Civilinės bylos Nr. e2-889-854/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.4; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių Bulgarijoje registruotos įmonės EOOD „Betelgeuse“, uždarosios akcinės bendrovės „Prodona“, uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“, uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ ir pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria patenkintas iš dalies pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lideres“ (toliau – pareiškėja, nemokumo administratorė, administratorė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2024 m. rugpjūčio 13 d. įvykusio BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkimo (toliau – ir kreditorių susirinkimas) sprendimus, priimtus 3 – 17 darbotvarkės klausimais.

2.       Pareiškėja nurodė, kad kreditorių susirinkimo sprendimai, priimti 3-17 darbotvarkės klausimais, yra naikintini dėl procedūrinių pažeidimų. Bendrovės nemokumo administratorė 2024 m. liepos 10 d. gavo kreditorių UAB „Krestan“, UAB „Interlan“ ir UAB „Rentopa“ 2024 m. liepos 9 d. prašymą dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo, kuriame numatyta svarstyti 2 klausimus: 1) kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymas; 2) dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 83 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino likviduoti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas “ dėl bankroto pratęsimo.

3.       Nemokumo administratorė 2024 m. liepos 29 d. išsiuntė kreditoriams pranešimus apie 2024 m. rugpjūčio 13 d. šaukiamą bendrovės kreditorių susirinkimą ir kreditorių susirinkimo darbotvarkę. 2024 m. liepos 30 d. nemokumo administratorė gavo kreditorių UAB „Krestan“, UAB „Interlan“ ir Bulgarijoje registruotos įmonės EOOD „Betelgeuse“ (toliau – EOOD „Betelgeuse“) kreditorių susirinkimo darbotvarkę, papildytą dešimčia naujų darbotvarkės klausimų, ir kreditorių UAB „Interlan“ ir UAB „Rentopa“ prašymus papildyti kreditorių susirinkimo darbotvarkę keturiais naujais klausimais. Administratorė prašymus dėl darbotvarkės papildymo persiuntė visiems kreditoriams.

4.       Bendrovės 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkime buvo svarstomi ir priimti 17 sprendimų: 1) kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymas; 2) dėl JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino likviduoti bendrovę dėl bankroto pratęsimo; 3) dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo; 4) dėl prekių ir paslaugų pirkimo taisyklių patvirtinimo; 5) dėl užklausų nekilnojamojo turto nuomos verslo subjektams siuntimo; 6) dėl administratorės įpareigojimo grąžinti viršytas išlaidas už bankroto administravimą, ūkinę komercinę veiklą, bankroto administratorės atlyginimą, kt.; 7) dėl administratorės bazinio atlygio visam bankroto procesui ir kintamo atlygio visam bankroto procesui nustatymo bei išmokėjimo tvarkos patvirtinimo; 8) dėl bankroto administravimo išlaidų, ūkinės – komercinės veiklos vykdymo išlaidų, kitų paslaugų maksimalių sumų nuo bankroto proceso pradžios iki pabaigos nustatymo, paslaugų teikėjų parinkimo taisyklių ir paslaugų apmokėjimo tvarkos patvirtinimo; 9) dėl pavedimo advokatų kontorai „HubLegal advokatų kontora Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai“ atlikti bendrovės bankroto administravimo paslaugų išlaidų, ūkinės komercinės veiklos vykdymo pajamų (patirtų išlaidų) pagrįstumo, reikalingumo, realaus paslaugų suteikimo finansinį, teisinį įvertinimą ir (ar) auditą; 10) dėl pavedimo UAB „Findep“ teikti bendrovei buhalterinės, finansinės apskaitos paslaugas; 11) dėl hipoteka įkeistos negyvenamosios patalpos – slėptuvės perdavimo hipotekos kreditorei UAB „Interlan“ ir šios kreditorės kreditorinio reikalavimo sumažinimo; 12) dėl hipoteka įkeistos gydymo paskirties patalpos – šeimos klinikos perdavimo hipotekos kreditorei UAB „Interlan“ ir šios kreditorės kreditorinio reikalavimo sumažinimo; 13) – 16) dėl bendrovės nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo; 17) dėl pritarimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ restruktūrizavimo planui.

5.       Pareiškėja nurodo, kreditorių susirinkimo sprendimai, priimti 3-17 darbotvarkės klausimais, yra naikintini dėl procedūrinių pažeidimų. Kreditoriai laiku informuoti tik apie du pirmuosius susirinkime svarstytus klausimus. Apie papildytą šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkę kreditoriams buvo pranešta likus mažiau nei 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Nuo 2024 m. liepos 30 d. iki 2024 m. rugpjūčio 13 d. yra ne 14 kalendorinių dienų, o tik 13 dienų, nes termino keturiolikta diena sueina kreditorių susirinkimo dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 13 d. Be to, ne visi kreditoriai dalyvavo kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkime dalyvavo ir balsavo 19 kreditorių, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 77,78 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Kreditorių 2024 m. liepos 30 d. administratorei pateikti svarstytinų klausimų ir nutarimų projektai nėra nauji, jie buvo teikiami svarstyti bendrovės 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime, kuriame buvo priimti analogiški sprendimai. Dėl 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų šiuo metu vyksta ginčas, byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. 

6.       Nemokumo administratorė parengė kreditorių susirinkimo protokolą ir jį su pridedamais dokumentais pateikė kreditorių susirinkimui pirmininkavusios EOOD „Betelguese“ atstovui advokatui L. L. pasirašyti. Tačiau susirinkimo pirmininkės atstovas protokolo nepasirašė, todėl administratorė teismui pateikė protokolą, pasirašytą administratorės įgalioto asmens.

7.       Taip pat, pareiškėjos teigimu, kreditorių susirinkimo sprendimuose suformuluoti privalomi nurodymai nemokumo administratorei, nors pagal išplėtotą teismų praktiką kreditoriai (kreditorių susirinkimas) neturi tokios teisės. Kreditoriai negali nustatyti kitos, nei JANĮ imperatyviai nustatytos administratoriaus kompetencijos, atitinkamai, negali būti ribojama ir nemokumo administratoriaus kompetencija vykdyti jam priskirtas funkcijas. Kreditorių susirinkime priimtų sprendimų turinys suponuoja išvadą, kad pagrindinis kreditorių tikslas yra perimti visišką bendrovės ūkinės – komercinės veiklos, pajamų ir išlaidų kontrolę ir perimti patį nemokumo proceso vykdymą, t. y. perimti administratoriaus funkcijas, kurios pagal JANĮ nuostatas yra priskirtos išimtinai nemokumo administratoriui.

8.       Pažymėjo, kad dėl 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 klausimais priimtų sprendimų kreditoriai neturi teisės duoti privalomų nurodymų administratoriui.

9.       Akcentavo, kad JANĮ nėra nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti ir kontroliuoti bankrutuojančios įmonės vykdomos ūkinės – komercinės veiklos išlaidas. Pagal JANĮ 63 straipsnio 3 dalį, vykdydamas ūkinę – komercinę veiklą, juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus. Kreditorių susirinkimo priimti sprendimai 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 darbotvarkės klausimais nepriklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, šie klausimai yra susiję su bankrutuojančios įmonės ūkine – komercine veikla. Priimti sprendimai pažeidžia JANĮ 56 straipsnio 2 dalies, 63 straipsnio ir 66 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoms, nes bankrutuojančios įmonės ūkinės – komercinės veiklos priežiūra tiesiogiai priskiriama būtent nemokumo administratoriaus kompetencijai. 

10.       Taip pat pareiškėja atkreipė dėmesį, kad bendrovės bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. Dėl to kreditorių susirinkimas 7 ir 8 klausimais nusprendė nustatyti (pakeisti) administratorės atlyginimą ir ūkinės – komercinės veiklos vykdymo išlaidų, kitų paslaugų maksimalias sumas atgaline tvarka, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 2 d., o ne nuo kreditorių susirinkimo dienos. Ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas nurodytus sprendimus panaikinti. Be to, nemokumo administratoriaus kintamojo atlygio apskaičiavimo tvarka numatyta ir apibrėžta JANĮ 77 straipsnio 5 dalyje, todėl kreditorių susirinkimas neturi teisės nustatyti nemokumo administratoriaus kintamojo atlygio dalies kitaip, negu nustatyta įstatyme.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

11.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl bendrovės 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo tenkino iš dalies:1) panaikino 2024 m. rugpjūčio 13 d. įvykusio BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 17 darbotvarkės klausimais; 2) bendrovės 2024 m. rugpjūčio 13 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5 darbotvarkės klausimu, pakeitė, išbraukdamas iš jo nuostatą: „o šiam per dvi darbo dienos nuo šio nutarimo priėmimo dienos nevykdant šio kreditorių susirinkimo nutarimo, kreditorių susirinkimo pirmininką“. Kitos pareiškėjos skundo dalies netenkino.

12.       Teismas nustatė, kad faktiškai visi kreditoriai, priklausomai nuo jų elektroninio pašto dėžutės patikrinimo laiko, apie kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymą 15 naujų klausimų buvo informuoti laiku arba praleidus JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą tik viena diena.

13.       Teismas iš dalies sutiko su nemokumo administratorės skundo teiginiu, kad didžioji dalis klausimų, kuriais buvo papildyta 2024 m. rugpjūčio 13 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkė, buvo analogiški svarstytiems 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime, dėl kurio nutarimų tarp administratorės ir kreditorių buvo kilęs teisminis ginčas. Tačiau pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2291-803/2024 BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime priimtus sprendimus panaikino tik dėl nustatytų esminių procedūrinių pažeidimų, bet pačių nutarimų turinio nevertino ir neanalizavo jų atitikimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-685-450/2024 taip pat vertino tik organizacinius 2024 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo aspektus. Dėl to teismas įvertino, kad pakartotinis 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo papildymas darbotvarkės klausimais, dėl kurių jau buvo balsuota 2024 m. birželio 6 d. susirinkime, nagrinėjamu atveju nėra pagrindas šios aplinkybės pripažinti esminiu procedūriniu pažeidimu. Teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė tik patvirtina, jog susirinkimo darbotvarkė buvo papildyta bankroto procesui ir visiems kreditoriams reikšmingais klausimais, kurie visiems kreditoriams jau buvo žinomi ir jie buvo pasirengę priimti dėl jų sprendimus.

14.       Kadangi kreditoriai 2024 m. rugpjūčio 13 d. susirinkime priėmė nutarimus klausimais, kurie buvo įtraukti į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, apie ją kreditoriai faktiškai buvo informuoti laiku, o JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytas 14 dienų terminas dėl papildomai įtrauktų klausimų buvo sutrumpintas tik viena diena, teismas nusprendė, jog ši aplinkybė nepripažintina esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris būtų pakankamu pagrindu pripažinti visus 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkime priimtus sprendimus 3-17 darbotvarkės klausimais neteisėtais.

15.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nemokumo administratorė nenurodė pagrindų, dėl kurių prašo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą 3 darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta atšaukti kooperatinę bendrovę (toliau – KB) „Rato kredito unija“ iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkimo pirmininkės pareigų ir bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininke išrinkti UAB „Krestan“. Teismas pažymėjo, kad UAB „Krestan“ yra bendrovės kreditorė, duomenų, kad ji negalėtų būti renkama kreditorių susirinkimo pirmininke pagal JANĮ 48 straipsnio 3 dalį, teismui nepateikta. Kreditorių susirinkime už UAB „Krestan“ išrinkimą kreditorių susirinkimo pirmininke balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 81,55 proc. visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių bendros teismo patvirtintos reikalavimo sumos. Dėl to teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3 darbotvarkės klausimu.

16.       Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkime 13-16 darbotvarkės klausimais buvo sprendžiama dėl bendrovės turimo nekilnojamojo turto vertintojo kandidatūros. Kreditorė UAB „Rentopa“ buvo pasiūliusi turto vertintojų UAB „Verslavita“, UAB „Kovertas“, UAB „CRE pro“ ir UAB „Vertinimo partneriai“ kandidatūras. Kreditorių susirinkimo metu 13, 14 ir 16 darbotvarkės klausimais kreditoriai balsavo prieš turto vertintojų UAB „Verslavita“, UAB „Kovertas“ ir UAB „Vertinimo partneriai“ kandidatūras, o nutarimu 15 darbotvarkės klausimu pritarė ir patvirtino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nekilnojamojo turto vertintojo UAB „CRE pro“ kandidatūrą, įpareigodami nemokumo administratorę su patvirtintu turto vertintoju UAB „CRE pro“ sudaryti sutartį dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nekilnojamojo turto įvertinimo pagal pateiktą UAB „CRE pro“ pasiūlymą.

17.       Teismas taip pat nustatė, kad iki 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo taip ir nebuvo išspręstas klausimas dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turimo nekilnojamojo turto vertintojo pasirinkimo. Bankrutuojančios bendrovės pagrindinė veikla buvo nekilnojamojo turto nuoma, kuri ir šiuo metu yra tęsiama. Bankrutuojanti įmonė turi nemažai nekilnojamojo turto. Taigi, teismas vertino, kad šio turto vertės nustatymas turi didelę reikšmę, sprendžiant klausimą dėl tolesnės bankroto proceso eigos – bankroto bylos nutraukimo ar bankrutuojančios įmonės pripažinimo likviduojama. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad šiuo metu bankroto procedūros faktiškai yra sustojusios didžiąja dalimi dėl to, kad vis dar nėra atliktas bankrutuojančios įmonės turto vertinimas. Dėl to teismas pripažino, kad turto vertintojo parinkimas kreditorių susirinkimo metu yra naudingas tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams. Administratorė nepateikė argumentų, dėl kurių UAB „CRE pro“ neturėtų teisės atlikti bendrovės nekilnojamojo turto vertinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo naikinti kreditorių 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 13-16 darbotvarkės klausimais.

18.       Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkime 17 darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas, įpareigojant administratorę kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismas pabrėžė, kad neturi duomenų, ar bankrutuojančios įmonės akcininkai yra pritarę 2024 m. rugpjūčio 13 d. susirinkime pateiktam bendrovės restruktūrizavimo planui. Dėl to teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 17 darbotvarkės klausimu panaikino, kaip prieštaraujantį imperatyvioms JANĮ nuostatoms.

19.       Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkime 11 darbotvarkės klausimu buvo pritarta, jog negyvenamosios patalpos – slėptuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 49 800 Eur, ir leista hipotekos kreditorei UAB „Interlan“ perimti šią patalpą bei 49 800 Eur suma sumažinti UAB „Interlan“ finansinį reikalavimą. Kreditorių susirinkime 12 darbotvarkės klausimu buvo pritarta, kad gydymo paskirties patalpos – šeimos klinikos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 40 800 Eur bei leista hipotekos kreditorei UAB „Interlan“ perimti šią patalpą, 40 800 Eur sumažinant UAB „Interlan“ finansinį reikalavimą. 

20.       Teismas nurodė, kad UAB „Interlan“ pateikė pagal jos užsakymą UAB „Vertinimo partneriai“ 2024 m. liepos 29 d. parengtą konsultacinę pažymą apie galimą negyvenamosios patalpos – slėptuvės, esančios (duomenys neskelbtini), turto kainą rinkoje, kurioje nurodyta, jog labiausiai tikėtina šio turto kaina rinkoje galėtų būti 49 800 Eur. Pažymoje nurodyta, kad ji neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos (ją rengiant nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 ir Lietuvos Respublikos Turto ir verslo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymu), tai yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui. Teismas nusprendė, kad toks vertinimas neatitinka JANĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie šeimos klinikos, esančios (duomenys neskelbtini), atliktą vertinimą duomenų iš viso nepateikta. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 11 ir 12 darbotvarkės klausimais panaikino, kaip prieštaraujančius imperatyvioms JANĮ nuostatoms.

21.       Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkime 6 darbotvarkės klausimu buvo nutarta įpareigoti UAB „Lideres“ ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos sumokėti bendrovei 1 227 882,85 Eur skolą ir apie skolos padengimą informuoti visus bendrovės kreditorius. Teismas įvertino, kad nėra duomenų, jog kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl administratorės padarytos žalos bankrutuojančiai įmonei ar kreditoriams, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų nustatyta administratorės padaryta 1 227 882,85 Eur žala. Dėl to teismas konstatavo, kad kreditoriai šiuo metu neturi teisinio pagrindo reikalauti iš administratorės 1 227 882,85 Eur dydžio skolos. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 6 darbotvarkės klausimu panaikino, kaip prieštaraujantį imperatyvioms JANĮ nuostatoms.

22.       Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkime 9 darbotvarkės klausimu buvo nutarta pavesti advokatų kontorai HubLegal advokatų kontora Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai atlikti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administravimo paslaugų išlaidų, ūkinės komercinės veiklos vykdymo pajamų (patirtų išlaidų) pagrįstumo, reikalingumo, realaus paslaugų suteikimo finansinį, teisinį įvertinimą ir (ar) auditą. Teismas įvertino, kad šiuo metu dar nėra priimti kompetentingų institucijų sprendimai dėl pareiškėjų nurodomų galimų administratorės pažeidimų, susijusių su sutarčių sudarymų, turimų bendrovės lėšų paskirstymu. Pažymėjo, kad įtarimai dėl galimų nusikalstamų veikų padarymo nėra pareikšti nei nemokumo administratorei UAB „Lideres“, nei dabartiniam jos vadovui ir įgaliotam asmeniui bankroto procedūrų vykdymui K. B. Taip pat sprendimų dėl administratorės veiksmų dar nėra priėmę Nemokumo administratorių rūmams (toliau – NAR) ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (toliau – AVNT). Kol šios institucijos nėra priėmusios sprendimų jau atliekamuose tyrimuose, bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, negali savarankiškai spręsti klausimų, kurie pagal JANĮ nuostatas yra priskirti AVNT ir NAR kompetencijai.

23.       Teismas sutiko su kreditorės Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepimo argumentu, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog HubLegal advokatų kontoros Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai turi tinkamas kompetencijas atlikti ne tik teisinį, bet ir finansinį patirtų išlaidų vertinimą. Būtent šias kompetencijas turi ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos bei AVNT. Dėl to tikslinga sulaukti oficialų administratorės veiklos tyrimą šiuo metu atliekančių institucijų vertinimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad HubLegal advokatų kontoros advokatas L. L. šiuo metu yra kreditorės EOOD „Betelgeuse“ atstovas, o kitas šios advokatų kontoros advokatas V. K. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje taip pat atstovavo kreditorę EOOD „Betelgeuse“. Teismas pažymėjo, kad tai neatitinka parinkto administratorės veiklos tyrimą atliekančio asmens nešališkumo reikalavimo. Dėl to teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 9 darbotvarkės klausimu panaikino, kaip prieštaraujantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei pažeidžiantį kreditorių ir bankrutuojančios įmonės esminius interesus.

24.       Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkime 10 darbotvarkės klausimu, be kita ko, buvo nutarta pavesti UAB „Findep“ teikti bendrovės buhalterinės, finansinės apskaitos paslaugas. Teismas pažymėjo, kad nurodytas sprendimas yra susijęs su kreditorių dalies nepasitikėjimu nemokumo administratorės vykdomomis bankroto procedūromis bei galimai už per didelę kainą perkamomis paslaugomis. Kadangi dėl buhalterinių ir finansinės apskaitos paslaugų teikimo buvo parinkta tik viena paslaugų teikėja, taip pat nutarimu nemokumo administratorė yra įpareigota nutraukti jau sudarytą sutartį su UAB „Ervėja“, teismas nusprendė, kad kol nėra atliktas nemokumo administratorės sudarytų sutarčių su kitais paslaugų teikėjais vertinimas, vienos įmonės paskyrimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 10 darbotvarkės klausimu panaikino.

25.       Kadangi šiuo metu tarp didžiosios dalies kreditorių ir administratorės yra kilęs ginčas dėl bendrovės paslaugas teikiančių įmonių pasirinkimo ir joms mokamo atlygio už suteiktas paslaugas, teismas nusprendė, kad patvirtintos bendrovės prekių ir paslaugų pirkimo taisyklės (susirinkimo nutarimas 4 darbotvarkės klausimas) užtikrins sklandesnį bankroto procesą bei sumažins tarp kreditorių ir administratorės kylančius ginčus. Teismas konstatavo, kad administratorė nenurodė pakankamo pagrindo, dėl kurio kreditorių susirinkimo nutarimas 4 darbotvarkės klausimu galėtų būti panaikintas.

26.       Taip pat teismas nusprendė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas 5 darbotvarkės klausimu yra susijęs su geresniu nekilnojamojo turto nuomos organizatoriaus pasirinkimu, tačiau šio nutarimo dalis, pagal kurią nemokumo administratorei neįvykdžius kreditorių susirinkimo nutarimo, šiuos veiksmus atlikti įpareigojamas kreditorių susirinkimo primininkas, pažeidžia JANĮ 56 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl to teismas panaikino šią dalį kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 5 darbotvarkės klausimu.

27.       Teismas sutiko su nemokumo administratorės argumentu, kad kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimus 7 ir 8 darbotvarkės klausimais, negalėjo pakeisti bankroto proceso administravimo išlaidų ir ūkinės – komercinės veiklos išlaidų, kurios buvo patvirtintos 2022 m. gruodžio 23 d. ir 2023 m. gegužės 2 d. kreditorių susirinkimuose bei patirtos pagal šią patvirtintą tvarką. Administratorė kartu su skundu nepateikė teismui duomenų, kokias administravimo ir ūkinės komercinės veiklos išlaidas yra patyrusi. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl šių išlaidų jau atliekami net kelių institucijų (ikiteisminio tyrimo institucijų, AVNT ir NAR) tyrimai. Teismas, neturėdamas visų duomenų negali pats šiuo metu išspręsti administratorės ir kreditorių ginčo dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos bei ūkinės komercinės veiklos išlaidų dydžio.

28.       Teismas, įvertinęs, kad nemokumo administratorė konkrečių sutarčių su konkrečiomis išvardintomis įmonėmis (UAB „Projektas“, UAB „KMK plius“, UAB „Restrus“, UAB „Ervėja“, UAB „Ekonomiški sprendimai“, UAB „BFS Group“) neturėjo teisės sudaryti, nors dėl šių sutarčių sudarymo teisėtumo dar yra vykdomi tyrimai, nusprendė kreditorių 2024 m. rugpjūčio 13 d. susirinkimo nutarimus darbotvarkės 7 ir 8 klausimu panaikinti.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

29.       Kreditoriai EOOD „Betelgeuse“, UAB „Prodona“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Primestus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą atmesti, išskyrus dėl 11 ir 12 darbotvarkės klausimais priimtų sprendimų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                      Teismas kreditorių susirinkime priimtus sprendimus panaikino dėl formalių priežasčių, o formalius JANĮ pažeidimus lėmė administratorės netinkamas veikimas, neveikimas, piktnaudžiavimas teisėmis ir nesąžiningas elgesys. Kreditorių nuomone, administratorė švaisto bendrovės pinigus. Tiek kreditoriai, tiek Vilniaus apygardos teismas bei įvairios valstybinės institucijos suabejojo dėl administratorės veiklos skaidrumo, teisėtumo, sąžiningumo. Atsižvelgiant į tai, bendrovės kreditoriai sušaukė kreditorių susirinkimą ir priėmė sprendimus, kurie yra naudingi bendrovei.

29.2.                      Kreditoriai nemokumo procese turi teisę spręsti dėl nemokumo proceso vykdymo eigos, o JANĮ 44 straipsnyje nepateiktas baigtinis kreditorių susirinkimo teisių sąrašas. Kreditoriai turi teisinį suinteresuotumą, kad jų reikalavimai būtų patenkinti, o administratorės veiksmai užkerta tam kelią.

29.3.                      Susirinkime priimtas sprendimas dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo (17 darbotvarkės klausimu) yra teisėtas, atitinka JANI įtvirtintą kreditorių susirinkimo kompetenciją ir nepažeidžia JANĮ reikalavimų. Vien tai, kad administratorė nevykdo savo pareigų ir nešaukia bendrovės kreditorių susirinkimo, o ginčija visus bendrovės kreditorių susirinkimuose priimtus sprendimus, rodo administratorės sąmoningą siekį vilkinti nemokumo procesą ir pelnytis bendrovės bei jos kreditorių lėšomis.

29.4.                      Pažymėjo, kad teismas nevertino esminių aplinkybių, susijusių su susirinkimo darbotvarkės 11 – 12 priimtais sprendimais ir jų teisėtumu. Teismas turėjo spręsti, ar bendrovės nekilnojamas turtas yra naudojamas bendrovės ūkinėje – komercinėje aplinkoje, tačiau to nedarė.

29.5.                      Teismas, nusprendęs, kad HubLegal advokatų kontora neturi tinkamos kompetencijos atlikti ne tik teisinį, bet ir finansinį patirtų išlaidų vertinimą, nesigilino į ginčo esmę ir neanalizavo byloje esančių dokumentų, todėl priėmė nepagrįstą nutartį dėl susirinkimo darbotvarkės 9 klausimu priimto sprendimo. Finansinio vertinimo neatliko HubLegal advokatų kontoros advokatai, tyrimo išvados yra parengtos reikiamą kvalifikaciją ir kompetenciją turinčio asmens.

29.6.                      Teismas nepagristai įteisino neteisėtus administratorės veiksmus ir sudarė prielaidas nesąžiningiems subjektams pelnytis bendrovės ir jos kreditorių sąskaita, todėl nutarties dalis, kuria buvo panaikintas susirinkimo darbotvarkės 10 klausimu priimtas nutarimas, turi būti panaikintas. Pažymėjo, kad UAB „Ervėja“ bendrovei neteikia jokių paslaugų.

29.7.                      Anot apeliantų, teismas teisingai nusprendė, kad susirinkimo nutarimas 5 darbotvarkės klausimu yra susijęs su geresniu nekilnojamojo turto nuomos organizatoriaus pasirinkimu, tačiau kreditoriai nesutinka, jog teismas pagrįstai panaikino nutarimo dalį, pagal kurią administratorei neįvykdžius susirikimo nutarimo 5 darbotvarkės klausimu, šiuos veiksmus atlikti buvo įpareigotas susirinkimo pirmininkas. Pabrėžė, kad siekiant užtikrinti viešąjį interesą, bendrovės kreditorių teises, buvo nuspręsta pavesti susirinkimo nutarimo 5 darbotvarkės klausimą įgyvendinti susirinkimo pirmininkui tuo atveju, jei administratorė nesiims jokių veiksmų.

29.8.                      Kreditorių susirinkimo sprendimai, priimti 6 – 8 darbotvarkės klausimais (dėl žalos atlyginimo, išlaidų, patirtų nemokumo procese ir administratorės), nepažeidžia jokių imperatyvių JANĮ reikalavimų, o teismo sprendimas priimtas pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus.

30.       Pareiškėja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė UAB „Lideres“ atsiliepime į kreditorių atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Įsiteisėjusia 2024 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-153-803/2024, jau buvo įvertinti ties patys nurodyti kreditorių (apeliantų) argumentai ir pagrįstai konstatuota, jog nėra priimti kompetentingų institucijų sprendimai dėl nurodomų galimų administratorės pažeidimų. Analogišką išvadą teismas padarė ir šioje byloje, tačiau kreditoriai dėl to motyvų nenurodo.

30.2.                      Kreditorių nurodomi kaltinimai neteisėta veikla bei žalos įmonei padarymu nėra susiję su esamo įgalioto asmens veiklos laikotarpiu, kuris prasidėjo tik nuo 2024 m. gegužės 21 d. (nuo 2024 m. gegužės 21 d. pasikeitė administratorės vadovas ir administruoti bendrovės nemokumo procesą paskirtas naujas įgaliotas asmuo).

30.3.                      Administratorė, susipažinusi su bendrovės nemokumo proceso dokumentacija, mano, kad tikroji priežastis, kodėl kreditoriai siekia priimti aiškiai neteisėtus sprendimus, yra ne kreditorių eskaluojamos tariamai nepagrįstos išlaidos, kurias esą pasisavino administratorė ir susiję asmenys, bet administratorės sprendimas optimizuoti bendrovės sąnaudas, keliant šių sąnaudų būtinumo (pagrįstumo) klausimus.

30.4.                      Teismas nė vieno kreditorių susirinkimo sprendimo nepanaikino dėl procedūrinių pažeidimų. 

30.5.                      Nors kreditoriai atskirojo skundo 69-71 punktuose pasisako apie kreditorių susirinkimo darbotvarkės 4 klausimu patvirtintas bendrovės prekių ir paslaugų teikimo taisykles, tačiau šio kreditorių susirinkimo sprendimo teismas nenaikino, t. y. kreditorių atskirasis skundas parengtas atidžiai neperskaičius skundžiamos nutarties.

30.6.                      JANĮ 43 ir 44 straipsniuose nurodyta, kad kreditoriai bei kreditorių susirinkimas gali naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose suteiktomis teisėmis, t. y. ne bet kokiomis kitomis teisėmis, bet tik tokiomis teisėmis, kurios nurodytos JANĮ ar konkrečiame kitame įstatyme. Tai reiškia, jog visais atvejais vertinant, ar atskiram kreditoriui ar kreditorių susirinkimui atitinkama teisė yra suteikta, turi būti vertinama, ar tokia teisė numatyta JANĮ, o jeigu JANĮ nenumatyta, turi būti nustatyta, kokiame konkrečiame įstatyme atitinkama teisė numatyta (jeigu numatyta), ir ar ji neprieštarauja JANĮ nustatytam reguliavimui. Šiuo atveju JANĮ nenumato ir nereglamentuoja, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatinėti bei tvirtinti bendrovės vykdomos ūkinės – komercinės veiklos išlaidas, jų apmokėjimo tvarką, prekių ir paslaugų pirkimo tvarką, mokesčių mokėjimą, ką, pažeisdama JANĮ nuostatas, būtent ir siekia padaryti bendrovės kreditoriai (apeliantai). Kreditoriai siekia betarpiškai kontroliuoti bendrovės ūkinės – komercinės veiklos pajamas ir išlaidas, o tai turėtų daryti ne betarpiškai, bet tvirtindami ar netvirtindami administratoriaus pateiktas ataskaitas. Kreditoriai siekia perimti atsiskaitymų su bendrovės kontrahentais vykdymą ir nurodinėti, kurios išlaidos turi būti apmokamos, o kurios ne, tačiau tai prieštarauja JANĮ 63 straipsnio 3 daliai.

30.7.                      Pabrėžė, kad kreditoriai pripažino, jog HubLegal advokatų kontoros advokatai neturi kompetencijos atlikti finansinio įvertinimo ir audito. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog HubLegal advokatų kontoros Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai turi tinkamas kompetencijas atlikti ne tik teisinį, bet ir finansinį patirtų išlaidų vertinimą.

30.8.                      Pasisakydama dėl kreditorių susirinkimo nutarimų 6 – 8 darbotvarkės klausimais, administratorė nurodo, kad kreditoriai nusprendė įpareigoti UAB „Lideres“ sumokėti bendrovei 1 227 882,85 Eur skolą, tačiau skolos fakto įrodymais apeliantai negrindžia. Be to, kreditoriai (apeliantai) pagal JANĮ 44 straipsnio 9 punktą nesikreipia į teismą dėl kreditorių patirtos žalos atlyginimo, o apsiriboja įvairiais subjektyviais bei įrodymais nepagrįstais teiginiais apie tariamą skolą. Apeliantai, siekdami įrodyti skolos faktą, vadovaudamiesi JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, nepagrįstai įrodinėjimo naštą reikalauja perkelti teismui. Apeliantai turi teisę gauti visą informaciją apie bankroto bylos eigą. Šiuo atveju apsiribojama tik nepagrįstais kaltinimais administratorei. Be to, atskirajame skunde nėra nurodyta nė vieno argumento dėl administravimo ir ūkinės komercinės veiklos išlaidų keitimo atgaline tvarka. Subjektyvūs kaltinimai ir įrodymais nepagrįsti teiginiai priimtų kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo nepagrindžia.

30.9.                      Dėl kreditorių susirinkimo 10 darbotvarkės klausimu administratorė nurodo, kad buhalterinės apskaitos paslaugas bendrovei teikia būtent UAB ,,Ervėja“, o ne administratorės įdarbintas asmuo. Bendrovė nėra likviduojama įmonė, kurioje būtų sprendžiamas tik turto pardavimo klausimas. Bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, pajamos per mėnesį sudaro apie 390 000 Eur. UAB „Ervėja“ teikia bendrovei buhalterinės apskaitos paslaugas nuo pat bankroto bylos iškėlimo momento ir tai kreditoriams yra žinoma. Tai, kad sutampa UAB „Ervėja“ veiklos adresas, nereiškia, kad sutartis sudaryta neteisėtai ar paslaugos neteikiamos ar teikiamos netinkamai. Finansinė atskaitomybė nebuvo parengta laiku, nes bendrovės valdymo organai neperdavė administratorei buhalterinės apskaitos dokumentų, atitinkamai administratorė tokių dokumentų negalėjo perduoti UAB „Ervėja“. Bendrovei, kaip paslaugų gavėjai, neturi reikšmės, kiek nurodytoje įmonėje dirba žmonių, o svarbus yra tik paslaugų suteikimo faktas.

30.10.                      Dėl bendrovės kreditorių teisės pavesti susirinkimo nutarimo 5-ąjį darbotvarkės klausimą įgyvendinti susirinkimo pirmininkui, pareiškėja nurodo, kad toks sprendimas prieštarauja JANĮ 56 straipsniui, nustatančiam, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų.

30.11.                      Nesutikdama su kreditorių susirinkimo sprendimu 17 darbotvarkės klausimu, administratorė pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano projektui turi būti pritarę juridinio asmens dalyviai (JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 81 straipsnio 3 dalis). Tik toks restruktūrizavimo plano projektas gali būti teikiamas teismui. Administratorė tik 2024 m. rugpjūčio 26 d. pateikė bendrovės akcininkams prašymą dėl nuomonės pateikimo, kuriame išsakė poziciją dėl restruktūrizavimo, prašė akcininkų pateikti nuomonę, ar jie svarstytų galimybę kelti įmonei restruktūrizavimo bylą ar galimybę nutraukti bankroto bylą sudarius taikos sutartį. Pabrėžė, kad šiuo metu bendrovės bankroto byloje vyksta ginčas dėl bendrovės kreditorių sąrašo tikslinimo, todėl pateiktas restruktūrizavimo planas yra netikslus. Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimas 17 darbotvarkės klausimu buvo panaikintas pagrįstai, kaip prieštaraujantis imperatyvioms JANĮ nuostatoms.

31.       Pareiškėja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė UAB „Lideres“ atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir panaikinti bendrovės 2024 m. rugpjūčio 13 d. įvykusio kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus 4, 5, 13, 14, 15, 16 darbotvarkės klausimais; likusią nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      Pareiškėja nurodo, kad JANĮ 47 straipsnio nuostatos dėl pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarkos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl teismui nustačius JANĮ 47 straipsnio pažeidimą turėjo būti naikinami visi kreditorių susirinkimo sprendimai.

31.2.                      Pažymi, kad JANĮ 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimus šaukia nemokumo administratorius. Šiuo atveju pranešimus 2024 m. liepos 29 d. kreditoriams siuntė ne administratorė, bet kreditorius. Mano, jog tinkamu pranešimu apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę laikytinas tik toks, koks numatytas JANĮ, t. y. nemokumo administratoriaus pranešimas, o pranešimo pateikimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kai apie kreditorių susirinkimą kreditorius informaciją gauna iš nemokumo administratoriaus.

31.3.                      Kreditoriai UAB „Krestan“, UAB „Interlan“ ir UAB „Rentopa“ teikė prašymą dėl bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimo, t. y. šiems kreditoriams iš anksto, anksčiau nei kitiems kreditoriams buvo žinoma apie 2024 m. rugpjūčio 13 d. organizuojamą kreditorių susirinkimo laiką, nepaisant to, darbotvarkę su naujais klausimais šie kreditoriai teikė, sąmoningai pažeisdami nustatytą 14 dienų terminą. Tokiais veiksmais buvo siekiama sukurti regimybę, jog nemokumo administratorė tinkamai nevykdo savo funkcijų ar nebendradarbiauja su kreditoriais.

31.4.                      Teismas nepagrįstai nepanaikino bendrovės kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų 4, 5, 13, 14, 15, 16 darbotvarkės klausimais.

31.5.                      JANĮ nenumato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti ir tvirtinti bendrovės vykdomos ūkinės – komercinės veiklos išlaidas, jų apmokėjimo tvarką, prekių ir paslaugų pirkimo tvarką, mokesčių mokėjimą, ką, pažeisdami JANĮ nuostatas, būtent ir siekia padaryti bendrovės kreditoriai (apeliantai). Pareiškėja neneigia kreditorių ar kreditorių susirinkimo teisės kontroliuoti administratoriaus veiklą JANĮ nustatytomis priemonėmis. Tačiau mano, kad kreditorių susirinkimas turi teisę vykdyti veiklos kontrolę gaudamas ataskaitas ir spręsdamas, ar jas tvirtinti, ar ne, bet ne imperatyviai nurodydamas, kuriuos mokesčius mokėti, kurių ne, su kuriais kontrahentais sutartis nutraukti ar sudaryti, už kokias paslaugas mokėti, už kurias ne ir t. t.

31.6.                      Teismas, atmesdamas administratorės skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų 13-16 darbotvarkės klausimais, motyvavo tuo, jog JANĮ 43 ir 44 straipsniuose nėra nustatytų baigtinių kiekvieno iš kreditorių ir kreditorių susirinkimo teisių sąrašų. Tačiau JANĮ 43 ir 44 straipsniuose nurodyta, kad kreditoriai ir kreditorių susirinkimas gali naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose suteiktomis teisėmis, t. y. ne bet kokiomis kitomis teisėmis, bet tik tokiomis teisėmis, kurios numatytos JANĮ ar konkrečiame kitame įstatyme. Teismas nenurodė, kokiame įstatyme numatyta kreditorių susirinkimo nustatyta teisė parinkti nekilnojamojo turto vertintojo kandidatūrą ir įpareigoti nemokumo administratorių su parinktu vertintoju sudaryti sutartį.

31.7.                      Priimant sprendimus 13 – 16 darbotvarkės klausimais, buvo įsiterpta į nemokumo administratoriaus kompetenciją. Nemokumo administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, be kita ko, nuspręsti dėl paslaugų teikimo sutarčių sudarymo su konkrečiais paslaugų teikėjais.

31.8.                      Teismas sutiko su kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtinti bendrovės nekilnojamojo turto vertintojo UAB „CRE pro“ kandidatūrą, įpareigoti nemokumo administratorę su patvirtintu turto vertintoju UAB „CRE pro“ sudaryti sutartį dėl bendrovės nekilnojamojo turto įvertinimo pagal pateiktą UAB „CRE pro“ pasiūlymą. Tačiau teismas nevertino esminės aplinkybės, kad kreditoriai iki šios dienos nepatvirtino administravimo išlaidų sąmatos, iš kurios būtų dengiamos vertinimo išlaidos, t. y. šiuo metu nėra skirta jokia pinigų suma vertinimui atlikti. Tokiu būdu suformuojama ydinga situacija – administratorius įpareigojamas sudaryti su konkrečiu turto vertintoju sutartį, už jo nurodytą kainą, tačiau vertinimo paslaugų atlikimui kreditoriai lėšų neskiria.

31.9.                      Pabrėžė, kad pagal JANĮ 63 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl ūkinės – komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas, t. y. kreditorių susirinkimas sprendžia tik ar ūkinę – komercinę veiklą vykdyti, ar ne, tačiau tik administratorius turi teisę spręsti, kaip ūkinė komercinė veikla turi būti vykdoma.

31.10.                      Teismas nevertino patvirtintų bendrovės prekių ir paslaugų pirkimo taisyklių (toliau – Taisyklės) turinio bei jo atitikties teisiniam reguliavimui, teismų praktikai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. JANĮ nenustato, jog ūkinė – komercinė veikla privalo būti vykdoma pagal kreditorių patvirtintas prekių ir paslaugų pirkimų taisykles. Teismas, netenkindamas reikalavimo panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą 4-uoju darbotvarkės klausimu, neįvertino Taisyklių ydingo ir JANĮ nuostatoms prieštaraujančio turinio.

31.11.                      Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 5 darbotvarkės klausimu pareiškėja nurodo, kad kreditoriai nepateikė duomenų, jog bendrovės vykdomą ūkinę – komercinę veiklą administratorė vykdė ir prižiūrėjo netinkamai. Pagal JANĮ 63 straipsnio 2 dalį kreditoriai turi teisę tik priimti sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo, o nemokumo administratorius pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 6 punktą vadovauja juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai, jeigu ji vykdoma, t. y. tokiu būdu ir asmeniškai atsako už tinkamą ūkinės komercinės veiklos vykdymą.

31.12.                      Priimti kreditorių susirinkimo sprendimai neleistinai riboja nemokumo administratoriaus kompetenciją vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, iš esmės netgi draudžia administratoriui vykdyti ūkinę – komercinę veiklą ir pažeidžia JANĮ nuostatas bei bankroto proceso principus. Tokia susiklosčiusi situacija neatitinka operatyvaus ir veiksmingo bankroto proceso sąlygų, todėl, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, siekiant užkirsti kelią akivaizdžiam bankroto procedūrų vilkinimui, turėjo būti panaikinti ir kreditorių susirinkimo sprendimai, priimti 4, 5, 13, 14, 15, 16 darbotvarkės klausimais.

32.       Kreditoriai EOOD „Betelgeuse“, UAB „Prodona“ ir UAB „Primestus“ atsiliepime į pareiškėjos, bendrovės nemokumo administratorės, atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

32.1.                      Administratorė atskirajame skunde nurodo naujus argumentus, kurie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Administratorė skunde pirmosios instancijos teisme pateikė detalesnius argumentus tik dėl susirinkimo darbotvarkės 7, 11-12, 17 klausimais priimtų sprendimų, o kitais ginčijamais klausimais nepateikė jokių paaiškinimų ir (ar) argumentų, susijusių su tariamu susirinkimo kompetencijos pažeidimu.

32.2.                      Nebuvo jokių susirinkimo tvarkos pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti teisėtus ir galiojančius sprendimus: 1) kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, o ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų; 2) bendrovės kreditoriai laiku ir tinkamai informavo administratorę apie susirinkimo darbotvarkės papildymą – prašymai buvo pateikti 2024 m. liepos 29 d., t. y., likus daugiau nei 14 dienų iki susirinkimo; 3) administratorė turėjo visas galimybes kitą darbo dieną (2024 m. liepos 30 d.), likus net 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos, pranešti visiems bendrovės kreditoriams apie susirinkimo darbotvarkės papildymą bei pateikti kreditoriams papildytą (atnaujintą) balsavimo biuletenį, tačiau sąmoningai to nedarė. Tokiu savo neveikimu administratorė įrodė, jog nevykdo JANĮ nustatytų nemokumo administratoriaus pareigų; 4) susirinkime dalyvavo ir savo balso teise pasinaudojo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų bendra vertinė išraiška yra daugiau nei 77,78 visų bendrovės kreditorių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Kreditoriams buvo sudarytos sąlygos būti informuotiems ir balsuoti visais darbotvarkės klausimais; 5) Lietuvos apeliacinis teismas jau yra išnagrinėjęs bylą tarp tų pačių šalių dėl iš esmės to paties klausimo (civilinės bylos Nr. e2-685-450/2024) ir nusprendė, kad darbotvarkės papildymas, nesilaikant JANĮ 47 straipsnyje nustatytų terminų, nėra esminis procedūrinis pažeidimas.

32.3.                      JANĮ nenustato baigtinio kreditorių susirinkimo kompetencijų sąrašo. Susirinkime priimti sprendimai patenka į kreditorių susirinkimo kompetenciją. Susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, įskaitant, bet neapsiribojant, atlikti administratoriaus veiklos kontrolę, spręsti dėl bankrutavusios įmonės ūkinės komercinės veiklos, įmonės likvidavimo, parduodamo turto vertinimo tvarkos ir pardavimo kainos tvirtinimo bei kt.

32.4.                      Susirinkimo darbotvarkės 13 – 16 klausimais (dėl bendrovės turimo nekilnojamojo turto vertintojo kandidatūros) priimti sprendimai yra teisėti ir galiojantys. Tarp šalių nėra ir negali būti ginčo, kad būtina atlikti bendrovės turto vertinimą. Administratorė patvirtino, kad būtent bendrovės kreditorių susirinkimas (o ne administratorė vienašališkai) sprendžia dėl konkrečios nekilnojamojo turto vertintojo kandidatūros patvirtinimo. Administratorė nenurodė, kokius JANĮ reikalavimus pažeidė šie susirinkimo sprendimai.

32.5.                      Lietuvos teismų praktikoje susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimu bendrovės prekių ir paslaugų pirkimo taisyklių patvirtinimas yra pripažįstamas kaip teisėtas veiksmas. Joks teisės aktas nedraudžia spręsti šio klausimo. Taisyklių patvirtinimas ir laikymasis yra būtinas siekiant užtikrinti, kad bendrovės lėšos nebūtų švaistomos.

32.6.                      Susirinkimo 5-uoju darbotvarkės klausimu (dėl įpareigojimo paskelbti kvietimą dėl nekilnojamojo turto nuomos operatoriaus, organizatoriaus paslaugų pirkimo) priimtas sprendimas yra teisėtas. Kadangi administratorė savo pareigas vykdo itin aplaidžiai ir nežino nei turto sudėties, nei sudarytų nuomos sutarčių fakto, nesąžiningais, neskaidriais ir neteisėtais veiksmais yra padariusi bendrovei bei jos kreditoriams apie 1,5 mln. Eur žalą, bendrovės kreditoriai yra priversti imtis papildomų veiksmų, siekdami tinkamai apsaugoti bendrovės turtą ir užtikrinti tinkamą bei skaidrų nemokumo procesą.

33.       Kreditorė VMI atsiliepime į atskiruosius skundus prašo pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti, o kreditorių atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:

33.1.                      Kreditoriai prašymą papildyti bendrovės kreditorių susirinkimo darbotvarkę pateikė nesilaikydami JANĮ nustatytos tvarkos, nes prašymas pateiktas 2024 m. liepos 29 d. po darbo valandų. Tiek kreditoriai, tiek administratorė su pateiktu prašymu objektyviai galėjo susipažinti tik 2024 m. liepos 30 d., o administratorius pranešimą apie darbotvarkės papildymą išsiuntė tik 2024 m. liepos 31 d., taigi kreditoriai apie siūlomą pildyti darbotvarkę buvo supažindinti likus mažiau nei 14 dienų iki 2024 m. rugpjūčio 13 d. vykusio kreditorių susirinkimo sušaukimo. Nors teismas laikė, kad kreditoriai apie darbotvarkės papildymą sužinojo laiku, tačiau JANĮ numato, jog pranešimą siunčia administratorius, taigi tik administratorius ir galėjo tinkamai informuoti apie darbotvarkės papildymą. Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai 3-17 darbotvarkės klausimais turėtų būti panaikinti dėl JANĮ nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo.

33.2.                      Kreditorių susirinkimo priimti sprendimai 4 – 10 darbotvarkės klausimais nepatenka į kreditorių susirinkimo kompetenciją, šie klausimai yra susiję su bendrovės ūkine – komercine veikla. Šie sprendimai pažeidžia JANĮ 56 straipsnio 2 dalies, 63 straipsnio ir 66 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, nes bendrovės ūkinės – komercinės veiklos priežiūra tiesiogiai priskiriama būtent nemokumo administratoriaus kompetencijai.

33.3.                      Kreditorių susirinkimas neturi teisės parinkti konkrečių ūkinėje komercinėje veikloje reikalingų paslaugų teikėjų, kaip neturi teisės ir tvirtinti ar netvirtinti konkrečių sąskaitų apmokėjimo. Kreditorių susirinkimas taip pat negali įpareigoti nemokumo administratoriaus imtis kokių nors veiksmų ar nuo jų susilaikyti, tokią teisę bankroto procese turi tik teismas. Teismas neįvertino atskirų prekių ir paslaugų pirkimų taisyklių nuostatų ydingumo, pvz. Taisyklių 9 punktas numato draudimą be kreditorių susirinkimo pritarimo apmokėti sąskaitas už suteiktas paslaugas ar pirktas prekes, nors tokią prievolę bendrovė be jokios abejonės turi, jei paslauga buvo realiai suteikta. Kreditoriai turi teisę reikalauti iš administratoriaus žalos atlyginimo, jei administratorius lėšas panaudoja netinkamai, tačiau negali nuspręsti tiesiog nevykdyti bendrovės prievolių.

33.4.                      Kreditorė VMI pažymėjo, kad balsavo prieš turto vertintojo pasirinkimą, nes UAB „Kovertas“ ir UAB „Verslavita“ pasiūlymai buvo pasenę, nebuvo žinoma, ar tokiomis sąlygomis, kokias siūlė anksčiau, šios įmonės būtų teikusios paslaugą. Atsižvelgus į objektų kiekį, turto vertinimas bus brangi paslauga, todėl kreditorių susirinkimas, parinkdamas turto vertintojo kandidatūrą, jei teismas spręstų, kad turto vertintojo parinkimas yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai, privalo turėti galimybę rinktis. Šiuo atveju nebuvo pakankamai duomenų, kad kreditoriai būtų galėję rinktis iš visų 4 siūlomų kandidatų.

33.5.                      Nei JANĮ, nei kiti įstatymai nenumato galimybės niekam kitam sudaryti sandorių bankrutuojančio juridinio asmens vardu, todėl visi kreditorių susirinkimo sprendimai, tiek, kiek jais kreditorių susirinkimo pirmininkas įpareigojimas ar įgaliojamas sudaryti sandorius bendrovės vardu, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

33.6.                      Kreditorių susirinkimas ar atskiri kreditoriai, matydami, jog nemokumo administratorius nepagrįstai panaudojo bendrovės lėšas, galėtų siūlyti atlyginti padarytą žalą, o nemokumo administratoriui nesutinkant, kreiptis į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo (JANĮ 44 straipsnio 10 punktas). JANĮ nenumato kreditorių susirinkimui teisės įpareigoti nemokumo administratorių kompensuoti panaudotas lėšas ir nemokumo administratorius tokio kreditorių susirinkimo nutarimo net neprivalėtų vykdyti, taigi kreditorių susirinkimo sprendimas 6 darbotvarkės klausimu buvo pagrįstai panaikintas.

33.7.                      JANĮ nenumato teisės kreditorių susirinkimui nustatyti nemokumo administratoriaus bazinį ir kintamąjį atlygį, todėl teismo nutarties dalis dėl 7 darbotvarkės klausimo yra visiškai pagrįsta.

33.8.                      Kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti ūkinės – komercinės veiklos ir bankroto administravimo išlaidas, taip pat ir jas keisti, tačiau negali būti keičiamos išlaidos, kurios jau buvo patirtos pagal iki tol galiojusią kreditorių susirinkimo nutarimais patvirtintą tvarką.

33.9.                      Apeliantų (kreditorių) argumentas, kad administratorė klaidino kreditorius dėl patalpos – šeimos klinikos, nuosavybės yra nepagrįstas, nes šis darbotvarkės klausimas įtrauktas ne administratorės, o UAB „Interlan“ iniciatyva. UAB „Interlan“ apeliantų atskirajame skunde nurodomas kartu su apeliantais, tačiau ši įmonė atskirojo skundo nepasirašė. Teismas pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus 11 ir 12 klausimais.

33.10.                      Įgaliojimų suteikimas konkretiems subjektams atlikti veiksmus, susijusius su bendrovės administravimu, valdymu bei priežiūra yra neteisėtas ir pagrįstai buvo panaikintas. Kreditoriams nebuvo pateikta informacija, kuri patvirtintų, kad HubLegal advokatų kontoros Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai turi tinkamas kompetencijas atlikti ne tik teisinį, bet ir finansinį patirtų išlaidų vertinimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

35.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

       Dėl naujų įrodymų priėmimo

36.       Pareiškėja kartu su atsiliepimu į kreditorių atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2024 m. gegužės 22 d. UAB „NT paslaugos“ el. laišką (priminimą); 2024 m. gegužės 28 d. nemokumo administratorės UAB „Lideres“ atsakymą ir el. laišką; 2024 m. birželio 20 d. UAB „NT paslaugos“ sąskaitas ir el. laišką; 2024 m. birželio 25 d. nemokumo administratorės UAB „Lideres“ el. laišką; 2024 m. balandžio 16 d. ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. nemokumo administratorės UAB „Lideres“ pakartotinius prašymus ir el. laiškus; 2024 m. gegužės – liepos mėn. bendrovės pardavimų nuomininkams suvestines; UAB „KVK Service“ 2024 m. rugpjūčio 6 d. raštą; 2021 m. rugsėjo 1 d. bendrovės balansą ir paaiškinimus dėl balanso sudarymo; 2024 m. spalio 3 d. auditoriaus ir teismo eksperto R. B. nuomonę; nemokumo administratorės UAB „Lideres“ 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl nuomonės pateikimo.

37.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas).

38.       Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui nesuformulavo prašymo prijungti naujai pridedamus įrodymus, nepagrindė naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimo būtinybės, nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą paduotus įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, pareiškėjos pateikti nauji įrodymai nėra vertinami kaip galintys patvirtinti ar paneigti byloje analizuojamas aplinkybes, nes byloje iš esmės sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, t. y. vertinami kreditorių susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimai ir susirinkime priimtų sprendimų teisėtumas. Dėl nurodytų priežasčių prie pareiškėjos atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

39.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą ir paskyrė UAB „Lideres“ bankroto administratore. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.

40.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. įvyko BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomi ir priimti 17 sprendimų: 1) dėl kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymo; 2) dėl JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino likviduoti bendrovę dėl bankroto pratęsimo; 3) dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo; 4) dėl prekių ir paslaugų pirkimo taisyklių patvirtinimo; 5) dėl užklausų nekilnojamojo turto nuomos verslo subjektams siuntimo; 6) dėl administratorės įpareigojimo grąžinti viršytas išlaidas už bankroto administravimą, ūkinę komercinę veiklą, bankroto administratorės atlyginimą, kt.; 7) dėl administratorės bazinio atlygio visam bankroto procesui ir kintamo atlygio visam bankroto procesui nustatymo ir išmokėjimo tvarkos patvirtinimo; 8) dėl bankroto administravimo išlaidų, ūkinės – komercinės veiklos vykdymo išlaidų, kitų paslaugų maksimalių sumų nuo bankroto proceso pradžios iki pabaigos nustatymo, paslaugų teikėjų parinkimo taisyklių ir paslaugų apmokėjimo tvarkos patvirtinimo; 9) dėl pavedimo advokatų kontorai HubLegal advokatų kontora Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai atlikti bendrovės bankroto administravimo paslaugų išlaidų, ūkinės komercinės veiklos vykdymo pajamų (patirtų išlaidų) pagrįstumo, reikalingumo, realaus paslaugų suteikimo finansinį, teisinį įvertinimą ir (ar) auditą; 10) dėl pavedimo UAB „Findep“ teikti bendrovei buhalterinės, finansinės apskaitos paslaugas; 11) dėl hipoteka įkeistos negyvenamosios patalpos – slėptuvės perdavimo hipotekos kreditorei UAB „Interlan“ ir šios kreditorės kreditorinio reikalavimo sumažinimo; 12) dėl hipoteka įkeistos gydymo paskirties patalpos – šeimos klinikos perdavimo hipotekos kreditorei UAB „Interlan“ ir šios kreditorės kreditorinio reikalavimo sumažinimo; 13) – 16) dėl bendrovės nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo; 17) dėl pritarimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ restruktūrizavimo planui.

41.       Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2024 m. rugpjūčio 13 d. įvykusio bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus 3 – 17 darbotvarkės klausimais.

42.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nemokumo administratorės skundą tenkino iš dalies – panaikino 2024 m. rugpjūčio 13 d. įvykusio BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 17 darbotvarkės klausimais; BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2024 m. rugpjūčio 13 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5 darbotvarkės klausimu, pakeitė, išbraukdamas iš jo nuostatą: „o šiam per dvi darbo dienos nuo šio nutarimo priėmimo dienos nevykdant šio kreditorių susirinkimo nutarimo, kreditorių susirinkimo pirmininką“; kitos pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administratorės UAB „Lideres“ skundo dalies netenkino.

43.       Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepanaikino bendrovės kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų 4, 5, 13, 14, 15, 16 darbotvarkės klausimais. Pirmosios instancijos teismas panaikino ir 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3 – uoju darbotvarkės klausimu, tačiau ši teismo nutarties dalis nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakys.

44.       Kreditoriai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą atmesti, išskyrus dėl 11 ir 12 darbotvarkės klausimais priimtų sprendimų. Kreditoriai atskirajame skunde, nesutikdami su teismo išvadomis dėl 6-10 ir 17 darbotvarkės klausimais jų priimtų sprendimų, taip pat dėsto argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisti kreditorių susirinkimo 5 – uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo dalį. Vadinasi, kreditoriai atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria panaikinti 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti 6, 7, 8, 9, 10 ir 17 darbotvarkės klausimais bei pakeistas 5 – uoju darbotvarkės klausimu kreditorių priimtas sprendimas.

45.       Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi, kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. 1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, arba 2) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančio juridinio asmens interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-577/2023).

46.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų ir dėl šios priežasties 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų nepanaikino. Pareiškėjai teigiant, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada neteisinga, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisakys dėl su šiuo klausimu susijusių proceso dalyvių argumentų. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų 4-10 ir 13-17 darbotvarkės klausimais, (ne) teisėtumo ir dėl to padarytų pirmosios instancijos teismo išvadų (ne) pagrįstumo, įvertindamas proceso dalyvių dėl to atskiruosiuose skunduose bei atsiliepimuose į juos išdėstytus argumentus.

Dėl kreditorių susirinkimo organizavimo tvarkos (ne)pažeidimo

47.       BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administratorės UAB „Lideres“ nurodo, kad šaukiant 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimą buvo pažeistos imperatyvaus pobūdžio nuostatos dėl pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarkos (2024 m. liepos 29 d. pranešimus dėl 2024 m. rugpjūčio 13 d. susirinkimo darbotvarkės papildymo kreditoriams siuntė ne nemokumo administratorė, o kreditorius, be to, pranešimas buvo pavėluotas), todėl visi kreditorių susirinkimo sprendimai turėjo būti panaikinti vien šiuo pagrindu. 

48.       Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl šių JANĮ nuostatų laikymosi, šaukiant ginčo susirinkimą, ir to įtaką susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumui: kreditorių susirinkimus šaukia nemokumo administratorius (JANĮ 46 straipsnio 2 dalis); apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos (JANĮ 47 straipsnio 1 dalis); pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, be kita ko, turi būti nurodyta kreditorių susirinkimo darbotvarkė, nurodant darbotvarkės klausimų iniciatorius, jeigu klausimo svarstymą inicijavo ne nemokumo administratorius, ir siūlomi sprendimų projektai (JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktai). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos ir VMI argumentais, kad aptariamos JANĮ nuostatos yra imperatyvios.

49.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Tačiau kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta ir tai, kad, net nustačius tam tikrus teisės aktų ar nurodytų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Šie kasacinio teismo išaiškinimai dėl bankrutuojančių juridinių asmenų kreditorių susirinkimų (komitetų) nutarimų teisėtumo kriterijų išlieka aktualūs ir taikant JANĮ nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

50.       Pasisakant dėl procedūrinių pažeidimų reikšmės kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumui, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vien tai, jog pažeistos imperatyvios normos, nereiškia, kad visi jų pažeidimai savaime yra esminiai procedūriniai pažeidimai. Imperatyvias normas galima pažeisti ir tokiu būdu, kad jų pažeidimas nebūtų esminis. Pavyzdžiui, nustačius, kad buvo pranešta apie kreditorių susirinkimą prieš 13 dienų, tačiau niekam nekilo neigiamos pasekmės dėl tokio pažeidimo, tai savaime nesuponuoja išvados, kad reikia panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą. Teismų praktika įpareigoja panaikinti nutarimą tik dėl esminio procedūrinio pažeidimo, galėjusio nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-685-450/2024, 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-919-577/2023).

51.       Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorės UAB „Krestan“, UAB „Interlan“ ir UAB „Rentopa“ 2024 m. liepos 9 d. pateikė bendrovės nemokumo administratorei prašymą surengti bendrovės kreditorių susirinkimą 2024 m. rugpjūčio 13 d., 10 val., ir nurodė kreditorių susirinkimo darbotvarkę, pagal kurią susirinkime turėjo būti svarstomi klausimai: 1) dėl kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymo; 2) dėl JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino likviduoti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl bankroto pratęsimo; taip pat pateikė siūlomų sprendimų nutarimų projektus. Administratorė 2024 m. liepos 29 d. išsiuntė bendrovės kreditoriams pranešimą apie šaukiamą bendrovės kreditorių susirinkimą, kuris įvyks 2024 m. rugpjūčio 13 d., 10 val., pateikė kreditorių susirinkimo darbotvarkę, parengtus balsavimo raštu biuletenius. Vadinasi, 2024 m. rugpjūčio 13 d. susirinkimą šiuo atveju šaukė nemokumo administratorė, kaip tą ją ir įpareigoja padaryti JANĮ 46 straipsnio 2 dalies nuostatos, apie būsimą susirinkimą kreditoriams pranešta likus daugiau nei 14 dienų iki susirinkimo (JANĮ 47 straipsnio 1 dalis).

52.       Kreditorės UAB „Krestan“, UAB „Interlan“, EOOD „Betelgeuse“ ir UAB „Rentopa“ 2024 m. liepos 29 d. pateikė administratorei prašymą dėl 2024 m. rugpjūčio 13 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo naujais klausimais.

53.       Administratorė 2024 m. rugpjūčio 1 d. pranešė kreditoriams apie 2024 m. liepos 29 d. kreditorių UAB „Krestan“, UAB „Interlan“, EOOD „Betelgeuse“ ir UAB „Rentopa“ pateiktus prašymus dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo, kartu nurodydama, kad prašymai gauti 2024 m. liepos 30 d., todėl administratorė neturi objektyvių galimybių gautus prašymus su juose pateiktais naujais darbotvarkės klausimais pateikti svarstyti 2024 m. rugpjūčio 13 d. susirinkimui, tinkamai informuodama prieš 14 dienų iki susirinkimo, nauji klausimai galėtų būti svarstomi ir nagrinėjami tik kitame kreditorių susirinkime. 

54.       Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorės UAB „Krestan“, UAB „Interlan“ ir UAB „Rentopa“ apie 2024 m. rugpjūčio 13 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymą naujais klausimais elektroniniu paštu 2024 m. liepos 29 d. informavo ne tik administratorę, bet ir kitus bendrovės kreditorius. Tai pripažino ir kreditorė VMI, nurodydama, kad apie kreditorių UAB „Krestan“, UAB „Interlan“ ir EOOD „Betelgeuse“ pateiktus kreditorių susirinkimo papildymus pranešimą ji gavo iš kreditorės UAB „Krestan“ elektroniniu paštu 2024 m. liepos 29 d., 23:20 val. Taigi, šioje byloje susiklostė situacija, kai faktiškai visi kreditoriai apie kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymą buvo informuoti 14 dienų iki nustatytos susirinkimo datos, nors pranešimas apie susirinkimą ir neatitiko formalių JANĮ reikalavimų bei buvo kreditoriams atsiųstas ne administratorės.

55.       Bylos duomenys patvirtina, kad bendrovės kreditorių susirinkimas 2024 m. rugpjūčio 13 d. įvyko, jame dalyvavo kreditorių UAB „NT paslaugos“, EOOD „Betelgeuse“, UAB „Intelan“, UAB „Estero, UAB „Krestan“ atstovai, 14 kreditorių pateikė balsavimo raštu biuletenius. Taigi, susirinkime iš viso dalyvavo ir savo balso teise pasinaudojo 19 kreditorių, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 59 963 764,49 Eur, t. y. 77,79 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Kreditorių surinkimo pirmininku buvo išrinktas kreditorės EOOD „Betelgeuse“ atstovas L. L. Buvo balsuota ir priimti nutarimai dėl 17 darbotvarkės klausimų. Visi sprendimai priimti kreditorių balsų dauguma.

56.       Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl padarytų formalių kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos pažeidimų buvo pažeistos kurių nors kreditorių teisės ar teisėti interesai, kad dėl to jie neteko galimybės tinkamai susirinkimui pasiruošti, jame dalyvauti ir išreikšti savo poziciją visais svarstytais klausimais, tokios aplinkybės neįrodinėtos (CPK 178 straipsnis). Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris sudarytų pakankamą pagrindą visus 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkime priimtus sprendimus 3-17 darbotvarkės klausimais pripažinti neteisėtais.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 4 darbotvarkės klausimu

57.       Ginčo kreditorių susirinkime 4 – uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prekių ir paslaugų pirkimo taisykles.

58.       Nemokumo administratorė teigia, kad tokių taisyklių nustatymas iš principo negalimas, nes peržengia kreditorių susirinkimo kompetenciją, kadangi pagal JANĮ 63 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimas tik sprendžia vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, ar ne, tuo tarpu spręsti, kaip ji vykdytina, turi teisę tik nemokumo administratorius, kadangi būtent jis vadovauja juridinio asmens ūkinei – komercinei veiklai (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taigi jam tenka ir atsakomybė už tokios veiklos vykdymą.

59.       Teismų praktikoje pažymima, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutavusios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015). 

60.       Pažymėtina, kad nemokumo proceso tikslai gali būti pasiekiami tik tuo atveju, kai nemokumo proceso dalyviai bendradarbiauja. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nemokumo administratorės minimos JANĮ 63 ir 66 straipsnių nepaneigia kreditorių ir administratorės bendradarbiavimo pareigos, siekiant priimti kreditoriams ir bankrutuojančiai bendrovei naudingiausius sprendimus, taip pat ir susijusius su ūkinės – komercinės veiklos vykdymu. Taigi, teigti, kad kreditorių susirinkimas apskritai negali nustatyti jokių taisyklių, susijusių su bankrutuojančios bendrovės ūkinės – komercinės veiklos vykdymu, yra nepagrįsta. Kreditorių susirinkimas sprendžia dėl bankrutuojančios bendrovės ūkinės – komercinės veiklos vykdymo, vadinasi kreditoriai gali nustatyti tokios veiklos pobūdį, jos vykdymo (tame tarpe ir šios veiklos vykdymui reikalingų įsigyti prekių ir paslaugų) apimtį, gaires, principus, etc., siekiant, kad vykdomos ūkinės – komercinės veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą. Tačiau pareiškėja atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino kreditorių susirinkimo patvirtintų Taisyklių turinio, o to nepadaręs, teismas negalėjo nustatyti, ar jos neprieštarauja JANĮ įtvirtintam nemokumo proceso reguliavimui, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, ar atitinka nemokumo proceso tikslus, jo vykdymo principus bei visų kreditorių teisėtus interesus ir ar jų nepažeidžia. Pirmosios instancijos teismui nevertinus skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo 4 – uoju darbotvarkės klausimu patvirtintų Taisyklių turinio, liko neatkleista šio klausimo esmė, o tai sudaro pagrindą šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 5 darbotvarkės klausimu

61.       Aptariamu kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo nutarta įpareigoti administratorę, o jai per dvi darbo dienos nuo šio nutarimo priėmimo dienos nevykdant šio kreditorių susirinkimo nutarimo, kreditorių susirinkimo pirmininką, www.skelbiu.lt; laikraščiuose „Verslo žinios“, „Lietuvos Rytas“, „BNS Spaudos centre“ viešai paskelbti kvietimą, siųsti tiesiogiai kvietimus ne mažiau kaip 15 turto nuomos brokerių, visiems kitiems subjektams, turintiems patirties nekilnojamojo turto nuomos versle per 10 kalendorinių dienų nuo kvietimo paskelbimo dienos pateikti kainos pasiūlymą, už kurią subjektai galėtų teikti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nekilnojamojo turto nuomos operatoriaus, organizatoriaus paslaugas: nuomininkų paieška, nuomos sutarčių sudarymas, nuomos mokesčių surinkimo kontrolė, komunalinių paslaugų mokesčių surinkimo iš nuomininkų kontrolė, patalpų priežiūros, komunalinių paslaugų teikėjų parinkimas, kasmėnesinių ataskaitų apie nuomininkus, nuomos pajamas, išlaidas, komunalinių paslaugų mokesčių surinkimą iš nuomininkų ir t. t. teikimas; Gavus pasiūlymus, įpareigoti administratorę šaukti kreditorių susirinkimą spręsti dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patalpų nuomos operatoriaus parinkimo.

62.       Pažymėtina, kad kreditoriams nusprendus bendrovės bankroto proceso metu tęsti vykdytą patalpų nuomos veiklą, būtent nemokumo administratoriui kyla pareiga tokią kreditorių valią realizuoti (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaip tai padaryti – samdyti reikalingus darbuotojus, paslaugų teikėjus, atlikti visus reikalingus veiksmus pačiam – yra nemokumo administratoriaus kompetencijos klausimas. Tačiau visais atvejais nemokumo administratorius privalo užtikrinti, kad vykdomos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą (JANĮ 63 straipsnio 1 dalis). Kreditoriai, siekdami to paties tikslo, gali teikti nemokumo administratoriui siūlymus ir rekomendacijas dėl konkretaus veiklos vykdymo būdo, priimamų sprendimų, tačiau negali perimti jo funkcijų ar inicijuoti visiško jų perdavimo kitam subjektui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu susirinkimo sprendimu būtent tai kreditoriai ir siekia padaryti – perleisti ūkinės – komercinės veiklos vykdymą taip įvardijamam patalpų nuomos operatoriui. Kreditoriai, manydami, kad nemokumo administratorius bendrovės patalpų nuomos veiklą vykdo netinkamai, turi teisę skųsti jo veiksmus, tačiau negali suvaržyti jo galimybių veikti, vykdant įstatymo nemokumo administratoriui nustatytas imperatyvias pareigas. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą aptariamą kreditorių susirinkimo sprendimą panaikinti, kaip pažeidžiantį nemokumo administratorės teises bei ribojantį jai galimybę vykdyti JANĮ imperatyviai nustatytas nemokumo administratoriui priskirtas pareigas.

63.       Padaręs išvadą, kad kreditorių susirinkimo sprendimas 5 – uoju darbotvarkės klausimu turėjo būti panaikintas, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kreditorių atskirajame skunde išdėstytų nesutikimo su šio sprendimo pakeitimu argumentų, kadangi tai nekeičia teisinio rezultato aptariamu klausimu.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 6 darbotvarkės klausimu

64.       Kreditorių susirinkime 6 darbotvarkės klausimu buvo nutarta įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos sumokėti bendrovei 1 227 882,85 Eur skolą ir apie skolos padengimą informuoti visus bendrovės kreditorius. Skolos dydis minimalus, jis bus tikslinamas ir nustačius didesnį skolos dydį, jo bus taip pat pareikalauta UAB „Lideres“ grąžinti. 

65.       Iš byloje surinktų įrodymų bei kreditorių procesinių dokumentų turinio akivaizdu, kad šis klausimas į darbotvarkę įtrauktas, kreditoriams teigiant, kad nemokumo administratorė veikia neteisėtai, nesąžiningai ir švaisto bendrovės lėšas. Susirinkimo sprendimo formuluotėje skola įvardinta suma savo esme yra kreditorių prisiskaičiuota galima bendrovei padaryta žala.

66.       Pagal JANĮ 44 straipsnio 9 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti tik kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą. Sutiktina su kreditorės VMI argumentais, kad JANĮ nenumato teisės kreditorių susirinkimui pačiam įpareigoti nemokumo administratorių kompensuoti panaudotas lėšas. Pažymėtina, kad teisė spręsti, yra ar nėra sąlygos nemokumo administratoriaus civilinei atsakomybei taikyti, priklauso išimtinai teismui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą 6 darbotvarkės klausimu, nes jis prieštarauja ne tik imperatyvioms JANĮ nuostatoms, tačiau ir Konstitucijos 109 straipsniui, numatančiam, kad teisingumą Lietuvos respublikoje vykdo tik teismai.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 7 darbotvarkės klausimu

67.       Kreditorių susirinkime 7 darbotvarkės klausimu buvo nutarta nustatyti administratorės bazinį atlygį 40 000 Eur visam bankroto procesui ir kintamą atlygį visam bankroto procesui: 50 000 Eur. Nustatyti, kad 30 000 Eur bazinio atlygio dalis ir 40 000 Eur kintamo atlygio dalis išmokamos nemokumo administratoriui tik tada, kai bus patvirtinta teisme galutinė bankroto ataskaita.

68.       Pagal JANĮ 73 straipsnio 1 dalį bankroto proceso išlaidas sudaro: 1) bankroto proceso administravimo išlaidos (kurių viena iš rūšių yra bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui – JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) ūkinės komercinės veiklos išlaidos; 3) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui.

69.       Pagal JANĮ 77 straipsnio 1 dalį, nemokumo administratorės atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma.

70.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė bylos duomenimis nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-153-803/2024 buvo nustatytas administratorei 3 210 Eur bazinis atlygis už administravimą. Tokiu būdu buvo įgyvendinti JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai.

71.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, subjektas, galintis nustatyti ir (ar) pakeisti bazinio atlygio nemokumo administratoriui dydį, yra teismas. Tuo tarpu kreditorių susirinkimas turi tik teisę inicijuoti tokio klausimo sprendimą teisme, tačiau ne pats nustatyti nemokumo administratoriaus bazinį atlygį, o tai padaręs, peržengė savo kompetencijos ribas.

72.       Pagal JANĮ 77 straipsnio 5 dalį, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurios sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui. Kintamo atlygio dydis priklauso nuo bankroto proceso administravimo rezultatų ir ūkinės komercinės veiklos bankroto proceso metu vykdymo (JANĮ 77 straipsnio 1, 5, 10 dalys). Pagrindas nemokumo administratoriui išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą yra patvirtinta galutinė bankroto ataskaita (JANĮ 99 straipsnio 7 dalis). Šioje bendrovės bankroto proceso stadijoje nepakanka duomenų apskaičiuoti kintamo atlygio nemokumo administratoriui, kuris priklauso nuo bankroto proceso rezultatų dydį, dėl to šio klausimo išsprendimas 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkime laikytinas nesavalaikiu. Kreditoriai turės galimybę išreikšti savo poziciją dėl kintamojo atlygio nemokumo administratoriui dydžio, sprendžiant galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo klausimą.

73.       Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kreditorių susirinkimo sprendimas 7 darbotvarkės klausimu panaikintas pagrįstai.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 8 darbotvarkės klausimu

74.       Kreditorių susirinkime 8 darbotvarkės klausimu buvo nutarta nustatyti bankroto administravimo išlaidų, ūkinės – komercinės veiklos vykdymo išlaidų, kitų paslaugų maksimalias sumas nuo bendrovės bankroto proceso pradžios iki pabaigos, paslaugų teikėjų parinkimo taisykles bei paslaugų apmokėjimo tvarką.

75.       Pirmosios instancijos teismas šį kreditorių susirinkimo sprendimą panaikino, konstatavęs, kad jis galioja atgal, taip pat dėl to, kad nemokumo administratorės bendrovės vardu sudarytų sutarčių teisėtumo klausimu vykdomi oficialių institucijų tyrimai.  

76.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartimi buvo patvirtinta bendra 10 000 Eur administravimo išlaidų sąmata, kurią administratorė turėjo teisę naudoti iki administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Pirmojo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkimo 2022 m. gruodžio 23 d. metu buvo patvirtinta administratorės pasiūlyta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata, pagal kurią nustatyta, kad teisinės paslaugos, bankrutuojančios įmonės audito, turto draudimo, bankrutuojančios įmonės archyvinių dokumentų saugojimo ir administravimo paslaugos bus apmokamos pagal faktą; išlaidos įmonės dokumentų sutvarkymui tvirtinti atskirai, priduodant dokumentus į savivaldybės archyvą; patvirtinta 1 000 Eur plius PVM suma apskaitos tvarkymui ir 100 Eur plius PVM suma, skirta pašto, kanceliarinių prekių, skelbimų, pažymų, banko paslaugų, ryšio, interneto ir kitų organizacinių išlaidų apmokėjimui. 2022 m. gruodžio 23 d. susirinkimo 8 darbotvarkės klausimu nustatytas administratorės mėnesinis atlyginimas už vadovavimą bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai nuo 2022 m. gruodžio 23 d. iki 2023 m. kovo 22 d., kuris apskaičiuojamas – už išnuomotą nekilnojamąjį turtą – 0,10 Eur (plius PVM) už vieną kv.m. Kito kreditorių 2023 m. gegužės 2 d. susirinkimo metu buvo nutarta nustatyti administratorei mėnesinį atlygį už vadovavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ūkinei komercinei veiklai bankroto proceso metu, kuris apskaičiuojamas taip: 1) už išnuomotą nekilnojamąjį turtą – 0,05 Eur (plius PVM) už 1 kv. m.; 2) už neišnuomotą nekilnojamąjį turtą joks mokestis nemokamas.

77.       Įstatyme nėra nustatyto draudimo kreditorių susirinkimui ir pačiam pakeisti savo valią konkrečiu jo kompetencijai priskirtu klausimu. Tačiau pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, jei paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusių kreditorių susirinkimo nutarimų sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad JANĮ 43, 44, 51, 54 straipsniuose įtvirtintos kreditorių ir kreditorių susirinkimo bei komiteto teisės leidžia daryti išvadą, jog savo kompetencijos ribose kreditoriai vėlesniais nutarimais gali pakeisti ankstesnę savo valią ir kitaip (nei ankstesniais nutarimais) sureguliuoti tam tikrus klausimus (pvz., turto pardavimo), kol nėra atsiradusių anksčiau priimto kreditorių susirinkimo sprendimo konkrečiu klausimu įgyvendinimo pasekmių, t. y. kol priimtas kreditorių sprendimas nėra įvykdytas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1178-467/2022).

78.       Dėl to apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nesant duomenų, kokio dydžio administravimo ir ūkinės – komercinės veiklos išlaidos buvo patirtos galiojant ankstesniems kreditorių susirinkimų sprendimams, skundžiamu sprendimu negalėjo būti nustatyta tiksli tokių išlaidų maksimali suma nuo bankroto proceso pradžios iki pabaigos.

79.       Tačiau spręsdamas dėl šio nutarimo dalies, kuria nuspręsta nustatyti paslaugų teikėjų parinkimo taisykles bei paslaugų apmokėjimo tvarką, teismas turėjo įvertinti, ar ši kreditorių susirinkimo sprendimo dalis neprieštarauja imperatyvioms JANĮ nuostatoms ir ar ji neapriboja nemokumo administratoriaus galimybės vykdyti jam priskirtas pareigas. Pirmosios instancijos teismas abstrakčiai nurodęs, kad dėl nemokumo administratorės sudarytų sutarčių ir patirtų išlaidų vykdomi oficialių institucijų tyrimai, nepasisakė, ar kreditoriai apskritai galėjo priimti tokio pobūdžio sprendimus, nors šį klausimą pareiškėja skunde dėl kreditorių 2024 m. rugpjūčio 13 d. susirinkimo sprendimų, buvo iškėlusi. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad teismas neatkleidė aptariamo klausimo esmės, dėl to ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 9 darbotvarkės klausimu

80.       Kreditorių susirinkime 9 darbotvarkės klausimu buvo nutarta pavesti advokatų kontorai HubLegal advokatų kontora Galubickas, Lukošiūnas ir partneriai atlikti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administravimo paslaugų išlaidų, ūkinės komercinės veiklos vykdymo pajamų (patirtų išlaidų) pagrįstumo, reikalingumo, realaus paslaugų suteikimo finansinį, teisinį įvertinimą ir (ar) auditą.

81.       Iš aptariamo kreditorių susirinkimo sprendimo turinio akivaizdu, kad juo siekiama atlikti bendrovės nemokumo administratorės vykdomos veiklos patikrinimą ir teisinį bei finansinį įvertinimą bankrutuojančios bendrovės lėšomis. Vadinasi priimtu sprendimu siekiama ne įgyvendinti savo, kaip kreditorių susirinkimo teises, numatytas JANĮ 44 straipsnyje ir (ar) šio bei kitų įstatymų kitose normose, tačiau, peržengiant kreditorių susirinkimo kompetencijos ribas, perleisti privatiems subjektams kreditoriams nepriklausančių, nemokumo administratorių veiklos priežiūrą vykdančių institucijų (JANĮ IV, V skyrius) bei ikiteisminio tyrimo institucijų funkcijų, atlikimą.

82.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad kol šios institucijos nėra priėmusios sprendimų jau atliekamuose tyrimuose, bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, negali spręsti klausimų, kurie pagal JANĮ nuostatas yra priskirti konkrečių institucijų kompetencijai. 

83.       Vadinasi šiuo atveju yra pagrindas spręsti, kad aptariamas susirinkimo sprendimas laikytinas nepagrįstu, nes priimtas peržengiant kreditorių susirinkimo kompetencijos ribas. Be to, jis neatitinka bankrutuojančios įmonės bei visų jos kreditorių interesų dar ir dėl to, kad kreditorių susirinkimo sprendimu nutarta įpareigoti nemokumo administratorių sutartis dėl tokių paslaugų įsigijimo sudaryti, už paslaugas apmokant bankrutavusios bendrovės lėšomis, taip mažinant jos turto masę.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 10 darbotvarkės klausimu

84.       Kreditorių susirinkime 10 darbotvarkės klausimu buvo nutarta: pavesti UAB „Findep“ teikti bendrovei buhalterinės, finansinės apskaitos paslaugas; Paslaugų sutartį su UAB „Findep“ pasirašyti įpareigoti administratorę, o jai per dvi darbo dienas nuo sutarties gavimo šios sutarties nepasirašant, tokią sutartį su UAB „Findep“ įpareigoti pasirašyti kreditorių susirinkimo pirmininką; Šios paslaugos apmokamos tik tokiam apmokėjimui pritarus kreditorių susirinkimui. Paslaugos apmokamos iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšų; Įpareigoti administratorę netrukdyti UAB „Findep“ teikti paslaugas; Įpareigoti administratorę nedelsiant teikti visą UAB „Findep“ paslaugų suteikimui reikalingą dokumentaciją, sutartis, aktus, sąmatas, sąskaitas faktūras, susirašinėjimą, banko sąskaitų išrašus, visus kitus reikalingus dokumentus, duomenis bei informaciją; Per dvi dienas nuo šio nutarimo priėmimo sutartį su UAB „Ervėja“ nutraukti įpareigoti administratorę, o jai per dvi dienas nuo nutarimo priėmimo sutarties su UAB „Ervėja“, nenutraukiant, šią sutartį nutraukti įpareigoti kreditorių susirinkimo pirmininką; Nuo sutarties su UAB „Findep“ sudarymo, jokios paslaugos, darbai negali būti perkami iš UAB „Ervėja“; Negali būti atliekami jokie pavedimai, mokėjimai šiai įmonei.

85.       Pareigą organizuoti juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą bankroto proceso metu įstatymo leidėjas nustatė nemokumo administratoriui (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 17 punktas). Bankroto procesą reguliuojantys teisės aktai nedraudžia administratorei kreiptis kvalifikuotos pagalbos į buhalterines ir (ar) teisines paslaugas teikiančius specialistus ir naudotis jų paslaugomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-546-381/2017). 

86.       Šiuo metu byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „Ervėja“ bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko pažeisdama šį procesą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl to nėra objektyvaus pagrindo kvestionuoti nemokumo administratoriaus pasirinkto būdo įgyvendinti jam JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatytą pareigą, juolab kreditorių susirinkimo sprendimu įpareigoti nemokumo administratorių sudaryti sutartį su vieninteliu kreditorių siūlomu šios paslaugos teikėju.

87.       Be to, iš kreditorių susirinkime priimto nutarimo turinio matyti, kad juo iš esmės siekiama, jog visos su bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusios funkcijos būtų perduotos kreditorių siūlomam šia veikla užsiimančiam juridiniam asmeniui. Pažymėtina, kad nemokumo administratoriui JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtinta pareiga yra imperatyvi, dėl to tik jis pats gali spręsti tiek dėl to, ar šiai pareigai vykdyti pasitelkti kitus subjektus, tiek ir dėl to, kokia apimtimi buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijas perduoti.

88.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorių susirinkimo sprendimas 10 darbotvarkės klausimu panaikintas pagrįstai.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimų 13 – 16 darbotvarkės klausimais

89.       Kreditorių susirinkime 13-16 darbotvarkės klausimais buvo sprendžiama dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turimo nekilnojamojo turto vertintojo kandidatūros. Kreditorė UAB „Rentopa“ buvo pasiūliusi turto vertintojų UAB „Verslavita“, UAB „Kovertas“, UAB „CRE pro“ ir UAB „Vertinimo partneriai“ kandidatūras. Kreditorių susirinkimo metu 13, 14 ir 16 darbotvarkės klausimais kreditoriai balsavo prieš turto vertintojų UAB „Verslavita“, UAB „Kovertas“ ir UAB „Vertinimo partneriai“ kandidatūras, o 15 darbotvarkės klausimu pritarė ir patvirtino bendrovės nekilnojamojo turto vertintojo UAB „CRE pro“ kandidatūrą, įpareigodami nemokumo administratorę su patvirtintu turto vertintoju UAB „CRE pro“ sudaryti sutartį dėl bendrovės nekilnojamojo turto įvertinimo pagal pateiktą UAB „CRE pro“ pasiūlymą.

90.       Tinkamas bendrovės turto įvertinimas yra susijęs su jo realizavimu nemokumo procese, o tai ypač reikšminga procedūra, nes nuo jos efektyvaus vykdymo priklauso sukaupto įmonės turto aktyvo masė, iš kurios apmokamos bankroto proceso administravimo išlaidos ir tenkinami kreditorių reikalavimai (JANĮ 93 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens turto pardavimas yra pagrindinė turto realizavimo forma bankroto procese. Siekiant bankroto proceso tikslo – likviduoti nemokų juridinį asmenį, patenkinant jo kreditorių reikalavimus kuo didesne apimtimi – bankroto procese įmonės turtas turi būti parduodamas tokiu būdu, kuriuo užtikrinamas jo pardavimas už didžiausią kainą.

91.       Visi esminiai klausimai, susiję su turto pardavimu, yra priskirti kreditorių autonomijai, kuri ribojama tik tais atvejais, kai turtas turi būti parduodamas iš varžytynių (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis), tačiau svarbu tai, kad juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis). Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis).

92.       Minėta, siūlydamas pradinę turto pardavimo kainą, nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui pateikia jos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad teikdamas parduodamo turto kainos pagrindimą kreditorių susirinkimui, nemokumo administratorius neprivalo turto kainos visais atvejais grįsti profesionalia turto vertinimo ataskaita; turto kaina gali būti pagrįsta įvairiais būdais, pvz., remiantis Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta turto verte ir (ar) nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenimis, atlikus lyginamąją panašių objektų turto vertės analizę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023).

93.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra ekonominio tikslingumo vertinimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Vadinasi nemokumo administratorė visiškai nepagrįstai teigia, kad kreditorių susirinkimas neturi teisės parinkti vertintojo kandidatūros ir įpareigoti nemokumo administratorę sudaryti su juo sutartį. Kreditorių kompetencija spręsti dėl turto vertinimo tvarkos ir nustatyti konkrečią turto pradinę pardavimo kainą negali būti paneigiama, nes ji tiesiogiai susijusi su pagrįstu kreditorių siekiu gauti kuo didesnį savo reikalavimų patenkinimą. Ši teisė realizuojama priimant sprendimus kreditorių susirinkime, laikantis principo, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška ir ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-271-798/2019).

94.       Šiuo atveju poreikis nustatyti bendrovės nekilnojamojo turto vertę, atliekant jo profesionalų vertinimą, buvo konstatuotas jau pirmajame kreditorių susirinkime 2022 m. gruodžio 23 d. Vertintojo pasirinkimo klausimas iki ginčo kreditorių susirinkimo išspręstas nebuvo. Aplinkybė, kad nemokumo administratorė anksčiau buvo siūliusi turto vertintojų kandidatūras, tačiau kreditoriai joms nepritarė, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad šiuo atveju bendrovės turimo nekilnojamojo turto vertinimą atlikti yra būtina – dėl to iš principo sutaria visi nemokumo proceso dalyviai. Tai, kad kreditoriai pasirinko pavesti nekilnojamojo turto vertinimą atlikti vertintojui, kuris nebuvo siūlytas administratorės, savaime nepaneigia nei poreikio vertinimą atlikti, nei kreditorių teisės dalyvauti šiame procese. Iš pateiktų vertintojų pasiūlymų, dėl kurių buvo sprendžiama balsuojant aptariamais kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais, matyti, kad būtent kreditorių pasirinktas vertintojas pasiūlė savo paslaugas už mažiausią kainą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko nemokumo administratorės argumentus, kad jai nėra aišku, kokiomis sąlygomis sutartį dėl turto vertinimo su kreditorių parinktu vertintoju ji turi sudaryti – pateiktame pasiūlyme aiškiai nurodyti objektai, kurie turi būti vertinami, tokių paslaugų kaina bei terminas, per kurį vertinimas bus atliktas, vadinasi, visos esminės būsimos sutarties sąlygos aptartos iš anksto, kreditorių susirinkimas, pritardamas šiam pasiūlymui joms pritarė.

95.       Bankroto proceso metu patirtos turto vertinimo, varžytinių rengimo, hipotekos išregistravimo, atliekų sutvarkymo, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų parengimo archyvui išlaidos yra atlyginamos iš bankroto proceso administravimui skirtų lėšų. Dėl to nėra pagrindo sutikti su administratorės teiginiais, kad neaišku, kas bus atsakingas už vertinimo paslaugų apmokėjimą. Kreditoriams pritarus ir įpareigojus nemokumo administratorių sudaryti sutartį su turto vertintoju, iš anksto žinoma kaina už šią paslaugą bus laikoma būtinomis ir pagrįstomis bankroto administravimo proceso išlaidomis JANĮ 73 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Tuo tarpu aplinkybė, kad šios išlaidos neįtrauktos į administravimo išlaidų sąmatą, nepatvirtintos kreditorių tokia forma, savaime nedaro kreditorių susirinkimo sprendimo negaliojančiu. Bankroto proceso administravimo išlaidos yra dinamiškos, jų poreikis, dydis vykdant bankroto procedūras gali kisti, todėl nemokumo administratorius turi reaguoti į pakitusį šių išlaidų poreikį ir kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (keitimo), o nesutikdamas su kreditorių susirinkimo sprendimais gali juos skųsti nustatyta tvarka.

96.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad, priešingai nei nurodo nemokumo administratorė, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 13-16 darbotvarkės klausimais.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 17 darbotvarkės klausimu

97.       Kreditorių susirinkime 17 darbotvarkės klausimu buvo pritarta ir patvirtintas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ restruktūrizavimo planas, įpareigojant administratorę kreiptis į teismą dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kartu patvirtinant teisme restruktūrizavimo planą.

98.       Iš sprendimo turinio akivaizdu, kad juo kreditoriai siekia, kad bendrovės bankroto byla būtų nutraukta JANĮ 78 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu (iškėlus bendrovei restruktūrizavimo bylą). Bankroto byla šiuo pagrindu gali būti nutraukta iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 78 straipsnio 3 dalis), taigi nagrinėjamu atveju tokia iniciatyva iš principo nėra negalima.

99.       Pasiūlymą sudaryti restruktūrizuoti juridinį asmenį kreditorių susirinkimui gali pateikti šie asmenys: 1) paskirtas nemokumo administratorius; 2) kreditorius; 3) juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, juridinių asmenų steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – dalyvių susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių 2/3 balsų dauguma (JANĮ 79 straipsnio 1 dalis). Pasiūlyme restruktūrizuoti juridinį asmenį turi būti pateiktas pagrindimas, kad siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 79 straipsnio 3 dalis). Prie pasiūlymo restruktūrizuoti juridinį asmenį turi būti pridėtas restruktūrizavimo plano projektas (JANĮ 79 straipsnio 4 dalis). Aptartas reguliavimas sudaro pagrindą spręsti, kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriai turi jos restruktūrizavimo iniciatyvos teisę, tačiau ji turi būti realizuota nustatyta tvarka, be to, kreditorių valios tam, kad nemokumo administratorius būtų įpareigotas kreiptis į teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bendrovės bankroto bylą, nepakanka. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tam būtina, jog restruktūrizavimui pritartų ir juridinio asmens dalyvių susirinkimas (JANĮ 81 straipsnio 3 dalis).

100.       Sistemiškai aiškinant aptariamas JANĮ nuostatas, galima teigti, kad tuo atveju, kai siekiama restruktūrizuoti bankrutuojantį juridinį asmenį, bet kuriam iš JANĮ 79 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų iškėlus tokią iniciatyvą, pirmiausia tam turi būti gautas juridinio asmens dalyvių pritarimas, tik po to tokiai iniciatyvai galėtų pritarti bendrovės kreditorių susirinkimas. Tokį aiškinimą lemia tai, kad nuo kreditorių susirinkimo sprendimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos, nemokumo administratoriui kyla pareiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas kreiptis su prašymu į teismą, o prie prašymo turi būti pridėtas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka pritarė tiek juridinio asmens dalyvių susirinkimas, tiek kreditoriai. 

101.       Nagrinėjamu atveju kreditoriai, inicijavę 17 klausimo įtraukimą į 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę, pateikė siūlomą bendrovės restruktūrizavimo plano projektą tik šiam susirinkimui, bendrovės dalyviai iki susirinkimo dienos savo sutikimo dėl bendrovės restruktūrizavimo nebuvo išreiškę. Vadinasi yra pagrindas konstatuoti, jog sprendžiant aptariamą klausimą nebuvo laikytasi imperatyvios JANĮ nustatytos tvarkos nemokumo proceso pabaigai iškeliant bendrovei restruktūrizavimo bylą inicijuoti, dėl to apeliacinės instancijos teismas vertina, kad kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas šiuo klausimu, panaikintas pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

102.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies teisingai nustatė ir įvertino 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumą. Tačiau nevertinęs susirinkimo darbotvarkės 4 ir 8 klausimais priimtų sprendimų JANĮ imperatyvių normų, reguliuojančių nemokumo procesą, jo dalyvių teises ir pareigas, kontekste, nepadaręs išvadų, ar šių sprendimų turinys neprieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, ar atitinka nemokumo proceso tikslus, jo vykdymo principus bei visų kreditorių teisėtus interesus, taip pat ar jų nepažeidžia, pirmosios instancijos teismas neatkleidė ginčo, kilusio šiais klausimais esmės, o tai sudaro pagrindą panaikinti šią skundžiamos pirmosios instancijos nutarties dalį ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kita 2024 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

103.       Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu,

n u t a r i a :

          Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė atmesti pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimo 4 – uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, taip pat nutarties dalį, kuria teismas patenkino pareiškėjos skundą dėl 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo 8 – uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, ir šią civilinės bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

  Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.   

Teisėja                                                        Giedrė Čėsnienė