Civilinė byla Nr. e2-136-516/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01407-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. I. I. A. ir Belmachinery for Industry and Trade atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-4249-275/2019, pradėtoje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo atsakovams Belmachinery for Industry and Trade, M. I. I. A., ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrodetalė“ kreipėsi į teismą su prašymu iki ieškinio padavimo, nepranešus apie tai atsakovams M. I. I. A. ir Belmachinery for Industry and Trade, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui M. I. I. A., gimimo data (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir (arba) (duomenys neskelbtini), priklausančius butus / patalpas, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

2.       Ieškovė nurodė, kad 2016 m. kovo 1 d. Real Service SIA ir Belmachinery for Industry and Trade  sudarė sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti traktorius, o atsakovas įsipareigojo priimti traktorius ir už juos atsiskaityti. Parduodamų traktorių kiekis – 400; bendra traktorių vertė – 5 600 000 Eur. 2016 m. kovo 30 d. pardavėjas atsakovui išrašė 210 000 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. SER-20160330-01, 2016 m. balandžio 20 d. – 213 000 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. SER-20160420-01. Atsakovas pagal šias sąskaitas faktūras pardavėjui liko skolingas 205 599 Eur sumą. 2016 m. liepos 10 d. raštu M. I. I. A. garantavo, kad tuo atveju, jei atsakovas neatsiskaitys su pardavėju, jis asmeniškai grąžins pardavėjui 203 500 Eur sumą. 2017 m. balandžio 24 d. pardavėjas Real Service SIA ir ieškovė UAB „Agrodetalė“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pardavėjas ieškovei perleido 205 599 Eur reikalavimą į atsakovą. Tačiau, ieškovės teigimu, atsakovai piktybiškai vengia sumokėti skolą ieškovei.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-61-431/2018 pagal ieškovės ieškinį atsakovams Belmachinery for Industry and Trade ir M. I. I. A. dėl skolos priteisimo. 2018 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas M. I. I. A. 2019 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kurio pagrindu pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. eA2-2649-580/2019, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė panaikinti 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą už akių ir ieškinį palikti nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-794-464/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

4.       Ieškovės teigimu, egzistuoja neginčijami įrodymai, kad ieškovės rengiamas ir Latvijos Respublikos teismams pateikti planuojamas ieškinys yra prima facie pagrįstas. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eA2-2649-580/2019, spręsdamas ginčą tarp ieškovės ir atsakovų dėl skolos priteisimo, nustatė, kad ieškovės reikalavimas atsakovams yra pagrįstas. Vilniaus apygardos teismas atsisakė tenkinti ieškovo ieškinį tik todėl, kad ieškinys, pasak teismo, yra teismingas Latvijos Respublikos teismams. Ieškovė akcentavo, kad jos reiškiami reikalavimai grąžinti 205 599 Eur dydžio sumą akivaizdžiai yra didelės apimties. Be to, atsakovas M. I. I. A. pareiškime dėl proceso atnaujinimo, teiktame civilinėje byloje Nr. eA2-2649-580/2019, nurodė, jog išgali sumokėti tik 538 Eur žyminio mokesčio vietoje 2 539 Eur. Atsakovas Belmachinery for Industry and Trade yra skolingas daugiau nei 2,5 mln. Eur OAO „Minskii traktornyi zavod“. Šios aplinkybės, ieškovės nuomone, patvirtina, kad atsakovai yra sunkioje finansinėje padėtyje. Nepareiškus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dar iki ieškinio pareiškimo Latvijos Respublikos teisme, atsakovai tikėtinai mėgintų perleisti ir (ar) suvaržyti vienintelį turtą, į kurį gali būti nukreiptas ieškovės reikalavimas –  patalpas adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančias atsakovui M. I. I. A..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui M. I. I. A. priklausančius butus / patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

6.       Teismas konstatavo, kad ieškovės išdėstytos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai preliminariai leidžia manyti, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tuo labiau kad ieškinio suma vertintina kaip didelė (205 599 Eur), o iš ieškovės pateiktų įrodymų galima spręsti, jog atsakovas yra sunkioje finansinėje padėtyje. Be to, iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenų nustatyta, jog atsakovui M. I. I. A. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovai M. I. I. A. ir Belmachinery for Industry and Trade atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą atmesti, taip pat priteisti atsakovams iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

7.1.                      Ieškovė pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą, t. y. kad ieškovės planuojamas pateikti Latvijos Respublikos teismui ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, grindžia tik iš konteksto ištrauktomis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2649-580/2019 ištraukomis. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties ištrauka, kurioje teismas tiesiog aprašo aplinkybes, kurioms esant buvo priimtas teismo sprendimas už akių, kuriuo buvo patenkintas ieškovės atsakovams pareikštas ieškinys, nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovės ateityje atsakovams pareikštas ieškinys yra pagrįstas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas už akių yra panaikintas ir nėra įsiteisėjęs, dėl to ši nutartis nesukuria jokių teisinių padarinių bei nesukurią jokių galimai prejudicinę galią turinčių faktų. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi nebuvo sprendžiamas tarp šalių kilusio ginčo pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimas, teismas išsprendė tik šio ginčo teismingumo klausimą. Sprendimu už akių išnagrinėtoje byloje atsakovai išklausyti nebuvo, o sprendimas buvo priimtas vadovaujantis vien ieškovės pateiktais įrodymais. Taigi, ieškovės motyvai, kuriais ji grindžia tikėtiną ateityje jos reiškiamo ieškinio pagrįstumą, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

7.2.                      Didelės reikalavimo sumos prezumpcija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose teismų nėra taikoma nuo 2014 metų. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi jau pasenusia ir neaktualia teismų praktika. Ieškovė ieškinyje nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių bent teorinį atsakovų nesąžiningumą. Nesant šios aplinkybės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas bei neteisėtas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Būtent ieškovė turi įrodyti atsakovų nesąžiningumą. Tačiau teismas savo nutartyje net neanalizavo atsakovų (ne)sąžiningumo kriterijaus, kaip vienos iš pagrindinių sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

8.       Ieškovė UAB „Agrodetalė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Siekiant nustatyti pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio pagrįstumą prima facie – teismui užtenka įsitikinti, kad pagal ieškovo pateiktus įrodymus ir argumentus egzistuoja tikimybė, jog pasitvirtinus ieškovo nurodytiems teiginiams, bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismas spręsdamas dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neprivalo įsitikinti, kad ieškinio reikalavimas yra neginčijamai pagrįstas. Ieškovės reikalavimų apeliantams dėl skolos priteisimo pagrįstumą patvirtina kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismui pateikti įrodymai – sutartis, reikalavimo perleidimo sutartis, PVM sąskaitos faktūros, važtaraštis ir kiti susiję dokumentai, kurie patvirtina, jog atsakovai sistemingai vengia vykdyti savo sutartines prievoles ir yra skolingi ieškovei. Be to, ieškovės reikalavimų atsakovams dėl skolos priteisimo pagrįstumą patvirtina pats faktas, kad Rygos miesto Latgalos priemiesčio teismas, kuriam teismingas ieškovės ieškinys, priėmė ieškinį nagrinėti. Galiausiai, priešingai negu skunde teigia atsakovai, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eA2-2649-580/2019, spręsdamas ginčą tarp ieškovės ir atsakovų dėl skolos priteisimo, nustatė, kad ieškovės reikalavimas atsakovams yra pagrįstas. Vilniaus apygardos teismas atsisakė tenkinti ieškinį tik todėl, kad ieškinys, pasak teismo, yra teismingas Latvijos Respublikos teismams.

8.2.                      Šioje byloje vienareikšmiškai egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Latvijos Respublikos teismo sprendimas taptų neįvykdomas. Pirma, ieškiniu reikalaujama priteisti suma yra ypač didelė atsakovams. Kaip yra išaiškinę Lietuvos teismai, laikinąsias apsaugos priemones reikia taikyti įvertinus individualią atsakovo turtinę padėtį, t. y. tada, kai konkrečiam atsakovui reikalaujama priteisti suma yra laikoma didele, atsižvelgiant į atsakovo turimą turtą. Atsakovui M. I. I. A. priklauso patalpos, kurių vidutinė rinkos vertė nesiekia net 25 000 Eur. Atsakovas M. I. I. A. pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad gali sumokėti tik 538 Eur žyminio mokesčio vietoje 2 539 Eur. Dar daugiau, šiame pareiškime pats atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje kito turto, išskyrus minėtas patalpas, neturi. Belmachinery for Industry and Trade yra skolinga daugiau nei 2,5 mln. Eur OAO „Minskii traktornyi zavod“. Be to, kadangi atsakovai yra užsienio (Egipto) subjektai, ieškovei nėra prieinami Egipto nekilnojamo turto ar kiti registrai, kurie galėtų padėti įvertinti atsakovų finansines galimybes atsiskaityti su ieškove. Šios aplinkybės papildomai pagrindžia faktą, kad nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antra, ieškovė tinkamai pagrindė, kad atsakovai yra nesąžiningi. PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos ir prekės atsakovams pristatytos daugiau nei prieš trejus metus, o atsakovai delsia atsiskaityti su ieškove, t. y. atsakovai sąmoningai nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovai siekė ieškovei palankių Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, kuriais priteista skola, panaikinimo vien formaliais pagrindais (sprendimai buvo panaikinti tuo pagrindu, kad ginčas yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams). Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, atsižvelgdamas į sistemingą atsakovų elgesį, pagrįstai sprendė, kad yra tikėtina, jog atsakovai, siekdami išvengti atsiskaitymo su ieškove, gali perleisti visą turimą turtą tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

10.       Ieškovė UAB „Agrodetalė“ 2019 m. lapkričio 6 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus su 2019 m. spalio 1 d. suformuotais Nekilnojamojo turto registro išrašais, kuriuose atsispindi atsakovo M. I. I. A. turtui (patalpoms) taikyti areštai, minėtais įrodymais siekdama papildomai pagrįsti atsakovo nesąžiningumą.

11.       Kadangi teismas gali ir pats naudoti duomenis iš informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), be to, šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau (CPK 314 straipsnis), ieškovei siekiant paneigti atskirojo skundo argumentus, o jų pateikimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės neužvilkina bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, ieškovės kartu su 2019 m. lapkričio 6 d. paaiškinimais pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai priimtini ir nagrinėtini kartu su kita bylos medžiaga.

12.       Atsakovai 2020 m. vasario 26 d., reaguodami į ieškovės papildomus paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, Lietuvos apeliaciniam teismui taip pat pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus – 2020 m. vasario 24 d. suformuotus Nekilnojamojo turto registro išrašus bei Latvijos advokatės el. paštu atsiųstus laiškus atsakovų advokatui.

13.       Kadangi minėtų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau (CPK 314 straipsnis), o pirmiau paminėti el. laiškai, atsižvelgiant į jų parašymo datą, apskritai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, atsakovų 2020 m. vasario 26 d. pateikti nauji įrodymai taip pat priimtini ir nagrinėtini kartu su byloje esančių įrodymų visuma.

14.       2020 m. kovo 4 d. ieškovė pateikė papildomą įrodymą – 2020 m. vasario 19 d. Rygos miesto Latgales priemiesčio teismo sprendimą su jo vertimu į lietuvių kalbą, prašydama šį naują įrodymą, ieškovės teigimu, pagrindžiantį, kad jos ieškinys buvo priimtas Latvijos teisme, priimti.

15.       Kadangi pirmiau nurodytas naujas įrodymas, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo datą, negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo, šis įrodymas taip pat priimtinas ir nagrinėtinas kartu su kita bylos medžiaga (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

16.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovams taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškovės ieškinio užsienio valstybės teismui pateikimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

17.       Apeliantų teigimu, ieškovės motyvai, kuriais ji grindžia jos reiškiamo ieškinio tikėtiną pagrįstumą, yra akivaizdžiai nepagrįsti, savo ruožtu atsakovų nesąžiningumo, kaip būtinos sąlygos ieškovei galimai palankaus sprendimo vykdymo grėsmei konstatuoti, ieškovė apskritai neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pasiremdamas tik neaktualia teismų praktika dėl didelės ieškinio sumos prezumpcijos, neanalizavo, todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neteisėtai ir nepagrįstai.

18.       Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

19.       Kaip ir prašymo, teikiamo kartu su ieškiniu, atveju (CPK 144 straipsnis), laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo gali būti taikomos tik konstatavus, kad, pirma, ieškovo ieškinys, kurį jis artimiausiu metu pareikš, yra preliminariai pagrįstas, ir antra, egzistuoja tikėtina ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neteisėtas.

20.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų pozicija, kad ieškovės argumentai, jog jos Latvijos Respublikos teismui reiškiamo ieškinio pagrįstumą įrodo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2649-580/2019 priimta 2019 m. kovo 19 d. nutartis, kurioje teismas neva nustatė, kad ieškovės reikalavimas atsakovams yra pagrįstas, o tenkinti ieškinį atsisakė tariamai tik todėl, jog ieškinys yra teismingas Latvijos Respublikos teismams, yra spekuliatyvūs ir visiškai nepagrįsti. 2019 m. kovo 19 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas nenagrinėjo ginčo iš esmės, neanalizavo visų su ginčo esme susijusių įrodymų, o tik sprendė procesinį ginčo teismingumo klausimą, be kita ko, nutarties 7 ir 8 punktuose, kuriuos cituoja ieškovė, aprašęs iki ginčo dėl teismingumo įvykusias aplinkybes (proceso eigą), kurios savaime, įvertinus tai, kad 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas, buvo panaikintas, nei patvirtina, nei paneigia ieškovės reikalavimo atsakovams pagrįstumo.

19.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

20.       Plėtojant prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną, teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka rimtų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Kitaip tariant, teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

21.       Apeliantai atskirajame skunde neįrodinėja aplinkybių, kad ieškovės Vilniaus apygardos teismui pateikto ir palikto nenagrinėto dėl teismingumo Latvijos Respublikos teismams ieškinio forma ir (ar) turinys neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų, t. y. neteigia, jog nėra suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai, kad nėra pateikta įrodymų, ieškovės nuomone, pagrindžiančių jos išdėstytus argumentus ir reiškiamus reikalavimus, ar jog ieškovė pasirinko neįmanomą savo teisių gynybos būdą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, aplinkybių, leidžiančių jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje konstatuoti akivaizdų ieškovės reikalavimų atsakovams nepagrįstumą, taip pat nenustatė, todėl, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus aspektus bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą.

22.       Papildomai pažymėtina, kad nors atsakovai teigia, jog ieškovės ieškinys iki šiol nėra priimtas Latvijos Respublikos teisme, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės ir neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo. Pirma, kaip matyti iš pačių atsakovų pateiktų el. laiškų turinio, ieškinys buvo pareikštas, nors ieškovei ir buvo suteiktas terminas trūkumams ištaisyti, antra, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartyje jau konstatavo, kad UAB „Agrodetalė“ įvykdė teismo įpareigojimą ir, nepraleisdama termino, pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius ieškinio pareiškimą Latvijos Respublikos teismui, bei teismas grąžino UAB „Agrodetalė“ sumokėtą užstatą, galiausiai, kaip matyti iš ieškovės pateikto naujo įrodymo, ieškovė ištaisė teismo nurodytus trūkumus ir 2020 m. vasario 19 d. Rygos miesto Latgales priemiesčio teismo sprendimu UAB „Agrodetalė“ ieškinys atsakovams dėl skolos išieškojimo buvo priimtas.

23.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų tvirtinimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymui – egzistavimą.

24.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui motyvavo tik tuo, kad ieškovės reikalavimo suma yra pakankamai didelė, o iš ieškovės pateiktų įrodymų galima spręsti, jog atsakovų finansinė padėtis yra sunki.

25.       Tačiau, kaip visiškai pagrįstai akcentavo atsakovai atskirajame skunde, naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė. Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

26.       Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. 

27.       Todėl, kaip pažymėta teismų praktikoje, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).

28.       Esant pirmiau nurodytai vyraujančiai teismų praktikai, pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs prastą atsakovų turtinę padėtį, tačiau nenurodęs nutartyje absoliučiai jokių motyvų dėl atsakovų (ne)sąžiningumo, neturėjo pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes, kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti.

29.       Kaip teisingai pastebėjo atsakovai, civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl būtent UAB „Agrodetalė“ turi pateikti įrodymus, leidžiančius teismui konstatuoti bent tikėtiną atsakovų siekį išvengti ieškovei galimai palankaus sprendimo vykdymo. Tokių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovai yra Egipto subjektai (Egipte registruotas juridinis asmuo ir Egipto pilietis), nepakeičia įrodinėjimo pareigos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, paskirstymo taisyklių.

30.       Priešingai nei interpretuoja ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, aplinkybės, sudarančios ginčo esmę (apie atsakovui (juridiniam asmeniui) išsiųstas PVM sąskaitas faktūras ir jų neapmokėjimą ilgą laiką, atsakovo (fizinio asmens) delsimą atsiskaityti su ieškove, ir pan.), kurios galės būti pavirtintos arba paneigtos tik bylą išnagrinėjusio iš esmės teismo, nėra pakankamos jau šioje proceso stadijoje, sprendžiant tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, konstatuoti atsakovų nesąžiningumą. Tas pats pasakytina ir dėl ieškovės argumento, kad atsakovai ginčijo ieškovei palankų Lietuvos Respublikos teismo sprendimą procesiniais pagrindais (dėl teismingumo), nes nei pats savaime gynybinės taktikos teisme pasirinkimas, nei skirtingas tarp šalių kilusio ginčo aplinkybių vertinimas ir aiškinimas, kol šiol aplinkybės nėra išanalizuotos bylą iš esmės nagrinėjančio teismo, nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo ir, tuo labiau, jų siekio išvengti ieškovei palankaus sprendimo, jei toks būtų priimtas, vykdymo.

31.       Pagrindo konstatuoti atsakovo M. I. I. A. nesąžiningumą šiuo atveju nesudaro ir ieškovės pateikti papildomi įrodymai apie šio asmens turtui (patalpoms), esančioms (duomenys neskelbtini), antstolių taikytus areštus. Viena vertus, byloje nėra duomenų, leidžiančių įvertinti tokių areštų taikymo priežastis, kita vertus, atsakovas taip pat pateikė įrodymus, kad iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dienos, antstolių jam nuosavybės teise priklausančioms patalpoms taikyti areštai buvo panaikinti.

32.       Nesant pakankamų įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovams taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės UAB „Agrodetalė“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33.       Kadangi šalių ginčas iš esmės bus nagrinėjamas ne Lietuvos Respublikos teismuose, šia nutartimi išspręstinas ir atsakovų, kurių atskirasis skundas tenkintas, bylinėjimosi išlaidų, patirtų šiame procese (pradėtame dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), atlyginimo klausimas.

34.       Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės 263 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų – 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą bei 225 Eur išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, paaiškindami, kad Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. e2-567-516/2019 priteisus iš UAB „Agrodetalė“ atsakovui M. I. I. A. 350 Eur sumą, UAB „Agrodetalė“ šią sumą 2019 m. liepos 9 d. pervedė į atsakovo atstovų (advokatų profesinės bendrijos) depozitinę sąskaitą, iš kurios iš buvo atliktas 225 Eur mokėjimas advokatų kontorai už atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties parengimą, pagal atsakovui M. I. I. A. 2019 m. spalio 2 d išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AV19-234.

35.       Kadangi atsakovų kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai atitinka jų paaiškinimus dėl mokėjimo aplinkybių ir prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija rekomenduojamų dydžių, atsakovui M. I. I. A. iš ieškovės UAB „Agrodetalė“ priteistina 244 Eur (38/2+225) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, o atsakovui Belmachinery for Industry and Trade – 19 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ (juridinio asmens kodas 125998255) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ (juridinio asmens kodas 125998255) atsakovui Egipto Arabų Respublikos piliečiui M. I. I. A. (gimusiam (duomenys neskelbtini), Egipto Arabų Respublikos piliečio paso numeris (duomenys neskelbtini)) 244 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ (juridinio asmens kodas 125998255) atsakovui Egipto Arabų Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui Belmachinery for Industry and Trade (registracijos Nr. 6402) 19 Eur (devyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėja                                                                         Rasa Gudžiūnienė