Administracinė byla Nr. AS-233-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00021-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas B. C. L. L., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 22S56791 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip paduotą asmens, neturinčio procesinio veiksnumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 8 p.) ir išaiškino pareiškėjui, kad su skundu pareiškėjo vardu turi teisę kreiptis jo atstovai pagal įstatymą (tėvai).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra nepilnametis, kurio interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (ABTĮ 47 str. 7 d.), todėl sprendė, jog nepilnametis pareiškėjas negali būti savarankišku proceso dalyviu teisme, o savo teises gali įgyvendinti tik per atstovus pagal įstatymą. Iš skundžiamo sprendimo teismas nurodė, kad pareiškėjo tėvai yra C. L. R. R. ir B. R. M. A. M., su kuriais apgyvendintas ir nepilnametis pareiškėjas. Teismas konstatavo, jog į teismą su skundu kreipėsi asmuo, kuris neturi procesinio veiksnumo bei šiuo pagrindu skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra su tėvais, kurie yra jo atstovai pagal įstatymą, taigi teismui buvo žinoma, kad pareiškėjas turi atstovus, todėl jie teismo iniciatyva galėjo būti įtraukti į bylą siekiant išnagrinėti teismui pateiktą skundą ir priimti atitinkamą sprendimą. Be to, teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, nes iš bylos medžiagos matyti, jog skundo trūkumai gali būti pašalinti pareiškėjo atstovais nurodant, ir į bylą įtraukiant, nepilnamečio pareiškėjo tėvus. Nustačius terminą pašalinti skundo trūkumus, pareiškėjo atstovas galėjo patikslinti skundą bei prašyti į bylą kviesti pareiškėjo tėvus. Pareiškėjas teigia, kad kilusi situacija, atsižvelgiant į teismo proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir teisingumo vykdymo principus, neturėtų būti toleruojama. Teismas nepagrįstai nenustatė termino patikslinti skundą dėl pareiškėjo atžvilgiu priimto sprendimo, nors tai galėjo ir turėjo būti padaryta. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog tam pačiam teismui buvo pateiktas ir pareiškėjo tėvų skundas dėl analogiško sprendimo, taigi teismas galėjo sujungti bylas ir nagrinėti jas kartu.  Be kita ko, ginčijamas sprendimas pasirašytas pareiškėjo motinos, o tai rodo, jog buvo išreikšta pareiškėjo atstovės pagal įstatymą valia skųsti sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėjas yra nepilnametis, neturintis procesinio veiksnumo bei nurodęs, jog pareiškėją turi atstovauti jo atstovai pagal įstatymą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad teismas turėjo savo iniciatyva įtraukti į bylą pareiškėjo tėvus, kuriuos teismas nutartyje nustatė, arba nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas yra nepilnametis, t. y. neturintis procesinio veiksnumo ir negalintis būti savarankišku proceso dalyviu teisme. Tuo pačiu pažymėtina, kad pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 24 straipsnyje nurodytų skundo formos ir turinio reikalavimų.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, paminėtas skundo trūkumas galėjo ir turėjo būti šalinamas, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismas nutartyje pats nurodė galimus pareiškėjo atstovus, t. y. teismas žinojo apie tai, kad pareiškėjas turi atstovus pagal įstatymą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑785‑552/2021).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, prieš tai nenustatęs termino trūkumams pašalinti. Skundžiama nutartis naikintina, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154  straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. C. L. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo B. C. L. L. skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ričardas Piličiauskas

                                                        Veslava Ruskan

                                                        Arūnas Sutkevičius