Civilinė byla Nr. e2-5711-776/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02361-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,

dalyvaujant ieškovei J. B. ir jos atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,

dalyvaujant atsakovui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui M. B., dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo, institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1202-776/2015 iš atsakovo M. B. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B. ir A. B. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad augant vaikams ypatingai padidėjo jų poreikiai, vaikams reikia ortodontinio gydymo, papildomų lėšų reikia akiniams ir kontaktiniams lęšiams, A. B. lanko bokso treniruotes, todėl, ieškovės apskaičiavimu, kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui išlaidos yra padidėjusios iki apie 500,00 Eur per mėnesį. Ieškovės nuomone, atsakovas turi visas galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą, nes atsakovas neturi sveikatos problemų, kitų išlaikytinių, ieškovė konkrečių duomenų apie atsakovo darbą bei gaunamas darbines pajamas neturi, tačiau žino, kad jis išvykęs dirbti į Jungtinę Karalystę, kurioje gyvena pasiturinčiai, perka vertingus daiktus, važinėja apynauju vertingu automobiliu.

2.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams atitinka nepilnamečių vaikų A. B. ir A. B. interesus. 

3.       Atsakovas M. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nuo 2019 m. liepos 16 d. buvo atleistas iš darbo.

4.       Ieškovė J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad sumažino savo reikalavimą ir prašo iš atsakovo priteisti po 220,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Ieškovė paaiškino, kad iš atsakovo priteistos sumos nebeužtenka nepilnamečių vaikų išlaikymui, ieškinyje ji apskaičiavo reikalingas išlaidas. Ieškovė nurodė, kad stengiasi gauti didesnes pajamas, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo, apie atsakovo turtinę padėtį konkrečių duomenų neturi. Ieškovė nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo atsakovas išlaikymą teikė nereguliariai. Ieškovė nurodė, kad jai kreipusis dėl išlaikymo išieškojimo atsakovas pareiškė, kad grįš į Lietuvą, kad nuo Jungtinėje Karalystėje jo gaunamo darbo užmokesčio nenuskaičiuotų priteisto išlaikymo.

5.       Ieškovės J. B. atstovė advokatė Kristina Pugačienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti 220,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui. Ieškovės atstovė nurodė, kad išlaikymas dviem vaikams priteistas
2015 m., o vaikų poreikiai jau yra padidėję, ieškinyje pateikta išlaidų detalizacija, pagal kurią išlaidos vienam vaikui per mėnesį sudaro apie 500,00 Eur. Atstovė nurodė, kad abiems dukros reikalingas ortodontinis gydymas breketais, dukrai A. B. reikalinga papildoma veido odos priežiūra ir dermatologo konsultacijos dėl aknės, vaikams reikalingi akiniai ir kontaktiniai lęšiai. Atstovė pažymėjo, kad minimalios mėnesinės algos, kuri yra orientacinis dydis sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, padidėjimas taip pat yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Atstovė nurodė, kad pats atsakovas sutiko, kad ieškovės apskaičiuotos išlaikymo išlaidos yra pagrįstas, todėl būtina spręsti, ar atsakovas turi galimybę teikti ieškovės prašomą išlaikymą. Atstovė nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, jis yra sveikas, darbingas, neturintis kitų išlaikytinių, dirbo užsienyje, gavo ženklias pajamas, tačiau ieškovei kreipusis dėl išlaikymo išieškojimo Jungtinėje Karalystėje, sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį. Atstovės nuomone, pats atsakovas atsisako dėti pastangas gauti didesnes pajamas, todėl tokios atsakovo pasyvaus elgesio pasekmės neturėtų būti perkeltos nepilnamečiams vaikams. Atstovė nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė prievolę teikti priteistą išlaikymą. Atstovė atkreipė dėmesį, kad A. B. (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų, todėl išlaikymo padidinimo klausimas turėtų būtų sprendžiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės.  

6.       Atsakovas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės pareikštu reikalavimu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad grįžo gyventi į Lietuvą, gauna minimalią algą, todėl neturi galimybių mokėti didesnio išlaikymo. Atsakovas paaiškino, kad Jungtinėje Karalystėje
2019 m. birželio mėn. pabaigoje ar liepos mėn. pradžioje prarado darbą, bandė ieškotis kito darbo, tačiau nesusirado. Atsakovas nurodė, kad yra baigęs devynias klases, nėra įgijęs jokios profesijos. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. sausio mėn. išvyko į Jungtinę Karalystę, turėjo darbą Jungtinėje Karalystėje, iš pradžių uždirbo 500,00 svarų per mėnesį, vėliau 1 200,00 svarų per mėnesį, jokio turto neįgijo, į Lietuvą grįžo 2019 m. spalio mėn., įsidarbino pagalbiniu darbininku (baldinių plokščių šlifuotoju) už minimalią algą. Atsakovas nurodė, kad priteistą išlaikymą mokėjo reguliariai, kai turėjo darbą, o susidaręs įsiskolinimas apskaičiuotas nesąžiningai. Atsakovas nurodė, kad su ieškovės apskaičiavimu dėl nepilnamečiams vaikams per mėnesį reikalingo išlaikymo dydžio sutinka. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu galėjo susirasti tik tokį darbą ir dabar galimybių gauti geriau apmokamą darbą nemato. Atsakovas nurodė, kad yra darbingas ir kitų išlaikytinių neturi.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo

7.       Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1202-776/2015 nutraukta M. B. ir J. B. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 4.2. papunktį šalys susitarė, kad M. B. teiks išlaikymą dukrai A. B. ir dukrai A. B. periodinėmis išmokomis kiekvienai po 145,00 Eur kas mėnesį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki dukrų pilnametystės. Ieškovė prašo padidinti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, motyvuodama padidėjusiais vaikų poreikiais. A. B. (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų, tačiau ieškinys teismui pateiktas 2019 m. balandžio 9 d., todėl išlaikymo padidinimo klausimas sprendžiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės.

8.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

9.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pažymėtina, kad, nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

10.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vienoje byloje yra pasisakęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Todėl aplinkybes, kad vaikų poreikiai padidėjo jiems paaugus, turi įrodyti ieškovė.

11.       Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1202-776/2015 iš atsakovo priteista nepilnamečiams vaikams A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 145,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kai vaikams atitinkamai buvo trylika metų ir vienuolika metų. Ieškovė nuo minėto teismo sprendimo padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius detalizuoja ieškinyje, nurodydama, jog jų poreikiams patenkinti reikalinga apie 500,00 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį: būstui, ryšio paslaugoms, internetui – 60,00 Eur, maistui – 120,00 Eur, aprangai, avalynei – 60,00 Eur, kanceliarinėms prekėms, pratyboms, knygoms – 10,00 Eur, higienos prekėms, skalbikliams, buitinei chemijai – 15,00 Eur, vaistams, vitaminams – 10,00 Eur, transporto išlaidoms – 20,00 Eur, laisvalaikiui –30,00 Eur, ilgalaikio naudojimo daiktams – 30,00 Eur, kirpyklai – 10,00 Eur, rinkliavoms mokykloje, klasės ir mokyklos renginiams, ekskursijoms – 15,00 Eur, maitinimui mokykloje – 40,00 Eur, neformaliajam ugdymui – 27,00 Eur, kišenpinigiams – 30,00 Eur, akiniams, kontaktiniams lęšiams – 50,00 Eur, breketams, ortodonto konsultacijoms – 50,00 Eur. Ieškovė nurodo, kad iš tokios sumos galima tenkinti tik pačius būtiniausius vaikų poreikius.

12.       Nustatyta, kad vaikams atsirado papildomų ugdymo ir laisvalaikio poreikių (A. B. lanko bokso treniruotes), sveikatos sutrikimų, kuriems gydyti išleidžiamos papildomos lėšos (abiems vaikams taikomas dantų ortodontinis gydymas, A. B. reikalinga papildoma veido odos priežiūra ir dermatologo konsultacijos dėl aknės, abiems vaikams nustatyti regėjimo sutrikimai: A. B. – astigmatizmas, A. B. – trumparegystė), taip pat dėl per beveik penkerius metus pasikeitusios ekonominės situacijos padidėjo ir kitos vaikų išlaikymo išlaidos (išlaidos maistui, rūbams ir pan.), dėl ko ankstesniu teismo sprendimu priteistos išlaikymo sumos tapo nepakankamos net ir būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu, ieškovės nepilnamečių vaikų poreikių sąraše nurodytos pinigų sumos, kurios turėtų būti skiriamos (buvo skiriamos) nepilnamečių vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į vaikų amžių, yra pagrįstos, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovas su ieškovės išlaikymo nepilnamečiams vaikams išlaidų apskaičiavimu visiškai sutiko. Taigi vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė, palyginti su teismo sprendimo priėmimo metu buvusiais poreikiais, o atsakovo teikiamo išlaikymo nebepakanka. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė iš esmės pasikeitusius nepilnamečių vaikų poreikius, todėl egzistuoja pagrindas pakeisti minėtu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį.

13.       Toliau sprendžiant dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kita vertus, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14.       Teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise turi vieną nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jai atiteko nutraukiant šalių santuoką, ir kuriame gyvena ieškovės šeima. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o jos gaunamas darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. buvo apie 963,00 Eur per mėnesį. Ieškovė daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra, transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, ieškovas taip pat neturi. Atsakovas nuo 2017 m. sausio 31 d. buvo deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą ir pagal 2019 m. lapkričio 5 d. darbo sutartį Nr. 154 dirba (duomenys neskelbtini) už minimalų mėnesinį atlyginimą pagalbiniu darbuotoju. Atsakovas nurodė, kad yra baigęs devynias klases, jokios profesijos nėra įgijęs. Atsakovas nepateikė duomenų apie Jungtinėje Karalystėje gautas pajamas, jo tikrosios turtinės padėties teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau akivaizdu tai, kad atsakovas tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, todėl, teismo vertinimu, turi galimybę ir privalo vykdyti tėvo pareigą – savo vaikams teikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

15.       Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

16.       Atsakovas nurodė, kad sveikatos problemų neturi, o įsidarbinti į geriau apmokamą darbą negali, nes darbdaviai atsisako įdarbinti kvalifikacijos neturintį asmenį. Tačiau teismas kritiškai vertina šiuos atsakovo argumentus, nes pats atsakovas turi dėti pastangas kvalifikacijai įgyti ir geriau apmokamam darbui susirasti. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, neturi sveikatos problemų, kurios apsunkintų jo galimybes ieškotis geriau apmokamo darbo ir atitinkamai gauti didesnes pajamas negu gauna dabar. Todėl teismas, vertindamas abejones dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties ir jo gaunamų pajamų bei atsakovo dedamas pastangas gauti didesnes pajamas nepilnamečių vaikų interesų naudai, sprendžia, kad atsakovas gali teikti ieškovės prašomą padidintą 220,00 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

17.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir teismo nustatytą sumą minimaliems vaikų poreikiams tenkinti bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nustatytos svarbios aplinkybės, patvirtinančios esminį vaikų poreikių pasikeitimą, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimai tenkintini ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1202-776/2015 priteistas išlaikymas pakeistinas, padidinant iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B. ir A. B. iki 220,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Nagrinėjamu atveju yra susidariusi situacija, kad A. B. bylos nagrinėjimo metu sulaukė pilnametystės, tačiau tai nepaneigia teisės gauti didesnį išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

18.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos

19.       Ieškovė patyrė 420,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2019 m. balandžio 4 d. atstovavimo sutartis Nr. 2019/04/04-030, 2019 m. balandžio 4 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 895546, 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 2019/1588, 2019 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodymas, 2019 m. spalio 31 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 2019/1604 ir 2019 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 420,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

20.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, kuris nagrinėjamu atveju pagal sumažintą reikalavimą sudaro 54,00 Eur, sumokėjimo. Todėl, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 54,00 Eur žyminis mokestis.

21.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 8,30 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl, ieškinį tenkinus visiškai, jos iš atsakovo priteistinos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

22.       Sprendimas vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1202-776/2015 iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnamečiams vaikams A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 9 d., iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 420,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 54,00 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 8,30 Eur (aštuonių eurų 30 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                         Erminijus Baziulis