Baudžiamoji byla Nr. 1-3323-673/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44104-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.;
1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.5.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.
(S)
Kauno apylinkės teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 1 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,
sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:
prokurorei Ingai Balkūnei,
nukentėjusiajai M. K.,
kaltinamojo gynėjui advokatui Ignui Meškauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,
A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, jo teigimu vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-10-02 pagal LR BK 178 str. 1 d., 302 str., 180 str. - 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimu, remiantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmė atlikta 2016-10-24, teistumas išnykęs,
n u s t a t ė :
2018 m. rugsėjo mėn. 11 d. apie 21.15 val., A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sugriebė savo šeimos narei - sugyventinei M. K. už plaukų ir ją tąsė, vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį, po ko pargriovė ant žemės ir du kartus įspyrė į dešinę koją, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvą dešinėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka sugriebė savo sugyventinei, su kuria kartu gyvena apie du metus, M. K. už plaukų ir tąsė, vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį, po ko pargriovė ant žemės ir du kartus įspyrė į koją. Suvokia, kad jis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, sužalojo. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Grįžęs iš darbo užsienyje į Lietuvą pavartoja narkotikus, bet gali sustoti, kaip ir su alkoholio vartojimu. Jo šeimoje tėvas taip pat vartojo fizinį smurtą prieš jo motiną. Jis atsiprašė nukentėjusiosios. Gailisi.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusi M. K. parodė, kad jos sugyventinis A. R. 2018 m. rugsėjo mėn. 11 d. apie 21.15 val., būdamas neblaivus, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sugriebė jai už plaukų ir tąsė, vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį, po ko jai pagriuvus ant žemės du kartus įspyrė į dešinę koją, Jai skaudėjo, galvoje atsirado guzas. Ji kaimynės paprašė iškviesti policiją. A. R. pykčio priepuolis ne pirmas, anksčiau yra sustumdę. Kaltinamasis jos atsiprašė (b. l. 18-24).
Liudytoja A. R. (b. l. 33-34) patvirtino, kad iš kiemo išgirdo triukšmą, moteris šaukė, kad A. baigtų, per langą pamatė, kaip vyras tampė moterį už plaukų, po to pargriovė ant žemės ir spardė. Atpažino A. ir M.. Kieme buvo kaimynė A., kuri taip pat viską matė. Išbėgus į lauką pamatė, kad M. pasislėpusi laiptinės durų, o A. A. neleidžia prie nukentėjusiosios prieiti. M. jos paprašė iškviesti policiją, ką ji ir padarė.
Pažymą apie pranešimą PK patvirtina, kad liudytoja A. R. pranešė policijai, jog vyras prie namo muša moterį (b. l. 15).
Liudytoja A. V. patvirtino (b. l. 38-39), kad matė, kaip M. sugyventinis A. sudavė M. kumščiu į galvą, tampydamas ją už plaukų vadino necenzūriniais žodžiais, pargriovė ant žemės ir ją gulinčią spardė. Ji pribėgusi A. nustūmė nuo M.. A. elgėsi kaip išprotėjęs, nieko nesiklausė, rėkė ant M..
Apžiūrėjus įvykio vietą matyti, kad tai vieša vieta (b. l. 9-13).
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad M. K. dėl poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sumušimas padarytas kietu buku daiktu vienu ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, sukėlė fizinį skausmą (b. l. 30).
Kaltinamajam įvykio laiku nustatytas 1,00 promilės girtumas (b. l. 44).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo mėn. 11 d. apie 21.15 val., A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sugriebė savo šeimos narei - sugyventinei M. K. už plaukų ir ją tąsė, vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį, po ko pargriovė ant žemės ir du kartus įspyrė į dešinę koją, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvą dešinėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena apie du metus, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.
Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios M. K. parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis – sugyventinis, smurtavo jos atžvilgiu. Kaltinamojo kaltę patvirtina ištirti jo smurtavimą mačiusių liudytojų A. R. ir A. V. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas.
Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl A. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (sugyventinės sveikatos nežymus sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas).
Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, pripažino, kad jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnę moterį, viešoje vietoje matant kitiems asmenims; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 94-114): teistas 1 kartą, tame tarpe ir už nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto naudojimu (BK 180 str. 1 d.), kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teistumas išnykęs pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, baustas administracinėmis nuobaudomis, nusižengimus padarė būdamas neblaivus, baustas ir už narkotinių medžiagų vartojimą, teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad ir po šios nuobaudos paskyrimo pavartoja narkotines medžiagas, duomenų apie jo darbinę veiklą nėra, sveikas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.), skiriant įpareigojimus (BK 48 str. 6 d., 7 d.), kurie įtakotų vartoti psichiką veikiančias medžiagas linkusio, kaip tai matyti iš bylos medžiagos, kaltinamojo elgesį, bausmę 1/3 mažinant (BK 641 str.), į laisvės apribojimo bausmę įskaitant ir laikiname sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 str.), kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 722 str.).
Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2018-09-11 iki 2018-09-12. Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Be to, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-09-11 iki 2018-09-12, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėja Laima Šablevičienė