Civilinė byla Nr. 2-1985/2014

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00310-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus H. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-745-254/2014, kuria netenkintas kreditoriaus H. P. 2014-08-20 prašymas perkelti jį į bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio bankas pirmos eilės kreditorių sąrašą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2013-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-745-254/2014 (b. l. 4-6), kuri įsiteisėjo 2013-06-07, iškėlė atsakovui AB Ūkio bankas bankroto bylą, šios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. 2014-07-02 teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Pareiškėjas (kreditorius) H. P. 2014-08-20 pateikė Kauno apygardos teismui prašymą (b. l. 7) perkelti jį į pirmą bankrutavusios bendrovės kreditorių eilę, savo prašymą motyvuodamas tuo, kad yra senyvo amžiaus (75 m.), gauna 250 Lt dydžio pensiją ir norėtų suspėti pasinaudoti bent dalimi susigrąžintų lėšų.   

II.  Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014-09-04 nutartimi (b. l. 11-12) kreditoriaus H. P. prašymo perkelti jį į BAB Ūkio bankas pirmos eilės kreditorių sąrašą netenkino. Teismas, įvertinęs banko bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, aktualias sprendžiant kreditorinių reikalavimų tenkinimo klausimus (Bankų įstatymo 83 str., 87 str., Įmonių bankroto įstatymo 35 str.), konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo Kauno apygardos teismo 2013-10-17 nutartimi patvirtinto kreditoriaus H. P. 235 890,18 Lt finansinio reikalavimo, kuris priskirtas prie ketvirtos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, tenkinti su pirmesnės eilės kreditorių finansiniais reikalavimais. 

III.  Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas (kreditorius) H. P. atskirajame skunde (b. l. 13) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-09-04 nutartį ir įrašyti jį į pirmos eilės kreditorių sąrašą. Mano, kad įstatyminės teisės normos, reglamentuojančios kreditorinių reikalavimų patenkinimą, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, numato galimybę perkelti jį į pirmą eilę kreditorių sąraše. Teigia, kad teisingumo ir žmogiškumo principai, jo amžius (75 m.) ir prasta sveikatos būklė, bei tai, kad visą gyvenimą sąžiningai dirbo ir, dar būdamas gyvas, norėtų atgauti jam didelę sumą pinigų, o taip pat tai, kad visomis išgalėmis rėmė už nepriklausomybę kovojantį Sąjūdį, suteikia jam pirmenybės teisę susigrąžinti pinigus, kuriuos gavo pardavęs užsienyje turėtą nekilnojamąjį turtą ir įnešė į Ūkio banką, kai grįžo gyventi į Lietuvą. Pareiškėjo vertinimu, jis yra vertesnis ir daugiau nusipelnęs Lietuvos Respublikai, nei daugelis kreditorių, esančių pirmoje kreditorių eilėje.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 26-27) atsakovas BAB Ūkio bankas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas nepatenka į Banko įstatyme nurodytą kreditorių, kurių reikalavimai tenkintini pirmąja eile, kategoriją. Nei Banko įstatyme, nei Įmonių bankroto įstatyme nėra numatyto jokia išimtinė tvarka, kuria remiantis pareiškėjas, priskirtas prie ketvirtos eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, galėtų būti perkeltas į pirmąją kreditorių eilę.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

              Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) (1 str. 1 d.). ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalies pagrindu šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Bankroto proceso ypatumai gali būti nustatyti ir kituose juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose teisės aktuose. Specialusis įstatymas, reglamentuojantis Lietuvos bankų ir užsienio bankų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, taip pat jų padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir pertvarkymo bei priežiūros tvarką, yra Bankų įstatymas (Bankų įstatymo  1 str. 1 d.). Šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta, kad ĮBĮ nuostatos banko bankroto procedūroms taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Bankų įstatymas bei Finansų įstaigų įstatymas.

Banko bankroto byloje kreditorių pareikšti ir teismo patvirtinti reikalavimai yra tenkinami Bankų įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintu eiliškumu. Kadangi reikalavimų tenkinimo tvarka Banko įstatyme nenumatyta, banko bankroto procese taip pat yra taikoma ir Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 6 dalis (Banko įstatymo 83 str.), nustatanti, kad kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Bankų įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Vadinasi, tam, kad reikalavimą galima būtų priskirti prie anksčiausiai, pirmąja eile tenkinamų reikalavimų, būtina identifikuoti tiek specialų subjektą (kreditorius yra / buvo banko darbuotojas), tiek specialų banko turtinės prievolės šiam subjektui (ar jo teisių perėmėjams) atsiradimo pagrindą (sveikatos sužalojimu arba gyvybės atėmimu padaryta žala, jeigu ji atsirado dėl darbo teisinių santykių). Apeliantas nurodytų kriterijų neatitinka. Kiti banko kreditorių, išskyrus nurodytus Bankų įstatymo 87 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 dalyse, reikalavimai įstatymų leidėjo valia yra tenkinami ketvirtąja eile (Bankų įstatymo 87 str. 4 d.).

Pažymėtina, kad nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo įstatyminis reglamentavimas yra imperatyvus ir privalomas visiems asmenims bei teismui, kontroliuojančiam banko bankroto procedūrų teisėtumą, nepriklausomai nuo susiklosčiusių byloje individualių aplinkybių, susijusių su kreditoriaus asmeniu ar jo socialine padėtimi. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto nurodomas aplinkybes (jo amžių, gaunamas pajamas ir kt.) įvertino kaip neatitinkančias Banko įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų ir nesudarančias teisinių prielaidų tenkinti apelianto prašymą perkelti jį į pirmos eilės kreditorių sąrašą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys dokumentai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina kartu su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis (CPK 314 str., 338 str.), kitokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai susiformuoti neleidžia. Jokių išimčių ar specialių taisyklių kreditoriams dėl jų amžiaus, sveikatos būklės ar indėlio į valstybės politinę raidą imperatyvus banko bankroto proceso reglamentavimas nenustato, o teismas, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, neturi diskrecijos teisės plečiamai aiškinti aptartų teisės normų turinį.

Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje ar 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama ar keičiama.       

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos               Dalia Kačinskienė

              Danguolė Martinavičienė

              Nijolė Piškinaitė