Civilinė byla Nr. e2S-910-889/2022

                                                              Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00257-2022-2

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3;

                                                                                   3.3.2.3; 3.3.2.5

                                                                                                                                 (S)

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. G. ieškinį atsakovui L. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovas N. G. pateikė teismui ieškinį, prašo iškeldinti atsakovą L. G. iš jam nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini).

2.                      Atsakovas L. G. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškovo reikalavimu nesutinka, nes turtas, iš kuriuo siekiama jį iškeldinti, priklausė jo mamai, šiuose namuose jis gyveno nuo vaikystės.

3.                      Atsakovo atstovė 2022 m. liepos 18 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki kol bus priimtas sprendimas kitoje civilinėje byloje. Nurodė, jog atsakovas 2022 m. birželio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (teisminio proceso Nr. 2-06-3-04171-2022-0; bylos Nr. e2-7227-838/2022). Ieškinyje prašo pripažinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia; šios sutarties pagrindu ieškovas įgijo nuosavybę į ginčo turtą ir siekia atsakovo iškeldinimo. Atsakovo nuomone, nurodytos bylos teisinis rezultatas turės tiesioginę įtaką tolesniam šios bylos teisminiam procesui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.                      Plungės apylinkės teismas 2022 m. liepos 29 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą, iki įsiteisės sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1. Teismas nurodė, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022 nagrinėjamas L. G. ieškinys, jame prašoma pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sutartį ir taikyti restituciją. Iš ieškinio turinio matyti, kad 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos sutartį sudarė A. G. (L. G. motina ir N. G. močiutė), šia sutartimi ji jai priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), perleido N. G., sutarties pagrindu N. G. įgijo nuosavybės teisę į turtą, iš kurio prašo iškeldinti atsakovą. Taigi Klaipėdos apylinkės teisme bus sprendžiamas klausimas dėl sutarties, kurios pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teises į turtą, pripažinimo negaliojančia.

4.2. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė prašymą dėl atsakovo iškeldinimo iš namo, kurio perėjimo ieškovui teisėtumas ginčijamas Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nuginčijus 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sutartį, atsakovas kaip A. G. įpėdinis pagal testamentą turėtų teisę pretenduoti į ½ dalį ginčo turto.

4.3.         Įvertinęs dviejų civilinių bylų ryšį, pasireiškiantį tuo, kad civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022 priėmus L. G. palankų sprendimą šios civilinės bylos nagrinėjimas netektų prasmės, nes ieškovas neturėtų reikalavimo teisės į visas ginčo patalpas – tik į dalį, kuri nenustatyta ir kurią nustatyti šiuo metu pagrindo nėra, teismas padarė išvadą, jog ši byla negali būti nagrinėjama, iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022.

4.4.        Teismas nurodė, jog ieškovo nuogąstavimai dėl patiriamų nuostolių ir nepatogumų negali nusverti teismo pareigos priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Kaip nurodė ieškovas, jis turi teisę gyventi ir naudotis savo turtu net ir nepalankaus jam sprendimo atveju; tai žino ir atsakovas. Atsakovas, pažeisdamas šią ieškovo teisę, prisiima atsakomybę dėl ateityje jam kilsiančių neigiamų pasekmių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.                      Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti. Atskirojo skundo argumentai:

5.1.         Ieškovas nurodo, jog teismas nusprendė sustabdyti civilinę bylą, darydamas prielaidą, jog kitoje civilinėje byloje gali būti priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas, tačiau teismas neišanalizavo civilinės bylos dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia baigties perspektyvos.

5.2.        Ieškovas mano, jog nagrinėjamu atveju nėra privalomo bylos sustabdymo atvejo, nes abi bylas galima nagrinėti jų nestabdžius. Net ir sulaukus palankaus ieškovui L. G. teismo sprendimo, panaikinus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir pritaikius restituciją, L. G. neturėtų nuosavybės teisės į ieškovo turtą – žemės sklypą ir jame esančius pastatus, kol nebus atnaujintas terminas palikimui priimti, ir kol L. G. nepriims palikimo pagal testamentą. Be to, pagal buvusį testamentą L. G. turi teisę į ½ žemės sklypo ir ½ dalį visų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovui N. G. bet kokiu atveju išliktų nuosavybės teisė į ½ dalį minėto turto. Šiuo metu atsakovas yra užvaldęs visą ieškovo N. G. turtą, o kai šis atvyksta, kelia konfliktus, varydamas jį iš sodybos. Be to, atsakovas L. G. yra faktiškai išsikraustęs iš ieškovo N. G. turto, tačiau piktybiškai neleidžia ieškovui naudotis savo turtu. Atsakovas ieškovo turto neprižiūri. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad, sustabdžius bylą ir užtrukus civilinės bylos dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia nagrinėjimui, nukentės ne tik ieškovo teisėti interesai, bet ir ieškovo turtas.

5.3.         Teismas negina turto savininko teisėtų interesų netrukdomai savo turtą valdyti, naudotis juo, disponuoti, o gina neteisėtus veiksmus atliekančio atsakovo interesus. Civilinės bylos dėl išlaikymo iki gyvos galvos sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiką, todėl galbūt metus laiko ir ilgiau teisėtas turto savininkas N. G. neturės galimybės naudotis savo turtu, gyventi savo būste. Teismo motyvai dėl ateityje atsirasiančios galimybės ieškovui N. G. inicijuoti naują civilinę bylą dėl nuostolių priteisimo pažeidžia protingumo principą, nes teismai turi siekti, kad ateityje nekiltų naujų ginčų tarp šalių, tuo labiau, kad šalys dalyvauja jau keturiose civilinėse bylose, iš kurių tris inicijavo atsakovas.

6.                      Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1.        Atsakovo nuomone, bylos, dėl kurios sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, teisinis rezultatas turės tiesioginę įtaką tolesniam šios bylos teisminiam procesui. Ieškovo teiginiai, kad Klaipėdos apylinkės teismo bylos rezultatas negarantuoja atsakovui nuosavybės teisės į turtą, yra nepagrįsti. Teismas, nuspręsdamas dėl bylos sustabdymo, įvertino, kad, priėmus atsakovui palankų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022, šios civilinės bylos nagrinėjimas netektų prasmės, nes ieškovas neturėtų reikalavimo teisės į visas ginčo patalpas – tik į dalį, kuri nenustatyta ir kurią nustatyti šiuo metu nėra pagrindo. Atsakovo pažymi, kad termino palikimui priimti klausimas neturėtų būti sprendžiamas, nes atsakovas jau yra priėmęs savo motinos palikimą.

6.2.        Ieškovo atskirajame skunde dėstomi teiginiai prieštarauja vieni kitiems. Ieškovas nurodo, kad atsakovas yra užvaldęs visą ieškovo sodybą ir neleidžia ieškovui naudotis savo turtu, tačiau vėliau nurodo, kad atsakovas faktiškai yra išsikraustęs iš sodybos, netgi išsivežęs daiktus. Atsakovas sodyboje nuolat gyvena nuo 2012 metų, kitos gyvenamosios vietos neturi. Atsakovas moka visus mokesčius už šį turtą, jį prižiūri, remontuoja. Ieškovas nenurodo aiškių ir objektyvių priežasčių, kodėl būtina atsakovą iškeldinti iš ginčo sodybos, remiasi tik tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Ieškovas turi kur gyventi, o atsakovui tai yra vienintelis būstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8.                      Nagrinėjamu atveju ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto, t. y. privalomojo bylos sustabdymo pagrindu sustabdė bylos nagrinėjimą, iki kol įsiteisės sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr.e2-7227-838/2022 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-04171-2022-0).

9.                      Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose civilinėje byloje                    Nr. e2-7227-838/2022 nagrinėjamas L. G. ieškinys, jame prašoma pripažinti                                 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją. Iš ieškinio turinio matyti, kad 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sutartį sudarė A. G. (L. G. motina ir N. G. močiutė); sutartimi A. G. jai priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), perleido N. G., sutarties pagrindu N. G. įgijo nuosavybės teisę į turtą, iš kurio prašo iškeldinti atsakovą. Taigi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apylinkės teisme bus sprendžiamas klausimas dėl sutarties, kurios pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teises į turtą, pripažinimo negaliojančia.

10.                      Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš namo, kurio perėjimo ieškovui teisėtumas ginčijamas Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nuginčijus 2008 m. balandžio 23 d. turto perleidimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos sutartį, atsakovas kaip A. G. įpėdinis pagal testamentą turėtų teisę pretenduoti į ½ dalį turto, nes 2007 m. birželio 22 d. testamentu A. G. žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko ieškovui ir atsakovui.

11.                      Įvertinęs šių dviejų civilinių bylų ryšį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, jei civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022 būtų priimtas L. G. palankus sprendimas, šios civilinės bylos nagrinėjimas netektų prasmės: ieškovas neturėtų reikalavimo teisės į visas ginčo patalpas – tik į dalį, kuri nenustatyta ir kurią nustatyti šiuo metu pagrindo nėra, taigi teismas padarė išvadą, jog ši byla negali būti nagrinėjama, iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022, ir sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

12.                      Remiantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

13.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodė, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

14.                      Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. CPK 163 straipsnio 3 punkto, t. y. privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo, pagrindu nagrinėjama byla sustabdoma ne tada, kai yra prielaidos manyti, kad kyla kitas teisinis ginčas, o tada, kai kita civilinė byla jau iškelta, o sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje. Pagrindas konstatuoti, kad išnagrinėti civilinės bylos negalima tol, kol bus išnagrinėta kita byla, yra tada, jeigu tam tikri faktai, kurie reikalingi nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti, yra nustatinėjami kitoje byloje ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali šių faktų nustatyti. Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo       2010 m. vasario 18 d. apžvalga dėl privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo (CPK 163 straipsnis), Teismų praktika Nr. 32).

15.                      Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

16.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, nuspręsdamas, ar tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, ar ne, turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą sustabdė pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios sustabdė bylą.

17.                      Šiuo atveju teismas aplinkybės, ar tarp dviejų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, ar jo nėra, iš esmės neatskleidė – nurodė, kad, jei civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022 būtų priimtas L. G. palankus sprendimas, šios civilinės bylos nagrinėjimas netektų prasmės: ieškovas neturėtų reikalavimo teisės į visas ginčo patalpas, t. y. konstatavo, jog sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022 gali turėti įtakos šios civilinės bylos nagrinėjimui. Taigi iš esmės teismas bylos sustabdymą motyvavo ne šios civilinės bylos nagrinėjimo negalimumu, tačiau galbūt ateityje išnyksiančiu ieškinio tikslingumu ir prasmingumu, o tai prieštarauja civilinės bylos sustabdymo tikslams.

18.                      Pažymėtina, kad būtina bylos sustabdymui sąlyga yra kliūčių bylos nagrinėjimui buvimo faktas. Dėl to sustabdant bylos nagrinėjimą turi būti nurodyta, kokios konkrečiai aplinkybės kliudo nagrinėti bylą ir kokie faktai bus nustatinėjami kitoje byloje, kodėl jie negali būti nustatyti sustabdomoje byloje, kokie kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrindė tarp dviejų aptariamų bylų egzistuojant prejudicinį ar kitą teisinį ryšį, dėl kurio teismas negalėtų išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išspręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla.

19.                      Apeliacinės instancijos teismo vertimu, teismo sprendimas civilinėje byloje                                     Nr. e2-7227-838/2022 galbūt turės įtakos šalių daiktinėms teisėms tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo metu ginčo turto, iš kurio ieškovas siekia iškeldinti atsakovą, nuosavybės teisė yra įregistruota ieškovo vardu. Todėl teismui, siekiančiam išspręsti šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo turto, reikia nustatyti ieškovo nuosavybės teisių pažeidimą patvirtinančius arba paneigiančius faktus, bylą nagrinėjantis teismas šiuos faktus gali nustatyti pats, t. y. teismas gali nustatyti, ar ieškovo teisės buvo pažeistos, ar šios teisės turi būti apgintos. Tai, jog civilinėje byloje Nr. e2-7227-838/2022 atsakovas siekia nuginčyti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį kaip ieškovo nuosavybės teisės į ginčo turtą įgijimo pagrindą, nėra ta faktiškai ir teisiškai reikšminga aplinkybė, kuri trukdytų išspręsti šalių ginčą nagrinėjamoje byloje dėl galbūt pažeistų ieškovo kaip savininko nuosavybės teisių. Šioje byloje jokie su nuosavybės teisės įgijimo pagrindu susiję klausimai nėra sprendžiami. Nagrinėjant civilinę bylą dėl išlaikymo iki gyvos galvos ir turto perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nebus nustatinėjamos aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo nuosavybės teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šių dviejų bylų egzistuoja prejudicinis ar kitas teisinis ryšys, dėl kurio teismas negalėtų išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išspręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla.

20.                      Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės pažeidimo (atsakovo iškeldinimo) ir civilinėje byloje dėl išlaikymo iki gyvos galvos perleidimo sutarties kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindo pripažinimo negaliojančia pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję: nors bylose pareikšti reikalavimai yra skirtingi (dalykas skirtingas), dalyvauja tie patys asmenys, vienos iš šalių reikalavimų patenkinimas eliminuotų kitos šalies teisę į savo reikalavimų patenkinimą kitoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog abejose civilinėse bylose yra pareikšti priešiniai reikalavimai, o vieno iš reikalavimų patenkinimas lemia kito reikalavimo patenkinimo galimybės eliminavimą, todėl civilinė byla Nr. e2-5229-475/2021 (dėl atsakovo iškeldinimo) ir civilinė byla Nr. e2-7227-838/2022 (dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia) yra tarpusavyje susijusios, ir nė viena iš jų neturi prioriteto prieš kitą.

21.                      Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, jei panašaus pobūdžio priešiniai reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, siekdamas greičiau išnagrinėti abi bylas, gali vienos iš jų nestabdyti, bet jas sujungti, taip realiai įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), nes atskiras bylų nagrinėjimas gali užvilkinti ginčo išsprendimą ir taip būtų neužtikrintas vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką – įgyvendinimas (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-767/2013;     2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-342/2012; 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2011). Konstatavus, kad civilinės bylos sustabdymo galima išvengti sujungus susijusias bylas, negalima pripažinti, kad bylos išnagrinėjimui egzistuoja objektyvios kliūtys, nepriklausančios nuo teismo valios.

22.                      Nurodyti išaiškinimai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo išnagrinėti susijusių bylų sujungimo klausimą ir tik nustatęs faktinius ir teisinius pagrindus, dėl ko jos negalėtų būti sujungtos, nuspręsti dėl civilinės bylos sustabdymo. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 72 straipsnis). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Nepamatuotas bylos sustabdymas gali pažeisti šalių ir kitų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus, lemti nepagrįstą proceso vilkinimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs nurodomus faktus, turėjo svarstyti ne bylos sustabdymo, o bylų sujungimo klausimą (CPK 136 straipsnio 4 dalis)

23.                      Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė privalomą bylos sustabdymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

        Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo L. G. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.

Teisėja                                                                                 Milda Skersienė