Civilinė byla Nr. e2A-2331-967/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24777-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas NPC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimo sujungtose civilinėse bylose pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas NPC“ ieškinius atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2022 m. lapkričio 14 d. rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei 2022 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. A30-4806/22 panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji Pilaitė“ ir visi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas NPC“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė), prašydama: 1) panaikinti 2022 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. A51-170122/22(3.3.2.26E-BŪS) dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) valdymo; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pratęsti UAB „Mano Būstas NPC“ paskyrimą teikti bendrojo naudojimo objekto administravimo paslaugas daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. e2-3324-994/2023).
2. Ieškovė taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama pripažinti 2022 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. A30-4806/22 „Dėl UAB „Naujoji Pilaitė“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ neteisėtu ir jį panaikinti (civilinės bylos Nr. e2-4655-842/2023).
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2023 m. kovo 27 d. nutartimi prie civilinės bylos Nr. e2-3324-994/2023 prijungta civilinė byla Nr. e2-4655-842/2023, suteikiant bylai Nr. e2-3324-994/2023.
4. Ieškinyje dėl 2022 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) valdymo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ieškovė nurodė, kad 2022 m. lapkričio 14 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) valdymo“ (toliau – Raštas). Papildomai atsakovė pateikė įpareigojimą ieškovei pateikti informaciją, kokiu pagrindu ieškovė teikia administravimo paslaugas daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas). Ieškovės teigimu, ji pagrįstai teikia paslaugas Namo butų ir kitų patalpų savininkams. 2015 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-12 „Dėl UAB „Namų priežiūros centras“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ (toliau – 2015 m. sausio 9 d. Įsakymas) ieškovė (buvusi UAB „Namų priežiūros centras“) buvo paskirta Namo bendrojo naudojimo objekto administratore. Atsakovė Rašte nurodė, kad 2015 m. sausio 9 d. Įsakymo galiojimo terminas suėjo 2020 m. sausio 9 d. t. y. praėjus penkerių metų laikotarpiui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. Aukščiau nurodyto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Ieškovės teigimu, teisės aktai nustato aiškią pareigą, kad atsakovė, jei nebuvo nusiskundimų, ar pageidavimų, turi administratoriaus paskyrimą pratęsti penkerių metų laikotarpiui. Taigi lieka nesuprantama, kodėl atsakovė tinkamai neįgyvendina imperatyvių teisės normų, o po to kreipiasi į ieškovę dėl paslaugų teikimo ir administravimo pagrindo nutrūkimo. Atsakovė negali interpretuoti, jog ieškovė neturi teisinio pagrindo teikti administravimo paslaugas, jei pati tinkamai nevykdė įstatymo nustatytų pareigų. Atsakovė turi pareigą priimti sprendimą dėl administratoriaus paskyrimo (CK 4.84 straipsnio 2 dalis), pratęsti Įsakymą, kurio įgaliojimu ieškovė paskirta teikti bendrojo naudojimo objekto administravimo paslaugas Namui.
5. Patikslintame ieškinyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. A30-4806/22 „Dėl UAB „Naujoji Pilaitė“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ panaikinimo ieškovė, be kita ko, nurodė, kad 2022 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-4806/22 „Dėl UAB „Naujoji Pilaitė“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ paskyrė UAB „Naujoji Pilaitė“ daugiabučio namo administratore. Atsakovė savo raštuose dėstė poziciją, kad Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo terminas baigėsi 2020 m. sausio 9 d., tačiau nesilaikė teisės aktų reikalavimų, kuriuose nustatyta aiški pareiga, kad jei nebuvo nusiskundimų ir pageidavimų, tai ji turi Namo administratoriaus paskyrimą pratęsti penkerių metų laikotarpiui. Ieškovės teigimu, šiuo atveju atsakovė ne tik nepratęsė 2015 m. sausio 9 d. Įsakymo, bet ir inicijavo administratoriaus keitimo procedūrą. 2022 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-4806/22 „Dėl UAB „Naujoji Pilaitė“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, atlikdama tokius veiksmus, akivaizdžiai pažeidė teisės aktus ir nesivadovavo CK nustatyta procedūra.
6. Ieškovė teismui pateikė dubliką, kuriame nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir ieškinyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. A30-4806/22 panaikinimo. Pažymėjo, kad atsakovė padarė du itin šiurkščius bei imperatyvaus pobūdžio pažeidimus, numatytus CK 4.84 straipsnio 4 dalyje – neteisėtai inicijavo administratoriaus keitimą bei nepratęsė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo, todėl ginčijamas įsakymas negali būti laikomas priimtu teisėtai. Į bylą nėra pateikti balsavimo biuleteniai, todėl ieškovei nėra galimybės įvertinti bei įsitikinti, ar apskritai sprendimą priėmė Namo butų ir kitų patalpų savininkai (pavyzdžiui, balsuoti galėjo ir nuomininkai ar tretieji asmenys, kurie neturėjo įgaliojimų priimti sprendimus). Taip pat nėra galimybės įsitikinti, ar biuleteniai buvo supildyti per 14 d. nustatytą terminą (nėra atmestina rizika, kad biuleteniai buvo supildyti praleidus terminą biuletenių pateikimui).
7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 9 d. Įsakymu Namo bendrojo naudojimo objektų administratore penkerių metų terminui buvo paskirta UAB „Mano Būstas NPC“ (buvusi UAB „Namų priežiūros centras“). Nurodyto įsakymo 1 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad Namo bendrojo naudojimo objektų administratore ieškovė yra skiriama penkeriems metams. Taigi ieškovei paskirto Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo terminas baigėsi 2020 m. sausio 9 d., kaip tai numatyta pačiame 2015 m. sausio 9 d. Įsakyme ir įtvirtinta CK 4.250 straipsnio 2 punkte, numatančiame, kad turto administravimas baigiasi pasibaigus administravimo terminui ar įvykus sąlygai, numatytai administravimo nustatymo akte. Nepaisant to, suėjus šiam terminui, ieškovė atsakovei nepateikė ataskaitos apie Namo administravimą, kaip tai yra numatyta CK 4.252 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė nesulaukė ir naujo atsakovės direktoriaus įsakymo dėl įgaliojimų pratęsimo, tačiau atitinkamai ir pati pasibaigus įgaliojimų terminui nesikreipė į atsakovę pasiteirauti, ar jos įgaliojimai bus (yra) pratęsti ir ar ji gali toliau Name tęsti administravimo veiklą. Priešingai – pasibaigus įgaliojimų terminui, ieškovė tiesiog toliau savavališkai, nepateikdama privalomos administravimo ataskaitos ir nesikreipdama į atsakovę dėl įgaliojimų pratęsimo net du metus tęsė Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skaičiavo gyventojams mokesčius, neturėdama tam teisinio pagrindo.
8. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad ji 2022 m. liepos 16 d. gavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojo skundą dėl ieškovės veiklos. Gyventojas skundėsi galimai nepagrįstais jo namą administruojančios bendrovės įkainiais, netinkama įrenginių priežiūra, dažnai neveikiančiu užtvaru į parkingą, prasta komunikacija ir pan. Reaguodama į skundą, atsakovė patikrino Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenis apie (duomenys neskelbtini) esantį namą ir nustatė, kad ieškovė šio namo bendrojo naudojimo objektų administratore apskritai niekada nebuvo paskirta, todėl akivaizdu, kad paslaugas šiam namui teikia savavališkai. Patikrinusi minėtus NTR duomenis Savivaldybės administracija taip pat nustatė, kada tame pačiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stovi ir kitas daugiabutis namas – ginčo Namas, su gretimu (duomenys neskelbtini) namu stovintis iš esmės tiesiog tame pačiame kieme. Patikrinusi duomenis apie Namą, atsakovė nustatė, kad jame nėra įregistruota daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, nėra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir nėra savivaldybės administracijos paskirto bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, o 2015 m. sausio 9 d. Įsakymu ieškovei paskirto Namo administravimo terminas yra pasibaigęs 2020 m. sausio 9 d. Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi CK 4.84 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija, atsakovė 2022 m. rugsėjo 9 d. paskelbė pranešimą apie planuojamą Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo, kad Namo butų ir kitų patalpų savininkai patys išsirinktų jų lūkesčius atitinkantį administratorių.
9. Atsakovė atsiliepime taip pat pažymėjo, kad paskelbus apie balsavimą, be teisinio pagrindo Namą administruojanti ieškovė 2022 m. spalio 6 d. raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudama skubiai nutraukti balsavimą dėl naujo administratoriaus skyrimo ir pratęsti ieškovės įgaliojimus. Atsakovė 2022 m. lapkričio 14 d. raštu pažymėjo, kad ieškovės įgaliojimai dėl Namo administravimo pasibaigė dar 2020 m. sausio 9 d., Namas neturi nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, todėl atsakovė, vadovaudamasi CK 4.84 straipsnio 2 dalimi, paskelbė ir planuoja tęsti Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl administratoriaus paskyrimo. Raštu ieškovės buvo paprašyta ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 24 d. pateikti atsakovei informaciją apie tai, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė Namo butų ir kitų patalpų savininkams teikia administravimo paslaugas ir skaičiuoja mokesčius. Šią informaciją buvo paprašyta pateikti atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 4.238 straipsnio 4 dalį asmuo, administruojantis turtą be teisinio pagrindo, neturi teisės į atlyginimą. Atsakovės teigimu, šios informacijos ieškovė nei nustatytu terminu, nei vėliau nepateikė.
10. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad per tą laiką ji įvykdė Namo gyventojų balsavimus: pirmasis balsavimas raštu vyko 2022 m. spalio 3 d. – 2022 m. spalio 16 d. laikotarpiu (administratorius neišrinktas dėl nesusirinkusios Namo butų ir patalpų savininkų daugumos), todėl 2022 m. lapkričio 14 d. – 2022 m. lapkričio 27 d. vyko pakartotinis balsavimas. Pastarojo balsavimo raštu rezultatai buvo suskaičiuoti 2022 m. gruodžio 1 d. posėdyje. Nustatyta, kad balsavime dalyvavo 60 Namo butų ir patalpų savininkų, kurie Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi pageidauja matyti UAB „Naujoji Pilaitė“: už šios bendrovės paskyrimą balsavo visi balsavime dalyvavę 60 iš 101 butų ir kitų patalpų savininkų. Atsakovės teigimu, ieškovė nepaaiškina, kaip vertina kitas šiuo atveju itin aktualias CK nuostatas, o būtent - CK 4.250 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad turto administravimas baigiasi pasibaigus administravimo terminui ar įvykus sąlygai, numatytai administravimo nustatymo akte, taip pat ir 2015 m. sausio 9 d. įsakymo 1 punktą, kuriame aiškiai įtvirtinta, kad Namo bendrojo naudojimo objektų administratore ieškovė yra skiriama tik penkeriems metams, bei CK 4.250 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, pasibaigus administravimui, administratorius turi pateikti ataskaitą jį paskyrusiam asmeniui (institucijai). Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas buvo vykdomas teisėtai, vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 1 ir 3 dalimis, suteikus Namo butų ir kitų patalpų savininkams galimybę patiems išsirinkti jų pageidaujamą administratorių iš visų 44 Vilniuje veikiančių namų administravimo paslaugas teikiančių bendrovių (sąrašas gyventojams buvo pateiktas kartu su 2022 m. spalio 20 d. pranešimu apie būsimą balsavimą). Balsavime dalyvavo Namo patalpų savininkų dauguma (60 iš 101), atsiųsti biuleteniai buvo tinkamai užpildyti ir pasirašyti, todėl balsavimas laikytinas teisėtas - jis yra nenuginčytas ir dėl to galiojantis.
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Naujoji Pilaitė“ atsiliepime į patikslintą ieškovės ieškinį nurodė, kad atsakovė savo tinklapyje viešai 2022 m. rugsėjo 9 d. paskelbė pranešimą apie planuojamą daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo. Neįvykus pirmajam balsavimui, pakartotinis balsavimas vyko laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 27 d. Pakartotinio balsavimo raštu rezultatai buvo suskaičiuoti 2022 m. gruodžio 1 d. vykusiame balsų skaičiavimo posėdyje, kurio metu nustatyta, kad balsavime dalyvavo 60 Namo butų ir kitų patalpų savininkų. Už ieškovę nebalsavo nei vienas Namo butų ir kitų patalpų savininkas. Įvykusio balsavimo rezultatai aiškiai parodė, kad Namo butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė valią, jog jų Namo bendrojo naudojimo objektus administruotų trečiasis asmuo UAB „Naujoji Pilaitė“.
12. Trečiasis asmuo atsiliepime pažymėjo, kad 2022 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-4806/22 „Dėl UAB „Naujoji Pilaitė“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ trečiasis asmuo buvo paskirtas Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1331 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 7.11 punkte nustatyta, kad administratorius privalo per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas. Perdavimas įforminamas priėmimo-perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai. Šiuo tikslu 2022 m. gruodžio 22 d. trečiojo asmens atstovė kreipėsi į ieškovę, ragindama nurodyti Namo ir visų susijusių dokumentų perdavimo datą ir laiką. Ieškovei nereaguojant į raginimą nurodyti Daugiabučio namo perdavimo datą ir laiką, trečiais asmuo nusiuntė ieškovei pakartotinius pranešimus, bet ieškovė jokios informacijos neteikė. Ieškovei toliau nereaguojant į raginimą perduoti Namą ir su juo susijusią dokumentaciją, trečiasis asmuo buvo priverstas imtis teisinių Namo priėmimo veiksmų ir šiuo klausimu kreipėsi į antstolį G. B.. Antstolis 2023 m. vasario 3 d. užfiksavo Namo techninėse patalpose esantį turtą, įrangą, skaitiklių parodymus, o trečiasis asmuo sudarė 2023 m. vasario 2 d. Statinio neeilinės apžiūros aktą pastato priėmimo - perdavimo metu, taip priimdamas Namą administruoti ir prižiūrėti.
13. Trečiojo asmens teigimu, ne daugiabučio namo balsavimo inicijavimas dėl balsavimo organizavimo, o būtent konkretaus sprendimo priėmimas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumai išreiškiant valią dėl administratoriaus pakeitimo nulemia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimą. Nepriklausomai nuo to, kas inicijavo balsavimą, sprendimas dėl administratoriaus pakeitimo priimamas butų ir kitų patalpų savininkams išreiškiant valią ir balsuojant už administratoriaus pakeitimą. Pats balsavimo organizavimo inicijavimas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Net jei būtų nustatyti balsavimo raštu organizavimo procedūriniai pažeidimai, ieškinyje nurodyti tariami procedūriniai pažeidimai dėl balsavimo inicijavimo nelaikytini esminiais procedūriniais pažeidimais, dėl kurių Namo butų ir kitų patalpų savininkų aiškiai išreikšta valia galėtų būti paneigta.
14. Byloje gauti dalies Namo butų (patalpų) savininkų rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad jie nesutinka su ieškiniu, esant aiškiai jų valiai dėl naujos administratorės UAB „Naujoji Pilaitė“ pasirinkimo. Paaiškinimuose pažymėta, kad jie buvo nepatenkinti ieškovės paslaugų teikimu, todėl nepageidauja gauti iš jos paslaugų, pasirinkus naują administratorę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3324-994/2023 civilinę bylą dalyje dėl 2022 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. A51-170122/22(3.3.2.26E-BŪS) panaikinimo nutraukė, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodytu sprendimu priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Naujoji Pilaitė“ 4 799,16 Eur atstovavimo išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
16. Pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad byloje nėra įrodyta ir pagrįsta, jog Namo butų ir patalpų savininkai būtų teikę rašytinius nusiskundimus atsakovei dėl ieškovės administravimo veiklos ar teikę rašytinius prašymus, atitinkančius daugumos valią, keisti Namo administratorių iki pasibaigiant 5 metų terminui, numatytam 2015 m. sausio 9 d. Įsakyme, tad savivaldybės iniciatyva organizuotas balsavimas dėl administratoriaus pasirinkimo 2022 m. spalio-lapkričio mėnesiais neatitiko CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatų reglamentavimo, numatančio administratoriaus įgaliojimų pratęsimą, esant atitinkamoms sąlygoms. Šias aplinkybes pripažino ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, nurodydama, kad administravimo pratęsimo klausimas likus pusmečiui iki 5 metų termino pabaigos nebuvo išspręstas dėl savivaldybės darbuotojų žmogiškos klaidos, didžiulio skaičiaus administruojamų namų Vilniuje ir didelio skaičiaus administratorių, teikiančių tokio pobūdžio paslaugas.
17. Teismas vertino, kad iš šių susiklosčiusių faktinių aplinkybių akivaizdu, jog atsakovė, kaip vykdomoji institucija, atsakinga už daugiabučių gyvenamųjų namų tinkamo administravimo organizavimą, nesilaikė CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatų, reglamentuojančių Namo administravimo pratęsimą, negavus 2015 m. sausio 9 d. Įsakymo galiojimo metu gyventojų prašymų keisti administratorių ar jų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos.
18. Teismas taip pat pažymėjo, kad ir pati namo administratorė, būdama profesionalė administravimo srityje, taip pat nevykdė savo, kaip administratorės, pareigų teikti administravimo ataskaitos pasibaigus administravimui, t. y. kai negavo įsakymo dėl administravimo pratęsimo suėjus 5 metų terminui (CK 4.250 straipsnio 2 punktas, 4.252 straipsnio 1 dalis) bei būti pakankamai rūpestinga ir apdairia išsiaiškinti, ar yra įvykdyta administravimo pratęsimo procedūra bei pratęsta administravimo teisė toliau teikti namui administravimo paslaugas atitinkamo administracinio akto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad Namo administravimas buvo tęsiamas ieškovės iki pat 2023 m. vasario 2 d., kai ieškovė paskirta 5 metų terminui administruoti buvo 2015 m. sausio 9 d. Teismas vertino, kad neformalus Namo administravimo pratęsimas vyko ir Namas ieškovės administruotas daugiau nei trejus metus po 5 administravimo metų termino suėjimo, ieškovei nesirūpinus administracinio akto, kaip pagrindo administruoti, gavimu, suėjus terminui, o atsakovei (savivaldybei) nepriėmus administracinio akto – įsakymo, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nesant tam kliūčių.
19. Teismas nurodė, kad šiuo atveju svarbiausia yra įstatymu nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų teisė išreikšti savo valią dėl jų daugiabutį namą administruojančio verslo subjekto, o ne ieškovės, kaip administratorės, interesai. Teismas pažymėjo, kad daugiabučių namų butų ir patalpų savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra besąlyginė, todėl būtent savininkai turi teisę nuspręsti, kas administruos jų bendrojo naudojimo objektus, neatsižvelgdami į administratoriaus turtinius interesus.
20. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad įstatymas nenumato, jog atsakovė turi teisę spręsti, ar pratęsti administratoriaus paskyrimą, taip pat nenumato ir to, kad spręsti šiam klausimui turi būti pradėta atitinkama teisės aktuose numatyta procedūra dėl administratoriaus pasirinkimo. Šiuo atveju tiek CK, tiek Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas įtvirtina atsakovės kompetenciją organizuoti administratoriaus paskyrimo procedūrą racionaliomis ir efektyviomis priemonėmis, priimtu įsakymu įtvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų valią. Kad savininkų sprendimas pakeisti administratorių būtų teisėtas, jis turi būti priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos. Kaip paaiškėjo 2023 m. liepos 27 d. teismo posėdžio metu iš ieškovės atstovo paaiškinimų, ginčo dėl namo butų ir patalpų savininkų balsavimo procedūros, gavus visus reikiamus dokumentus iš atsakovės, ieškovė byloje nebekelia ir balsavimo procedūros teisėtumo nebekvestionuoja.
21. Teismas pažymėjo, kad Namo butų ir kitų patalpų savininkai sprendimą pasirinkti trečiąjį asmenį, kaip namo administratorių, priėmė raštu išreiškę savo valią savivaldybės administracijos 2022 m. spalio - lapkričio mėnesiais (pirminiame ir pakartotiniame) inicijuotame balsavime, ir toks savininkų sprendimas atitiko CK 4.85 straipsnio nuostatas, minėtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas pakeisti namo administratorių yra nenuginčytas ir galiojantis. Nors ir pripažintina, kad nebuvo tinkamai atsakovės įgyvendintos CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios administravimo pratęsimą, pasibaigus įsakyme nustatytam terminui, tačiau aiškiai išreikšta butų ir kitų patalpų savininkų valia dėl bendrojo naudojimo objekto administratoriaus pakeitimo atitiko CK ir poįstatyminiuose teisės aktuose, detalizuojančiuose balsavimo procedūras, nustatytus reikalavimus.
22. Teismas sprendė, kad atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, nėra suteikta teisė kvestionuoti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų teisėtumą. Išimtinė daugiabučio namo gyventojų ir savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių negali būti apribota vien dėl to, kad buvo nesilaikyta tam tikrų procedūrinių taisyklių prieš priimant valinį savininkų sprendimą. Panaikinus 2022 m. gruodžio 14 d. įsakymą dėl UAB „Naujoji Pilaitė“ skyrimo administratoriumi, būtų paneigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų besąlyginė valia dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo, jo pakeitimo, kai savivaldybės įsakymu tik įforminama namo savininkų aiškiai išreikšta valia. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti 2022 m. gruodžio 14 d. įsakymą ir įpareigoti savivaldybę pratęsti ieškovės paskyrimą teikti administruoti Namą.
23. Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl 2022 m. lapkričio 14 d. atsakovės rašto panaikinimo, teismas pažymėjo, kad šiuo raštu atsakovė atsakė ieškovei į paklausimą dėl ginčo Name vykdomo balsavimo renkant administratorių bei paprašė ieškovės pateikti savo poziciją, kokiu pagrindu ieškovė teikia paslaugas ginčo namui bei skaičiuoja mokesčius. Teismas vertino, kad ginčijamas atsakovės surašytas raštas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, o informacinio pobūdžio rašto kvestionavimas ir jo nuginčijimas jokių konkrečių teisinių pasekmių ieškovei nesukels, todėl bylą dalyje dėl šio rašto panaikinimo nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Mano Būstas NPC“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą pakeisti ir tenkinti ieškinių reikalavimus – pripažinti 2022 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. A30-4806/22 neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pratęsti ieškovės paskyrimą teikti bendrojo naudojimo objekto administravimo paslaugas Namui, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Atsakovės inicijuotos procedūros dėl administratoriaus pakeitimo pažeidė imperatyvią CK 4.84 straipsnio 4 dalies normą. Įstatymų leidėjas nurodo įsakmaus pobūdžio reikalavimą pratęsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimą daugiabučiam namui, jeigu nėra gauti savininkų nusiskundimai arba nėra gautas savininkų prašymas dėl namo administratorės pakeitimo. Įstatymo leidėjas nenumato jokių kitų sąlygų, dėl kurių negalėtų būti vykdoma CK 4.84 straipsnio 4 dalies norma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais remiantis mutatis mutandis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. šie sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms arba protingumo ir sąžiningumo principams. CK 4.84 straipsnio 4 dalis yra imperatyvi bei skirta namo administratoriaus interesų apsaugai (tais atvejais, kai namo savininkai nėra pateikę nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos bei nėra gautas savininkų prašymas pakeisti namo administratorių), todėl atsakovės (ne Namo savininkų) inicijuota procedūra dėl namo administratoriaus pakeitimo pažeidžia ieškovės teisėtus interesus ir lūkesčius, kurių apsauga yra ginama įstatymo pagrindu. Atsakovei neatlikus neteisėtų veiksmų, prieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, ieškovei būtų pratęsta teisė ir toliau administruoti Namą CK 4.84 straipsnio 4 dalies pagrindu. Taigi šie pažeidimai lėmė ieškovės interesų pažeidimą. Teismas šias aplinkybes įvertino formaliai bei suabsoliutino Namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, kurie neva kompensuoja padarytą pažeidimą ieškovės interesams.
24.2. Teismo argumentai, kad šiurkštus CK 4.84 straipsnio 4 dalies normos pažeidimas tėra formalus procedūrinis pažeidimas, yra nepagrįsti. Atsakovė pažeidė imperatyvią CK 4.84 straipsnio 4 dalies normą, kuri nėra procedūrinė, kita vertus, ji garantuoja administratoriaus interesų apsaugą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra įtvirtintas formalių pažeidimų sąrašas, tačiau teismų praktikoje yra išskiriama, jog tokie pažeidimai, kurie iš esmės neturi reikšmės sprendimų priėmimui bei nepažeidžia asmenų interesų (nesukėlė neigiamų pasekmių), galėtų būti laikomi formaliais pažeidimais. Nagrinėjamu atveju CK 4.84 straipsnio 4 dalies normos pažeidimas negalėtų būti laikomas formalaus pobūdžio pažeidimu, nes neteisėtai inicijuotos procedūros (juolab, kad namo administratoriaus keitimo procedūrą inicijavo ne Namo butų ir kitų patalpų savininkai, bet būtent atsakovė) dėl administratoriaus pakeitimo sukėlė realias neigiamas pasekmes.
24.3. Ieškovė nekvestionuoja, kad savininkai turi teisę pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių nepasibaigus jo administravimo terminui, tačiau siekiant pakeisti administratorių turi būti pateiktas ¼ dalies savininkų prašymas, negavus tokio prašymo, atsakovė neturi nei teisės, nei pareigos pati savo iniciatyva organizuoti balsavimo dėl administratoriaus pakeitimo.
24.4. Nepagrįstais laikytini sprendimo argumentai, kad savininkų interesai yra aukščiau už ieškovės interesus, nepaisant padaryto CK 4.84 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas. Jokiame teisės akte nėra įtvirtinta, jog daugiabučio namo savininkų interesai gali būti vertinami kaip vertingesni už ieškovės, kaip namo administratorės.
24.5. Susiklosčiusi situacija pažeidžia ir ex in juria non oritur jus principą. Atsakovei neteisėtai inicijavus administratoriaus keitimą bei nepratęsus bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo, ginčijamas įsakymas negali būti laikomas priimtu teisėtai.
24.6. Būtent atsakovei nusprendus inicijuoti administratoriaus keitimo procedūrą, Namo savininkai galėjo būti objektyviai suklaidinti ir sudaromas įspūdis, jog ieškovė nusprendė nutraukti administravimo veiksmus ginčo namui. Atsakovė balsavimo procedūrose savininkams nebuvo atskleidusi fakto, kad balsavimas vyksta dėl to, jog atsakovė „pamiršo“ pratęsti ieškovei terminą Namo administravimui ir todėl nusprendė iš naujo išrinkti Namo administratorių (atsakovė būtent tokią poziciją nurodė bylos nagrinėjimo metu, dėstydama argumentus, kodėl nusprendė rengti balsavimą). Pagrįsta spręsti, jog atsakovė neteisėtai inicijuodama administratoriaus pakeitimą pažeidė ieškovės interesus ir minimais aspektais.
25. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Skundžiamo teismo sprendimo turinys aiškiai patvirtina, kad, priešingai negu vertina apeliantė, teismas sprendime CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatų turinį vis dėlto atskleidė, aptarė administratorių pakeitimo tvarką ir pagrindus, bei atitinkamai sprendime šia CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostata vadovavosi, t. y. pripažino, kad atsakovė šios normos atžvilgiu padarė procedūrinį pažeidimą. Taigi apeliantės skunde dėstomi teiginiai, neva teismas sprendime nepaisė CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatų, yra visiškai nepagrįsti.
25.2. Skundžiamame sprendime konstatavęs, kad atsakovės atliktas procedūrinis pažeidimas šiuo konkrečiu atveju vis dėlto negali paneigti aiškiai išreikštos Namo butų ir kitų patalpų savininkų valios atsisakyti ieškovės paslaugų, teismas nesuabsoliutino savininkų interesų, kaip kad skunde dėsto apeliantė, o elementariai atsižvelgė į pačią namo administratorių paskirtį – atstovauti būtent savininkų interesus. Iš tiesų nesuprantama, kokiu būdu ieškovė gali atstovauti Namo savininkų interesus, jeigu nagrinėjamu atveju šis aiškiai išreikštas interesas yra būtent tai, kad ieškovė jų interesų neatstovautų. Apeliaciniame skunde dėstydama, kad teismas sprendime suabsoliutino Namo savininkų valią, apeliantė nepaaiškina ir nenurodo, kuo remdamasis teismas sprendime šios Namo savininkų valios galėjo nepaisyti.
25.3. Šiuo konkrečiu atveju asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principas pasireiškia tuo, jog visi butų ir kitų patalpų savininkai turi vienodą interesą teisės aktų nustatyta tvarka gauti kokybiškas, jų interesus atitinkančias daugiabučių namų priežiūrai būtinas paslaugas. Kaip atitinkamai visi šias paslaugas Vilniaus mieste galintys teikti juridiniai asmenys turi interesą šias paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka teikti. Šie dvejopi interesai savo pobūdžiu yra skirtingi, kaip skirtingos yra ir šiuos interesus turinčios subjektų grupės (namo savininkai ir namų administratoriai). Dėl šios priežasties, analizuoti šių dviejų skirtingų subjektų grupių interesus konstitucinio asmenų lygybės principo kontekste taip, tarsi tai būtų viena ir ta pati subjektų grupė, apskritai yra nekorektiška – namo savininkų ir namo administratoriaus interesai niekuomet nebus tapatūs, todėl ir vienodas jų traktavimas yra elementariai neįmanomas.
25.4. Tuo atveju, jeigu Namo savininkus tenkino ieškovės vykdoma Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo veikla, vykusio balsavimo metu gyventojai galėjo priimti sprendimą Namo bendrojo naudojimo objektų administratore pasirinkti būtent ieškovę (bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė buvo administratorių sąraše, kuris gyventojams buvo pateiktas balsavime). Už ieškovės skyrimą Namo administratore nebalsavo nė vienas balsavime dalyvavęs savininkas. Gyventojai Namo bendrojo naudojimo objektų administratore pageidavo matyti UAB „Naujoji Pilaitė“, už kurios paskyrimą Namo administratore balsavo visi 100 proc. balsavusiųjų (t. y. 60 iš 101 savininkų). Ieškovės interesas būti išrinkta Namo administratore šiuo atveju nebuvo pažeistas – jai ši galimybė buvo sudaryta.
25.5. Ieškovė pati suprato, kad jos paslaugos Namo gyventojų netenkina – priešingu atveju nesuprantama, kodėl vos sužinojusi apie vykdomą balsavimą, ieškovė kreipėsi į atsakovę imperatyviai reikalaudama šį balsavimą kuo skubiau nutraukti ir, nelaukiant Namo gyventojų valios, Namo administratore paskirti būtent ieškovę (pratęsti ankstesnį atsakovės direktoriaus įsakymą). Manytina, kad būdama tikra dėl savo teikiamų paslaugų kokybės ir tinkamo rūpinimosi Namo gyventojų interesais, ieškovė būtų tiesiog ramiai sulaukusi balsavimo rezultato.
25.6. Skundžiamas teismo sprendimas yra ne tik teisėtas ir pagrįstas, tačiau ir priimtas vadovaujantis bendraisiais protingumo bei sąžiningumo principais ir atitinkamai skundžiamu sprendimu būtent šių principų laikymąsi užtikrinus. Atitinkamai apeliantės skundas laikytinas nepagrįstu, formaliu ir teikiamu iš esmės siekiant tik įtvirtinti savo ekonominius interesus, paneigiant net ir tikslą, kuriam namo administratoriai yra skiriami.
26. Trečiasis asmuo UAB „Naujoji Pilaitė“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais pagrindiniais argumentais.
26.1. Ieškovė apeliaciniame skunde pateikia visiškai klaidingą CK 4.84 straipsnio 4 dalies ir CK 2.82 straipsnio 4 dalies vertinimą bei interpretaciją. CK 4.84 straipsnio 4 dalyje yra nustatytos procedūrinio tipo teisės normos dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo tvarkos. Nėra pagrindo remiantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi teigti, jog CK 4.84 straipsnio 4 dalies pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti Namo savininkų sprendimą ir (ar) įsakymą, nes patys Namo savininkų sprendimas ir (ar) įsakymas, kaip tokie, neprieštarauja CK 4.84 straipsnio 4 daliai.
26.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas, jog turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu įgyvendinama ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai. Tai reiškia, kad teisė spręsti, kam pavesti valdyti ir naudoti bendrosios nuosavybės teise daugiabučiame name asmenims priklausantį turtą, visų pirma, yra suteikta patiems savininkams, todėl tokiu atveju, kai yra priimtas daugumos bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimas dėl turto administratoriaus pakeitimo, vien tik formalių procedūrų pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą įsakymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-686/2015).
26.3. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi kasacinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017, pagal kurią būtent butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais remiantis mutatis mutandis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, tačiau šioje byloje juk Namo savininkų sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus išrinkimo net nėra ginčijamas.
26.4. Ieškovė neginčija Namo savininkų balsavimo protokolo ir jame užfiksuotų Namo butų ir kitų patalpų savininkų priimtų sprendimų, atitinkančių jų aiškią ir neginčijamą valią. Ieškovė ginčija tik patį atsakovės įsakymą, kuris tik įformina Namo butų ir kitų patalpų savininkų aiškiai išreikštą valią. Butų ir kitų patalpų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, turi teisę laisvai nuspręsti dėl jiems priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, o savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas dėl administratoriaus skyrimo (pakeitimo) yra tik butų ir kitų savininkų valios išraišką įforminantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015).
26.5. CK 4.84 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta procedūrinio tipo teisės norma dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo tvarkos, šioje teisės normoje nenustatyti jokie atskiri pagrindai, kuriais remiantis daugiabučio namo savininkų priimtas sprendimas ar Įsakymas galėtų būti panaikinti. Atitinkamai CK 4.84 straipsnio 4 dalies paskirtis nėra, kaip nurodo ieškovė, garantuoti namo administratoriaus interesų apsaugą. Šia teisės norma yra užtikrinami ne bendrojo naudojimo objektų administratorių, o pačių butų ir kitų patalpų savininkų interesai dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros – yra nustatoma procedūra, pagal kurią nustatomas bendrojo naudojimo objektų priežiūros tęstinumas.
26.6. Šiuo atveju asmenų lygiateisiškumo principas pasireiškia tuo, jog visi butų ir kitų patalpų savininkai turi vienodą interesą teisės aktų nustatyta tvarka gauti kokybiškas, jų interesus atitinkančias daugiabučių namų priežiūrai būtinas paslaugas. Kaip atitinkamai visi šias paslaugas Vilniaus mieste galintys teikti juridiniai asmenys turi interesą šias paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka teikti. Šie dvejopi interesai savo pobūdžiu yra skirtingi, kaip skirtingos yra ir šiuos interesus turinčios subjektų grupės (namo savininkai ir namų administratoriai).
26.7. Pačiai ieškovei nevykdant savo pareigų, nesant rūpestingai ir atidžiai, apie ieškovės interesų nuvertinimą ar lygiateisiškumo principo pažeidimą šiuo atveju negali būti jokios kalbos.
26.8. Nė vienas iš butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl administratoriaus pakeitimo neginčijo, dėl ko minėtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas pakeisti namo administratorių yra nenuginčytas ir galiojantis. Atitinkamai, ginčijamas atsakovės įsakymas buvo priimtas nenuginčyto ir galiojančio butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl administratoriaus pakeitimo pagrindu.
26.9. Ieškovės ieškinio reikalavimai panaikinti atsakovės įsakymą ir įpareigoti atsakovę pratęsti ieškovės paskyrimą teikti bendrojo naudojimo objekto administravimo paslaugas Namui yra nepagrįsti, nes esant tokiai reikalavimų formuluotei, jie tiesiog negali būti įgyvendinami. Pirmuoju reikalavimu ieškovė prašo panaikinti įsakymą, tačiau juk net ir panaikinus Įsakymą Namo savininkų išreikšta valia dėl namo administratoriaus pakeitimo liktų galioti, nes Namo savininkų sprendimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Esant tokiai teisinei situacijai, nesuprantama, kaip galėtų būti paneigta Namo savininkų valia dėl administratoriaus pakeitimo, jeigu jų sprendimas nėra nuginčytas. Antruoju reikalavimu ieškovė prašo įpareigoti atsakovę pratęsti ieškovės paskyrimą teikti bendrojo naudojimo objekto administravimo paslaugas, tačiau tokio reikalavimo įgyvendinimas yra tiesiog neįmanomas: teismai nėra viešojo administravimo subjektas ir negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
28. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
29. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. sprendimo dalis, kurioje ieškovės ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
30. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-12 ieškovė UAB „Mano būstas NPC“ buvo paskirta Namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore 5 metams. Suėjus šiam terminui, ieškovės administravimo terminas formaliai pratęstas nebuvo, tačiau ieškovė tęsė savo veiklą. Sužinojusi apie organizuojamą balsavimą Name dėl naujo administratoriaus paskyrimo, ieškovė 2022 m. spalio 6 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl balsavimo nutraukimo ir ieškovės, kaip Namo administratorės, įgaliojimų pratęsimo. Atsakydama į ieškovės reikalavimą, atsakovė 2022 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. A51-170122/22(3.2.2.6E-BŪS) pažymėjo, kad ieškovės įgaliojimai pasibaigė dar 2020 m. sausio 9 d. ir Namas neturi nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, todėl savivaldybė paskelbė, jog planuoja tęsti Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl Namo administratoriaus paskyrimo. Nurodytas balsavimas vyko per laikotarpį nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. spalio 16 d., tačiau buvo pripažintas neįvykusiu dėl balsų trūkumo, taip pat per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 27 d. pakartotinai. Antrasis balsavimas buvo pripažintas įvykusiu (60 gyventojų iš 101 dalyvavo balsavime; visi balsavusieji balsavo už UAB „Naujoji Pilaitė“ paskyrimą naująja Namo administratore). Šio balsavimo pagrindu 2022 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-4806/22, kuriuo Namo administratore paskirta UAB „Naujoji Pilaitė“. Atsižvelgdama į tai, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniais (bylos pagal abu ieškovės ieškinius buvo sujungtos į vieną), prašydama panaikinti 2022 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. A51-170122/22(3.3.2.26E-BŪS) dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) valdymo, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pratęsti UAB „Mano Būstas NPC“ paskyrimą teikti bendrojo naudojimo objekto administravimo paslaugas Namui, taip pat pripažinti 2022 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. A30-4806/22 dėl UAB „Naujoji Pilaitė“ paskyrimo Namo administratore neteisėtu ir jį panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2023 m. liepos 31 d. sprendimu bylą dėl 2022 m. lapkričio 14 d. atsakovės rašto panaikinimo nutraukė, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys buvo atmestas, pateikė apeliacinį skundą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
31. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė pažeidė CK 4.84 straipsnio 4 dalies normą neteisėtai inicijuodama Namo administratoriaus keitimą ir be pagrindo nepratęsdama ieškovės įgaliojimų. Apeliantės teigimu, nurodyta CK norma, priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, nėra procedūrinė, o yra imperatyvi ir garantuojanti daugiabučio namo administratoriaus interesų apsaugą.
32. CK 4.236 straipsnio 2 dalis įtvirtina kito asmens turto administravimo nustatymo pagrindus – administravimas gali būti nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. CK nurodytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu. Atsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu asmuo administruoja kitam asmeniui priklausantį turtą, gali būti išskiriamas sutartinis administravimas ir administravimas pagal įstatymą. Sutartinis administravimas atsiranda tuomet, kai turto savininkas savanoriškai išreikšdamas savo valią kitam asmeniui suteikia teises administruoti jam priklausantį turtą sudarydamas sandorį. Tokio susitarimo tikslu gali būti savininko siekis kuo ekonomiškiau ir pačiu naudingiausiu įmanomu būdu pasinaudoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
33. CK 4.84 straipsnyje nurodytas atvejis, kai turto administravimas nustatomas administraciniu aktu. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Siekdamas efektyvaus jų tvarkymo, įstatymų leidėjas nustato pagrindines šių objektų administravimo (t. y. tvarkymo, priežiūros) teisines formas – namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas arba tvarką, kurią nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.84 ir 4.85 straipsniai). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 straipsnis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Tik tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nurodytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis. Savivaldybės institucijos paskirto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklai (jo teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju turto administravimo teisiniai santykiai, nors įforminami administraciniu aktu (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015).
34. CK 4.84 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 4.84 straipsnio 4 dalyje, kuria remiasi apeliantė, nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija yra gavusi šio namo butų ir kitų patalpų savininkų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių nesuėjus penkerių metų terminui.
35. Skundžiamame sprendime teismas vertino, kad atsakovė, kaip vykdomoji institucija, atsakinga už daugiabučių gyvenamųjų namų tinkamo administravimo organizavimą, nesilaikė CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatų, reglamentuojančių Namo administravimo pratęsimą, negavus 2015 m. sausio 9 d. Įsakymo galiojimo metu gyventojų prašymų keisti administratorių ar jų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šis pažeidimas yra procedūrinis ir nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu ieškovės ginčijamą įsakymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.
36. CK 4.236 straipsnio formuluotė neatskleidžia turto administravimo sampratos, o tik nurodo, kad šio kodekso skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas ar kiti įstatymai numato kitą administravimo būdą. Administravimo instituto turinį, sistemiškai aiškinant CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatas, reglamentuojančias turto administravimo rūšis, sudaro turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau šias teises administratorius įgyvendina ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai (CK 4.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis). Administratorius turi teisę tik į atlyginimą už nurodytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimą (CK 4.238 straipsnio 1 dalis). Taigi administravimo instituto esmė yra ta, kad šio instituto pagrindu valdant, naudojant ir disponuojant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu, nurodytos teisės yra įgyvendinamos ne administratoriaus, o būtent naudos gavėjo (šiuo atveju – Namo butų savininkų) naudai. Ši nuostata neatsiejama nuo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teisės pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių, t. y. būtent daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę nuspręsti, kas administruos jų bendrojo naudojimo objektus, nes tokiu būdu butų savininkai įgyvendina savo nuosavybės teises.
37. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 27 d. vykusio Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo metu visi balsavusieji balsavo už UAB „Naujoji Pilaitė“ paskyrimą naująja Namo administratore. Nurodytu laikotarpiu ieškovės įgaliojimai administruoti Namo bendrojo naudojimo objektus jau buvo ilgą laiką pasibaigę (nuo 2020 m. sausio 9 d.). Svarbi aplinkybė yra tai, kad nurodyto balsavimo metu ieškovė, kaip ir UAB „Naujoji Pilaitė“, buvo įtraukta į asmenų, pretenduojančių teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą, iš kurio gyventojai rinkosi Namo administratorių. Visgi, bylos duomenimis, nė vienas iš balsavusiųjų ieškovės nepasirinko. Taigi atsižvelgiant į administravimo instituto esmę, taip pat aiškiai balsavimo metu išreikštą Namo savininkų valią, vertintina, kad atsakovės padaryti pažeidimai tinkamai neįgyvendinant CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatų, reglamentuojančių administravimo pratęsimą pasibaigus nustatytam terminui, šiuo atveju laikytini procedūrinio pobūdžio pažeidimais, ir savaime negali nulemti buvusios Namo administratorės, kurios gyventojai nepasirinko, įgaliojimų pratęsimo. Skundžiamas 2022 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-4806/22 „Dėl UAB „Naujoji Pilaitė“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“, kurį ieškovė prašo panaikinti, buvo priimtas atsižvelgiant į būtent Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo metu išreikštą valią. Nurodyti balsavimo rezultatai nėra nuginčyti, o turto administratoriaus įgaliojimų pratęsimas prieš Namo butų ir kitų patalpų savininkų valią, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju prieštarautų turto administravimo esmei. Be to, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jeigu atsakovė ir būtų tinkamai įvykdžiusi administravimo pratęsimo pareigas 2020 m. sausio mėnesį, tai nereiškia, kad ieškovės teisėti lūkesčiai ir interesai administruoti pratęstus 5 metus būtų pilnai realizuoti, savininkams turint teisę bet kada pakeisti administratorę (CK 4.84 straipsnio 4 dalis).
38. Nurodytas išvadas pagrindžia ir skundžiamame sprendime cituojama šiai bylai aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu įgyvendinama ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai. Tai reiškia, kad teisė spręsti, kam pavesti valdyti ir naudoti bendrosios nuosavybės teise daugiabučiame name asmenims priklausantį turtą, visų pirma, yra suteikta patiems savininkams, todėl tokiu atveju, kai yra priimtas daugumos bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimas dėl turto administratoriaus pakeitimo, vien tik formalių procedūrų pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiais ginčijamus įsakymus (dėl turto administratoriaus pakeitimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015).
39. Be to, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pati ieškovė, kuri profesionaliai verčiasi daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo veikla, nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestinga ir nevykdė savo, kaip administratorės, pareigų teikti administravimo ataskaitą pasibaigus administravimo terminui, t. y. kai negavo įsakymo dėl administravimo pratęsimo suėjus 5 metų terminui (CK 4.250 straipsnio 2 punktas, 4.252 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nedėjo pastangų išsiaiškinti, ar yra įvykdyta administravimo pratęsimo procedūra bei pratęsta administravimo teisė toliau teikti namui administravimo paslaugas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ieškovė faktiškai tęsė (ir atitinkamai už šią veiklą gavo pajamas) iki 2023 m. vasario 2 d. (kaip pažymėta trečiojo asmens UAB „Naujoji Pilaitė“ atsiliepime į ieškinį), nors atsakovės 2015 m. sausio 9 d. įsakymu nustatytas administravimo terminas buvo jau trejus metus pasibaigęs (nuo 2020 m. sausio 9 d.). Nurodytos aplinkybės paneigia apeliaciniame skunde bandomą pagrįsti poziciją, kad šioje byloje nagrinėjama situacija susiklostė išimtinai dėl atsakovės veiksmų.
40. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, kuris reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti šis principas, kaip jį pateikia apeliantė, nėra aktualus ir pritaikomas, nes šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje ginčas yra kilęs dėl skirtingų asmenų, turinčių skirtingas teises, pareigas ir interesus, grupių (Namo butų savininkų ir administratorės).
Dėl procesinės bylos baigties
41. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
43. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, spręstinas kitų byloje dalyvavusių asmenų apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo UAB „Naujoji Pilaitė“ pateikė prašymą priteisti jos patirtas 1 439,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis, taip pat pateikė teisinių paslaugų išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, jos priteistinos trečiajam asmeniui iš ieškovės (apeliantės) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
44. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“, juridinio asmens kodas 125596783, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Pilaitė“, juridinio asmens kodas 121483560, naudai 1 439,90 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Dalia Trumpulienė
Urmila Valiukienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė