalų išlaikymą mažamečiui sūnui A. P., kuris šiai dienai būtų mažiausiai 300 Eur. Prašo teismo atsižvelgti į susiklosčiusią ypatingai sunkią materialinę apelianto situaciją ir ekstremalią padėtį ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

14.       CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

15.       CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

16.       Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

17.       Taigi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

18.       Nagrinėjamu atveju apeliantas savo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą iš esmės grindė tuo, kad jo materialinė padėtis yra komplikuota, neturi nei turto, nei lėšų, iš kurių turėtų realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą. Prašydamas išdėstyti iš jo priteistos skolos vykdymą, pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kurie, apelianto teigimu, įrodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., kad jo sutuoktinė S. P. jokių pajamų negauna, taip pat sutartinės hipotekos lakštus bei skirtingais laikotarpiais su įvairiais kreditoriais sudarytas paskolos sutartis, patvirtinančias, kad apeliantas ir (ar) jo sutuoktinė S. P. yra pasiėmę paskolas, o jų įvykdymui užtikrinti yra įkeitę bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus. Teismui taip pat pateikti 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie patvirtina, kad apeliantas per 2019 m. gavo 115 785 Eur grynojo pelno, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 368 740 Eur (iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 130 329 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 238 411 Eur). Be to, nurodė, kad išlaiko mažametį sūnų ir, kadangi yra ūkininkas, kasmėnesinių pajamų negauna.

19.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimu, šie apelianto į bylą pateikti duomenys nėra pakankami, kad patvirtintų iš tiesų sunkią jo finansinę padėtį. Nors, kaip minėta, pateikti hipotekos lakštai bei paskolos sutartys įrodo, kad apeliantas turi nemažai įsiskolinimų, o prievolių įvykdymo užtikrinimui yra įkeitęs žemės sklypus, tačiau teismas neturi jokių duomenų, ar apeliantas pateikė duomenis apie visą savo turimą nekilnojamąjį turtą, ar tik tą, kuris yra apsunkintas. Pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į atsakovo M. P. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, ieškovas A. P. buvo nurodęs, kad atsakovas turi gyvenamąjį namą, sodybą, mišką, kelis sunkvežimius, tačiau duomenų nei apie šį apelianto turimą nekilnojamąjį turtą, nei apie turimą žemės ūkio ir kitą techniką teismui pateikta nebuvo. Nors, apelianto teigimu, būdamas ūkininkas jis negauna kasmėnesinių pajamų, o tik vienkartines išmokas, todėl negalėjo ir neteikia teismui duomenų apie gaunamas lėšas, tačiau pažymėtina, kad teismui išvis nebuvo pateikti jokie duomenys apie apelianto turimas lėšas (santaupas) bankų sąskaitose.

20.       Minėta, kad pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimus dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, jeigu atsakovas nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, tuomet sprendimo įvykdymo išdėstymas aplamai nėra galimas. Taigi apeliantas, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės. Šiuo atveju apelianto į bylą pateikti duomenys nėra pakankami ir išsamūs tiek, kad galima būtų neabejotinai spręsti apie iš tiesų sunkią materialinę padėtį, dėl ko atsakovas šiuo metu nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Be to, apeliantas neįrodinėjo ir savo turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų (CPK 178 straipsnis).

21.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais iš atsakovo buvo priteistas 67 531,93 Eur įsiskolinimas, nustatyta, kad ieškovas A. P. nuo 1999 metų iki 2014 metų dirbo užsienyje ir ten uždirbtus pinigus skolino savo sūnui atsakovui M. P.. Byla teisme dėl skolos priteisimo buvo nagrinėjama nuo 2017 m. (ieškinys gautas 2017 m. lapkričio 24 d.). Nors, apelianto teigimu, jis stengiasi įvykdyti teismo sprendimą ir atlygino ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įvertinus laikotarpį, nuo kurio apeliantas yra skolingas ieškovui, taip pat tai, kad atlyginta tik labai maža dalis skolos (390 Eur) lyginant su visu likusiu įsiskolinimu (67 531,93 Eur), kurį prašo išdėstyti, spręstina, kad nagrinėjamu atveju tenkinus apelianto skundą ir priteistą skolą išdėsčius dar 5 metams, būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti ieškovo interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti skolą, tuo tarpu atsakovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Taigi šiuo atveju tenkinus apelianto skundą nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai (CK 1.5 straipsnis).

22.       Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad mokant ieškovui per mėnesį visus 5 metus po 1 125,53 Eur ir dar jam gaunant senatvės pensiją būtų visiškai užtikrinti ieškovo poreikiai, nėra reikšmingos svarstant prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas yra 80 metų amžiaus, dukros vardu yra paėmęs 35 000 Eur paskolą ir moka kas mėnesį iš gaunamos pensijos. Taip pat pateikė VĮ Registrų centro raštą kartu su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, patvirtinančius, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra gyvenamoji patalpa – garažas, kurio vidutinė rinkos vertė 3 410 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad ir paties ieškovo materialinė padėtis nėra gera, todėl, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas turi teisę reikalauti, kad jam priteista skola būtų sumokėta visa iš karto, o ne pagal jo pragyvenimui reikalingas lėšas.

23.       Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo pateikti į bylą duomenys nėra išsamūs ir pakankami spręsti, kad jo materialinė padėtis šiuo metu iš tiesų yra labai prasta, be to, apeliantas neteikė ir jokių duomenų apie jo finansinės (turtinės) padėties pagerėjimo perspektyvas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovo prašymo ir atsisakęs išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

24.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad nutartį priėmė šališkas teismas, nes vertino išimtinai tik ieškovo pateiktas aplinkybes, visiškai nevertindamas apelianto pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų. Pirmiau aptartos faktinės aplinkybės, priešingai nei tvirtina apeliantas, neabejotinai teikia pagrindą išvadai, kad teismas ištyrė ir įvertino abiejų šalių į bylą teiktus paaiškinimus ir įrodymus, jų visumą, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė kiekvieno atsakovo pateikto rašytinio įrodymo (dokumento) atskirai, nereiškia, jog teismas jų aplamai nevertino. Vien nepalankaus apeliantui procesinio sprendimo priėmimas savaime nepagrindžia teismo šališkumo, todėl šie apelianto teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė