Civilinė byla Nr. e2A-1042-1092/2022
Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00145-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.9; 2.6.29.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1806-761/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 302,87 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 271,80 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2021 m. vasario 19 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Be kredito“ ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-025874 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė išnuomojo atsakovui 12 mėnesių terminui kilnojamąjį daiktą – telefoną „Samsung Galaxy A12“, o atsakovas visą sutarties laikotarpį įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2021 m. birželio 11 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-06/01, kurios pagrindu atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovė 2021 m. birželio 16 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas į pranešimą nereagavo ir skolos negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. R. 302,87 Eur nesumokėtas įmokas, 27,26 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 26 d.) iki sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 148,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2021 m. vasario 19 d. UAB „Be kredito“ ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-025874, kurios pagrindu kreditorė atsakovui 12 mėnesių terminui išnuomojo kilnojamąjį daiktą – telefoną „Samsung Galaxy A12“, o atsakovas visą sutarties laikotarpį įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2021 m. birželio 11 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-06/01, kurios pagrindu atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovė 2021 m. birželio 16 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį t. y. sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas į pranešimą nereagavo ir skolos negrąžino. Atsižvelgęs į tai, jog pradinė kreditorė atsakovui perduodama daiktą naudotis 12 mėnesių laikotarpiui įsipareigojo suteikti galimybę šį turtą įsigyti (Sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma daikto įsigijimo kaina, jei atsakovas įsigytų daiktą per 90 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, taip pat daikto įsigijimo kaina, jei atsakovas norėtų įsigyti daiktą praėjus minėtam 90 dienų terminui), teismas pripažino, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. Nustatęs, jog atsakovas tinkamai nevykdė įsipareigojimų mokėti įmokas, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 302,87 Eur skolą (nesumokėtas įmokas) laikė pagrįstu, todėl patenkino.
5. Dėl ieškovės prašomų priteisti 271,80 Eur dydžio delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų nuo negrąžintų įmokų sumos, taikant sutartyje sutartą 0,5 proc. dydžio delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis yra vartojimo sutartis, atsakovas yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu išsinuomojo mobilųjį telefoną asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl sutarčiai taip pat yra taikomos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) nuostatos. Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, iš atsakovo ieškovei pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti 27,26 Eur delspinigių (302,87 Eur x 0,05 proc. / 100 x 180 dienų). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pradinės kreditorės ir atsakovo susitarimas dėl didesnio delspinigių dydžio (0,5 proc.) prieštarauja imperatyviai įstatymo normai ir negali būti tenkinamas. Formaliai ši sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, o VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Taigi, sutarčiai, kurioje nenustatyta pareiga įsigyti daikto, lyg ir neturėtų būti taikomos VKĮ nuostatos. Tačiau VKĮ 1 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo, todėl įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta išimtimi galima naudotis tik tuo atveju, kai ja nėra siekiama išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Kadangi šia sutartimi pradinė kreditorė, sudarydama sutartį, turėjo tik finansinį interesą, susigrąžinti perduoto atsakovui daikto neturėjo tikslo (2021 m. birželio 16 d. elektroniniame laiške reikalavo sumokėti įsiskolinimą, apie tai, kad galima sugrąžinti nuomai perduotą daiktą atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, neužsiminė), atsakovo interesas buvo įgyti daiktą, o ne tik juo naudotis tam tikrą laikotarpį, akivaizdu, jog pradinė kreditorė, sudarydama sutartį, siekė išvengti VKĮ nuostatų taikymo, todėl sutarties sąlyga, neįtvirtinanti pareigos privalomai pirkti daiktą, negali būti pripažinta sąžininga (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-478-656/2019). Panašią praktiką dėl VKĮ nuostatų taikymo tokio pobūdžio sutartims taiko ir kiti teismai (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-144-883/2021 ir joje nurodyta teismų praktika, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-556-889/2022).
6. Ieškovei iš atsakovo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Proporcingai patenkintai ieškinio daliai iš atsakovo priteista 148,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir priteisti iš atsakovo 271,80 Eur delspinigius, 260 Eur bylinėjimosi išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinė kreditorė ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą.
7.2. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ ir 2011 m. balandžio 1 d. Civilinio kodekso XLIII skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimai.
7.3. Tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ nuostatos.
7.4. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų.
7.5. Delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ nuostatoms, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele.
8. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą nepateiktas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
11. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl delspinigių priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2021 m. vasario 19 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-025874, jos pagrindu pradinė kreditorė atsakovui 12 mėnesių terminui išnuomojo kilnojamąjį daiktą – telefoną „Samsung Galaxy A12“, o atsakovas visą sutarties laikotarpį įsipareigojo mokėti kas mėnesinį 24,99 Eur dydžio nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka – iki kiekvieno mėnesio 22 dienos. Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat numatyta, jog, vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos.
13. Tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir ieškovės 2021 m. birželio 11 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kuria ieškovei perleista reikalavimo teisė, įskaitant prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises į 747 pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus reikalavimo perleidimo sutarties 1 priede, tarp jų ir reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas 2021 m. birželio 16 d. pranešimu informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą.
14. Atsakovo skolą iki sutarties nutraukimo 2021 m. balandžio 10 d. sudarė 302,87 Eur, ieškovė taip pat prašė priteisti 271,80 Eur dydžio delspinigius, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
15. Skundžiamu sprendimu už akių ieškovei iš atsakovo priteista 302,87 Eur nesumokėtos įmokos, 27,26 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 26 d.) iki sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 148,20 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl delspinigių priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygas, konstatavo, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, ir, spręsdamas dėl delspinigių pagrįstumo, taikė VKĮ įstatymo nuostatas dėl delspinigių dydžio.
17. Apeliaciniame skunde ieškovė neginčija, jog tarp pradinės kreditorės bei atsakovo sudaryta Sutartis yra vartojimo sutartis, tačiau teigia, jog pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ nuostatos. Be to, nurodo, jog VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Nurodo, jog pradinė kreditorė ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą.
18. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Kitaip tariant, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardyta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.
19. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2021 m. vasario 19 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad, nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, ir sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.
20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio pagrįstumo, padarė išvadą, jog pradinė kreditorė, sudarydama sutartį, turėjo tik finansinį interesą, pradinė kreditorė neturėjo tikslo susigrąžinti perduoto atsakovui daikto (2021 m. birželio 16 d. elektroniniame laiške reikalavo sumokėti įsiskolinimą, apie tai, kad galima sugrąžinti nuomai perduotą daiktą atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, neužsiminė), atsakovo interesas buvo įgyti daiktą, o ne tik juo naudotis tam tikrą laikotarpį, todėl padarė išvadą, jog tokiais veiksmais pradinė kreditorė, sudarydama sutartį, siekė išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės kvalifikavo, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties pagrindu susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai.
21. Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas ex officio (savo iniciatyva) turi ne tik kvalifikuoti vartojimo sutartis, bet ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui iš esmės konstatavus, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, jis turėjo įvertinti Sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumą ir, nustačius jos nesąžiningumą, pripažinti ją negaliojančia, atitinkamai netaikant atsakovui netesybų (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis; žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022). Nustačius minėtas aplinkybes (VKĮ taikymą ginčo santykiams) taip pat turėtų būti įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar buvo tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje), o pareigos pateikti atitinkamą informaciją pažeidimas gali lemti ir sudarytos sutarties negaliojimą bei restitucijos taikymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 58 punktą). Kitaip tariant, minėtais atvejais kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų). Be to, netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šiame punkte nurodyto vertinimo teismas iš esmės neatliko.
22. 2021 m. vasario 19 d. sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Be kredito“. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“. Pirmosios instancijos teismui ieškinį dėl skolos priteisimo pateikė naujoji kreditorė. Vadinasi, byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“, apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti visų bylai reikšmingų aplinkybių (be kita ko, įvertinti, ar Sutartis (ne)laikytina vartojimo kredito sutartimi) ir atlikti šios nutarties 21 punkte nurodyto vertinimo, nes tokiu būdu galėtų būti priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas.
23. Kadangi tinkamas tarp pradinės kreditorės ir atsakovo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimas ir iš jo išplaukiantis teisinių padarinių taikymas nagrinėjamu atveju yra neatsiejamai susijęs su UAB „Be kredito“ teisėmis ir pareigomis, tai lemia, kad bylos apeliacine tvarka išspręsti šiuo atveju negalima, kadangi naujų byloje dalyvaujančių asmenų įtraukimas apeliacinės instancijos teisme yra negalimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad UAB „Be kredito“ dalyvavimas byloje svarbus siekiant išsiaiškinti ir bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Sutarties kvalifikavimu kaip vartojimo kredito sutartimi, kadangi Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komitetas 2022 m. gegužės 16 d. atliko UAB „Be kredito“ patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad iki 2021 m. spalio 12 d. bendrovė, sudarydama nuomos sutartis, iš esmės teikė vartojimo kredito (išperkamosios nuomos) paslaugas, neturėdama tam teisės, ir taip pažeidė VKĮ reikalavimus (plačiau: https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-banko-finansu-rinkos-prieziuros-komiteto-sprendimai-13 sprendimai). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, įtraukęs UAB „Be kredito“ byloje dalyvaujančiu asmeniu, turėtų sudaryti galimybę jai pasisakyti ne tik dėl teisinių padarinių, jei būtų nustatyta, kad Sutarčiai taikomos VKĮ nuostatos, bet visų pirma ir dėl Sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo kredito, nes tokia galimybė nagrinėjamu atveju bendrovei nebuvo suteikta. Šiuo aspektu, t. y. dėl aplinkybių, reikšmingų Sutarties kvalifikavimui kaip vartojimo kredito, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šis vertinimas turėtų būti atliktas atsižvelgiant į šiuo metu vyraujančią teismų praktiką (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-769-513/2022, 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-719-1092/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1497-343/2022 ir pan.).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog dėl materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Kadangi šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Aurimas Brazdeikis