Civilinė byla Nr. 2-4033-940/2014

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05830-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija:  30.5;30.9.;113.1;116.4;

(S)

99.1.;99.5.;99.3.

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2014 m. gruodžio  30 d.

Panevėžys

              Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė,

             sekretoriaujant Ingai Madeikienei,

             dalyvaujant ieškovėms R. B., B. V.,

             ieškovių atstovei advokato padėjėjai Eglei Sabaliauskienei,

             atsakovui V. S., jo atstovui advokatui S. Ž.,

            nedalyvaujant trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus ir Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atstovams,

             viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo pagal ieškovių R. B. ir B. V. ieškinį atsakovui V. S., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui ir Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui, ir

n u s t a t ė :

             Ieškovės patikslintu ieškiniu prašė pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką žemės sklypu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal K. Tinterio individualios įmonės 2013 m. liepos 22 d. paruoštą žemės sklypo planą, nustatant, kad ieškovės R. B. ir B. V. atskirai naudojasi žemės sklypu bendro 165 kv.m. ploto, kuris plane pažymėtas  Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas V. S. atskirai naudojasi žemės sklypu bendro 233 kv. m. ploto, kuris plane pažymėtas Nr. 1, visi bendraturčiai, t.y. R. B., B. V. ir V. S. bendrai naudojasi žemės sklypu bendro  228 kv. m. ploto, kuris plane pažymėtas Nr. 1, 2 ir  3 (1 t., 170-175 b.l.). 

             2014-10-06 vietos apžiūros metu nustačius, kad ieškovių pateiktas K. Tinterio individualios įmonės 2013 m. liepos 22 d. paruoštas žemės sklypo planas neatitinka realios situacijos, ieškovės pateikė patikslintą žemės sklypo planą (2 t., 71 b.l.) paruoštą 2014-10-15 Tinteris ir kompanija,  UAB ir prašo nustatyti, kad ieškovės R. B. ir B. V. atskirai naudojasi žemės sklypu bendro 175 kv.m. ploto, kuris plane pažymėtas  Nr. 1 ir 2, atsakovas V. S. atskirai naudojasi žemės sklypu bendro 233 kv. m. ploto, kuris plane pažymėtas Nr. 1, visi bendraturčiai, t.y. R. B., B. V. ir V. S. bendrai naudojasi žemės sklypu bendro 208 kv. m. ploto, kuris plane pažymėtas Nr. 1, 2 ir  3 (2 t., 24-25, 71 b.l.).

            Ieškinyje nurodė, teismo posėdžio metu ieškovės, jų atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovės ir atsakovas yra žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bei pastato  - gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris  (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) mieste, bendraturčiai, kurį valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Bendrai šalių valdomo žemės sklypo plotas yra 0,0616 ha, kurio 131/616 dalis nuosavybės teise valdo R. B., kas atitinka 131 kv. m. žemės ploto, 152/616 dalis nuosavybės teise valdo B. V., kas atitinka  152 kv. m. žemės ploto, o V. S. nuosavybės teise valdo  333/616 dalis žemės sklypo, kas atitinka  333 kv.m. žemės ploto. Pagal atsakovo V. S. pasiūlytą  2000 m. sausio  28 d. detalų išplanavimo projektą buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, su kuria tuo metu sutiko viena bendraturčių, t.y. ieškovė B. V.. 2008 metais visiems bendraturčiams sutarus, kad nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu yra netinkama naudojimui, kadangi šiaurinėje sklypo dalyje bendram visų trijų bendraturčių naudojimui yra priskirtas žemės sklypas, kuris realiai neatlieka savo paskirties, t.y. bendraturtis V. S. be jokio pagrindo vaikšto pro gyvenamojo namo dalį, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems bendraturčiams, kai atsakovas turi galimybę naudotis kitu įėjimu į jam nuosavybės teise priklausančią namų valdos dalį, bendraturtės R. B. ir B. V. savo iniciatyva ir lėšomis atliko kitą žemės sklypo planą, kuriuo turėtų būti nustatoma nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka, tačiau atsakovas nesutinka. Po 2014-10-06 atliktos vietos apžiūros patikslino planą. 2014-10-15 Tinteris ir kompanija, UAB paruošė žemės sklypo planą, kuriame yra nubraižyta nauja žemės sklypu naudojimosi tvarka ir kuri labiausiai atitinka bendraturčių turimas idealiąsias žemės sklypo dalis. Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atsakovo galimybės prieiti prie jo lango pirmame namo aukšte nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (1 t., 175, 2 t., 15 b.l.). Pagal patikslintą planą atsakovui tokia galimybė sudaroma, jam skirta prieš šio lango atskirai naudotis 3 kv. m. Be to nubraižius naują naudojimosi žemė sklypu planą paaiškėjo, kad pagal bendraturčių turimas idealiąsias žemės sklypo dalis atsakovas V. S. turėtų naudotis 48 procentais bendro žemės sklypo ploto. Pagal 2014-10-15 Tinteris ir kompanija, UAB paruoštą žemės sklypo planą, 100 kv. m. ploto V. S. turėtų būti paskirta naudotis bendrai su ieškovėmis R. B. ir B. V., o 233 kv. m. ploto atsakovui turėtų būti paskirta naudotis atskirai.  Ieškovė R. B. turi naudotis 15 procentų  bendro žemės sklypo ploto, kurio 31 kv.m. ploto jai turi būti paskirti naudotis bendrai su kitais bendraturčiais, o 121 kv. m. ploto pastaroji turi naudotis atskirai. Ieškovė, B. V. turi naudotis 37 procentais  bendro žemės ploto, kurio  77 kv.m. jai turėtų būti paskirti naudotis bendrai, o  54 kv. m.  – atskirai.  Nurodytas faktines aplinkybes patvirtina  2013 m. rugpjūčio  5 d. K. Tinterio individualios įmonės išduotas aiškinamasis raštas, kuriame taip pat nurodoma, jog atsakovas V. S. nepagrįstai naudojasi 10 kv. m. didesniu žemės sklypu nei jam priklausytų pagal jo turimą žemės sklypo idealiąją dalį, bei liudytojos R. T. parodymai duoti teismo posėdžio metu. Su atsakovo V. S. pasiūlytu  2000 m. sausio  28 d. UAB „Nivelyras“  parengtu planu tuo metu sutiko tik viena bendraturtė, t.y. B. V..  Ieškovė R. B. tuo metu buvo nepilnametė, todėl neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisių ir išreikšti sutikimo/ar nesutikimo atsakovo pasiūlytai žemės sklypu tvarkai. B. V. ir V. S. nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo patvirtinta notarine tvarka bei įregistruota viešajame registre (CK 4.81 str.), todėl CK 4.81 str. 2 d. prasme nėra privaloma R. B..  Pasirašydamos naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovės nežinojo ir negalėjo žinoti, jog atsakovas yra nesąžiningas ta prasme, jog jam priskirtas atskirai naudojamas žemės sklypo plotas yra netgi 10 kv. m. didesnis, nei jis realiai turėtų naudotis, tuo tarpu ieškovėms priskirtas naudotis žemės sklypas yra atitinkamai 10 kv. m. mažesnis, kas akivaizdžiai pažeidžia ieškovių teises ir teisėtus interesus. Ieškovių siūloma nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka yra pagrįsta racionaliu gyvenamojo namo ir kitų statinių naudojimu bei nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių  teisių. Be to taip yra sumažinamas bendro naudojimo žemės sklypo ploto dalis. Atsakovas į savo gyvenamąjį namą vaikšto per įėjimą esantį iš kiemo pusės, o ne nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Laiptinė, į kurią įėjimas yra iš (duomenys neskelbtini) g. pusės niekada nebuvo bendro naudojimo. Atsakovas antrame namo aukšte niekada neturėjo jokių patalpų. Pagal ieškovių siūlomą žemės sklypu naudojimosi tvarką, kiekvieno iš bendraturčių naudojami žemės sklypo plotai labiausiai  atitinka jų turimas idealiąsias nuosavybės dalis, bendrai naudojamas žemės plotas yra minimalus ir kiekvienam bendraturčių yra užtikrintas patekimas į jam priklausančią nuosavybės dalį, padidėja atskirai bendraturčių valdomas žemės sklypo plotas. 

                Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime (1 t., 139-140 b.l.), teismo posėdžio metu atsakovas, atstovas nurodė, kad 2000-01-28 tarp ieškovės B. V. ir jo buvo sudarytas sandoris dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Kaip motina, atstovaujanti nepilnametės dukters interesus, B. V. pasirašė ir už savo dukrą R. B. (sandorio sudarymo meru - Vadapalaitę). Ieškovės neginčija sandorio, nenurodo nė vieno sandorio negaliojimo pagrindo. Ieškovės ieškinyje patvirtina, kad toks sandoris tikrai buvo sudarytas, kad šis sandoris buvo teisėtas, kad jo sudarymo momentu ir vėliau jokių pretenzijų šalys viena kitai neturėjo.  Ieškovių nurodyta aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu ieškovas R. B. buvo nepilnametė ir todėl neturėjo galimybės pati įgyvendinti savo teisių neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei materialinės teisės normų. CK 3.363 str. 1 d. nustato taisykle, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Ieškovių pateiktas 2014-10-15 Tinteris ir kompanija, UAB planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes jame nėra nurodytos žemė sklypo koordinatės. Be to patikslintas planas pažeidžia atsakovo teises, nes 10 kv. m. padidinta užstatyta (po gyvenamuoju namu) atsakovo bendro naudojimo ploto dalis. 2000 m. sausio  28 d. UAB „Nivelyras“  planas yra galiojantis, jo sudarymo metu galioję teisės aktai nenumatė privalomos registracijos viešame registre ar privalomo tvirtinimo pas notarą. Nekilnojamojo turto savininkai nesikeitė, todėl 2000 m. sausio  28 d. UAB „Nivelyras“  parengtas planas yra galiojantis ir nėra jokio pagrindo jo keisti. Atsakovas taip pat paaiškino, kad į savo gyvenamąjį namą vaikšto per įėjimą esantį iš kiemo pusės, laiptine nesinaudojo, antrame namo aukšte patalpų neturi.

              Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės  žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime į ieškinį (1 t., 142-143 b. l.,  2 t., 74-75 b.l.), 2014-10-06 teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, jog  ieškovai turi teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį.  Savo teises žemės sklypo bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisė normų reikalavimų.  Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo atidalijimas tai žemės sklypų  formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.  Toks projektas rengiamas  Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nereiškia, kad toks nuosavybės  teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Iš esmės ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

              Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateiktame atsiliepime į ieškinį (1 t., 148-149 b.l., 2 t. 77-78 b.l., ), trečiasis asmuo nurodo, jog Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.  Registre nėra įregistruotas juridinis faktas  - nustatyta naudojimo nekilnojamuoju  daiktu tvarka. Naudojimosi tarp bendraturčių žemės sklypo viduje ribos Nekilnojamojo turto kadastro  žemėlapyje nežymimos. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių  suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisinius pagrindus numato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo  22 straipsnis.

              Ieškinys tenkintinas iš dalies.

            Ieškovės gindamos ir įgyvendindamos savo, kaip savininkių teises, kreipėsi į teismą, kad teismine tvarka būtų pakeista šalių nustatyta jų turimų žemės sklypo dalių naudojimosi tvarka. Atsakovas su pateiktu pasiūlymu nesutinka. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl būtinumo keisti tarp šalių nustatytą naudojimąsi žemės sklypu tvarką.

          Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. CK 4.81 str. numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo nekilnojamojo daikto dalimis, atsižvelgdamas į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.). Remiantis šių įstatymo normų (CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.) sisteminiu aiškinimu ieškinio pareiškimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). 

           Iš byloje esančių duomenų matyti, kad B. V. nuosavybės teise priklauso  (duomenys neskelbtini) (1 t., 11-25 b.l., 2 t., 31-47 b.l.).

              Atsakovo argumentas,  kad 2000 m. sausio 28 d. UAB „Nivelyras“ paruoštas žemės sklypo planas yra galiojantis, ir nepasikeitus nekilnojamojo turto, žemės sklypo nuosavybės savininkams jo nėra pagrindo keisti, nesuteikia pagrindo padaryti išvadą, kad bendraturčių susitarimas negali būti keičiamas jiems nesutariant dėl pakeitimo. Bendraturčiai turi teisę keisti naudojimosi daiktu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – reikalauti pakeitimo teismo tvarka, įrodant jo
pagrindus (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčių susitarimai privalomi tretiesiems asmenims, vėliau tapusiems bendrosios nuosavybės teisės perėmėjais, jeigu tokie bendraturčių susitarimai įregistruoti nekilnojamojo turto registre (CK 4. 81 straipsnio 2 dalis). Tai užtikrina bendrosios nuosavybės valdymo stabilumą, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte. Atsiradus susitarimu nustatytos tvarkos pakeitimo pagrįstam pagrindui, naujasis savininkas taip pat gali reikalauti ją pakeisti CK 4. 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

         2000 m. sausio 28 d. UAB „Nivelyras“ paruošė žemės sklypo planą, pagal kurį V. S. naudojimuisi tenka žemės sklypas dalis plane pažymėta Nr. 1 – 233 kv. m., V. S., R. V. () ir B. V. bendram naudojimui tenka žemės sklypo dalis pažymėtos plane Nr. 1 (100 kv.m.),  Nr. 2 (131 kv.m.),  Nr.  3 (152 kv.m.) (1 t., 26 b.l.). Pagal UAB „Nivelyras“ paruoštą žemės sklypo naudojimosi planą, atsakovas V. S. naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta plane Nr. 1, į kurį pagal pateiktą planą patenka ir įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Atsakovas su ieškovių pateiktu K. Tinterio individualios įmonės 2013 m. liepos 22 d. paruoštu žemės sklypo planu iš esmės nesutiko, nes pagal paruoštą planą jis nebūtų turėjęs galimybės priteiti prie jam priklausančio lango esančio pirmame gyvenamojo namo aukšte nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės (2 t., 15 b.l., fotonuotraukos Nr. 1, 2, 3), kadangi žemė sklypo dalimi nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės (plane pažymėta Nr. 2, 3) priskirta, kad naudosis tik ieškovės. 2014-10-06 vietos apžiūros metu (2 t., 7-22 b.l.) nustačius, kad ieškovių pateiktas K. Tinterio individualios įmonės 2013 m. liepos 22 d. paruoštas žemės sklypo planas neatitinka realios situacijos, ieškovės pateikė patikslintą 2014-10-15 Tinteris ir kompanija, UAB paruoštą žemės sklypo planą (2 t., 71 b.l.). Pagal kurį atsakovui 100 kv. m. ploto turėtų būti paskirta naudotis bendrai su ieškovėmis R. B. ir B. V., o 233 kv. m. ploto atsakovui turėtų būti paskirta naudotis atskirai. Ieškovė R. B. naudotųsi 15 procentų bendro žemės sklypo ploto, kurio 31 kv.m. ploto jai paskiriama naudotis bendrai su kitais bendraturčiais, o 121 kv.m. ploto turėtų naudotis atskirai su B. V.. Ieškovė, B. V. naudotųsi 37 procentais  bendro žemės ploto, kurio 77 kv. m. jai turėtų būti paskiriama naudotis bendrai, o 54 kv. m. - atskirai su R. B.. Pagal patikslintą planą atsakovui taip pat sudaroma galimybė prieiti prie langų esančių pirmame bei cokoliniame (2 t., fotonuotraukos Nr. 1, 2, 3, 4, 5,6 ) aukštuose nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Jam skirta prie lango, dėl kurio tarp šalių buvo kilęs ginčas, pirmame aukšte atskirai naudotis atitinkamai 3 kv. m. Atsakovas patekti į garažą turi galimybę nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės (2 t., 15-16 b.l., fotonuotraukos Nr. 4, 5) bei iš kiemo pusės.

         Iš R. T. pateikiamo aiškinamojo  rašto (1 t., 30 b.l.), 2014-10-06 teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad naudojimasis žeme tarp bendraturčių skaičiuojamas pagal turimas nuosavybės teise pagrindinio pastato dalis, t.y. V. S. - 48 procentai, kas atitinka 48/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 12 b.l.). R. B. ir B. V. bendrai - 52 procentai (15 proc.+37 proc.), kas atitinka 15/100 ir 37/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (12 b.l.). Bendro naudojimo žemė - po gyvenamuoju namu ir bendro naudojimo kiemu pagal patikslintą 2014-10-15 Tinteris ir kompanija, UAB paruoštą žemės sklypo planą (2 t., 71 b.l.) sudaro 208 m2 : V. S. - 48 procentai – 100 kv.m., R. B. ir B. V. - 52 procentai – 108 kv.m. Likusi žemė naudojama pagal turimas nuosavybės dalis, įskaitant atskirai naudojamus ūkinius statinius – V. S. - 233 kv.m., B. V. ir R. B. - 175 kv.m.  Ieškovės R. B. ir B. V. naudojasi gyvenamojo namo antruoju aukštu, o atsakovas V. S. naudojasi pirmuoju gyvenamojo namo aukštu. Šalių paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrydomais (1978-10-10, 1985-09-20 Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimais, namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis, 1985-11-13 namų  valdos ir žemės sklypo padalinimo aktu, 1999-07-01 nuosavybės perskaičiavimo ir 1999-07-07 pirkimo pardavimo sutartimis) (2 t., 27-47 b.l.) nustatyta, kad įėjimu į namą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir laiptine naudojasi tik ieškovės. Atsakovas nesinaudoja šiuo įėjimu ir laiptine, kuri nėra šalių bendro naudojimo patalpa. Atsakovas įėjimas į namą yra iš kiemo pusės. Atsakovas antrame namo aukšte patalpų neturi ir neturėjo. Iš O. V. ir (duomenys neskelbtini) jis įgijo patalpas esančias pirmame namo aukšte, o antrame namo aukšte patalpas priklausiusias E. V. (V.) įgijo ieškovė R. B. (46 b.l.). Ieškovės paaiškino, kad pagal jų pateiktą Tinteris ir kompanija, UAB paruoštą 2014-10-15 žemės sklypo planą, įėjimas į jų namo pusę yra nuo gatvės ir pagal jų pateiktą planą, šiuo įėjimu naudotųsi tik ieškovės, o atsakovas turėtų galimybę naudotis kitu įvažiavimu į kiemą. Tinteris ir kompanija, UAB pateiktas žemės sklypo planas atitinka realiai naudojamas žemės sklypo dalis. Atsakovas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovių pateiktas žemės sklypo planas neatitinka realiai jų naudojamas ir valdomas dalis arba pažeidžia jo teises. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir byloje atlikta vietos apžiūra. Nors 2000 m. sausio 28 d. UAB „Nivelyras“ paruoštas žemės sklypo planas nėra registruotas Valstybės įmonės Registrų centre ir nėra notariškai patvirtintas, tačiau teismo vertinimu nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga. Naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo sudaryta tarp ginčo šalių, nuosavybės savininkai nesikeitė. 2000 m. sausio 28 d. UAB „Nivelyras“ planas buvo pasirašytas ieškovės B. V., kuri atstovavo ir savo nepilnametę dukrą 13 m. amžiaus R. B. (tuo metu V.), bei atsakovo V. S.. Tačiau kaip jau minėta kiekviena šalis, turi teisę kreiptis į teismą, siekdama apginti savo pažeistą teisę. Šiuo atveju, ieškovės, teikdamos ieškinį, siekia pakeisti naudojimosi tvarką, siekia, jog kiekvieno bendraturčio teisė naudotis žemės sklypu atitiktų jų realiai naudojamas žemės sklypo dalis. Teismas nesutinka atsakovo atstovo teiginiais, kad pateiktas patikslintas planas pažeidžia atsakovo teises, nes 10 kv. m. padidinta užstatyta (po gyvenamuoju namu) atsakovo bendro naudojimo ploto dalis. Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (adekvatumo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-956/2003; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Įvertinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš kurių matyti, kad ieškovėms nuosavybės teise priklauso 383/616 sklypo dalis, atsakovui priklauso – 333/616 žemės sklypo dalis. Pagal Tinteris ir kompanija, UAB paruoštą 2014-10-15 planą nei vienos iš šalių nuosavybės teisės dalis nei sumažinama, nei padidinama. Atsakovui iš jam priklausančių 333 kv. m. žemės sklypo skiriama atskirai naudotis 233 kv. m. Kaip ir atsakovas naudojosi iki šiol. O bendro naudojimo plote atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis sudaro 100 kv. m., kuri atitinka jo nuosavybės teise turimas 48/100 pagrindinio pastato dalis. Todėl ji taip pat nėra padidinama. Sumažinamas bendro naudojimo plotas, kuris sudaro - 208 kv. m.  Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas netransformuoja nuosavybės formos, nes nuosavybės dalis nesikeičia, šalys naudojasi atskirai ar bendrai tam tikra sklypo dalimi. Pateiktame plane yra pažymėti laikini statiniai - šiltnamiai, ir naudojimasis - žemės sklypo dalimis šioje dalyje (plane pažymėta Nr. 1) atitinka realią situaciją (2 t., 13-21 b.l.). Pažymėtina, kad sumažintoje žemės sklypo bendro naudojimo dalyje, t.y. bendras įvažiavimas į kiemą (plane pažymėta Nr. 2, 3, ir kurioje yra ieškovių ūkinis pastatas (2 t., 21, 71 b.l.), fotonuotraukos Nr. 7, 8 (2 t., 16 b.l.)), nėra jokių bendrai naudojamų pastatų ar pastatų priklausančių atsakovui, ir realiai atsakovas ta įvažiavimo į kiemą dalimi nesinaudoja.

          Pažymėtina, kad CPK normos nenumato specialisto instituto, todėl atmestini atsakovo atstovo argumentai, kad R. T. turėjo būti apklausta kaip specialistė. R. T. buvo apklausta kaip liudytoja turinti specialiųjų žinių. Be to, priešingai nei nurodė atsakovo atstovas, liudytoja nedalyvavo nei viename parengiamajame teismo posėdyje (1 t., 66-69, 163-164, 189-191 b.l.). Atsakovo atstovas taip pat teigė, kad 2014-10-15 planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes nebuvo nurodytos žemė sklypo koordinatės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės 2014-10-28 pateikė 2014-10-15 Tinteris ir kompanija, UAB paruoštą žemės sklypo planą, su koordinačių žiniaraščiai, kuris buvo išsiųstas ir atsakovui (2 t., 69 b.l.). Taip pat byloje buvo gautas Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad teismui pateikto 2014-10-15 Tinteris ir kompanija, UAB paruošto plano žemė sklypų ribos nekerta gretimų žemė sklypų ribų (2 t., 77-78 b.l.). Atsiliepimas buvo išsiųstas atsakovo atstovui (2 t., 80 b.l.).

          Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, šalių paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagal vidinį įsitikinimą darytina išvada, kad ieškovių prašoma nustatyti naudojimosi tvarka žemės sklypu pagal 2014-10-15 Tinteris ir kompanija, UAB paruoštą žemės sklypo planą, yra racionali ir atitinkanti realiai bendraturčių valdomas dalis pagal turimas nuosavybės teise pagrindinio pastato dalis ir nuosavybės teisėje turimas idealiąsias žemės sklypo dalis, sumažins konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu tikimybę ir leis visiems bendrasavininkiams tinkamai įgyvendinti savo teises. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

           Ieškovė R. B. teikdama ieškinį sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (1 t., 8 b.l.), ir patyrė 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (1 t., 75 b.l.). Atsakovas patyrė 3500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (1 t., 65, 98, 188 b.l.) ir 144 Lt už sumokėtą žyminį mokestį teikiant apeliacinį skundą (1 t., 97 b.l.).

           Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

           Išlaidų advokato pagalbai apmokėti mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK 88 ir 98 straipsniai. Teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad bylos šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Rekomendacijų 8.2., 8.18 punktuose įtvirtinta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduojamas maksimalus priteisintas užmokestis už advokato teisinę pagalbą yra 3000 Lt (1000 Ltx3), už vieną atstovavimo valandą teisme – 150 Lt (1000x0,15). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.). Ieškovių turėtų išlaidų už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis –1500 Lt (1 t., 75). Nors ieškinys tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujos net tris kartus buvo šalinami žemės sklypo plano trūkumai, bei du kartus tikslinami ieškinio reikalavimai (1 t., 126-127 b.l., 131-132 b.l., 166-167, 169-175 b.l., 2 t., 22, 24-26, 71 b.l. ), vadovaujantis realumo, būtinumo, pagrįstumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat įvertinant teisinės pagalbos laiko sąnaudas ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra mažintinos ir iš atsakovo V. S. ieškovei R. B. priteistina 500 Lt (144,81 Eur) atstovavimo išlaidų (CPK 98 str.) ir 144 Lt (41,70 Eur) sumokėtas žyminis mokestis.

              Byloje patirtos 153,50 Lt (44 Eur) pašto išlaidos valstybei (1 t., 1-2, 2 t., 2 b.l.), priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str.).

          Vadovaudamasis CPK 259-260, 265, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

              Ieškinį tenkinti iš dalies.

              Pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką žemės sklypu, kurio unikalus numeris  (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžio mieste, pagal Tinteris ir kompanija, UAB  2014 m. spalio 15 d. paruoštą žemės sklypo planą, nustatant, kad ieškovės R. B. ir B. V. atskirai naudojasi žemės sklypu bendro 175 kv. m. ploto, kuris plane pažymėtas Nr. 1 ir 2, atsakovas V. S. atskirai naudojasi žemės sklypu bendro 233 kv. m. ploto, kuris plane pažymėtas Nr.1, visi bendraturčiai, t.y. R. B., B. V. ir V. S. bendrai naudojasi žemės sklypu bendro 208 kv. m. ploto, kuris plane pažymėtas  Nr. 1, 2 ir 3.

           Tinteris ir kompanija, UAB  2014 m. spalio 15 d. paruoštą žemės sklypo planą laikyti neatskiriam šio teismo sprendimo dalimi.

              Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis) (41,70 Eur) litus žyminio mokesčio, 500 (penkis šimtus litų) (144,81 Eur) teisinės pagalbos išlaidų.

          Likusią ieškinio dalį dėl reikalautų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

              Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 153,50 (vieną šimtą penkiasdešimt tris litus 50 ct) (44 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

            Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

              Teisėja                                                         Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė