Civilinė byla Nr. e2A-1300-553/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00068-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.11.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Mariaus Bajoro, Danutės Gasiūnienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ ieškinį atsakovams Infrastruktūros plėtros departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Henrivita“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltik Sport“, dėl viešojo pirkimo ir jungtinės veiklos sutarčių pakeitimo ir lėšų priteisimo, bei atsakovo Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos priešieškinį restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Nodama“, uždarajai akcinei bendrovei „Henrivita“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltik Sport“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas viešojo pirkimo ir jungtinės veikos sutarčių pakeitimo, įpareigojimo įvykdyti sutartines pareigas teisėtumo klausimas.
2. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pripažinti atsakovo Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – IPD) 40 554,65 Eur dydžio mokėjimų sulaikymus pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras neteisėtais ir priteisti susidariusį įsiskolinimą; 2) pakeisti 2016 m. gegužės 9 d. Jungtinės veiklos sutarties 5 punkte nurodytą vadovaujančią partnerę iš RUAB „Nodama“ į UAB „Baltik Sport“ arba UAB „Henrivita“; 3) pakeisti 2016 m. liepos 5 d. Statybos rangos sutarties specialiosios dalies 13.6 punkte nurodyto 6 sutarties priedo 5 punkte nustatytą vadovaujančią partnerę iš RUAB „Nodama“ į UAB „Baltik Sport“ arba UAB „Henrivita“; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad atsakovas IPD (toliau – ir perkančioji organizacija) vykdė viešąjį pirkimą, kuriuo siekė įsigyti sporto paskirties inžinerinio statinio, esančio J. Kairiūkščio g. 14, Vilnius, statybos darbus, pirkimo Nr. 274924 (toliau – ir Pirkimas). Ieškovė kartu su atsakovėmis UAB „Henrivita“ ir UAB „Baltik Sport”, veikdamos 2016 m. gegužės 9 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pateikė pasiūlymą Pirkime ir jį laimėjo. Ieškovė, kaip pagrindinė jungtinės veiklos partnerė, atstovaujanti bei veikianti visų jungtinės veiklos partnerių vardu, ir atsakovas IPD 2016 m. liepos 5 d. sudarė Statybos rangos sutartį (toliau – ir Pirkimo sutartis). Pagal Pirkimo sutartį statybos darbai buvo baigti – išduotas statybos užbaigimo aktas. Atsakovas IPD 2018 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į ieškovę dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo – laidavimo draudimo rašto, pateikimo, tačiau ieškovė jį informavo, kad nuo 2018 m. kovo 27 d. yra restruktūrizuojama, dėl ko visos draudimo bendrovės atsisakė užtikrinti jos garantinių įsipareigojimų perkančiajai organizacijai įvykdymą, kad siūlo kreiptis į kitas jungtinės veiklos partneres ir atitinkamai pakeisti Pirkimo bei Jungtinės veiklos sutartis.
4. Ieškovė teigė, kad nurodytų sutarčių pakeitimas yra būtinas tam, jog būtų užtikrinti ieškovės ir viešasis interesai perkančiajai organizacijai pareikalavus solidariosios jungtinės veiklos partnerių atsakomybės dėl garantinių ar kitų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pakeičiant sutartis būtų perskirstyta jungtinės veiklos parterių tarpusavio atsakomybė, taip numatant, kad partnerių tarpusavio atsakomybė už garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo pateikimą tektų ne ieškovei, o kitai vadovaujančia partnere paskirtai jungtinės veiklos partnerei – UAB „Baltik Sport“ arba UAB „Henrivita“.
5. Ieškovės vertinimu, nurodytas sutarčių pakeitimas atitiktų viešąjį interesą, nes, nekeičiant solidariosios partnerių atsakomybės atsakovui, ieškovei būtų suteikta reali galimybė įvykdyti restruktūrizavimo planą, išvengti nemokumo ir bankroto.
6. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo sulaikytų mokėjimų jai yra apsunkintos galimybės pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimus užtikrinantį laidavimo draudimo raštą. Mokėjimai sulaikyti nepagrįstai, nes Jungtinės veiklos sutarties priedu buvo susitarta dėl tiesioginio atsiskaitymo su partnerėmis. Ieškovė teigė, kad neįpareigojus perkančiosios organizacijos atlikti visus mokėjimus – būtų pažeistas viešasis interesas, neužtikrinant ieškovės mokumo ir restruktūrizavimo plano įvykdymo.
7. Atsakovas IPD priešieškiniu prašė: 1) ieškinį atmesti; 2) įpareigoti jungtinės veiklos partneres per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Pirkimo sutarties 10.2.1 papunktyje nustatytą prievolę ir pateikti draudimo bendrovės išduotą galiojantį laidavimo draudimo raštą, kuris atitiktų sutarties 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo būtų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų; 3) neįvykdžius antrojo priešieškinio reikalavimo, skirti jungtinės veiklos partnerėms solidariai 75 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną iki bus pateiktas draudimo bendrovės išduotas galiojantis laidavimo draudimo raštas, užtikrinantis rangovo garantinių įsipareigojimų įvykdymą.
8. Atsakovas nurodė, kad ieškovė siekia išvengti Pirkimo sutarties 10.2.1 papunktyje nustatytos prievolės įvykdymo. Teigė, kad pagal sutarties 4.7 punktą, mokėjimų sulaikymas yra teisėtas. Priešingai, nei teigia ieškovė, sulaikyti mokėjimai neapsunkina pastarosios galimybės pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimus užtikrinantį laidavimo draudimo raštą, nes draudimo bendrovės apskritai atsisako ieškovei išduoti tokį dokumentą.
9. Pažymėjo, kad susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo buvo sudarytas tik tarp jungtinės veiklos partnerių, todėl jokios teisinės reikšmės atsakovui neturi.
10. Atsakovo teigimu, ieškinio reikalavimų patenkinimas neatitiktų viešojo intereso, nes kiltų reali grėsmė, kad ieškovės bankroto atveju užsakovas galimai patirtų papildomų išlaidų dėl statybos defektų šalinimo arba defektų šalinimas būtų apsunkintas pareikalavus partnerių įvykdyti garantinius įsipareigojimus. Ieškovė, inicijuodama restruktūrizavimo procesą ir ruošdama restruktūrizavimo planą, iš anksto turėjo numatyti ir sutartinės prievolės, kurią šioje byloje siekia pakeisti, neįvykdymo pasekmes.
11. Atsakovė UAB „Henrivita“ su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, priešieškinį patenkinti iš dalies – nurodė sutinkanti pateikti draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštą, užtikrinantį UAB „Henrivita“ atliktų darbų garantinių įsipareigojimų įvykdymą Pirkimo sutartyje numatytam terminui bei 5 procentų visos Pirkimo sutarties sumos dydžiui per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo.
12. Nurodė, kad pagal Pirkimo sutartį vietoje sutartų 30 procentų visų statybos darbų atliko tik 9,08 procentus tokių darbų. Darbų atlikimo metu ieškovė faktiškai priskyrė sau daugiau darbų, negu buvo susitarta, todėl gavo didžiausią pelną, o dabar sutarčių pakeitimu siekia nepagrįstos naudos ir pranašumo, sukeldama jungtinės veiklos partnerėms neproporcingai didelių, neplanuotų įsipareigojimų.
13. Atsakovė UAB „Baltik Sport“ su ieškiniu ir priešieškiniu nesutiko, prašė juos atmesti.
14. Nurodė, kad esminis ieškovės pasiūlymo tikslas yra pakeisti jungtinės veiklos partnerių įsipareigojimų apimtį, tokius įsipareigojimus neatlygintinai ir nesąžiningai perkeliant kitoms partnerėms. Teigė, kad restruktūrizuojamos įmonės statusas, kuris, pasak ieškovės, suteikia jai teisę atsisakyti sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir / ar yra pagrindas taikyti sutarties pakeitimo institutą, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnyje nustatytų ir kasacinio teismo išaiškintų šio straipsnio taikymo pagrindų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino – įpareigojo ieškovę ir atsakoves per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti atsakovui IPD draudimo bendrovės išduotą galiojantį laidavimo draudimo raštą, kuris atitiktų 2016 m. liepos 5 d. Statybos rangos sutarties 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus ir kuriuo būtų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų; ieškovei ir atsakovėms neįvykdžius paminėto įpareigojimo, nurodė skirti joms solidariai 75 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną iki bus pateiktas draudimo bendrovės išduotas galiojantis laidavimo draudimo raštas, užtikrinantis rangovo garantinių įsipareigojimų įvykdymą; priteisė valstybei iš ieškovės ir atsakovių po 25 Eur žyminio mokesčio, atsakovei UAB „Baltik sport“ iš ieškovės – 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Teismas nustatė, kad pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovės vadovas teismui pateikė 2018 m. sausio 3 d., pareiškime nurodė, kad bendrovė su laikinais finansiniais sunkumais susiduria nuo 2016 metų. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, kurios nagrinėjimo metu buvo patvirtintas 4 metų trukmės bendrovės restruktūrizavimo planas.
17. 2016 m. gegužės 9 d. ieškovė su atsakovėmis sudarė Jungtinės veiklos sutartį, siekdamos pateikti pasiūlymą Pirkime. Sutartimi šalys sulygo, kad pagal bendras prievoles atsakovui IPD atsakys solidariai, kad vadovaujanti partnerė – ieškovė, įsipareigoja gauti visus draudimus, garantijas ir laidavimo raštus (Jungtinės veiklos sutarties 5 punktas). Tuo tarpu Pirkimo sutarties 13 punkte nustatyta, kad Jungtinės veiklos sutartis yra Pirkimo sutarties priedas, todėl ieškovės reikalavimas, susijęs su Jungtinės veiklos sutarties sąlygų keitimu, pripažintinas reikalavimu ir dėl Pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo. Pagal Pirkimo sutarties 4.7 punktą užsakovas paskutinį mokėjimą, kurį sudaro ne mažesnė kaip 10 procentų sutarties kainos su PVM suma, rangovui už atliktus darbus atlieka tik tada, kai rangovas pateikia užsakovui garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo draudimo bendrovės išduotą laidavimo raštą ir kai teisės aktų nustatyta tvarka statyba laikoma užbaigta.
18. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad perkančioji organizacija turėjo pagrindą nemokėti ieškovei 40 554,65 Eur pagal pastarosios pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti nurodytą sumą negali būti tenkinamas, nes prievolė pateikti laidavimo draudimo raštą iki šiol nėra įvykdyta. Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad jungtinės veiklos partnerių 2017 m. gruodžio 15 d. susitarimas dėl tiesioginio apmokėjimo iš perkančiosios organizacijos už atliktus statybos rangos darbus, neturi įtakos pastarosios teisėms ir pareigoms, nes perkančioji organizacija nebuvo paminėto susitarimo šalimi. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentas dėl negalėjimo gauti laidavimo draudimo rašto esant sulaikytiems mokėjimams neturi teisinės reikšmės, nes nepanaikina perkančiosios organizacijos teisės nemokėti paskutinių mokėjimų rangovui, kol nebus pateiktas garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas. Pažymėjo ir tai, kad patenkinus ieškovės reikalavimą dėl lėšų priteisimo, būtų pažeistas viešasis interesas, nes tokiu būdu už darbus būtų apmokėta, pažeidžiant Pirkimo sutarties sąlygas, taip pat neužtikrinant rangovo pareigos pateikti laidavimo draudimą įvykdymo (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnis).
19. Vertindamas ieškovės reikalavimo pakeisti Pirkimo bei Jungtinės veiklos sutarčių sąlygas pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad sutarties sąlygos šalims yra privalomos ir gali būti keičiamos tik esant sutartyje ar įstatyme numatytiems pagrindams (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
20. Teismas sprendė, kad restruktūrizavimo procesas nesudaro pagrindo išvengti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, keisti sudarytų sutarčių sąlygas bei neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti CK 6.204 straipsnyje nustatytas aplinkybes, sprendžiant, ar iš esmės pasikeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė inicijavo restruktūrizavimo bylą, todėl prieš tai turėjo įvertinti visas jai tenkančias įvykdyti prievoles, iš anksto numatyti, kaip bendrovė įvykdys prievoles pagal pačios parengtus restruktūrizavimo metmenis, o vėliau ir restruktūrizavimo planą. Nusprendus restruktūrizuoti bendrovę, turi būti įvertintos visos galimybės atkurti bendrovės mokumą, atsižvelgiant į visas prieš tai prisiimtas prievoles. Įvertinęs tai, kad ieškovė jau nuo 2016 metų susiduria su finansiniais sunkumais, teismas sprendė, kad prieš prisiimdama prievoles, bendrovė turėjo įvertinti visas jų neįvykdymo rizikas, kad finansiniai sunkumai gali sutrikdyti prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą.
21. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčijo, jog turi teisę gauti didesnę pelno dalį už Pirkimo sutarties įvykdymą nei jos partnerės, tačiau siekia neatlygintinai perkelti pastarosioms savo turtines prievoles. Teismas konstatavo, kad ieškovės siekiamas sutarčių sąlygų pakeitimas būtų nepagrįstas, ne tik iškreiptų šalių valią, bet ir neproporcingai suvaržytų kitų partnerių teises tam, kad būtų įvykdytas restruktūrizavimo planas, už kurio objektyvumą ir pagrįstumą yra atsakinga pati ieškovė.
22. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl pasikeitusio bendrovės teisinio statuso negali pateikti perkančiajai organizacijai garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog laidavimo draudimas ieškovei tapo brangesnis, laikytina jos prisiimtos verslo rizikos padariniais, kuriuos ieškovė galėjo ir turėjo numatyti.
23. Konstatavęs, kad jungtinės veiklos partnerės neįvykdė Pirkimo sutarties 10.2.1 papunktyje nustatytos prievolės, teismas pripažino perkančiosios organizacijos teisę reikalauti iš partnerių nurodytos prievolės įvykdymo.
24. Teismas pažymėjo, kad jungtinės veiklos partnerės neįrodė, jog visiškai neturi galimybės gauti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo, o tokio užtikrinimo gavimo kaina neatleidžia jų nuo savo rizika prisiimtos prievolės įvykdymo.
25. Atsižvelgęs į jungtinės veiklos partnerių poziciją dėl sprendimo įvykdymo tvarkos, į faktinę situaciją dėl galimai padidėjusios laidavimo draudimo kainos bei į perkančiosios organizacijos sutikimą nustatyti sprendimo įvykdymo terminą, teismas nustatė pareigą partnerėms pirmiau nurodytą sutartinę prievolę įvykdyti per tris mėnesius. Teismas nurodė, kad partnerėms neįvykdžius sutartinio įsipareigojimo per nustatytą terminą, joms solidariai skirtina 75 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną iki bus pateiktas draudimo bendrovės išduotas galiojantis laidavimo draudimo raštas, užtikrinantis rangovo garantinių įsipareigojimų įvykdymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
26. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, atsakovo IPD priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio patenkinimas suponuotų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės nepateikimą perkančiajai organizacijai. Ieškovė ieškinyje nereikalavo panaikinti jos prievolės perkančiajai organizacijai bei neprašė pakeisti solidariosios partnerių atsakomybės perkančiosios organizacijos atžvilgiu. Ieškinio reikalavimų patenkinimas reikštų tai, kad pasikeistų jungtinės veiklos partnerių tarpusavio atsakomybė, vykdant prievolę perkančiajai organizacijai.
26.2. Ieškinio reikalavimo dėl 40 554,65 Eur priteisimo patenkinimas taip pat nereikštų viešojo intereso pažeidimo, nes šios sumos sumokėjimas sudarytų galimybę jungtinės veiklos partnerėms gauti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą, kuriam gauti reikalingas depozitas, bei sudarytų galimybę ieškovei įvykdyti mokėjimus pagal įsipareigojimus, taip išsaugant bendrovę ir tęsiant jos veiklą.
26.3. Teismas neįvertino, kad draudimo bendrovės laidavimo draudimus suteikia pagal savo pačių pasitvirtintas vidaus taisykles, kurių priėmimui, tvirtinimui ir jų turiniui ieškovė neturi ir negali turėti jokios įtakos, todėl nei restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu, nei Pirkimo sutarties vykdymo metu ieškovė neturėjo ir negalėjo numatyti, kokias laidavimo draudimo sąlygas nustatys draudimo bendrovės ir kokiomis sąlygomis ieškovei ar partnerėms bus suteikiamas laidavimo draudimas. Ieškovei laidavimo draudimo suteikimo sąlygos tapo žinomos tik po to, kai buvo kreiptasi į draudimo bendroves bei kai jungtinės veiklos partnerėms atsirado pareiga pateikti nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą.
26.4. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama partnerių gauta pelno dalis vykdant Pirkimo sutartį, todėl teismas, konstatuodamas, kad ieškovė neginčijo, jog turi teisę gauti didesnę pelno dalį už partneres, rėmėsi byloje nenustatytomis aplinkybėmis. Tai, kad pagal paminėtą sutartį ieškovė atliko didesnę darbų dalį, kurių vertė yra didesnė nei darbų, kuriuos atliko partnerės, nereiškia, kad ji gavo didesnę pelno dalį. Be to, tai, kad ieškovė yra restruktūrizuojama bendrovė ir turi finansinių sunkumų, tik patvirtina, kad ne visos jos sudarytos sutartys bei atlikti darbai buvo pelningi. Pažymėtina ir tai, kad duomenys apie partnerių gautą pelną vykdant Pirkimo sutartį iš viso nėra susiję su ginčo dalyku. Nepaisant to, ieškovė didelio pelno iš Pirkimo sutarties negavo ir negalėjo gauti, nes viešojo pirkimo procedūros suponuoja konkurencingus pasiūlymus ir minimalų galimą pelną vykdant viešojo pirkimo sutartį.
26.5. Atsakovė UAB „Baltik Sport“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad turi galimybę gauti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą bei pateikė susirašinėjimą su draudimo bendrove, todėl akivaizdu, kad, patenkinus ieškinį, teismo sprendimas galėtų būti įvykdomas. Tuo tarpu ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad jai laidavimo draudimas būtų suteikiamas tik sumokėjus 100 procentų dydžio depozitą, kurio ieškovė dėl finansinės padėties ir atsakovo sulaikytų mokėjimų neturi galimybės sumokėti.
26.6. Teismas neįvertino, kad ieškovė, vykdydama Pirkimo sutartį, atliko žemės darbus, dėl kurių kokybės garantinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpiu ginčams kilti praktiškai nėra rizikos, nes šių darbų trūkumai pastebimi iš karto arba labai greitai po jų atlikimo. Rizika dėl atliktų darbų trūkumų atsiradimo garantiniu laikotarpiu galima būtent dėl partnerių atliktų darbų. Atsakovės UAB „Baltik Sport“ atlikti darbai yra rizikingiausi, dažniausiai ir greičiausiai pastebimi šių darbų susidėvėjimo požymiai: dangų atsilupimai, dėl saulės kaitros dangos dažnai praranda savo savybes, keičia spalvą, ištrupa.
26.7. Ieškovė nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių ji negali pateikti laidavimo draudimo garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, o atsakovas IPD turi visas galimybes šių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo reikalauti iš kitų partnerių.
26.8. Nors priešieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškinio patenkinimo atveju būtų apsunkintas įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas, tačiau nenurodė, kaip toks apsunkinimas pasireikštų. Atsakovo argumentas dėl ieškovės siekio išvengti sutartinės pareigos įvykdymo yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovė neturi realių galimybių pateikti laidavimo draudimo rašto.
27. Atsakovas IPD atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Mokėjimų sulaikymas yra nustatytas Pirkimo sutartyje ir toks sulaikymas yra teisėtas, kol nėra įvykdytos visos paminėtos sutarties 4.7 punkte nustatytos sąlygos, todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad perkančiosios organizacijos sprendimas sulaikyti mokėjimus laikytinas galimybę pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą apsunkinančia aplinkybe.
27.2. Pirkimo sutarties sąlygos apeliantei buvo žinomos dar prieš Pirkimo sutarties pasirašymą, tuo tarpu, kaip teisingai sprendė teismas, apeliantė yra pelno siekianti įmonė, kuri veikia savo verslo rizika, todėl prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo rizika tenka jai.
27.3. Apeliantė visiškai nepagrįstai savo reikalavimus grindžia jungtinės veiklos partnerių sudarytu susitarimu dėl tiesioginio atsiskaitymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, perkančioji organizacija nebuvo šio susitarimo šalimi ir šis susitarimas neturi visiškai jokios įtakos Pirkimo sutarties vykdymui.
27.4. Apeliantė nenurodo jokių argumentų, kaip ir kokiu būdu sulaikytos mokėjimų sumos priteisimas sudarytų galimybę jungtinės veiklos partnerėms gauti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą, įvertinant tai, kad apeliantė siekia visų su tuo susijusių sutartinių įsipareigojimų įvykdymą perkelti partnerėms. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tuo atveju, jei mokėjimai nebūtų sulaikyti, draudimo bendrovės ieškovei suteiktų garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą.
27.5. Perkančiajai organizacijai nėra esminio skirtumo, kuri iš jungtinės veiklos partnerių įvykdys sutartinę prievolę, nes jos atsako solidariai, tai yra partnerių tarpusavio susitarimo reikalas, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai patenkino priešieškinį ir įpareigojo visas partneres įvykdyti sutartinę prievolę teismo sprendime nustatytomis sąlygomis.
28. Atsakovė UAB „Baltik Sport“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo reikalavimus dėl sulaikytos sumos priteisimo ir jungtinės veiklos sutarties pakeitimo atmesti ir toje dalyje palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Mokėjimų sulaikymas yra pagrįstas Pirkimo sutarties nuostata, kurios apeliantė neginčijo, nekėlė jos teisėtumo klausimo.
28.2. Draudimo bendrovės, teikdamos laidavimo draudimo paslaugą, veikia kaip savarankiški privatūs verslo subjektai, todėl jų įpareigoti sudaryti sutartį nėra jokių teisinių galimybių. Įpareigojimas sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu, kuris net nėra bylos šalis, iš esmės pažeidžia sutarties laisvės principą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti viešąjį interesą dėl įsipareigojimų garantinių laikotarpiu įvykdymo užtikrinimo, perkančiajai organizacijai svarbu laikytis Pirkimo sutarties 4.7 punkto dėl mokėjimų sulaikymo.
28.3. Apeliantė, nepaisant to, kad yra restruktūrizuojama bendrovė, veiklą vykdo itin aktyviai, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir juos laimi, turi pakankamai lėšų. Dar daugiau, laimėdama viešuosius pirkimus prisiima analogiškus įsipareigojimus užtikrinti garantinių įsipareigojimų įvykdymą, todėl reikalaudama pareigą dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo perkelti partnerėms ginčo Pirkimo atveju, elgiasi labai nesąžiningai.
28.4. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas negali būti pripažįstama iš esmės šalių sutartinius santykius keičiančia aplinkybe, kurios apeliantė negalėjo numatyti bei kontroliuoti (CK 6.204 straipsnis). Nors apeliantė nurodo, kad dėl restruktūrizavimo neturi galimybės įvykdyti savo įsipareigojimų pagal Pirkimo sutartį, nepateikia jokių tokį savo argumentą pagrindžiančių įrodymų.
28.5. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jos reikalavimas pakeisti Jungtinės veiklos sutartį dėl vadovaujančios partnerės bei įsipareigojimo pateikti prievolės įvykdymo užtikrinimą atitinka CK 6.204 straipsnyje nustatytas sąlygas.
28.6. Vien aplinkybė, kad apeliantė patirs daugiau išlaidų, vykdydama savo įsipareigojimus pagal Jungtinės veiklos sutartį, savaime nereiškia, kad ji turi teisę į sutarties pakeitimą. Apeliantė turi visas galimybes bendradarbiauti su partnerėmis bei inicijuoti įsipareigojimo perkančiajai organizacijai įvykdymą.
28.7. Pakeitus ginčo sutartis pagal apeliantės pageidavimą būtų iškreipti bendrieji teisės principai bei iš esmės pažeisti apeliantės partnerių interesai.
29. Atsakovė UAB „Henrivita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
31. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
32. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovėmis UAB „Baltik Sport“ ir UAB „Henrivita“, veikdamos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, vykdė Pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija pareikalavo ieškovės, kaip vadovaujančios partnerės ir Pirkimo sutartį pasirašiusios rangovės, įvykdyti Pirkimo sutarties 10.2.1 papunktyje nustatytą pareigą – garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui pateikti draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimo raštą. Ieškovė šios pareigos neįvykdė, motyvuodama tuo, kad dėl restruktūrizuojamos bendrovės statuso įgijimo draudimo bendrovės atsisako jai suteikti laidavimo draudimą, bei pasiūlė dėl nurodytos pareigos įvykdymo kreiptis į kitas jungtinės veiklos partneres. Dėl neįvykdytos pirmiau nurodytos Pirkimo sutarties nuostatos perkančioji organizacija sulaikė mokėjimus pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras už atliktus Pirkimo sutarties darbus. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu siekė mokėjimų sulaikymus pripažinti neteisėtais ir priteisti jai sulaikytas lėšas, taip pat pakeisti Pirkimo bei Jungtinės veiklos sutarčių nuostatas, vadovaujančios partnerės pareigas nustatant UAB „Baltik Sport“ arba UAB „Henrivita“. Perkančioji organizacija priešieškiniu reikalavo įpareigoti jungtinės veiklos partneres įvykdyti Pirkimo sutarties nuostatą dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo, kurios neįvykdžius, prašė skirti partnerėms solidariai 75 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nurodytą įsipareigojimą dieną.
33. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atmetė, perkančiosios organizacijos – iš esmės patenkino. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu ieškovė grindžia netinkamu byloje nustatytų aplinkybių vertinimu (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
34. Kasacinio teismo praktikoje plačiai pasisakyta apie ribojimus keisti viešojo pirkimo sutartį jos vykdymo metu, kai sutartyje neįtvirtintos atitinkamos šalių teisių ir pareigų apimties pasikeitimą leidžiančios sąlygos. Iš esmės ribojimas keisti viešojo pirkimo sutartį sietinas su vertinimu, ar šis keitimas laikytinas esminiu sutarties keitimu ar ne. Draudžiami tik esminiai sutarties keitimai, reiškiantys naujos sutarties sudarymą be atskiro tiekėjų varžymosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimas pressetext Nachrichtenagentur,C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401; 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. I-2815).
35. Teismai, spręsdami kontrahentų ginčus, privalo įvertinti, ar siekiamu sutarties pakeitimu nebus pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, kurių turinys atsiskleidžia viešojo pirkimo sutarties pakeitimo kvalifikavimo esminiu ar neesminiu. Teismas privalo įvertinti ne tik tai, ar galima keisti viešojo pirkimo sutartį, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir pirmiau nurodytus jos keitimo ribojimus, tačiau įvertinęs tokį galimumą VPĮ prasme, turi spręsti dėl galimybės keisti viešojo pirkimo sutartį vienos šalies reikalavimu, t. y. ne bendru kontrahentų sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).
36. To VPĮ nereglamentuoja, taigi tokiu atveju taikytinos sutarčių teisės nuostatos, įtvirtintos civiliniame kodekse (CK 6.382 straipsnis). CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (CK 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje. Pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai sutarties įvykdymas vienai šaliai tampa sudėtingesnis, ji turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti, o nepavykus susitarti – į teismą, kuris gali arba nutraukti sutartį, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad turi būti nustatytos visos šios sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).
37. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės argumentas dėl jos restruktūrizavimo bylos iškėlimo nesudaro pagrindo pakeisti ginčo sutartis dėl pareigos pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą perkėlimo jungtinės veiklos partnerėms, kad apeliantė neįrodė egzistuojant CK 6.204 straipsnyje nustatytas sąlygas.
38. Kvestionuodama pirmiau paminėtas išvadas, apeliantė teigia, kad teismas neįvertino, jog draudimo bendrovės laidavimo draudimą suteikia pagal savo pačių pasitvirtintas vidaus taisykles, kurių priėmimui, tvirtinimui ir jų turiniui ji neturi ir negali turėti jokios įtakos, todėl nei Pirkimo sutarties sudarymo metu, nei restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu apeliantė negalėjo numatyti, kokiomis sąlygomis bus suteikiamas laidavimo draudimas.
39. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės samprotavimus kaip nepagrįstus.
40. Pirma, atsižvelgiant į beveik 24 metų veiklos bei 4 metų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose patirtį (CPK 179 straipsnis 3 dalis), apeliantė, būdama vidutiniškai protinga bei rūpestinga sutarties šalis ir prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, privalėjo pasidomėti, ar bus pajėgi įvykdyti prisiimtas sutartines pareigas. Nagrinėjamu atveju apeliantė, prieš sudarydama ginčo sutartis, galėjo kreiptis į draudimo bendroves, siekdama išsiaiškinti, ar šios jai suteiktų garantinių įsipareigojimų pagal Pirkimo sutarties sąlygas įvykdymo užtikrinimą, kokiomis sąlygomis suteikiamas laidavimo draudimas ir pan. Po ginčo sutarčių sudarymo argumentai, kad apeliantė nežinojo apie draudimo bendrovių nustatytas laidavimo draudimo sąlygas, kad negali turėti įtakos tokioms sąlygoms, vertintini kaip siekis nepagrįstai išvengti sutartinės prievolės įvykdymo.
41. Antra, restruktūrizavimo byla keliama, jei įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau siekia išsaugoti ir plėtoti veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalis). Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, sustabdomas netesybų ir palūkanų už daugumą bendrovės prievolių skaičiavimas, sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas (ĮRĮ 8 straipsnis). Paminėti ir kiti teisiniai padariniai neabejotinai buvo žinomi restruktūrizavimo bylos iškėlimo siekusiai apeliantei, kuri, atsižvelgiant į jau minėtą jos veiklos patirtį, turėjo numatyti, kad dėl restruktūrizuojamos bendrovės statuso įgijimo prisiimtų sutartinių prievolių įvykdymas jai gali pasunkėti. Restruktūrizuojamos bendrovės statusas neatleidžia apeliantės nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir nesudaro pagrindo sumažinti jos prisiimtų prievolių neįvykdymo rizikos apimtį arba šią riziką perkelti kitam asmeniui.
42. Sutiktina su apeliante, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama, kiek kuri partnerė, vykdydamos Pirkimo sutartį, gavo pelno. Kita vertus, kad apeliantė gavo didžiausią pelno dalį, teismas galėjo nustatyti, nes pastaroji šios kitų partnerių nurodytos aplinkybės neginčijo. Be to, aptariamą aplinkybę patvirtina ir Jungtinės veiklos sutartis, iš kurios matyti, kad apeliantė turėjo atlikti didžiausią dalį – 40 procentų, Pirkimo objektą sudariusių darbų, tuo tarpu partnerės – po 30 procentų. Bylos nagrinėjimo metu apeliantės partnerės nurodė, kad jų realiai atlikti darbai sudarė mažesnes procentines išraiškas, nei buvo numatyta Jungtinės veiklos sutartyje. Šios aplinkybės apeliantė taip pat neginčijo. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, teismas pagrįstai rėmėsi aptariama aplinkybe bei suteikė jai teisinę reikšmę. Tai, kad apeliantė įvykdė didžiąją dalį Pirkimo objektą sudariusių darbų ir dėl to turėjo gauti daugiau pelno, nei jos partnerės, leidžia spręsti, kad ji pagrįstai prisiėmė pareigą pateikti perkančiajai organizacijai visų partnerių įsipareigojimų, tame tarpe ir garantinių, įvykdymo užtikrinimą, kad tokios pareigos priverstinis nustatymas ne daugiau kaip 30 procentų Pirkimo objektą sudarančių darbų atlikusiai kitai partnerei neatitiktų sutartinių prievolių pusiausvyros ir suteiktų apeliantei nepagrįstą pranašumą prieš partneres. Argumentai, kad apeliantė yra restruktūrizuojama bendrovė, kad rangos darbai buvo atliekami pagal viešojo pirkimo procedūrų pagrindu sudarytą Pirkimo sutartį, neįrodo, jog apeliantė negavo ir negalėjo gauti didelio pelno.
43. Skundo argumentas, kad jungtinės veiklos partnerė UAB „Baltik Sport“, turi galimybę gauti garantinių įsipareigojimų pagal Pirkimo sutartį įvykdymo užtikrinimą, savaime nelemia ieškinio reikalavimų patenkinimo. Kaip matyti iš atsakovės UAB „Baltik Sport“ kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateikto draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo rašto, norėdama gauti garantinių įsipareigojimų pagal Pirkimo sutartį laidavimo draudimą, partnerė turėtų sumokėti 60 procentų dydžio nuo Pirkimo sutarties kainos depozitą, kuris sudarytų 81 527,76 Eur, bei 8 500 Eur įmoką. Kolegijos vertinimu, įpareigojimas UAB „Baltik Sport“ pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą nurodytomis laidavimo draudimo suteikimo sąlygomis, atsižvelgiant į tai, kad ši partnerė atliko tik 26 procentus Pirkimo objektą sudarančių darbų, būtų neproporcingas ir nesąžiningas pastarosios atžvilgiu.
44. Apeliuodama į vienos iš partnerių galimybę pateikti perkančiajai organizacijai garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą, apeliantė nurodo, kad jai tokio užtikrinimo pateikimui reiktų sumokėti 100 procentų dydžio Pirkimo sutarties kainos depozitą. Šis argumentas leidžia spręsti, kad, priešingai nei teigia apeliantė, dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo draudimo bendrovės neatsisako suteikti jai garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą. Tuo tarpu sąlygos, kuriomis draudimo bendrovės sutinka suteikti apeliantei laidavimo draudimą, nelemia poreikio pakeisti ginčo sutartis. Juo labiau kad apeliantė atliko didžiąją dalį Pirkimo objektą sudarančių darbų ir kad veikdama savo verslo rizika įsipareigojo pateikti visus įsipareigojimų pagal Pirkimo sutartį įvykdymo užtikrinimus (Jungtinės veiklos sutarties 5 punktas). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog laidavimo draudimo suteikimo sąlygos apeliantei po Pirkimo sutarties sudarymo iš esmės pasunkėjo (CPK 178 straipsnis).
45. Skundo argumentai dėl apeliantės ir partnerių atliktų darbų rizikos pobūdžio taip pat nelemia kitokio ieškinio reikalavimų teisinio vertinimo. Atliktinų darbų pagal Pirkimo sutartį pobūdis apeliantei turėjo būti žinomas dar iki prisiimant sutartinę pareigą pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą.
46. Apeliantės teigimu, ieškinio reikalavimų patenkinimas, priešingai nei sprendė teismas, nereikštų pareigos pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą neįvykdymo, o lemtų tik partnerių tarpusavio atsakomybės vykdant prievolę perkančiajai organizacijai pasikeitimą.
47. Atmesdama paminėtą skundo argumentą, kolegija pažymi, kad ieškiniu, be reikalavimo pakeisti ginčo sutartis, buvo prašoma priteisti iš perkančiosios organizacijos pastarosios sulaikytus mokėjimus už atliktus Pirkimo sutarties darbus. Nustatęs, kad pagal Pirkimo sutarties 4.7 punktą, užsakovas paskutinį mokėjimą rangovui atlieka tik tada, kai rangovas pateikia garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą, teismas sprendė, kad apeliantė, neįvykdžiusi nurodytos pareigos, nepagrįstai reikalauja priteisti jai perkančiosios organizacijos sulaikytas lėšas, kad nurodytų lėšų sumokėjimas, nesant pateikto garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo, prieštarautų ginčo Pirkimo sąlygoms, sutarčiai, taip pat pažeistų viešąjį interesą. Teismas įvertino ir tai, kad gavusi paskutinius mokėjimus už atliktus darbus, nei apeliantė, nei jos partnerės nebūtų suinteresuotos įvykdyti pareigą pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą. Tuo labiau kad visos partnerės apeliuoja į jų finansinės padėties neatitinkančias laidavimo draudimo suteikimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo pagrįstos išvados, kad ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju nebūtų užtikrinta pareiga pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą.
48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė neįrodė, jog jos reikalavimas pakeisti ginčo sutartis dėl vadovaujančios partnerės bei pareigos pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą atitinka CK 6.204 straipsnyje nustatytas sąlygas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
49. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
51. Atsakovė UAB „Baltik Sport“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodytas išlaidas, jų dydį, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Marius Bajoras
Danutė Gasiūnienė
Aldona Tilindienė