Baudžiamoji byla Nr.1-12-287/2016 m.

Teisminio proceso Nr.1-01-1-43845-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.1.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.5; 2; 2.1; 2.1.14; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.

(S)

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 17 d.

Pakruojis

            Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,

            sekretoriaujant Janinai Juozaitienei ir Linai Pikšrienei,

            dalyvaujant prokurorėms Aistei Adomaitytei-Koroliovai ir Almai Mikalauskienei,

            nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. U.,

            nukentėjusiojo atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

            viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

            D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas 2011-11-18 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 161 straipsnio 2 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, teistas 2014-03-13 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, kuri 2015-03-04 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista 18 valandų viešaisiais darbais, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

            kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

            Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

nustatė:

            Kaltinamasis D. P. 2015 m. rugpjūčio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), namuose, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė ne mažiau 15 smūgių kumščiu į galvos sritį, krūtinę, pilvą nukentėjusiajam M. U., ir padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir II danties išnirimą, muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinėje lūpoje, nubrozdinimus viršutinėje lūpoje ir dešinėje alkūnėje, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą.

            Kaltinamasis D. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. su G. Ž., su kuria tuo metu draugavo, atvažiavo į Š. kaimą pas jos tėvus, nes buvo suplanavę pasisėdėjimą. Pasisėdėjime, kuris vyko lauke, dalyvavo jis, G. Ž., D. Ž., M. U. ir mama Ž. Tą dieną M. U. jis pamatė pirmą kartą, Ž. ir jų motiną jau pažinojo. Lauke kepė šašlykus, vartojo alkoholį (gėrė brendį). Atvažiavo dienos metu, o užsisėdėjo, kol sutemo. Vakarojant M. U. visą laiką kibo prie jo, norėjo eiti ristynių, nes buvęs regbistas. Alkoholį jie vartojo visi, visi gėrė tą patį brendį. Vakare G. Ž. jis nuvedė į namą miegoti, nes ji padaugino alkoholio, o pats grįžo atgal į lauką. Gal už valandos M. U. taip pat nuėjo į namą. Iš namo atbėgo D. Ž. ir pasakė, kad M. U. lindo prie G. Ž. M yra D. draugas (vyras). Jis tada nuėjo į kambarį ir rado M. gulintį jo draugės G. lovoje, kad M. ką nors būtų daręs G., nematė, tačiau ištempė M. už kojos iš lovos. M. ant jo puolė ir jis sudavė tris ar penkis smūgius su kumščiu M. į veido sritį, po kurių M. nugriuvo. Išeidamas iš kambario, pamatė, jog M. iš lūpos bėga kraujas. Išėjęs į lauką dar vartojo alkoholį.  Po kurio laiko jis dar kartą nuėjo į kambarį ir M. U. vėl gulėjo toje pačioje lovoje, kurioje miegojo jo draugė G. Jis vėl ištraukė M. iš lovos, kuris bandė jį apsikabinti, vėl sudavė M. tris ar penkis smūgius į veido sritį, po kurių M. nugriuvo. Ryte U. jis nematė, kadangi U. sėdo į mašiną ir išvažiavo. Žino, kokie sužalojimai buvo padaryti U., tačiau nei į pilvą, nei į krūtinę smūgių nesudavė, tik į galvos sritį. Jis buvo girtas, kadangi jie visi išgėrė tris ar keturis butelius brendžio, U. irgi buvo girtas, todėl ir nuėjo miegoti. Pripažįsta visus sužalojimus, nepripažįsta, kad sudavė į krūtinę ir pilvą. Ar girtumas turėjo įtakos jo elgesiui? Taip nutiko pirmą kartą, nežino, kaip būtų pasielgęs blaivus, jeigu lenda prie jo žmogaus. Po įvykio su M. buvo susitikę policijoje, neatsiprašė. Sutinka atlyginti turtinę žalą, o su neturtine nesutinka, kadangi prašo per daug. Sutiks atlyginti tiek, kiek priteis teismas. Savo elgesį vertina blogai. Atsidūręs tokioje situacijoje, stengtųsi su tokiu žmogumi nebendrauti. Įvykio dieną jis buvo gerokai išgėręs, tačiau visą įvykį prisimena gerai ir yra garantuotas, jog smūgių į krūtinę ir pilvą nesudavė. Šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Užsidirba užsienyje. Civilinį ieškinį gali atlyginti. Nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo, nėra karštakošis, konflikto pagrindas buvo tas, kad nukentėjęs lindo prie jo moters, gal sukilo pavydas, pyktis. Antrą kartą nubėgęs į kambarį ištraukė nukentėjusįjį  iš lovos ir sudavė smūgius, gal buvo tas pats pyktis, negali paaiškinti, kodėl bėgo antrą kartą ir sudavė smūgius. Turtinę žalą atlygins, bet tik kai priteis teismas. Kai jis mušė U., buvo D. Ž., G.ir jų mama, o matė D. Ž. ir D. mama. Namuose buvo ne viena lova, kiekviename kambaryje buvo po lovą. M. negalėjo sumaišyti G. su D., nes jos visiškai nepanašios. Policijos komisariate nukentėjusiojo neatsiprašė, gal dėl principo neatsiprašė. Nukentėjusysis nebendrauja su juo, po įvykio jam skambino, tačiau neatsiliepė telefonu. Policijoje bendraujant su nukentėjusiuoju, nematė, kad jam būtų išmušti priekiniai dantys. Policijos pareigūnai jam pasakė, kad nukentėjusiajam jis išmušė dantis. Sutinka su turtine žala, tačiau sumokės, kai teismas priteis. Pats nenori atlyginti žalos, niekas netrukdo atlyginti, bet nenori.

Į r o d y m a i

            Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. U. parodė, kad būdamas Š. kaime pas buvusios draugės tėvus, namuose, buvo užpultas ir sužalotas D., kuris jį gulintį lovoje išsitempė iš lovos, kumščiais smūgiavo į krūtinę, veidą, sužalojo nosį, bėgo kraujas. Juos išskirti į kambarį atbėgo Ž., Ž., buvusios draugės sesuo, kurie išskyrė, aptvarkė žaizdas ir jis nuėjo miegoti. Jam bemiegant į kambarį atėjo D. ir vėl pradėjo jį talžyti, užgulęs daužė į veido sritį, jis prarado sąmonę, atgavęs sąmonę pajuto netekęs dantų. Jis patyrė didžiulius skausmus, dar nėra visai sugijęs, nes daktarai iš karto negalėjo sutvarkyti dantų,  nes tai užtrunka pusę metų, viskas vyksta pagal gydymo planą, etapais, dabar pagal planą yra įdėti implantai, penktadienį vėl bus atliekama operacija. Prašo priteisti už dantis 1600 eurų ir moralinę žalą 3000 eurų. Gydymas dar nesibaigė,  žalos neatlygino, neatsiprašė, norėtų, kad atsiprašytų, kad atlygintų padarytą žalą. Kaltinamasis žalos neatlygino nė kiek. Netekęs dantų, patyrė nepatogumus, negalėjo valgyti, buvo ištinusios lūpos, didžiuliai skausmai, kurie tęsėsi daugiau nei mėnesį, gydymo procedūros labai skausmingos. Su kumščiais į veido sritį, krūtinę buvo suduota daug smūgių, po ko buvo sužalota ranka, nosis, lūpa, išmušti du priekiniai dantys. Buvo mušamas du kartus, tarp pirmo ir antro mušimo galėjo būti valandos laiko tarpas, gal nepraėjo tiek laiko, nes po pirmo sumušimo nuėjo miegoti, į laikrodį nepasižiūrėjo, kiek buvo valandų. Pirmo mušimo metu buvo svetainėje, buvo atsigulęs šalia buvusios draugės sesers, šnekučiavosi, o antrą kartą kai mušė, buvo miegamajame. Mušdamas nieko nesakė. Kai ištempė iš lovos, nesipriešino, o kai pradėjo pulti iš rimtųjų, tada pradėjo priešintis, dėl ko jį puolė, jis nežino. Kas vyko iki to įvykio? Tą dieną (dienos metu) jis su savo buvusia drauge D. Ž. ir vaiku buvo atvažiavę pas D. tėvus pasisvečiuoti, o G. Ž. buvo atvažiavusi su D. (tą kartą jį matė pirmą kartą). Dienos metu sėdėjo lauke prie stalo, šnekučiavosi, kepė mėsytę, vartojo šiek tiek alkoholio, buvo išgėręs, bet nebuvo tiek išgėręs, kad neprisimintų, kas vyko, nebuvo visiškai girtas. Besibaigiant vakarui kartu su drauge nuėjo į kambarį miegoti, D. pasikvietė savo seserį G. Ž. pasišnekučiuoti, šnekučiavosi. D. nebuvo patenkinta, kad jis šnekučiavosi su G., nieko blogo su G. jis nedarė. Jam buvo sužalota krūtinė, nubrozdinimai, sužalota dešinės rankos alkūnė, sužalotas pilvas, sužalota nosis, dabar matosi deformacija, buvo kaip ir nosies lūžis, išmušti du priekiniai dantys. Pagal gydymo planą po pirmos procedūros papildomai pirkosi vaistus. Pagal gydymo planą yra atliktos pirma ir antra procedūros, o kitos dar neatliktos. Dėl nosies gydymo jokios procedūros nebuvo atliktos, gydėsi namų sąlygomis. Po įvykio iš karto kreipėsi į gydytojus, nes iš to kaimo išvyko kitos dienos rytą ir važiavo į Šiaulius, į priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje nustatė, kad neteko dviejų priekinių dantų, kad sužalota nosis, darė tyrimus, švietė galvą, nustatė silpną galvos sutrenkimą, o po to nuvežė į policijos komisariatą kur parašė pareiškimą. Ligoninėje negulėjo, nedarbingumo neturėjo, nes buvo ką tik grįžę iš užsienio. Dėl dantų gydymo kreipėsi gal po  mėnesio, užsiregistravo, buvo apžiūrėtas, paskyrė datą, kada atvykti, nes iš karto negalėjo jų implantuoti, reikėjo laukti kokius 3 mėnesius, kad būtų sugijęs kaulas. Įvykis įvyko 2015 m. rugpjūčio 5 dieną.

            Liudytoja L. Ž. parodė, kad dukros sugalvojo pavakaroti, atvažiavo, sėdėjo lauke, „baliavojo“, o ji žiūrėjo vaiką. Dukra G.nuėjo miegoti, kita dukra D. nuvedė miegoti M. Netrukus atėjusi dukra pasakė, kad M. prigulė prie G., atseit pasikalbėti, nors G. miegojo. Apie tai išgirdo D., nuėjęs iš lovos prikėlė M. ir jam sudavė kelis kartus. Tada ji D. išvadino į lauką. Netrukus D. vėl nuėjo į namo antrą aukštą, o ji jam iš paskos ir vėl D. sumušė M. D. ji išvedė į lauką. Dienos metu pas juos  į namus atvažiavo dukra G. su D. Gal po kokios valandos atvažiavo kita dukra D. su M. M. yra D. sugyventinis, nes turi vaiką, kartu gyvena. G. su D. buvo tik pradėję draugauti. D. pas juos namuose jau buvo buvęs. Daugiau jie visi sėdėjo lauke (pavėsinėje), kepė šašlykus, gėrė alkoholį (brendį), išgėrė kokius 4 butelius brendžio, gėrė visi, ji žiūrėjo vaiką, ateidavo ir vėl nueidavo. Pavakaryje, jau buvo prietema, pirmiausia miegoti nuėjo G., D. ją nuvedė ir paguldė kambaryje į lovą, o pats grįžo atgal. D., D. ir M. liko lauke, šventė toliau. Po kurio laiko (M. jau buvo visiškai girtas), gal už valandos,  D. M. nuvedė miegoti ir paguldė kitame kambaryje į lovą. D. atėjusi jai pasakė, kad paguldė M., tačiau jis dar sugalvojo pasišnekėti su G. ir atsigulė į lovą šalia G., tačiau ji paėmė M. ir nuvedusi į kitą kambarį paguldė į lovą. G. miegojo, todėl M. pokalbis su G. neįvyko, D. paėmusi M. nuvedė miegoti į kitą kambarį. D. išgirdęs, kad M. buvo nuėjęs prie G., gal pavydėjo (D. buvo išgėręs, bet mažiau nei M.), nuėjo į kambarį, o ji jam iš paskos ir pamatė M. prie lovos ant žemės, ne prie G., o kitame kambaryje. D. su kumščiu trenkė M. į veidą, pasipylė kraujas. Ji pasakė D., kad išeitų lauk, atnešė rankšluosčių, M. atsigulė į lovą. Ji  išėjo į lauką, visi kiti sėdėjo prie stalo. Gal už 15 minučių D. atsistojo ir vėl nuėjo į kambarį, o ji jam iš paskos. Atbėgusi pamatė, kad M. ištrauktas iš lovos ant žemės ir D. vėl jį mušė į veidą, atbėgo D., jos bandė M. ginti nuo D., liepė D. eiti lauk. D. nesakė dėl ko mušė M., matomai užteko išgirsti, kad M. atsigulė šalia G. Po antro sumušimo M. ištino lūpos, ji nepastebėjo, kad būtų išmušti dantys, M. nieko nesakė, jos klausė, gal kviesti policiją, tačiau M. kategoriškai nesutiko. Išėjusi į lauką ji D. pasakė, kad kambaryje nemiegos, D. daugiau nė karto nebuvo įėjęs į kambarį. Ji matė, kaip D. sudavė smūgius M. su kumščiu į veido sritį, matė, kad bėgo kraujas, o iš kurios vietos nematė, buvo sudaužytos lūpos. Rytą M. buvo ištinęs veidas, pasakė, kad išmušti du dantys, parodė vieną dantį, o antro neparodė. D. su M. gyvena Šiauliuose. Netrukus M. išvažiavo į namus. Žino, kad M. kreipėsi pas gydytojus, o ką gydėsi nežino. Tuo metu M. buvo grįžęs iš užsienio. Rytą  M. su D. nesikalbėjo dėl to kas įvyko. Rytą kai M. parodė išmuštus dantis, ji pasakė, kad pasikalbėtų su D., tačiau jis atsisakė, pasakė, kad važiuos namo ir išvažiavo. D. miegojo kitame kambaryje, buvo uždarytas. Dabar dukra su M. yra išsiskyrusi, nebendrauja, todėl apie jį nieko nežino. Kita dukra G. su D. taip pat nebebendrauja ir yra išvažiavusi į užsienį. Prieš sumušant M., D. nieko nesakė, atsistojo ir nuėjo į kambarį, o dėl antro karto gal ką nors sakė, bet ji neužfiksavo, tik pamačiusi, kad D. eina į namo antrą aukštą, nuėjo jam iš paskos. Nežino, gal ir galėjo suduoti smūgius ne vien į veidą, nematė. Baisiausiai atrodė M. veidas. Dukra su M.nebegyvena nuo praeitų metų rugpjūčio mėnesio, nes beveik po to įvykio dukra atsikėlė gyventi pas ją. Dukra G. yra išvykusi į Londoną, dirba, išvyko praeitų metų rugsėjo mėnesį, nebuvo grįžusi, kada planuoja grįžti nežino. Dukros elektroninio pašto ji neturi, dukra artimiausiu laiku nežadėjo grįžti, nebent vasarą.

            Liudytoja D. Ž. parodė, kad praeitų metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, grįžę iš užsienio, sutarė susitikti tėvų namuose. Ji su savo draugu M. U. atvažiavo vakare, o sesuo G. su draugu D. jau buvo atvažiavę. Namuose, kieme visi gėrė alkoholinius gėrimus, kepė šašlykus. Vakare sesuo G. nuėjo miegoti, už kokios valandos ji nuvedė miegoti savo draugą M. į kitą kambarį. Jai trumpam nuėjus į tualetą, grįžusi savo draugą M. rado savo sesers lovoje ir jis jai teisinosi, kad norėjo tik pasikalbėti, tarp jų nieko neįvyko. Ji iškėlė skandalą ir nuvedė M. į kitą kambarį miegoti, o pati išėjo į lauką. Mama pastebėjusi, jog kažkas negerai, paklausė kas įvyko, ji pasakė, kad matė, jog M. gulėjo sesers lovoje. Matė, kaip D. ir jos mama nuėjo į kambarį, kas ten vyko, nematė. D. ir mama grįžo atgal, nieko nesakė, pabuvo ir D. vėl nubėgo į kambarį, o mama jam iš paskos. Ji suprato, jog kažkas yra negerai, todėl nubėgo ir ji. Pamatė, kad D. muša M. kumščiais į veidą. Jos su mama juos išskyrė, mama su D. išėjo į kitą kambarį. Kai vyko muštynės, M. gulėjo lovoje, jo kojos buvo ant žemės, o D. buvo užsilipęs ant jo ir trenkė kumščiu į veidą, ji matė smūgius tik į veidą. Nepastebėjo, kad M. būtų ištrauktas iš lovos. Viskas vyko atskirame kambaryje, ne tame kur miegojo sesuo. K. M. buvo nuėjęs pas G. į lovą, G. miegojo, bet jis ją pažadino, nes kai ji grįžo iš tualeto, jie abu palindę po „kaldra“, šnekėjosi. Po konflikto ji nenakvojo tėvų namuose, vakare pasiėmusi vaiką išvažiavo į Šiaulius, kadangi draugė ją parvežė. M. pamatė tik kitos dienos rytą, kai jis grįžo į Šiaulius. M. buvo patinęs veidas, išmušti du priekiniai dantys.  Kodėl tą vakarą nekvietė policijos, nežino, išsigando, griebė vaiką ir išvažiavo į Šiaulius, nes bijojo, kad kas nors nenutiktų vaikui, kad nebūtų dar didesnių konfliktų. M. sakė, kad reikėjo iš karto kviesti policiją, tačiau jis jai nieko neatsakė, o vėliau pats nusprendė, kad reikia kreiptis. Pas gydytojus kreipėsi tą pačią dieną, kai grįžo į Šiaulius, grįžęs iš gydytojų sakė, kad švietė galvą, darė nuotrauką, o kokio gydymo reikės nieko nesakė, šnekėjo, kad reikės susidėti dantis. Įvykio vakarą, prie stalo M. kabinėjosi prie D., tačiau kabinėjosi juokais, nebeatsimena, dėl ko. Po to įvykio M. su D. nebendravo. Su M. kartu ji nebegyvena, kartais bendrauja tik dėl vaiko, o kur M. yra šiuo metu, nežino. Sesuo G. išvažiavusi į užsienį, dirba. Daugiau jokiais kitais sužalojimais M. nesiskundė, nesakė, kad jam būtų suduota į kitas kūno vietas, tik į veidą, sakė, kad svaigsta galva. Po to įvykio su M. kurį laiką dar gyveno kartu. M. sužalojimai ant veido matėsi gal porą savaičių, matėsi patinimas, pamėlę lūpos, vengdavo rodytis viešai, išeiti. Tai ne pirmas kartas, kai M. elgiasi ne taip, todėl ji sureagavo audringai. Išsiliejusi ant M., tik tada išėjo į lauką ir mamai tyliai pasakė, kad M. atsigulė į G. lovą, matomai D. išgirdo, kuris taip pat sureagavo audringai. Ji nesuprato, kas įvyko tą pirmą kartą. Dėl antro karto pamatė, kad D. agresyviai staiga nubėgo, pamatė jam iš paskos nubėgančią mamą, ir suprato, kad kažkas negerai, todėl nubėgo ir ji. Konfliktas užtruko gal porą minučių. Po įvykio M. sakė, kad nieko neatsimena, kad ėjo, kad atsigulė į sesers lovą. Po to įvykio nesimatė, kad M. būtų sulaužyta nosis, matėsi tik ištinęs veidas, lūpos, išmušti du dantys. Be priekinių dantų M. išbuvo gal pusę metų, veido išvaizda nebuvo pasikeitusi. Po sužalojimo pirmomis dienomis negalėjo valgyti, skaudėjo žandikaulį, skaudėjo visą veido sritį, nesiskundė, kad būtų sumušta krūtinė, pilvas, skundėsi tik dėl galvos. M. iš karto negalėjo susidėti dantų, kadangi turėjo sugyti žaizdos. M. turėjo darbą Šiauliuose, į užsienį jie buvo išvykę sezoniniam darbui, grįžo ir M. vėl grįžo į savo darbą prie statybų.

           Iš nukentėjusiojo M. U. protokolo-pareiškimo (1 t., 4 b. l.) matyti, kad jis 2015 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK KPS bei pranešė, jog 2015 m. rugpjūčio 5 d., apie 20:30 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu sugėrovas vardu D. jam sudavė nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, po ko jis kreipėsi į Šiaulių ligoninę, kur jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžis, galvos sumušimas ir dviejų dantų išmušimas.

            Iš specialisto išvados Nr. G 1179/15(04) (1 t., 17 b. l.) matyti, kad nukentėjusiajam M. U. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir II danties išnirimas, muštinė žaizda ir kraujosruva apatinėje lūpoje, nubrozdinimai viršutinėje lūpoje ir dešinėje alkūnėje, kurie atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūginių poveikių bukais kietais daiktais, rasti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai, padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

            Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo M. U. ir įtariamojo D. P. (1 t., 70-71 b. l.) matyti, kad įtariamasis D. P. iš dalies sutiko su nukentėjusiojo M. U. parodymais dėl jo sumušimo.

            Iš nukentėjusiojo M. U. atstovo advokato pateikto civilinio ieškinio su priedais (1 t., 113-119 b. l.) matyti, kad nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo D. P. 1600,00 eurų turtinę žalą, susidedančią iš patirtų išlaidų už gydymą, 3000,00 eurų neturtinę žalą už patirtą šoką, išgąstį, atsiradusius nepatogumus, sumažėjusias bendravimo galimybes bei priteisti advokato atstovavimo išlaidas.

Į r o d y m ų   v e r t i n i m a s   i r   v e i k o s   k v a l i f i k a v i m a s

           Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. P. kaltė dėl nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis būdamas savo draugės tėvų namuose, suduodamas smūgius kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, krūtinę ir pilvą, padarė  nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

            Šios nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Kaltinamojo D. P. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kaltinamojo D. P. smūgių sudavimas nukentėjusiojo M. U. atžvilgiu, sukėlęs nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, jų abiejų draugių tėvų namuose, matant M. U. draugei ir jos motinai, yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės ir elgesio normų niekinimu bei dorovės nepaisymu. Kaltinamasis, veikdamas dėl mažareikšmės dingsties, sukilus pavydui ir pykčiui, suduodamas smūgius kumščiu nukentėjusiajam, veikė tiesiogine tyčia.

            Kaltinamojo D. P. parodymai, kad jis nukentėjusiajam nesudavė smūgių nei į pilvą, nei į krūtinę, vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Visų pirma, tokius jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo M. U. parodymai, kuriuose jis patvirtino, jog jam smūgiai buvo suduoti į krūtinę, pilvą, sužalotas pilvas, alkūnės, padaryti įvairūs nubrozdinimai. Tokius nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtino liudytoja L. Ž., nurodydama, kad konkrečių smūgių nematė, bet galėjo D. M. suduoti ir į krūtinę bei pilvą. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi  byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių jie galėtų apkalbėti kaltinamąjį, be to, jie davė parodymus, būdami įspėti dėl atsakomybės už  melagingų parodymų davimą bei prisiekę. Nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, nurodant kokie kūno sužalojimai padaryti, kelių smūgių pasekmėje, šio įvykio aplinkybėse nurodytu laiku patvirtina ir specialisto išvada.

B a u s m ė s   s k y r i m a s

            Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.).

            Kaltinamajam D. P. iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių šalintinas girtumas, kadangi jis nenurodė, kad taip pasielgė dėl girtumo, kad girtumas turėjo įtakos tokiam jo elgesiui nukentėjusiojo atžvilgiu, paaiškindamas, kad jeigu lenda prie jo žmogaus, elgesys ir blaivaus neaišku koks būtų buvęs, be to, byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, kad kaltinamasis įvykio metu buvo girtas, išskyrus jo paties parodymus bei teisiamajame  posėdyje apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, jog jie visi tą dieną ir vakarą pasisėdėdami lauke, prie šašlykų vartojo alkoholį (BK 60 str. 1 d. 9 p.). 

            Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). 

            Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

            Kaltinamasis D. P. yra teisiamas trečią kartą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, už ankstesnes veikas buvo baudžiamas piniginėmis baudomis, už analogišką veiką anksčiau neteistas (1 t., 42-47 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 38-41 b. l.),  nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, neatsiprašė nukentėjusiojo ir neatlygino jam padarytos žalos, tačiau sutinka atlyginti žalą, kurią priteis teismas, savo elgesį vertina neigiamai, supranta padaręs nusikalstamą veiką, iš esmės kaltinimą pripažįsta, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (1 t., 34 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija jo charakteristikos nepateikė, tik nurodė, kad jo šeimą sudaro mažametė dukra (1 t., 36, 37 b. l.), šiuo metu nedirba (1 t., 52 b. l.), iš jo žodžių registruotas darbo biržoje, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus (BK  41 str., 48 str., 54 str.).

Ž a l o s   a t l y g i n i m a s 

            Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

            Nukentėjusiojo M. U. 1600,00 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas rašytiniais įrodymais, todėl priteistinas iš kaltinamojo, kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais (CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 115 str.).

            Nukentėjusiojo M. U. 3000,00 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkinamas iš dalies, priteisiant jį iš kaltinamojo D. P., kadangi žala  buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata ir gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Byloje nustatyta, kad M. U. dėl kaltinamojo D. P. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ligoninėje jis negulėjo, nedarbingumo neturėjo, gydėsi namų sąlygomis, jautė skausmą, iki šiol jaučia nepatogumus dėl nesutvarkytų dantų, dėl kurių tęsiasi gydymas pagal planą.  Taip pat byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. P. šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, jokių pajamų ir turto neturi, turi mažametę dukrą. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikšmingas, aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į aukštesnių teismų (apygardų teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) formuojamą praktiką analogiškose bylose, konstatuoja, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 3000,00 eurų yra per didelis, todėl mažintinas iki 2000,00 eurų ir priteistinas nukentėjusiajam M. U. iš kaltinamojo D. P., o likusi ieškinio dalis 1000,00 eurų atmestina (BPK 112 str., 113 str., 115 str.).

            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo D. P. priteistinos 450,00 eurų nukentėjusiojo M. U. turėtos advokato atstovavimo išlaidos, kurios yra pagrįstos pinigų priėmimo kvitais (1 t., 116, 117 b. l.).

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas  

nusprendžia:

            D. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 2 ir 3 punktais, 7 dalimi, jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 1 mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje visą bausmės atlikimo laiką bei per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam.           

            Priteisti iš nuteistojo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Šiaulių mieste, Rėkyvos g. 8, 1600,00 (vieno tūkstančio šešių šimtų) eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, 2000,00 (dviejų tūkstančių) eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 450,00 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų advokato atstovavimo išlaidas nukentėjusiajam M. U. 

             Nukentėjusiojo M. U. civilinio ieškinio dalį – 1000,00 (vieną tūkstantį) eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.            

            Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                            Rima Razumienė