Civilinė byla Nr. 2S-1016-259/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19513-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.; 3.3.1.6.; 3.3.2.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 20 d.

 Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys G. G., I. G..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2.       Pareiškėjas V. J. 2021 m. sausio 27 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį kaip nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio S. U. 2020-11-26 patvarkymą Nr. S-20002365, įpareigoti antstolį išsamiai išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo 2020-11-04, 2020-11-07 prašymus, 2020-11-18 skundą, 2020-11-26 prašymą, atlikti juose išieškotojo prašomus veiksmus, atlikti turto perkainojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nevilkinant skelbti varžytynes (reg. Nr. DOK-11622).

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą reg. Nr. DOK-11622, praleidus įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui pateikti.

4.       Pareiškėjas V. J. 2021 m. vasario 9 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties (reg. Nr. DOK-18013).

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį ir nustatė pareiškėjui V. J. 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti 2021 m. sausio 27 d. pateikto atskirojo skundo trūkumus (reg. Nr. DOK-11622) – pateikti teismui 2021 m. sausio 27 d. atskirąjį skundą pasirašytą sertifikuotu elektroniniu parašu per LITEKO VEP posistemį arba pateikti pasirašytą atskirąjį skundą raštu (popierine forma).

6.       Pareiškėjas V. J. 2020 m. vasario 22 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties, kuriuo prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo V. J. 2021 m. vasario 9 d. atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-23321). Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo teisėja E. V. nenagrinėjo 2021 m. vasario 9 d. atskirojo skundo motyvų. Pagal sertifikuotą elektroninį V. J. parašą, kuriuo pasirašytas pareiškėjo V. J. 2021 m. vasario 9 d. atskirasis skundas ir kiti procesiniai dokumentai, galima nustatyti procesinius dokumentus parašiusį asmenį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjo V. J. 2021 m. sausio 27 d. atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-11622) laikė nepaduotu, o 2021 m. vasario 22 d. atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-23321) atsisakė priimti.

8.       Teismas nustatė, kad 2021 m. vasario 10 d. teismo nutartis, kuria buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjui įteikta 2021 m. vasario 13 d., taigi atskirojo skundo trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2021 m. vasario 22 d. Teismo nustatytu terminu pareiškėjas trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė tinkamai pasirašyto 2021 m. sausio 27 d. atskirojo skundo (pasirašyto fiziškai popierine forma ar elektroniniu parašu pasirašyto per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį). Atsižvelgiant į teismas sprendė, kad 2021 m. sausio 27 d. atskirasis skundas (reg. Nr. byloje DOK-11622) laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

9.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 22 d. atskirąjį skundą (dėl 2021 m. vasario 10 d. nutarties) pateikė elektroniniu paštu, nors 2021 m. vasario 10 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta kokie reikalavimai yra keliami procesinio dokumento byloje pateikimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas bylose procesinius dokumentus teikia elektroniniu paštu, nors pareiškėjui ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse buvo išsamiai išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019 ir kt.). Pareiškėjo procesinis elgesys šioje byloje taip pat patvirtina, kad pareiškėjas ignoruoja procesinių dokumentų šalinimo institutą, t. y. nesiekia ištaisyti savo procesinių dokumentų trūkumų ir sistemingai teikia procesinius dokumentus su tais pačiais trūkumais. Teismo vertinimu toks sistemingas procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymas yra nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą požymių ir sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1110-480/2020). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo 2021 m. vasario 22 d. atskirąjį skundą atsisakoma priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnis, 316 straipsnis, 337 straipsnis).  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Atskirajame skunde atsakovas V. J. prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti V. J. 2020 m. vasario 22 d. (skunde nurodoma 2020 m. vasario 20 d. data) atskirąjį skundą; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 1751 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant ištirti bei nuspręsti, ar CPK 1751 straipsnio 7 dalies nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 1751 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms; 4) kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo 2014-07-23 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 straipsnio, 46 straipsnio reikalavimams, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 13 straipsnio, 14 straipsnio nuostatoms; 5) ištirti ir pranešti, ar skundžiami Kauno apylinkės teismo veiksmai yra antikonstituciniai; 6) išreikalauti naujus įrodymus - 2020-12-29 telefoninio pokalbio garso įrašą su Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja baudžiamosioms byloms. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      V. J. atskirasis skundas yra be trūkumų, jis atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, CPK 1751 straipsnio 6 dalies reikalavimus, kaip jau pareiškėjas ne kartą yra nurodęs Lietuvos Respublikos teismams ir kitoms valstybės institucijoms.

10.2.                      Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja diskriminuoja pareiškėją dėl jo turtinės padėties.

10.3.                      Teismams atsisakant kreiptis į Konstitucinį teismą pagal pareiškėjo prašymus yra pažeidžiama pareiškėjo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis į teismą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai). 

12.       Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo išreikalauti naujus įrodymus – telefoninio pokalbio garso įrašą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomais išreikalauti įrodymais siekia pagrįsti savo procesinių teisės normų taikymo aiškinimą, bet ne kokias nors šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad teisės normų aiškinimas ir taikymas yra teismo prerogatyva ir pareiškėjo siūlomas teisės normų aiškinimas ir taikymas teismui nėra privalomas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymą dėl garso įrašo išreikalavimo atsisakytina tenkinti.

13.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas V. J. skundžia tik tą nutarties dalį, kuria yra atsisakyta priimti jo 2021 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teisme gautą atskirąjį skundą. Nutarties dalis dėl pareiškėjo V. J. 2021 m. sausio 27 d. atskirojo skundo (reg. Nr. DOK-11622) laikymo nepaduotu, pareiškėjo nėra skundžiama ir įsiteisėjo 2021 m. kovo 13 d., atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis pareiškėjui įteikta 2021 m. kovo 5 d. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl tos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. 2021 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teisme gautą atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-23321).

14.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas V. J. 2020 m. vasario 22 d. atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-23321), kurį skundžiama nutartimi atsisakyta priimti, skundė Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį, įpareigojančią pareiškėją pašalinti 2021 m. sausio 27 d. pateikto atskirojo skundo trūkumus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties, nes pareiškėjas nepateikė atskirojo skundo, kuris būtų pasirašytas sertifikuotu elektroniniu parašu per LITEKO VEP posistemį arba pasirašytas raštu (popierine forma). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui atskiruoju skundu skundžiant Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. ir šį atskirąjį skundą teikiant tokia pačia forma, dėl kurios jam buvo nurodyta pašalinti atskirojo skundo trūkumus, pareiškėjas nesiekia ištaisyti savo procesinių dokumentų trūkumų, kas nesuderinama su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu. Juo labiau, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjas tokius pačius veiksmus sistemingai atlieka ir kitose bylose (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-233-464/2020). Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo V. J. 2021 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teisme gautą atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-23321) atsisakė priimti, nes pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. pateiktas atskirasis skundas ta pačia nutartimi, kurios šioje dalyje pareiškėjas neskundžia, buvo laikomas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis, 338 straipsnis).

15.       Dėl pareiškėjo argumento, kad teismai, atsisakydami kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos, CPK 1751 straipsnio 7 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms, pažeidžia pareiškėjo teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, pažymi, kad šis atsisakymas grindžiamas tuo, jog Lietuvos Respublikos teismai nenustatė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų dėl tokio kreipimosi. Reikalavimas laikytis teisės aktuose nustatytos tam tikros asmeniui suteiktos teisės įgyvendinimo tvarkos bei sąlygų negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, kai šis reikalavimas yra realiai įgyvendinamas ir nustatytas visiems be išimties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso ir (ar) sutikimo su galiojančia tvarka, o, galimybė pateikti procesinius dokumentus yra numatyta keliais alternatyviais būdais.

16.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad ta aplinkybė, jog elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus pareiškėjas pageidauja teikti elektroniniu paštu, bet ne naudojantis LITEKO VEP posistemiu nesudaro pagrindo konstatuoti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Lawyer Partners a.s. prieš Slovakiją, Nr. 54252/07 ir kt., 2009 m. birželio 16 d. sprendime minėto Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą konstatavo tik nustatęs, jog pareiškėjams apskritai nebuvo leista pateikti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis esant įstatyme nustatytai galimybei, tačiau ne dėl to, kad pareiškėjai negalėjo teikti elektroniniu parašu pasirašytų dokumentų jų pageidaujamomis elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui turint realią galimybę teikti teismui elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus naudojantis LITEKO VEP posistemiu, t. y. jam esant šios paslaugos gavėju, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), nėra pagrindo konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi pareiškėjas, manydamas, kad jo nurodomos teisės normos yra prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, gali ir pats pateikti individualų konstitucinį skundą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje nustatyta tvarka.

17.       Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo 2014-07-23 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 straipsnio, 46 straipsnio reikalavimams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl a) Sutarčių išaiškinimo; b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Taigi, į Europos Sąjungos Teisingumą Teismą kreipiamasi ne dėl nacionalinių teisės aktų atitikties Europos Sąjungos teisei, bet dėl sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su nacionaliniuose, bet ne Europos Sąjungos teisės aktuose esančių teisės normų aiškinimu, todėl nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos kompetentingas teismines institucijas. Be to, pareiškėjo minimo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 taikymo sritis apibrėžta minėto reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodoma, kad šis reglamentas nedaro poveikio nacionalinės arba Sąjungos teisės aktams, susijusiems su sutarčių sudarymu arba kitų teisinių ar procedūrinių pareigų nustatymu ir šių sutarčių bei pareigų galiojimu, susijusių su forma. Atsižvelgiant į tai, netenkinamas ir pareiškėjo prašymas dėl kreipimo į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad apelianto V. J. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3  punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 23  d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas         Arvydas Žibas