Civilinė byla Nr. e2A-1062-603/2025
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00208-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;
2.6.8.8.; 2.6.26.; 3.3.1.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kloja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VipBaltica“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kloja“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Kloja“ LTD,
ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 350 Eur skolą, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad vadovaudamasi 2023 m. birželio 2 d. krovinio pervežimo sutartimi Nr. 504102062023 (toliau ir – Sutartis), atsakovės nurodymais atliko krovinio pervežimą iš Nyderlandų į Vilniaus rajoną, išrašė 2023 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VB Nr. 63, kurią po tinkamo įsipareigojimų atlikimo per 10 dienų atsakovė privalėjo ieškovei apmokėti.
3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei nusiuntė raštišką 2023 m. spalio 27 d. pranešimą dėl skolos apmokėjimo su įvykdyto krovinio pervežimo detalėmis, kad atsakovė prisimintų, apie kurį krovinio pervežimą kalbama, t. y. informavo dėl neapmokėtos skolos pagal pervežimo Sutartį, kuri buvo sudaryta 2023 m. birželio 2 d., Sutartį derinant būtent su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kloja“, įmonės kodas 302559984, esančios Fabijoniškių g. 99, LT-07101 Vilnius, vadybininku A. A.. Sutarties tekstą ruošė būtent atsakovė, Sutartis buvo gauta iš atsakovės. Visos detalės derintos būtent su atsakove. Dokumentai buvo fiziškai vežami į atsakovės buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir t. t. Atsakovės darbuotojas A. A. nukreipė į šios bendrovės direktorių M. Z., kuris ir derino visus atsiskaitymo niuansus, jam ieškovės direktorė asmeniškai skambino, rašė.
4. Ieškovė nurodė, kad krovinys buvo pakrautas ir pristatytas laiku, nepažeidžiant sutarties terminų, tai patvirtino raštu iškrovimo vietoje buvęs atstovas V. K.. 2023 m. birželio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Serija VB Nr. 63 originalas fiziškai buvo pristatytas į atsakovės buveinę Fabijoniškių g. 99, Vilnius, ir priimtas. PVM sąskaita faktūra ieškovės registruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI).
5. Ieškovė teigė, kad tolimesni krovinio, kurį ieškovė pervežė iš Nyderlandų į Vilniaus rajoną, gavėjai yra atsiskaitę su atsakove. Taigi nebuvo pagrindo vilkinti atsiskaitymo tuo pretekstu, jog su atsakove savo ruožtu neatsiskaitė krovinio tolimesni gavėjai. Atsakovės elgesys laikytinas įžūliu ir netoleruotinu verslo praktikoje.
6. Ieškovė pabrėžė, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimus sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193–6.195 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju aiškinant Sutartį svarbus faktas, kad pervežimo sutartis buvo parengta ir atsiųsta iš atsakovės darbuotojo aukščiau minėto A. A. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Ieškovė niekaip kitaip negalėjo suprasti, kad Sutarties tekstą rengė atsakovė ir į ją suvedė tekstą. Ieškovė Sutartyje pamačiusi pavadinimą „Kloja“ ir derybas vesdama su UAB „Kloja“ buvo įsitikinusi, kad sutartiniai santykiai sietų būtent su šia bendrove.
7. Ieškovė nurodė, kad teismų praktikoje taikytinas ir objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė. Šiuo konkrečiu atveju iš šalių derybų dėl Sutarties sudarymo, komunikavimo aplinkybių, asmenų, kurie atsakovės vardu derino pervežimo aplinkybes, iš to, kur buvo fiziškai vežama įteikimui sąskaita ir t. t. matyti, jog ieškovė paslaugas teikė atsakovei ir tai sudarė šalių tikrųjų ketinimų turinį. Jokių abejonių, kad būtent atsakovei teikiamos paslaugos, kilti negalėjo, kadangi nebuvo bendraujama su kokios nors kitos bendrovės asmenimis. Taigi, ieškovės santykių su atsakove praktika iki sutarties sudarymo, šalių elgesys sutarties vykdymo metu, sutarties įvykdymo metu ir po įvykdymo neduoda pagrindo manyti, kad atsakovė neturi apmokėti jai išrašytos ir pateiktos bei VMI registruotos sąskaitos. Pervežimo paslauga buvo suteikta pagal atsakovės nurodymus.
8. Ieškovė taip pat pabrėžė, jog nėra jokių abejonių, kad objektyviai aiškinant susidariusią situaciją, sistemiškai analizuojant šalių elgesį ir Sutarties nuostatas, tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys traktuotų, kad paslaugos suteiktos atsakovei ir už paslaugas turi atsiskaityti būtent pastaroji.
9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovė nurodė, kad jos su ieškove nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovė savo iniciatyva neužsakė jokių paslaugų iš ieškovės, o ieškovė tokių paslaugų jai neteikė. Tokių įrodymų į bylą nėra pateikusi ir pati ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai).
11. Atsakovė teigė, jog ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra neįrodo suteiktų paslaugų fakto atsakovei. Ši sąskaita yra išrašyta už galimai faktiškai nesuteiktas paslaugas. Pabrėžė, kad PVM sąskaitos faktūros yra tik vienašališkai surašyti buhalteriniai dokumentai, o ieškovė šiuo atveju nepateikė jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų paslaugų suteikimo faktą. Taigi PVM sąskaita faktūra pati savaime negali patvirtinti nei prekių perdavimo, nei paslaugų suteikimo fakto. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką PVM sąskaita faktūra yra tik buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, tačiau tai nėra sutartis. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
12. Atsakovė pažymėjo, kad iš pačios ieškovės pateiktos Sutarties turinio matyti, jog užsakovė yra „Kloja“ LTD (toliau – ir trečiasis asmuo), juridinio asmens kodas 4689772. Atsakovės turimomis žiniomis, 2023 m. gegužės 8 d. „Kloja“ LTD sudarė susitarimą dėl krovinio pervežimo iš Nyderlandų į Vilties g. 11, Kuprioniškės, Vilniaus r. Krovinio pervežimui „Kloja“ LTD pasamdė įmonę, kuri veždama krovinį jį sugadino. 2023 m. birželio 2 d. „Kloja“ LTD siekdama imtis skubių nuostolių šalinimo darbų pasamdė ieškovę krovinio pervežimui iš Nyderlandų į Kuprioniškes ir sudarė su ieškove krovinio pervežimo Sutartį, ką patvirtina ir pati ieškovė bei jos pateikta Sutartis. 2023 m. birželio 2 d. krovinys buvo pristatytas gavėjui, o krovinio važtaraštyje kaip vienas iš vežėjų yra nurodyta „Kloja“ LTD. Be to, atsakant į ieškovės argumentą, kad Sutarties derinimas buvo atliekamas su atsakovės darbuotoju A. A. nurodytina, kad minėtas asmuo nuo 2015 metų taip pat dirba ir „Kloja“ LTD. Pabrėžė, kad „Kloja“ LTD ir UAB „Kloja“ yra visiškai skirtingi juridiniai asmenys ir ieškovė juos nepagrįstai tapatina. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Akivaizdu, kad ieškovę krovinio pervežimui pasamdė būtent „Kloja“ LTD, juridinio asmens kodas 4689772, o ne atsakovė UAB „Kloja“, juridinio asmens 302559984, todėl šioje byloje atsakovu turi būti „Kloja“ LTD.
13. Atsakovė teigė, jog ieškovė nepagrindė ieškinyje nurodomų aplinkybių ir neįrodė, kad ginčo šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai ir kad ieškovė konkrečiai atsakovei suteikė pervežimo paslaugas.
14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Kloja“ LTD pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
15. Trečiasis asmuo nurodė, kad „Kloja“ LTD yra Jungtinėje Karalystėje registruotas juridinis asmuo. 2023 m. gegužės 8 d. sudarė susitarimą dėl krovinio pervežimo iš Nyderlandų į Vilties g. 11, Kuprioniškės, Vilniaus r. Krovinio pervežimui trečiasis asmuo pasamdė bendrovę UAB „Baltijos garantas“, kuri veždama krovinį jį sugadino ir atitinkamai su vežėju UAB „Baltijos garantas“ buvo sudarytas susitarimas. 2023 m. birželio 2 d. Trečiasis asmuo siekdamas imtis skubių nuostolių šalinimo darbų pasamdė ieškovę krovinio pervežimui iš Nyderlandų į Kuprioniškes ir sudarė su ieškove Sutartį.
16. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad 2023 m. birželio 2 d. krovinys buvo pristatytas gavėjui, o krovinio važtaraštyje kaip vienas iš vežėjų yra nurodytas trečiasis asmuo. Be to, visuose dokumentuose, t. y. pirminiame užsakyme, sutartyse su UAB „Baltijos garantas“ bei su ieškove, taip pat nurodomas užsakovas trečiasis asmuo bei šį juridinį asmenį identifikuojantys duomenys.
17. Trečiasis asmuo pažymėjo ir tai, kad jo vadybininkas nurodė, jog užsakovas yra „Kloja“ LTD ir paprašė ieškovės perrašyti sąskaitą būtent „Kloja“ LTD, kaip ir nurodyta užsakyme. Vien ta faktinė aplinkybė, kad šalių sudarytoje sutartyje teismingumas buvo nurodomas Lietuvos, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi tiek remiantis CPK 32 straipsniu, tiek pagal tarptautinės teisės aktus, šalys gali sudaryti sutartį dėl teismingumo.
18. Trečiojo asmens teigimu, kadangi ieškovė yra juridinis asmuo, jai kyla pareiga veikti apdairiai bei rūpestingai. Todėl nagrinėjamu atveju, jei ieškovei prieš sudarant Sutartį su trečiuoju asmeniu kilo kokie nors neaiškumai dėl to, su kokiu juridiniu asmeniu ji sudaro Sutartį, neabejotina, kad ji turėjo pareigą išsiaiškinti šią faktinę aplinkybę prieš sudarant Sutartį. Be to, ieškovė 2023 m. spalio 27 d. pranešime dėl skolos apmokėjimo nurodė „Kloja“ LTD juridinio asmens kodą, kas patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma, kad Sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 350 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 125 Eur bylinėjimosi išlaidų.
20. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių argumentus bei paaiškinimus nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl skolos už krovinio pervežimo paslaugas priteisimo. Remdamasis byloje esančiais duomenimis nustatė, kad 2023 m. birželio 2 d. buvo sudaryta pervežimo Sutartis dėl krovinio pervežimo iš Roterdamo į Vilniaus rajoną. Šios Sutarties pagrindu ieškovė kaip vežėjas išrašė atsakovei kaip užsakovei UAB „Kloja“ 2023 m. birželio 14 d. sąskaitą faktūrą VB Nr. 63, kurios suma – 1 350 Eur. Remiantis Sutarties 11 punktu, šiai sutarčiai taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir CMR konvencija. Šalys Sutarties 13 punkte sulygo, kad už tinkamai įvykdytą pervežimą turės būti sumokėta 1 350 Eur per 10 dienų nuo skenuotų sąskaitų ir CMR gavimo dienos. Tarp šalių nekilo ginčo, kad krovinys buvo pristatytas laiku ir tinkamai, tačiau atsakovė minėtos sąskaitos nesumokėjo. Ieškovė 2023 m. spalio 27 d. pranešimu dėl skolos apmokėjimo kreipėsi į atsakovę, ragindama sumokėti susidariusią skolą. Kadangi mokėjimas nebuvo gautas, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.
21. Teismas nustatė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ginčo šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovės vertinimu, ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, kai tuo tarpu ieškovė teigė, jog dėl ginčo pervežimo tarėsi ir faktiškai susitarė būtent su atsakove ir pasirašydama Sutartį buvo įsitikinusi, kad ją sudaro su atsakove.
22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, rėmėsi materialinės teisės normose įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. (CK 6.193 straipsnio 1 – 5 dalys). Nepritarė atsakovei, kad nustatydamas, su kokiu juridiniu asmeniu ieškovė sudarė sutartį, turėtų vadovautis pažodiniu sutarties aiškinimu, kaip objektyviausiai atspindinčiu tikrąją šalių valią. Teismas pažymėjo, kad įstatymas įpareigoja aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
23. Teismas nurodė, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ofertą cargo.lt sistemoje ginčo krovinio pervežimui patalpino atsakovė, būtent šios įmonės rekvizitai buvo nurodyti. Ginčo krovinio pervežimo sąlygos cargo.lt sistemoje buvo derinamos su A. A., kuris buvo nurodytas kaip atsakovės atstovas. Sutarties projektą dėl ginčo krovinio pervežimo ieškovei elektroniniu paštu 2023 m. birželio 1 d. atsiuntė taip pat A. A., elektroninio laiško parašo rekvizituose nurodytas kaip atsakovės vadybininkas.
24. Remiantis CK 6.162 straipsnio 1 dalimi, sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pagal CK 6.181 straipsnio 1 dalį, sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Sprendė, kad ofertą ginčo krovinio pervežimui pateikė atsakovė, dėl kurios nors kitos sutarties šalies šalys nesitarė. Nenustatė, kad atsakovė, vykdydama pareigą atskleisti kitai šaliai visą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, būtų kuriuo nors metu informavusi ieškovę apie tai, kad Sutartį ketina pasirašyti kitas juridinis asmuo nei tas, su kuriuo buvo vedamos derybos dėl Sutarties sąlygų (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Nenustatė išreikštos ieškovės valios sudaryti Sutartį su trečiuoju asmeniu. Teismo vertinimu, Sutarties kontrahentas ieškovei turėjo esminės reikšmės, kadangi nuo sutarties šalies gali priklausyti priverstinio skolos išieškojimo galimybės, ji gali būti svarbi ir dėl kitų priežasčių.
25. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė, pasirašydama Sutartį, turėjo būti atidi, tačiau nelaikė, jog ieškovė šiuo atveju būtų pažeidusi šią pareigą. Pažymėjo, kad atsakovės ir trečiojo asmens pavadinimai iš esmės sutampa, o įvertinus tai, kad anglų kalba UAB yra LTD, ieškovė turėjo pagrindą manyti, jog Sutartį sudaro su atsakove, nors jos teisinė forma Sutartyje ir buvo nurodyta LTD. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Sutartyje prie užsakovo rekvizitų buvo nurodytas lietuviškas adresas, lietuviški telefono numeriai, o vienintelė aplinkybė, kuri galėjo sukelti abejonių dėl sutarties kontrahento, buvo tai, kad nurodytas kitos įmonės kodas. Tačiau teismas rėmėsi ieškovės paaiškinimais, kad ji Sutarties sudarymo metu į šią aplinkybę neatkreipė dėmesio. Tai, kad A. A. 2023 m. liepos 10 d. elektroniniu laišku paprašė ieškovės perrašyti sąskaitą už ginčo krovinio pervežimą „Kloja“ LTD vardu, teismo vertinimo nekeitė aplinkybių, nes šis laiškas parašytas jau po ginčo krovinio pristatymo, t. y. Sutarties įvykdymo. Teismas nesirėmė atsakovės pateiktais įrodymai, kad sutartinuose santykiuose su kitais kontrahentais dėl to paties ginčo krovinio buvo nurodyti trečiojo asmens rekvizitai kaip nepatenkančiais į šios bylos ginčo dalyką. Nenustatė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė Sutarties sudarymo metu suvokė Sutartį sudaranti su kitu asmeniu (CPK 178 straipsnis).
26. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktais duomenimis, analogiškoje kaip ši situacijoje kitas vežėjas Vokos Transporto Company OU taip pat suprato sutartinius santykius turintis su UAB „Kloja“, o ne „Kloja“ LTD. Remiantis šios įmonės ieškovei 2024 m. spalio 31 d. elektroniniu laišku pateikta informacija, vežėjas Vokos Transporto Company OU per cargo.lt sistemą pasiėmė krovinį iš atsakovės, įvykdžius pervežimą išrašė sąskaitą, tačiau A. A. paprašė perrašyti sąskaitą trečiajam asmeniui, sąskaita perrašyta, tačiau neapmokėta.
27. Teismo vertinimu, šiuo atveju laikytina, kad ne ieškovė klaidingai išrašė PVM sąskaitą faktūrą atsakovės vardu, o atsakovė klaidingai užpildė Sutarties šalies rekvizitus, kadangi Sutartis buvo sudaryta ne su trečiuoju asmeniu, o su atsakove. Teismas sprendė, kad Sutartis laikytina sudaryta būtent su atsakove UAB „Kloja“. Sutarties šalies rekvizitų klaidingas užpildymas negali turėti įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Kadangi Sutartis sudaryta ne su „Kloja“ LTD, o su UAB „Kloja“, ieškovė pagrįstai ir teisėtai atsisakė perrašyti sąskaitą trečiojo asmens vardu. Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, būtų nesąžiningas ieškovės atžvilgiu, o įstatymas įpareigoja sutartis aiškinti sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
28. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.808 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė įsipareigojimo atsiskaityti su ieškove neįvykdė, teismas sprendė, kad atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovei 1 350 Eur skolą už suteiktas vežimo paslaugas (CK 6.38 straipsnis, 6.808 straipsnio 1 dalis). Taip sprendė, jog terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas turi pareigą mokėti ir procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
29. Atsakovė apeliaciniu skundu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:
29.1. pirmosios instancijos teismas, padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad apeliantė klaidingai užpildė Sutarties šalies rekvizitus, o ne ieškovė klaidingai išrašė PVM sąskaitą faktūrą apeliantės vardu, nes Sutartis buvo sudaryta ne su „Kloja“ LTD, o su apeliante. Šią poziciją paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai:
29.1.1. iš 2023 m. gegužės 8 d. Tarptautinio krovinio gabenimo sutarties Nr. 632 turinio matyti, kad trečiasis asmuo, juridinio asmens kodas 4689772, adresas 27 Old Gloucester Rd, Londonas, WCIN 3AX, Jungtinė karalystė, sudarė susitarimą dėl krovinio pervežimo iš Nyderlandų į Vilties g. 11, Kuprioniškės, Vilniaus r.;
29.1.2. užsakymas 2023 m. gegužės 22 d. – sutartis krovinio pervežimu Nr. 502922052023, iš kurios turinio yra matyti, kad to paties krovinio pervežimui trečiasis asmuo persamdė kitą įmonę su kuria sudarė sutartį;
29.1.3. Tarpusavio susitarimas 2023 m. birželio 2 d., iš kurio turinio yra matyti, kad atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodyto vežimo metu krovinys buvo sugadintas, buvo pasirašytas Tarpusavio susitarimas dėl nuostolių atlyginimo, kuriame krovinio užsakovu buvo nurodytas būtent trečiasis asmuo;
29.1.4. Sutartis 2023 m. birželio 2 d., iš kurios turinio matyti, kad trečiasis asmuo siekdamas imtis skubių nuostolių šalinimo darbų pasamdė ieškovę krovinio pervežimui iš Nyderlandų į Kuprioniškes ir sudarė su ieškove Sutartį;
29.1.5. krovinio važtaraštis, iš kurio matyti, kad krovinys buvo pristatytas gavėjui, o krovinio važtaraštyje kaip vienas iš vežėjų taip pat buvo nurodytas trečiasis asmuo;
29.1.6. elektroninis laiškas ieškovei 2023 m. liepos 10 d., iš kurio turinio matyti, kad vadybininkas A. A. nedelsiant informavo ieškovę apie neteisingai išrašytą sąskaitą ir paprašė sąskaitą perrašyti trečiojo asmens rekvizitais.
29.2. priešingai nei padarė išvadą pirmosios instancijos teismas, jokia klaida įrašant į Sutartį trečiojo asmens rekvizitus nebuvo padaryta, nes net pagal pirminę 2023 m. gegužės 8 d. Tarptautinio krovinio gabenimo sutartį Nr. 632, užsakymas buvo pateiktas ne UAB „Kloja“, bet „Kloja“ LTD. Vien tai, kad ofertą krovinio pervežimui cargo.lt sistemoje patalpino apeliantės vadybininkas A. A., kuris kaip nustatyta, dirbo ir „Kloja“ LTD, nepatvirtina, kad Sutartis buvo sudaryta su apeliante. Cargo.lt sistemoje buvo pateikta tik viešoji oferta, t. y. visiems skirtas pasiūlymas (CK 6.171 straipsnis), o ne pati Sutartis. Be to, įstatymas taip pat nenumato draudimo ofertą pateikti per kitą asmenį. Dar daugiau viešoji oferta nėra ir negali būti laikoma sutartimi. Įstatymas aiškiai numato, kad šalių teises ir pareigas apibrėžia sutartis, o nagrinėjamu atveju pastarojoje, kuri 2023 m. birželio 2 d. buvo sudaryta su ieškove, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad užsakovas yra trečiasis asmuo;
29.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoruoja faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad būtent ieškovė padarė klaidą išrašydama sąskaitą ne trečiojo asmens, o apeliantės rekvizitais. Nepagrįstas yra ir teismo argumentas, kad „A. A. 2023 m. liepos 10 d. elektroniniu laišku paprašė ieškovės perrašyti sąskaitą už ginčo krovinio pervežimą „Kloja“ LTD vardu, teismo vertinimo nekeičia, nes šis laiškas parašytas jau po ginčo krovinio pristatymo, t. y. Sutarties įvykdymo“. Priešingai nei teigia teismas, būtent ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad klaidą padarė ieškovė. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad „Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, būtų nesąžiningas ieškovės atžvilgiu, o įstatymas įpareigoja sutartis aiškinti sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis)“ reiškia nesąžiningumą apeliantės atžvilgiu ir tokiu būdu iš esmės patvirtina, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės veikė šališkai, neobjektyviai, kas lėmė neteisingų išvadų ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą;
29.4. teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovei nebuvo atskleista su kuo yra sudaroma Sutartis. Tokia skundžiamą sprendimą priėmusio teismo pozicija yra visiškai nepagrįsta, ji iš esmės paneigta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Abiejų šalių pasirašytoje Sutartyje, nieko neslepiant nuo ieškovės, buvo aiškiai atskleistas pervežimo užsakovas – trečiasis asmuo. Be kitų juridinio asmens duomenų, bet kita ko buvo nurodytas juridinio asmens kodas – 4689772, PVM mokėtojo kodas – 228726195 bei uždėtas trečiojo asmens antspaudas;
29.5. byloje yra nustatyta, kad ieškovei Sutartis prieš pasirašymą buvo nusiųsta susipažinti, todėl ji matė tiek juridinio asmens pavadinimą, tiek juridinio asmens kodą. Ieškovė Sutartį pasirašė, kas rodo, jog jai buvo žinoma, kad Sutartis yra sudaryta su trečiuoju asmeniu. Teismo argumentas, kad trečiasis asmuo tinkamai neatskleidė ieškovei su kuo yra sudaryta Sutartis ir kad ieškovė nesutiko Sutartį sudaryti su trečiuoju asmeniu, yra aiškiai nepagrįstas;
29.6. pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nepateikė savo vertinimo kokiu būdu ir kaip trečiasis asmuo turėjo atskleisti ieškovei faktinę aplinkybę, kad ieškovei būtų aišku, jog Sutartis yra sudaroma su trečiuoju asmeniu;
29.7. teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad trečiasis asmuo būtų slėpęs, siekęs nuslėpti ar sąmoningai klaidinęs ieškovę dėl to su kuo yra sudaroma Sutartis. Priešingai, teismas nustatė, kad ieškovė nebuvo atidi, nes Sutartyje esant nurodytam juridinio asmens kodui, taip pat esant nurodytai teisinei formai LTD, kurie identifikuoja juridinį asmenį, ieškovė šios informacijos netikrino ir Sutarties sudarymo metu į šią aplinkybę neatkreipė dėmesio. Teismas savo sprendimu tiesiog „pagailėjo“ ieškovės dėl jos pačios neapdairumo ir nerūpestingumo, tuo nepagrįstai perkeldamas teises ir pareigas apeliantei, kuri nebuvo nei krovinio savininkė, nei jo užsakovė. Dar daugiau, tokiu savo aiškinimu teismas byloje rodo ne objektyvumą, bet savo šališkumą;
29.8. kiekvienas atidus, rūpestingas ir apdairus asmuo, o ypač verslininkas, esant bent kokiems nors neaiškumams, iš karto aiškintųsi situaciją. Taigi jei ieškovei sutarties kontrahentas turėjo esminės reikšmės, tai ji tai turėjo aiškintis prieš pasirašydama Sutartį, o ne po fakto. Tai, kad ieškovė LTD suprato kaip UAB vertimą, nepatvirtina, kad Sutartis buvo sudaryta su apeliante;
29.9. ieškovės klaidingas įsitikinimas dėl kontrahento su kuriuo ji sudarė Sutartį, negali sukurti jokių pareigų juridiniam asmeniui su kuriuo Sutartis nebuvo sudaryta. Tą patvirtina ir CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta norma, kad „Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę“.
29.10. skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, o tai turėjo įtakos neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas nurodė, kad „Teismas nesiremia atsakovės pateiktais įrodymai, kad sutartinuose santykiuose su kitais kontrahentais dėl to paties ginčo krovinio buvo nurodyti „Kloja“ LTD rekvizitai, nes tai nepatenka į šios bylos ginčo dalyką ir byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų buvusios žinomos šios nurodytų šalių tarpusavio santykių aplinkybės“. Teismas apeliantės pateiktus įrodymus, kurie buvo tiesiogiai susiję su ginčo krovinio vežimu ir patvirtino, jog visais to paties krovinio vežimo atvejais užsakovė buvo trečiasis asmuo, atmetė, tuo tarpu rėmėsi Vokos Transporto Company OU 2024 m. spalio 31 d. elektroniniu laišku, kurio tikrumo nei tikrino, nei nustatinėjo, ir kuris aiškiai neatitinka leistinumo ir sąsajumo kriterijų. Byloje nebuvo nustatyta, kad apeliantė ar trečiasis asmuo apskritai turėjo teisinius santykius su šiuo juridiniu asmeniu. Taigi teismas negalėjo vadovautis Vokos Transporto Company OU 2024 m. spalio 31 d. elektroniniu laišku, nes jis neatitinka nei leistinumo, nei sąsajumo kriterijų;
29.11. nagrinėjamu atveju teismas pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, juos vertino selektyviai, ieškovės paaiškinimams ir įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią nei atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimams ir pateiktiems rašytiniams įrodymams. Be to, CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, o nagrinėjamu atveju susipažinus su teismo sprendimu akivaizdu, kad teismui atsisakant vertinti atsakovės pateiktus įrodymus tokios motyvacijos trūko. Sprendime apsiribota tik „sausu“ nurodymu, kad pateikti įrodymai nepatenka į šios bylos ginčo dalyką. Toks teismo sprendimas leidžia abejoti teismo objektyvumu.
30. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
30.1. apeliantės kritika pirmos instancijos teismui dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra visiškai nepagrįsta. Teismas nėra įpareigotas atsakyti į kiekviena apeliantės apeliacinio skundo argumentą, jeigu jie neturi lemtingos reikšmės. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą bei konstatavo esmines reikšmingas bylai aplinkybes. Išvadoms padaryti teismui pakako byloje esančių įrodymų visumos;
30.2. įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių;
30.3. patvirtintoje Sutartyje nurodyta „Kloja“ LTD, bet tarptautiniuose pervežimuose dažnas reiškinys, kad jos traktuojamos kaip UAB. Taip pat Sutartyje nurodomas UAB „Kloja“ adresas ir telefono numeriai Lietuvoje. Ant antspaudo padėtas parašas uždengia viršutinę dalį, tai natūralu, kad „Klojos“ LTD įrašo nesimatė ir į tai nebuvo atkreiptas dėmesys. Pagal Sutarties 11 punktą, ginčai sprendžiami Lietuvoje, pagal Lietuvos įstatymus, Lietuvos teismuose pagal užsakovės buvimo vietą. Šiuo atveju aišku, kad užsakovė ir yra apeliantė, sudariusi Sutarties tekstą. CMR Nr.2511/23 tarptautinis važtaraštis patvirtintas antspaudais ir parašais, o tai reiškia, kad Sutartis įvykdyta;
30.4. prašymas perrašyti sąskaitą įmonei „Kloja“ LTD, esančiai Jungtinėje Karalystėje, gautas 2023 m. liepos 10 d. ieškovės direktorei ir buhalterei sukėlė įtarimu dėl manipuliavimo adresais. Be to, pagal Sutartį apmokėjimas turėjo būti atliktas per 10 dienų, o prašymas perrašyti sąskaitą pateiktas praėjus daugiau nei mėnesiui. Tikėta, kad Sutartis buvo derinta su apeliantės vadybininku A. A.. Tik vėliau pats A. A. patvirtino, kad apeliantei nebedirba;
30.5. teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovei nebuvo atskleista su kuo yra sudaroma Sutartis. Informacija buvo pateikta dviprasmiškai ir ikisutartiniams santykiams, ieškovė nebuvo informuota apeliantei žinoma informacija apie trečiąjį asmenį. Apeliantės teigimu, oferta nėra ir negali būti laikoma sutartimi, tačiau CK 6.163 straipsnio 4 dalis numato, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovei nebuvo atskleista su kuo yra sudaroma Sutartis. Apeliantė Sutartyje nepagrįstai naudojasi UAB „Kloja“ rekvizitais, savo dviprasmiška informacija klaidindama transporto įmones. Atsiųsta Sutartis buvo patvirtinta, tvirtai tikint, kad ją sudaro su apeliante. Ieškovei nebuvo žinoma, jog Sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu. Todėl teismo argumentas, kad trečiasis asmuo tinkamai neatskleidė ieškovei su kuo sudaryta Sutartis yra pagrįstas.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
32. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, taikant sutarčių aiškinimo taisykles, laikyta, jog ieškovė suvokė sudaranti krovinio vežimo sutartį su atsakove, o ne su trečiuoju asmeniu, ir spręsta, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už atliktą krovinio pervežimą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
33. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad sistemoje „Cargo“ ieškovei priėmus viešą ofertą, 2023 m. birželio 2 d. buvo sudaryta pervežimo sutartis Nr. 504102062023 dėl krovinio pervežimo iš Roterdamo į Vilniaus rajoną, kurios sąlygas derino A. A., dirbęs ne tik UAB „Kloja“, bet ir „Kloja“ LTD. Ieškovė minėtos Sutarties pagrindu atlikusi krovinio pervežimą, išrašė atsakovei UAB „Kloja“ kaip užsakovei 1 350 Eur sumos 2023 m. birželio 14 d. sąskaitą faktūrą VB Nr. 63. Sutarties 13 punkte sulygta, kad už tinkamai įvykdytą pervežimą turės būti sumokėta 1 350 Eur per 10 dienų nuo skenuotų sąskaitų ir CMR gavimo dienos. Ieškovė pasirašytus ginčo krovinio dokumentus (sąskaitos originalą ir kt.) fiziškai vežė į UAB „Kloja“ buveinę, esančią Fabijoniškių g. 99, Vilnius. Nustatyta, kad A. A. 2023 m. liepos 10 d. elektroniniu laišku paprašė ieškovės perrašyti sąskaitą už ginčo krovinio pervežimą „Kloja“ LTD vardu, tačiau ieškovė tai padaryti atsisakė. Kadangi atsakovė nepamokėjo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą.
34. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, ginčo dėl krovinio pristatymo nekilo. Šalys nesutaria dėl to, ar jas nagrinėjamu atveju siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kadangi nuo šios aplinkybės priklauso atsakingas už prievolės įvykdymą juridinis asmuo. Ieškovė laikosi pozicijos, jog tarėsi dėl Sutarties sudarymo ir Sutartį sudarė su atsakove, kad aplinkybės suponavo pagrindą ieškovei laikyti, jog krovinio užsakovė yra atsakovė ir būtent su ja sudarė Sutartį, todėl atsakovė ir turi pareigą atsiskaityti su krovinio vežimo paslaugą atlikusia ieškove. Tuo tarpu atsakovė savo ruožtu įrodinėjo, jog tikrasis užsakovas pagal Sutartį yra trečiasis asmuo „Kloja“ LTD, kad iš Sutartyje nurodytų juridinio asmens rekvizitų aiškiai matyti, jog Sutarties šalis yra trečiasis asmuo, kad trečiasis asmuo ir prieš sudarydamas Sutartį su ieškove, pavedė krovinį pristatyti kitai įmonei, kurį jį sugadino.
35. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis materialinės teisės normomis, įtvirtinančiomis sutarčių aiškinimo sąlygas, vertino tiek Sutarties turinį, tiek ir tikruosius ketinimus, ir sprendė, jog nustatytų faktinių aplinkybių visuma ieškovei sudarė pakankamai pagrįstą pagrindą suvokimui, jog Sutartis yra sudaroma su atsakove UAB „Kloja“, o ne „Kloja“ LTD. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl šalis siejusių sutartinių santykių nesutinka, remdamasi nepagrįstu įrodymų vertinimu, teigdama, jog pažeistos įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisyklės, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertinti byloje surinkti įrodymai. Ieškovė su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, teigia, jog sprendimas priimtas visapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir šalių veiksmus iki Sutarties sudarymo, pagrįstai laikant, jog ieškovei nebuvo atskleista, su kuo yra sudaroma Sutartis. Taigi, šalys skirtingai vertina tai, kurią iš jų (atsakovę ar trečiąjį asmenį) siejo sutartiniai teisiniai santykiai bei kuri iš jų turi pareigą atsiskaityti su Sutartį įvykdžiusia ieškove. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys tolimesniais argumentais.
36. Taikant įstatyme (CK 6.193–6.195 straipsniuose) įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-387/2022, 38 punktas). Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (subjektyvus sutarties aiškinimo metodas). Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė–lingvistinė sutarties teksto analizė (objektyvusis sutarties aiškinimo metodas). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021, 32 punktas; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022, 33 punktas; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-611/2024, 34 punktas). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
37. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), taip pat kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.181 straipsnio 1 dalimi, sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.
38. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, oferta dėl krovinio pervežimo iš Nyderlandų į Kuprioniškes patalpinta „Cargo“ sistemoje. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad teikiant ofertą nurodyti būtent atsakovės rekvizitai (adresas, įmonės kodas), taip pat matyti, jog krovinio pervežimas (nurodytas krovinys, galima mokėtina krovinio pervežimo kaina ir pan.) derintas su atsakovės atstovu nurodytu A. A.. Byloje pateiktas A. A. 2023 m. birželio 1 d. siųstas elektroninis laiškas ieškovei su Sutarties projektu, o iš elektroninio laiško matyti, jog rekvizituose A. A. nurodytas kaip atsakovės vadybininkas. Sutartyje užsakove nurodyta Kloja LTD, tačiau adresas nurodytas Lietuvoje veikiančios įmonės, t. y. Fabijoniškių g. 99, Vilnius, Lietuva, nurodytas ir lietuviškas telefono numeris. Taigi, šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, jog ofertą krovinio pervežimui pateikė atsakovė, o ieškovė, matydama aptartus atsakovės rekvizitus, savo ruožtu pagrįstai manė bei tikėjosi, kad Sutartis sudaryta su atsakove.
39. Aplinkybės, jog sutartiniai santykiai susiklostė su atsakove, o ne su trečiuoju asmeniu, nepaneigia apeliantės vertinimas, kad vadybininko A. A., kuris buvo ir „Kloja“ LTD darbuotojas, ofertos patalpinimas cargo.lt sistemoje nepatvirtina Sutarties sudarymo su atsakove. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad šalys sutartinuose santykiuose privalo viena kitai atskleisti joms žinomą informaciją, kuri turi esminės reikšmės sutarties sudarymui (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Šiuo gi atveju, priešingai nei bando įrodyti apeliantė, patalpinta oferta cargo.lt sistemoje su atsakovės, o ne trečiojo asmens duomenimis, turi esminę reikšmę tiek ir ikisutartiniuose santykiuose, tiek ir sudarant sutartį, kadangi priimančiai pasiūlymą ir ketinančiai sudaryti sutartį šaliai (šiuo atveju ieškovei) turi būti žinoma apie ofertą pateikusią šalį. Byloje nėra jokių duomenų (jų nenurodė ir apeliantė), jog ieškovei apskritai būtų atskleista informacija apie tai, kad Sutartis bus sudaroma su trečiuoju asmeniu, kad ieškovė būtų informuota apie tai, jog Sutartį ketina pasirašyti kitas juridinis asmuo nei tas, su kuriuo buvo vedamos derybos dėl Sutarties sąlygų (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Antra, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovė būtų išreiškusi valią sudaryti Sutartį su trečiuoju asmeniu Kloja LTD; tokių duomenų nenurodė ir apeliantė.
40. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantei, jog sudarydama Sutartį ieškovė turėjo būti atidesnė ir atkreipti dėmesį į tai, jog Sutartis sudaroma su trečiuoju asmeniu. Pritartina pirmosios instancijos teismo pagrįstam vertinimui, jog ieškovė tokios pareigos nepažeidė. Priešingai, nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą laikyti sudaranti Sutartį su atsakove. Iš tiesų, Sutartyje prie užsakovo rekvizitų nurodomas trečiojo asmens Kloja LTD pavadinimas bei juridinio asmens kodas, tačiau vėlgi, kartu nurodomas ir lietuviškas adresas, lietuviški telefono numeriai. Tokia pateikta informacija visų bendrų nurodytų užsakovo rekvizitų kontekste suponuoja išvadą, jog užsakovas šiuo atveju yra atsakovė, juolab kad, kaip buvo aptarta, ir ofertoje pateikti atsakovės duomenys. Byloje nustatyta, kad Sutarties projektą rengė tiek atsakovės, tiek ir trečiojo asmens darbuotojas A. A., prie užsakovo rekvizitų nurodydamas tiek trečiojo asmens, tiek ir atsakovės duomenis. Apeliantė teikdama apeliacinį skundą nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nurodant užsakovą sutartyje naudojami dviejų juridinių asmenų duomenys, t. y. tiek Lietuvoje registruoto, tiek ir veikiančio užsienio valstybėje, nepagrįstai laikydama, jog pareigą aiškintis dėl šių aplinkybių turėjo ieškovė. Pastebėtina, kad teisingai nurodyti juridinio asmens rekvizitus visų pirma tenka Sutarties projektą rengusiai šaliai (šiuo atveju ofertą pateikusiam darbuotojui), kadangi būtent siekiančiai sudaryti Sutartį šaliai geriausiai ir žinomi jos rekvizitai, o tokia pareiga neturėtų būti perkeliama kontrahentui, tokiu būdu siekiant išvengti prievolės įvykdymo. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, jog atsakovės ir trečiojo asmens pavadinimams iš esmės sutampant bei įvertinus tai, kad anglų kalba UAB yra LTD, ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą manyti sudaranti Sutartį su atsakove. Nors apeliantė akcentuoja, kad ieškovė turėjo būti atidesnė ir atkreipti dėmesį į juridinio asmens kodą, tačiau tikėtina, jog esant nustatytai faktinių aplinkybių visumai, ieškovė galėjo ir neatkreipti dėmesio į Sutartyje nurodytą juridinio asmens kodą, juolab kad, kaip minėta, oferta teikta nurodant atsakovę. Be to, priešingai nei siekia įrodyti apeliantė, Sutarties šalies rekvizitų klaidingas užpildymas negali turėti įtakos sutarties veikimui. Taigi ir aptarti apeliantės argumentai nekeičia vertinimo, jog Sutartis sudaryta su atsakove.
41. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės gynybinės pozicijos argumentams, kad sutartiniai santykiai sieja ieškovę ir trečiąjį asmenį, o tai pagrindžia eilė įrodymų: 1) tai, kad dar iki pateikiant ofertą cargo.lt sistemoje krovinio užsakovas buvo trečiasis asmuo; 2) tai, kad 2023 m. gegužės 8 d. Tarptautinio krovinio gabenimo sutarties Nr. 632 viena iš šalių taip pat buvo trečiasis asmuo, juridinio asmens kodas 4689772, adresas 27 Old Gloucester Rd, Londonas, WCIN 3AX, Jungtinė karalystė; 3) užsakymo 2023 m. gegužės 22 d. – sutartis krovinio pervežimui Nr. 502922052023, iš kurios turinio yra matyti, kad to paties krovinio pervežimui trečiasis asmuo persamdė kitą įmonę su kuria sudarė sutartį; 4) tai, kad sugadinus krovinį Tarpusavio susitarime dėl nuostolių atlyginimo krovinio užsakovu taip pat buvo nurodytas būtent trečiasis asmuo. Minėti įrodymai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi, viena vertus, jie sieja trečiąjį asmenį ir įmonę, kuriai buvo pavesta atlikti krovinio pervežimą iki šio ginčo krovinio pervežimo. Kita vertus, trečiojo asmens ir kitos įmonės, kuri, apeliantės teigimu, sugadino krovinį, tarpusavio santykiai nesudaro šios bylos ginčo dalyko, be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų buvę žinomi trečiojo asmens ir jos minimos įmonės tarpusavio sutartiniai santykiais bei jų aplinkybės. Taigi, nors apeliantė ir detaliai apeliaciniame skunde nurodo trečiojo asmens bei jo pasitelktos įmonės tarpusavio santykius, tai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir nekeičia aptartų faktinių aplinkybių pagrindu padarytų išvadų, jog ginčo Sutartis sudaryta su atsakove.
42. Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog priimant skundžiamą sprendimą nukrypta nuo teismo sprendimo motyvuojamajai daliai keliamų reikalavimų, t. y. trūksta motyvacijos, kadangi pažeistos įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisyklės, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertinti byloje surinkti įrodymai. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje teisiškai reikšmingas išvadas padarė visapusiškai ir kompleksiškai įvertinęs visus byloje esančius duomenis bei įrodymus, t. y. ne tik atsakovės nurodomus ir išskirtus rašytinius įrodymus, pvz. Vokos Transporto Company OU 2024 m. spalio 31 d. elektroninį laišką, tačiau byloje esančių įrodymų visumą, kitus abiejų ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus ir šios išvados visiškai atitinka tiek CPK įtvirtintas, tiek Lietuvos teismų praktikoje išvystytas įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei kriterijus.
43. Įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis).
44. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, nutarties 30 punktas).
46. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).
47. Visų nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas, jog ginčo Sutartis sudaryta su atsakove, kuri ir turi pareigą atsiskaityti už atliktą krovinio pervežimą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
49. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, neperskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, įgijo ieškovė. Byloje nepateikti įrodymai apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos ieškovei nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
netenkinti atsakovės apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Loreta Bujokaitė